Vertė veikti operatyviai

Tarptautinei investicinei VMG grupei priklausančios Lietuvos įmonės pernai uždirbo per 19,7 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 1,6 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Vis dėlto E.Mockus pripažįsta – koronaviruso paženklinti metai buvo sudėtingi.

„Pandemija į pramonės sektorių atvedė neapibrėžtumą dėl darbuotojų sveikatos, kartu įsivyravo nenuspėjamumas vidaus ir eksporto rinkose, žaliavų tiekimo grandinėje ir kainų dinamikoje, investuotojai tapo atsargesni, – vardijo E.Mockus. – Gausybė per trumpą laiką atsiradusių klausimų vertė operatyviai ieškoti atsakymų. VMG grupė nėra išimtis. Tačiau šioje situacijoje blogiausias scenarijus būtų buvę laukti ir nieko nedaryti. Mes nusprendėme savo 2020-ųjų istorijos pagal tokį scenarijų nerašyti.“

Pašnekovo nuomone, vienas svarbiausių pasiekimų – jog iš pat pradžių pavyko efektyviai suvaldyti saugumo procesus, išvengti ligos židinių, apsaugoti savo darbuotojus.

„Taip pat gana sėkmingai ir per trumpą laiką įsisavinome nuotolinio darbo principus. Nors matome, kad ilgalaike prasme toks darbo pobūdis mums keltų abejonių dėl efektyvumo – visgi bendraujant per atstumą labai daug informacijos lieka tarp eilučių“, – pripažino VMG grupės vadovas.

Inovatyvi naujoji realybė

Praėjusiais metais įmonių grupė patvirtino naują ilgalaikę strategiją, kuria nubrėžė augimo perspektyvą šešiomis kryptimis – visos jos remiasi į tvarumą ir žaliąjį kursą.

„Pernai užbaigėme didžiausios plyno lauko investicijos Lietuvos istorijoje projektą Naujojoje Akmenėje, nesustabdėme ir kitų investicinių projektų. Tai mums leidžia užtikrintai žiūrėti į ateitį ir tvirčiau stotis ant kojų ne tik patiems, bet ir šalies ūkiui“, – pabrėžė VMG grupės generalinis direktorius.

Naujojoje Akmenėje pradėta investicija į baldų gamyklą sieks apie 82 mln. eurų, be to, šiemet čia planuojama baigti įrengti saulės elektrinių parką.

„Netrukus Naujojoje Akmenėje prasidės investicijos ir į tvarios statybos konstrukcijų gamyklą. Taip pat gerinsime sąlygas savo technikams, inžinieriams bei konstruktoriams, sukurdami gamybos aplinką naujose 20 tūkst. kv. m gamybinėse patalpose netoli Klaipėdos. Taigi į naująją realybę žiūrime ne tik per pandemijos akinius. Mūsų naujoji realybė susijusi su žiedine ekonomika, aplinkai draugiškais gamybos, energetikos sprendimais, inovacijomis“, – aktualiausias veiklos kryptis išskyrė pašnekovas.

2020 m. koncerno grupės darbuotojų skaičius perkopė 5 tūkst., išsiplėsta į naują rinką Lenkijoje, kur pradėti plėtoti nauji su inovacijomis ir tvarumu susiję projektai.

Analizuoja įvairius scenarijus

VMG aktyviai veikia ir kaimyninėje Baltarusijoje, kur turi daugiau kaip 2,5 tūkst. išskirtinai vietinių darbuotojų. Kalbėdamas apie darbo šioje šalyje specifiką, E.Mockus pirmiausia įvertino tai, jog joje dirba labai talentingi ir darbštūs žmonės.

„Taip pat reikėtų paminėti gerai išvystytą infrastruktūrą, kuri stipriai prisideda prie verslo patrauklumo. Tuo metu kiti veiksniai, kaip, pavyzdžiui, nestabilus rublis, muitai ir kita, yra nuo mūsų visiškai nepriklausomi, ir mes turime prie to prisitaikyti panašiai kaip JAV ir Kinijos verslininkai taikėsi su tarpusavio muitų karais“, – teigė pašnekovas.

Žinoma, įmonių grupė negali visiškai atsiriboti nuo pastarojo meto politinių peripetijų.

