vaizdo plokštės | KaunoDiena.lt

Karantinas pramogas perkėlė į virtualią erdvę: išpirktos žaidimų konsolės, trūksta vaizdo plokščių

Karantinas pramogas perkėlė į virtualią erdvę: išpirktos žaidimų konsolės, trūksta vaizdo plokščių
„Topo centro“ komunikacijos projektų vadovas Žilvinas Kulvinskis pripažįsta, kad vaizdo plokščių paklausa yra išaugusi, o pirkimo bumas greičiausiai susijęs su kriptovaliutų kurso pokyčiais.

Taip pat, anot jo, dar pirmojo karantino metu, kovą, buvo juntamas didelis susidomėjimas „Sony Playstation 4“ konsolėmis, nors jau tuo metu buvo žinoma, kad metų pabaigoje startuos naujos kartos konsolės.

„Tiesa, naujosios konsolės prekybos pradžia nebuvo tokia sklandi, kaip norėtųsi: jų trūko ir vis dar trūksta visame pasaulyje, vien „Topo centre“ sudarėme keliolikos tūkstančių žmonių virtualią eilę. Kol dalis gerbėjų kantriai laukia atvykstant naujosios „Playstation 5“ papildymo, kiti perka „Nintendo Switch“ konsoles ar naujas „Playstation 4“ konsoles“, – Eltai komentavo Ž. Kulvinskis.

Jo teigimu, taip pat jaučiamas pagyvėjimas televizorių segmente, ypač tų modelių, kurie pritaikyti naujos kartos „Xbox“ bei „Playstation“ konsolėms bei leidžiančių išnaudoti visus jų privalumus.

„Daugiau nei 30 proc. 2020 m. augo ir visų OLED televizorių pardavimai, nes šie televizoriai taip pat palaiko 100 Hz atnaujinimo dažnį, aukštą raišką bei daugelį kitų parametrų, kurie būtini mėgautis naujos kartos konsolėmis visu 100 proc. Šiais metais geras įrenginio pritaikymas žaidimams jau papuola tarp 3-4 esminių parametrų naujuose televizoriuose ir jo svarba tik augs“, – teigė „Topo centro“ atstovas.

Žaidimams skirtų nešiojamų ir stalinių kompiuterių pardavimų augimas visus 2020 metus viršijo 50 proc., palyginti su 2019 metais. Ž. Kulvinskio teigimu, tokia sėkmė dalinai buvo nulemta įvesto karantino.

„Niekas nenori apsikrauti įrenginiais, o būtent žaidimų kompiuteriai leidžia suderinti ir mokslus ar darbą, ir pramogas – aukšta raiška žaisti tiek tinklinius žaidimus, tiek individualius“, – sakė jis.

Pandemijos įtaka taip pat labai jaučiama buvo kompiuterių darbui ir mokslams segmente.

„Jų paklausa išaugo kartais, jų trūkumas buvo jaučiamas visame pasaulyje, Lietuva tikrai nebuvo išimtis. Labiausiai apsunkintas išlieka pačių pigiausių kompiuterių tiekimas, todėl dažnai klientai pasiryžta įsigyti geresnį, kokybiškesnį kompiuterį – šią tendenciją patvirtina turimi pardavimų duomenys“, – pripažino Ž. Kulvinskas.

Prekybos tinklo „Avitela“ rinkodaros skyriaus vadovas Irmantas Viliūnas sako, kad vaizdo plokščių pardavimai augo apie 30 proc.

„Ypač jaučiamas naujos kartos RTX30** plokščių trūkumas. Įranga žaidimams augo dėl dviejų priežasčių – žaidimai pasaulyje vis labiau populiarėja, vaikai jau itin ankstyvame amžiuje per žaidimų erdves netgi susiranda draugų iš viso pasaulio. Taip plečiasi jų akiratis.

Be to, kadangi karantino metu pramogos yra labai ribotos, natūraliai prisijungė ir tie, kurie dar nežaidė. Todėl kompiuteriai, skirti žaidimams, bei žaidimų konsolės yra viena iš populiariausių prekių“, – Eltai teigė I. Viliūnas.

