Nuo burlaivių iki motorlaivių
Panašiai atsitiko su Vakarų Baltijos laivų statyklos muziejumi. Jis įkurtas buvusiame "Baltijos" laivų statyklos pagrindiniame kontoros pastate. Dabar šiame klaipėdiečiams nuo tarybinių laikų žinomame pastate su laikrodžiu įsikūrę daugybė nedidelių bendrovių, įstaigų. Čia yra ir privatus laivų statytojų muziejus.
Plačiau šis muziejus buvo pristatytas 1919 m., kai Klaipėdos laivų remontininkų ir statytojų bendruomenė minėjo Pauliaus Vilio Lindenau laivų statyklos įkūrimo šimtmetį.
Priminsime, kad 1919 m. Klaipėdoje pradėjo veikti laivų statykla "Schiffswerft Memel Lindenau&Cie., Eizen-und Holzschiffbau, Maschinenfabrik und Giesserei" ("Klaipėdos laivų statykla Lindenau&Cie – Geležinių ir medinių laivų statyba, mašinų fabrikas ir liejykla").
Ją įkūrė laivų statytojas ir inžinierius P.V. Lindenau, į Klaipėdą atvykęs iš Hamburgo.
Kartu turėtume prisiminti, kad laivų statyba buvusiame Mėmelyje prasidėjo jau seniau. XIX a. buvo ypač žinomas burlaivių statytojas Behrendtas Pieperis (1800–1877), kuris statė barkus, brigus, kitokius burinius laivus. Jis nuo 1829 m. iki savo mirties 1877 m. pastatė 144 laivus.
Nuo XIX a. pabaigos Klaipėdoje pradėti statyti ir garlaiviai. 1887 m. Klaipėdoje atsirado mažų garlaivių statybos fabrikas "Kroll und Eulert" (Maschinen-Schiffbau, Giesserei und Kesselschmiede Kroll und Eulert). Jis 1893–1899 m. nuleido į vandenį apie 40 įvairios paskirties laivų (19 sraigtinių ir 5 ratinius garlaivius, 6 transporto laivus Vokietijos kariniam laivynui, 5 garinius barkasus.
1897 m. buvo įkurta "Klaipėdos laivų statykla ir mašinų fabrikas R.Šnaideris ir Ko" (Memeler Schiffswerft und Maschinenfabrik R.Schneider & Co). Jis statė vilkikus, baržas. Iki 1897 m. pastatęs 6 garlaivius, vėliau jis pastatė dar 7 laivus.
Dėmesys: muziejaus eksponatus pristato Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos vykdantysis direktorius Viktoras Čepys. Vidmanto Matučio nuotr.
Atspindi pramonės istoriją
Vakarų Baltijos laivų statyklos muziejus daugiausia dėmesio skiria šiuolaikinių laivų statybos pradininke Klaipėdoje laikomai P.V. Lindenau laivų statyklai. Ji Klaipėdoje pradėjo statyti motorinius laivus, kurie statomi ir dabar, tik kur kas didesni.
Vakarų Baltijos laivų statyklos muziejus atspindi šiuolaikinės, lietuviškos Klaipėdos laivų statybos pramonės istoriją.
Šį muziejų 1919 m. puikiai pristatė lankytojus į ekskursijas kvietusi Klaipėdos gidė Agnė Abromavičienė.
Muziejus yra nedidelis, bet informatyvus. Jame patraukliai išdėstyti eksponatai. Muziejuje yra daug didesnių ar mažesnių laivų, kurie buvo pastatyti Klaipėdoje prieškaryje ir jau mūsų dienomis, modeliai.
Nuosekliai pristatoma ir tai, kaip kūrėsi P.V. Lindenau laivų statykla. Ypatingas eksponatas – Didysis laivų statyklos elingas. Jis buvo statomas 1942–1944 m. ir ne visai baigtas, nes 1944 m., artėjant Sovietų Sąjungos kariuomenei, laivų statykla iš Klaipėdos iš dalies buvo evakuota – perkelta į Kylį.
Iš P.V.Lindenau laikų tarp muziejaus eksponatų galima pamatyti 1922 m. pastatytą pirmąjį laivą "Cattaro". Ypač reikšmingas 1938–1939 m. pastatytas didžiausias laivas, 2 947 BRT talpos "Helgoland".
Primena ir "Baltijos" laikus
Tarp eksponatų ir tie laivai, kuriuos tarybiniais metais statė "Baltijos" laivų statykla. Tarp jų ir senųjų Smiltynės keltų ("Baltijos)" modeliai. Pristatyti laivai ir kartu su senaisiais Klaipėdos uosto dokais, Daugeliui vyresnės kartos žmonių plaukiant keltu į Smiltynę prie "Laivitės" krantinių įsiminė dokas su anglišku užrašu "Lėta eiga".
Tarp muziejaus eksponatų yra pirmojo lietuviško laivo "Vytautas" modelis. Šio laivo reikšmė didelė. Po Sovietų Sąjungos žlugimo Maskvai pavaldi "Baltijos" laivų statykla neturėjo užsakymų. Gelbėti bendrovę ėmėsi Lietuvos jūrų laivininkystė, 1994–1996 m. pateikdama užsakymą pastatyti krovinių gabenimo laivus "Vytautas" ir "Gediminas".
1952 m. įkurta "Baltijos" laivų statykla dabar priklauso Estijos kapitalo "BLRT Grupp" valdomai Vakarų laivų gamyklai.
"Baltijos" laivų statykla, o dabar Vakarų Baltijos laivų statykla šiemet mini veiklos 70-metį. Per tą laiką ji yra pastačiusi beveik 500 įvairaus tipo laivų, dokų, neskaitant daugybės laivų korpusų, antstatų.
Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį ", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