„Aktyviai stebime įvykius Baltarusijoje ir vertiname grėsmes. Mes nedalyvaujame politiniuose ar rinkiminiuose procesuose, todėl šiandien didesnio poveikio savo veiklai nejaučiame. Nepaisant to, būdami tarptautinė kompanija, nuolatos analizuojame įvairius scenarijus bei rizikas, jų galimą įtaką mūsų veiklai“, – pripažino VMG grupės vadovas.

Pasak E.Mockaus, pernai patvirtinęs savo ilgalaikę strategiją, verslo epicentru VMG grupė pasirinko Lietuvą.

„Tačiau esame tarptautinė kompanija, kurią sudaro 25 įmonės Lietuvoje ir kitose šalyse, o produkcija eksportuojama į daugiau kaip 40 pasaulio valstybių. Tokie mūsų vykdomi strateginiai projektai, kaip tvarios statybos konstrukcijų gamyba, ekologiški pakavimo sprendimai, automatizacijos ir robotizacijos technologijų pramonei kūrimas, baldų gamyba – skirti didžiosioms pasaulio rinkoms. Tad šiuo metu esame susitelkę į konkurencingumo didinimą, naujų sprendimų kūrimą, Lietuvos eksporto ir ekonomikos stiprinimą“, – vardijo pašnekovas.

Biurokratinė našta nemažėja

Klaipėdos pramonininkų asociacijai (KPA) vadovaujantis E.Mockus linkęs manyti, jog apskritai pramonė ir verslas gana greitai prisitaikė prie naujų sąlygų ir tapo daug lankstesni.

Tuo metu, kaip pastebi pašnekovas, kitoje pusėje lankstumo vis dar stipriai trūksta – biurokratinė našta nemažėja.

„Panašūs procesai jaučiami ir aplinkosaugos srityje. Kiekvienas mūsų, kaip žmogus ar įmonė, neišvengiamai darome poveikį aplinkai. Todėl valstybė turėtų tai suprasti ir vienodai ginti tiek gyventojų, tiek įmonių interesus. Tačiau čia balanso stipriai stinga“, – įžvelgia E.Mockus.

Pašnekovo žodžiais, kad mūsų šalis neprarastų ekonomikos pagrindų ir konkurencingumo, jos pagrindinė strategija neturėtų remtis kuo didesnio pelno ir dividendų siekimu iš didžiųjų valstybinių įmonių.

„Valstybei priklausančios bendrovės turėtų užtikrinti, kad paslaugos ir infrastruktūra būtų pigiausia ir geriausia Europoje, panašiai kaip yra su mobiliuoju ir interneto tinklu Lietuvoje. Tik tuomet galėsime didžiuotis ir visos ekonomikos pasiekimais bei augimu“, – sako KPA prezidentas E.Mockus.

„Pagal nustatytą tvarką, įmonė pati buvo deklaravusi, kad atitinka visus reikalavimus ir po to buvo nuvykęs pareigūnas pertikrinti – visi patikrinimai buvo atlikti, pažeidimų nenustatyta“, – žurnalistams antradienį sakė šalies ugniagesių vadas.

Jis taip pat teigė, kad kol kas gaisro priežasties tiksliai pasakyti negalima, tačiau panašu, kad sutrikimų buvo „technologiniame procese“.

„Šiai dienai mes tikrai negalime teigti, kokia buvo gaisro priežastis, bet tas yra ir viešai skelbiama, kad tai prasidėjo ne nuo gaisro, o gaisras prasidėjo nuo sprogimo, tai labiau tikėtina versija, kad kažkur technologiniame procese įvyko kažkokie sutrikimai, dėl kurių įvyko sprogimas ir po to užsidegė degios medžiagos“, – teigė S. Greičius.

„Priežiūra tame objekte buvo ir kadangi objektas buvo žinomas ir pajėgos išsiųstos tinkamai, tai pakankamai operatyviai, manau, kad pagal tą situaciją gaisras buvo užgesintas“, – pridūrė jis.

Ugniagesiai po gaisro likvidacijos antradienį dar budi gaisravietėje, kad ugnis neįsipliekstų iš naujo dėl stipraus vėjo ir likusių įkaitusių medžiagų.

Pranešimas apie sprogimą ir po jo kilusį gaisrą Liepų gatvėje stovinčiame gamybiniame pastate gautas pirmadienį, 12.39 val.