Anot jo, žaidimų konsolių pardavimai pirmo karantino periodu augo apie 60 proc., tačiau antro karantino metu dėl populiariausių prekių trūkumo, ypač „Playstation 5“, augimas nebuvo toks ženklus.

„Kada bus pasotintas „Playstation 5“ poreikis visame pasaulyje, dar nėra aišku, nes kol kas tiekimo terminai migloti“, – pripažino jis.

„Avitelos“ atstovo teigimu, nešiojamų žaidimų kompiuterių pardavimai pirmojo karantino periodu augo apie 10 proc., o antrojo karantino metu – apie 35 proc.

Pasak I. Viliūno, prekių tiekimo sutrikimai buvo jaučiami kone visose prekių kategorijose nuo pavasario iki vėlyvo rudens.

„Tik žiemos pradžioje tiekimas atsistatė, išskyrus IT techniką, ypač su nešiojamais kompiuteriais, kurių tiekimas prognozuojamas problematiškas iki pat vasaros pradžios“, – pridūrė jis.
Kokias kriptovaliutas turi lietuviai ir ką už jas perka?

Kokias kriptovaliutas turi lietuviai ir ką už jas perka?
Kriptovaliutų kasimas Lietuvoje prasidėjo dar 2009 m., tačiau 2017 m. tai tapo praktiškai sporto šaka, kuri nulėmė vaizdo plokščių deficitą rinkoje. Spartus populiarių virtualių valiutų, tarkim „Bitcoin“ ir „Ethereum“, kurso augimas 2017 m. pavasarį-vasarą Lietuvoje sukėlė milžinišką susidomėjimą jų kasimu – „mainingu“, o pastarasis lėmė didelę įrangos skirtos operacijoms su virtualia valiuta paklausą.

Varle.lt minėtu laikotarpiu užfiksavo rekordinius vaizdo plokščių pardavimus, o gamintojai ir tiekėjai susidūrė su šios įrangos deficitu.

"Galima pasakyti, kad šiandien kriptovaliutų kasimas jau tapo pakankamai populiariu pinigų internete uždirbimo būdu. Investicijos į kriptovaliutas ir jų kasimą gali atnešti didelę grąžą, tačiau prieš tai būtina investuoti į tinkamą ir kriptovaliutų kasimui pritaikytą įrangą. Pradžioje kasti kriptovaliutas galima buvo naudojantis ir paprastais kompiuteriais, kokie buvo namuose. Tačiau, kuo labiau augo susidomėjimas kriptovaliutomis, tuo sudėtingesnis tapdavo jų kasimo procesas ir tapo nebeįmanoma apsieiti be vaizdo plokščių, o bėgant laikui ir jų buvo negana, todėl pradėti taikyti ASIC sprendimai," – teigia Varle.lt verslo skyriaus kriptovaliutų specialistas Žygimantas Blužas.

Jis pastebi, kad įsigyjant kriptovaliutų kasimui skirtą įrangą lietuviai dažniausai naudoja universalius sprendimus, kurie leidžia kasti ne tik „Bitcoin“, bet ir „Ethereum“ ar „Monero“ valiutas. Varle.lt yra didžiausią kriptovaliutų apyvartą Lietuvos rinkoje gaunantis „CoinGate“ klientas, kuris iš vietinių pirkėjų gauna didžiausią atsiskaitymų kiekį kriptovaliutomis, todėl turi pakankamą žinių bazę ir duomenų, kurių pagrindu galima kalbėti apie kriptovaliutų naudojimo situaciją Lietuvoje. Kriptovaliutų tema yra labai plačiai eskaluojama, tačiau dar yra labai mažai duomenų šia tema kalbant ne apie globalią, o vietinę rinką.