Po sprogimo sugriuvo biologinio valymo pastatas, kitas maždaug 100 metrų pločio ir 150 metrų ilgio drožlių plokščių gamybos pastatas degė atvira liepsna, jį gesino gausios ugniagesių pajėgos.

Per nelaimę iš pastato evakuoti 28 žmonės, aštuoni išvežti į ligoninę, penki jų paguldyti į reanimacijos skyrių.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis BNS pirmadienio vakarą teigė, kad reanimacijos skyriuje dėl itin stiprių nudegimų du 59-erių pacientai yra sunkios būklės, vienam jų taikomas dirbtinis kvėpavimas.

Teritorija, kurioje yra pastatas, priklauso bendrovei „Vakarų medienos grupė“.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė BNS informavo, kad visi nukentėjusieji buvo išgabenti į ligoninę.

Pasak jos, turimais duomenimis, iš degančio pastato buvo evakuoti 24 žmonės, aštuoni iš jų pristatyti į ligoninę,  įmonės atstovai ugniagesius tuomet patikino, kad daugiau žmonių pastate neturėtų būti.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis BNS sakė, kad penki iš nukentėjusiųjų paguldyti į reanimacijos skyrių, jų būklė sunki, du žmonės yra traumatologiniame skyriuje.

„Pagrinde – nudegimai, jų (gulinčių reanimacijoje – BNS) būklė yra tikrai nelengva. Du yra paguldyti į traumatologijos skyrių, tai yra maži nudegimai kol kas, bet mes nežinome kaip ten toliau vystysis viskas, ar yra prikvėpavę dūmų ar dar ką, sunku pasakyti dabar“, – BNS sakė V. Janušonis.

PAGD atstovės teigimu, po sprogimo įmonės teritorijoje sugriuvo biologinio valymo pastatas, o drožlių plokščių gamybos pastatas dega atvira liepsna – tiek jo vidus, tiek stogas.

Ugniagesiai šiuo metu gesina degantį maždaug 100 metrų pločio ir 150 metrų ilgio pastatą, įvykio vietoje dirba gausios ugniagesių pajėgos – septynios  autocisternos, dvejos autokopėčios, įkurtas štabas gesinimui koordinuoti.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Marius Garbenis BNS apie 15 valandą sakė, kad šiuo metu situacija yra valdoma, ugnis tebedega atskiruose židiniuose.

„Likviduojami yra keli gaisro židiniai, kurie yra technologiniuose įrenginiuose – pjuvenos, drožlės ir kitos medienos atliekos, kurios periodiškai užsidega, (...) o toliau tokio degimo masiško, atviro tikrai nebėra“, – sakė uostamiesčio ugniagesių viršininkas.

Anot jo, nors aktyvūs gesinimo darbai jau „eina į pabaigą“, tačiau ir po jų ugniagesiams dar teks atlikti daugybę kitų darbų tam, kad būtų užtikrintas saugumas.

M. Garbenio teigimu, sprogimo metu vienas pastatas „sugriuvo iki pamatų“, o kitas labai pavojingai stovi ir bet kada gali nugriūti.

„Likvidavimą apsunkina tai, kad deformavosi tiek gelžbetoninės, tiek metalinės konstrukcijos, turime daugelį darbų daryti iš išorės, neidami į vidų, nuo keltuvų ir kitų įrenginių pagalbos“, – sakė jis.

„Kol kas dar ne, nes vėjas yra pakankamai didelis ir bet kada įpučia liepsną“, – teigė M. Grabenis, paklaustas, ar yra skelbiama gaisro lokalizacija.

Į įvykio vietą iškviesti aplinkosaugininkai, kurie matuoja oro užterštumo lygį, nes, anot E. Zdanevičienės, dūmai nešami į pietinę pusę, link miesto.

PAGD duomenimis, pranešimas apie sprogimą ir po jo kilusį gaisrą Liepų gatvėje stovinčiame pastate buvo gautas 12.39 valandą.

Teritorija, kurioje yra pastatas, priklauso bendrovei „Vakarų medienos grupė“.

„Gaisras gamyklos teritorijoje gesinamas, darbuotojai evakuoti (...) Esame dėkingi visiems gaisrininkams ir medikams už operatyvią reakciją ir pagalbą. Įvykio aplinkybes aiškinamės“, – BNS atsiųstame komentare sakė „Klaipėdos medienos“ generalinis direktorius Nikolajus Ivanovas.