Varle.lt kriptovaliutų specialistas Ž. Blužas pastebi, kad kas 20-as lietuvis susidomi kriptovaliutų kasimu. Jo teigimu, lietuvių susidomėjimas kriptovaliutų kasimu prieštarauja bitkoino tendencijai: krentantis bitkoino kursas nelemia mažesnio susidomėjimo kriptovaliutų kasimu, bet atvirkščiai, atskiria tą grupę žmonių, kurie iš tikrųjų domisi kriptovaliutų esama situacija pasaulyje ir įgaudami naujų žinių supranta jų ekonominę vertę ir reikšmę. Ž. Blužas teigia, kad į Varle.lt verslo skyrių dėl kriptovaliutų kasimo sprendimų ir patarimų kas mėnesį kreipiasi nuo penkių iki dešimties žmonių, kurie naujai susidomi kriptovaliutų įranga ir jos galimybėmis.

Varle.lt verslo specialistas pastebi, kad kriptovaliutų kasimo tema Lietuvoje labiausiai domisi 20-35 metų žmonės, kurių didžioji dalis (70 proc.) yra vyrai. Daugiausiai – didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Jauni žmonės yra kur kas labiau atviri naujovėms ir jiems lengviau suprasti „blockchain“ technologijos veikimą. Taip pat jie mažiau yra prisirišę prie grynųjų pinigų. "Įdomiausia, kad kriptovaliutų sprendimai pastaruoju metu įtraukia daug daugiau verslo atstovų, kurie po mūsų kriptovaliutų kasimo sprendimo pristatymo ir konsultacijų yra linkę išbandyti šią technologiją," – įžvalgomis dalinasi Varle.lt kriptovaliutų specialistas. Taigi, galima teigti, kad lietuviai taip pat atranda šią visame pasaulyje jau pripažintą aukso gyslą.

Įdomu tai, kad aukso išgavimui reikia žymiai daugiau elektros energijos nei bitkoinų kasimui. Tiek bitkoinai, tiek fizinis auksas yra traktuojami kaip vertės laikymo būdai, todėl yra prasminga lyginti jų išgavimo efektyvumą. Pats faktas, kad aukso išgavimas reikalauja daugiau energijos nei bitkoinai neturėtų labai stebinti. Auksas egzistuoja jau tūkstančius metų ir turi būti išgaunamas fiziniu būdu iš žemės, o bitkoinas yra palyginus naujas fenomenas ir jo kasimas vyksta kompiuterio dėka. „LongHash“ Tyrimo duomenimis, metinės aukso išgavimo sąnaudos yra apie 20 kartų didesnės nei bitkoino kasimo sąnaudos.

• Metinės bitkoinų išgavimo sąnaudos: 4,3 mlrd. USD dolerių

Atsiskaitymo kriptovaliutomis būdą savo klientams Varle.lt pasiūlė dar praeitais metais. Statistika rodo, kad tarp lietuvių populiariausias išlieka bitkoinas. Iš visų Varle.lt gautų mokėjimų, net 81 proc. atsiskaitymų buvo bitkoino valiuta. Antroje pagal populiarumą vietoje yra „Ethereum“ valiuta (13 proc. visų mokėjimų). „Litecoin“ ir „Zcash“ kriptovaliutomis atsiskaitančių klientų dalys siekia po 3 proc.

Pasak Varle.lt verslo skyriaus kriptovaliutų specialisto Ž. Blužo, bitkoino populiarumas dar ilgai išlaikys savo pozicijas, tačiau matoma, kad per paskutinius metus sparčiai padidėjo ir alternatyvių kriptovaliutų, ypač „Ethereum“ ir „Litecoin“, paklausa. Varle.lt specialisto nuomone, šios valiutos ir toliau augs, tačiau bitkoinas, kaip seniausia ir populiariausia kriptovaliuta, niekur nesitrauks. Tokiai tendencijai ypač įtakos turės bitkoino valiutos vystymas, pavyzdžiui, „Lightning Network“ technologija. Šios technologijos dėka ketinama išspręsti nemažai problemų, su kuriomis iki šiol buvo susidūrę bitkoinai: sąlyginai ilgas laikas, reikalingas mokėjimų pavedimams patvirtinti tinkle (vidutiniškai 5–15 min. vienam patvirtinimui), svyruojantys sandorių mokesčiai. Naudojantis „Lightning Network“ sprendimu gaunamais mokėjimų sandoriais galima pasitikėti iškart, nelaukiant patvirtinimų tinkle, o tokių sandorių kaštai sudaro apie šimtąją dalį cento.