Apie 15 valandą įmonė pranešė, kad „gaisrininkų dėka aktyvioji gaisro fazė įveikta“.

„Jau žinome, kad ligoninėje atsidūrė aštuoni nukentėję mūsų kolegos. Užtikrinsime jiems visokeriopą pagalbą, dėl to jau susisiekėme su nukentėjusių artimaisiais. Didžiausias mūsų rūpestis dabar – žmonėmis“, –  komentare BNS pabrėžė N. Ivanovas.

Pasak vienintelio VMG grupės akcininko Sigito Paulausko, grupė investuos tik į tvarias, aplinkai draugiškas sritis Baltijos šalyse, Lenkijoje, kitose Europos Sąjungos šalyse ir planuoja ambicingą augimą, bendradarbiaudama su tarptautiniais bei Lietuvos investuotojais.

Pardavimai viršys milijardą

Numatoma, kad naujos VMG grupės pardavimai iki 2025 m. augs beveik trigubai ir viršys 1,1 mlrd. eurų.

„Per 18 veiklos metų iki Baltijos rinkos lyderių sėkmingai išvystę medienos perdirbimo ir baldų pramonę, dabar esame pasirengę savo patirtį pritaikyti ir kitose srityse, toliau vystydami tvarų, aplinkai draugišką verslą. Neabejojame, kad naujos unikalaus masto verslo grupės suformavimas kurs aukštą pridėtinę vertę ne tik investuotojams, bet ir visai valstybei bei jos piliečiams“, – teigia S. Paulauskas.

Pasak jo, verslo plėtra numatyta ne tik vystant ligšiolinę VMG veiklą, gaminant tvarius medienos gaminius, bet ir dar penkiomis kryptimis – atsinaujinančios energetikos, ekologiškų pakavimo sprendimų, pramonės inovacijų ir technologijų, inžinerinių medienos konstrukcijų statyboms, taip pat infrastruktūros ir nekilnojamojo turto.

Verslas privalo prisiimti atsakomybę už aplinką, kurioje mes visi gyvename.

Mažins poveikį aplinkai

Kaip teigia S. Paulauskas, tvarios VMG investicijos reikšmingai mažins poveikį aplinkai.

„Verslas privalo prisiimti atsakomybę už aplinką, kurioje mes visi gyvename. Todėl esame pasiruošę imtis lyderystės bei pasiūlyti vartotojams bei kitiems verslams šiuolaikiškus ekologiškus sprendimus ir produktus“, – teigia investuotojas.

Planuojama, kad investicijos vien į atsinaujinančios energetikos parko vystymą iki 2023 m. sieks apie 50 mln. eurų. Poveikį aplinkai mažinančių infrastruktūros ir nekilnojamojo turto sprendimų vystymui per artimiausius penkerius metus numatyta investuoti per 25 mln. eurų, ekologiškų inžinerinių medienos konstrukcijų gamybos plėtrai – per 100 mln. eurų.

Valdymas perkeltas į Lietuvą

Naujoji VMG grupė bus valdoma per Vilniuje įregistruotą investicijų valdymo kompaniją „VMGcorp“.

„Planuodami strateginę veiklos plėtrą nusprendėme savo verslo valdymą sutelkti Lietuvoje. Tai neabejotinai duos reikšmingą impulsą ne tik mūsų verslo vystymui, bet ir kitiems verslo sektoriams, visai darbo rinkai, stiprins valstybės ir visų jos piliečių ekonominę padėtį, taip pat gerins šalies investicinės aplinkos patrauklumą kitiems investuotojams“, – sako S. Paulauskas.

Ligšiolinę „Vakarų medienos grupę“ valdė Kipre veikianti kompanija „VMG Holdings“. Nuo šiol ši kompanija bus atsakinga tik už tuos verslus, kurie vystomi Kipre ir ne Europos Sąjungos šalyse.

Kuria pridėtinę vertę

Šiuo metu VMG grupę sudaro 25 įmonės, kuriose dirba daugiau nei 4,5 tūkst. darbuotojų. Kompanijų produkcija eksportuojama į daugiau kaip 40 pasaulio šalių. 2019 m. grupės nekonsoliduoti pardavimai siekė 394 mln. eurų ir per metus išaugo 13 proc.

Rekordines investicijas grupė jau atlieka Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje.

Šių metų rugsėjį čia pristatyta didžiausia plyno lauko investicija šalies istorijoje – VMG grupė oficialiai atidarė vieną galingiausių Europoje medienos drožlių plokščių gamyklą, į kurią investuota 146 mln. eurų ir sukurta 140 aukštos pridėtinės vertės darbo vietų.

Didžiausias šiuo metu Akmenėje vystomas strateginis VMG grupės projektas – korpusinių baldų fabrikas. Į jį iki 2022 m. bus investuota iki 76 mln. eurų ir sukurta apie 500 naujų darbo vietų.

Asociacija „Investor‘s Forum“ pripažino VMG grupę 2019 m. investuotoju, įvertindama „tvarias ir pridėtinę vertę šalies ekonomikai kuriančias investicijas“.

Didžioji dalis iš 140 gamykloje sukurtų naujų darbo vietų skirtos automatizuotų staklių operatoriams. Į vienos aukštą pridėtinę vertę turinčios darbo vietos sukūrimą vidutiniškai investuota apie 1 mln. eurų.

Pasak investuotojo, VMG grupės vienintelio akcininko Sigito Paulausko, naujosios gamyklos produkcija ne tik užtikrins visus Lietuvos medienos ir baldų pramonės poreikius, bet ir atvers naujas galimybes statybų, konstrukcinės medienos ir kitiems verslo sektoriams.

„Projekto kuriama vertė šalies pramonei ir ekonomikai buvo vienas esminių kriterijų, paskatinęs mus pasirinkti šią investicijų kryptį. Gamykloje įdiegtos inovacijos, tvarūs poveikio aplinkai sprendimai, aukštos pridėtinės vertės darbo vietos leidžia mums pristatyti išskirtinį pramonės objektą, kuris kuria naudą regionui ir skatina Lietuvos lyderystę Europoje“, – sako S. Paulauskas.

A. Repšio nuotr.

Gamyklos atidaryme dalyvavęs premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad VMG grupės įgyvendintas projektas yra svarbus ne tik regionui, bet ir visai šaliai.

„Lietuvos investuotojai yra pajėgūs kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas ir produktus“, – teigė premjeras.

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas atkreipė dėmesį, kad rekordinės VMG grupės investicijos jau duoda didelį postūmį rajono ekonominiam ir socialiniam gyvenimui. Pasak jo, dauguma gamyklos darbuotojų yra vietiniai gyventojai, greta kuriasi kiti verslai, atsigauna nekilnojamojo turto rinka.

Kaip teigia S. Paulauskas, naujosios VMG grupės gamyklos išskirtinumą Europos mastu kuria gamybiniai pajėgumai ir gaminamos produkcijos savybės.

A. Repšio nuotr.

Gamykla rinkai pasiūlys ypač ploną, vos 3 milimetrų storio medienos drožlių plokštę. Technologijas specialiai šiam projektui sukūrė Vokietijos inovacijų kompanija „Siempelkamp“, įdiegusi Akmenėje savo įrengimus. Per metus čia planuojama pagaminti apie 600 tūkst. kubinių metrų produkcijos. Planuojama, jog ateityje gamybos pajėgumai dar didės.

Naujosios gamyklos statybą VMG grupė pradėjo 2018-ųjų rugpjūtį. Projekto įgyvendinimo metu Akmenės laisvosios ekonominės zonos teritorijoje taip pat išplėtota infrastruktūra ir jos jungtys su pagrindinėmis šalies susisiekimo arterijomis – nutiesta geležinkelio atšaka, išvystytas regioninių kelių tinklas. Kompanijos teigimu, tai leis efektyviai išnaudoti regiono geografinius privalumus.

Šiuo metu šalia pirmosios gamyklos Akmenėje jau kyla ir antroji – korpusinių baldų gamykla, į kurią bus investuota apie 60 mln. eurų. Planuojama, kad ji veiklą pradės kitais metais.

VMG grupė yra viena didžiausių Baltijos šalyse medienos perdirbimo ir baldų gamybos grupių, vienijanti 16 Lietuvos ir užsienio įmonių, kuriose dirba daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų.