Pažiūrėjus į tai, kokias prekes lietuviai perka atsiskaitydami kriptovaliutomis – raibsta akys.

Nuo liepos mėn. pabaigos iki rugsėjo pabaigos Varle.lt klientai pirko 75 skirtingų kategorijų prekes ir kriptovaliutomis atsiskaitė tiek už nagų laką, tiek už vaizdo plokštes ir elektrinius paspirtukus. Žvelgiant į 5 populiariausias prekių kategorijas pagal kiekį, už kurias varle.lt internetinėje parduotuvėje minėtu laikotarpiu atsiskaitė klientai kriptovaliutomis, galima pastebėti įdomią tendenciją: brangių (nuo 200 eurų) ir pigių (iki 13 eurų) pirkimai pasiskirstė beveik po lygiai (skanėstai šunims ir valymo cheminės priemonės – 52 proc., kietieji diskai, mobilieji telefonai ir monitoriai – 48 proc.). Pasak Varle.lt verslo skyriaus kriptovaliutų specialisto Ž. Blužo, pigių šunims skirtų prekių populiarumą tarp kriptovaliutų klientų galima argumentuoti tuo, kad žmonės tiesiog daugiau kartų perka pigias prekes, o kriptovaliutų atveju galbūt maža suma leidžia surizikuoti ir patikrinti, ar sėkmingai pavyksta atsiskaitymas kriptovaliutomis Varle.lt sistemoje. Brangiausia kriptovaliutomis apmokėta prekė nagrinėtu laikotarpiu buvo „Lenovo Legion Y520“ nešiojamas kompiuteris, kuris kainavo 999 eurus.
Vaizdo plokščių deficitą nulėmė virtuali valiuta? 2

Vaizdo plokščių deficitą nulėmė virtuali valiuta? 2
„Pastebėjome, kad vaizdo plokščių paklausa ženkliai išaugo ir kai kurių populiarių modelių prekyboje jau nėra, o tiekimo laukiama,“ – teigia Varle.lt tiekimo skyriaus projektų vadovas Dominikas Bialopetravičius. Remiantis turima gamintojų informacija, vaizdo plokščių tiekimas gali pradėti atsistatyti nuo liepos vidurio.

Įdomu tai, kad „ASUS“ gamintojas išleido specialią vaizdo plokštę „ASUS MINING-P106-6G“, skirtą „maineriams“, t.y. „Bitcoin“ ir „Ethereum“ gaminimui ir palaikymui. Ši vaizdo plokštė neturi jokių vaizdo jungčių ir nėra skirta žaidimams. Ji pasižymi mažesnėmis elektros energijos sąnaudomis ir preliminariai kainuos 300 eurų.

Varle.lt specialistų teigimu, populiariausiomis „mainingui“ skirtomis vaizdo plokštėmis 2017 m. tapo „AMD Radeon RX 570“ ir „AMD Radeon RX 580“, „Nvidia GeForce GTX 1060“, „GTX 1070“ ir „GTX 1080“. Jas įsigyti dabar gana problematiška. Jei šios vaizdo plokštės dabar ir pasirodo prekyboje, jų kiekiai sparčiai tirpsta arba pasižymi didesne kaina. Tačiau „mainingu“ užsiimančių asmenų apetitas didelis ir jie superka visas vaizdo plokštes – pradedant pačiomis paprasčiausiomis ir baigiant topinėmis.

Jei jūsų kol kas ir nedomina virtualios valiutos reikalai, tačiau atsiras poreikis įsigyti vaizdo plokštę, galite susidurti su problema. Iš tikrųjų pagrindiniai nukentėjusieji šioje situacijoje yra žaidėjai, kurie šiuo metu negali įsigyti konkrečių vaizdo plokščių modelių, nes jų arba nėra prekyboje arba jų kainos ženkliai išaugusios.

DAUGIAU