Daugiau nei 90 proc. grupės produkcijos eksportuojama į užsienio šalis. 2019 m. grupės nekonsoliduoti pardavimai per metus išaugo 13 proc. ir pasiekė 394 mln. eurų.

Asociacija „Investor‘s Forum“ pripažino VMG grupę 2019 metų investuotoju, įvertindama „tvarias ir pridėtinę vertę šalies ekonomikai kuriančias investicijas“.

Komandoje svarbus kiekvienas

"Sudėtingiausias mūsų bendrovės įmonėms mėnuo buvo balandis, kai teko iš dalies stabdyti gamybą, – tuo metu grupės pardavimai krito apie 30 proc.", – prisiminė VMG generalinis direktorius bei Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas E.Mockus.

Per šį nelengvą laikotarpį neatleidome nė vieno darbuotojo ir neketiname to daryti.

VMG – viena didžiausių Baltijos šalyse medienos perdirbimo ir baldų gamybos grupių – vienija 16 Lietuvos ir užsienio įmonių, kuriose dirba daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų.

Kaip ir daugelyje Lietuvos įmonių, iš dalies sustabdžius gamybą, grupės darbuotojams buvo skelbiama prastova.

"Skyrėme ypatingą dėmesį darbuotojų saugumui, todėl operatyviai pasirūpinome visomis jiems skirtomis apsauginėmis priemonėmis. Per šį nelengvą laikotarpį neatleidome nė vieno darbuotojo ir neketiname to daryti, taip pat toliau tęsime papildomo socialinio paketo programą ir neplanuojame keisti motyvacinės sistemos priemonių nė vienoje įmonėje", – tvirtino VMG vadovas.

Be to, pasak pašnekovo, laikino veiklos apribojimo metu viena VMG įmonių – bendrovė "VMG Technics" – turėjo palankias sąlygas kapitaliniam įrenginių remontui bei jų efektyvumui didinti, tad dabar gamyba pasiruošusi dirbti dar efektyviau nei iki pandemijos.

Egidijus Mockus / VMG nuotr.

Nežinia apsunkino planavimą

Kaip pripažino E.Mockus, didžiausias pasikeitusios situacijos iššūkis – tai nežinia dėl ateities.

"Nerimą kėlė situacija rinkose, kai negali užtikrintai planuoti, o tai nemažai lemia santykius tiek su pirkėjais, tiek su tiekėjais, tiek su bankais, – neneigė kompanijos vadovas. – Piniginių srautų planavimas mums visiems taip pat tapo didžiuliu iššūkiu."

Tačiau šiandien pramonininkai mato jau kiek kitokią situaciją.

"Rinkos atsigauna, ir tai džiugina. Balandžio pabaigoje atsidarė Azijos rinkos, šiuo metu sudėtingesnė padėtis Didžiosios Britanijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų rinkose. Tačiau pastebime, jog pamažu atsigauna ir jos, todėl žiūrime į šią situaciją kaip į laikiną", – kalbėjo pašnekovas.

Gegužę pardavimai sparčiai kilo, tad, kaip prognozavo VMG vadovas, jau liepą kompanija turėtų pasiekti iki karantino paskelbimo buvusį pardavimų lygį.

Ambicinga investicija

E.Mockus neneigė, jog koncerno veiklos specifika suteikė tam tikro pranašumo dorojantis su pandemijos sukeltais sunkumais.

"Mūsų pagrindinis privalumas yra tai, jog vadovaujamės žiedinės ekonomikos principu – gaminame galutinį produktą, pradedant pirmine žaliava, esame iš dalies susiję su energijos, statybų, baldų rinkomis, tad akivaizdu, jog visos šios šakos rinkoje vienodai nepraranda savo pozicijų. Kita vertus, turėdami didelę gamą gaminių galime lengviau atsilaikyti prieš kainų ir konkurencijos svyravimus", – aiškino pašnekovas.

VMG nuotr.

E.Mockus pasidžiaugė, jog pandemija nepaveikė ir VMG ateities planų – numatyti investiciniai projektai tęsiami, ketinama plėsti gaminių asortimentą tiek statybų, tiek energetikos sektoriuose.

"Projektai galbūt šiek tiek pasistūmės laiko prasme, bet nė vieno jų neatsisakyta", – teigė pašnekovas.

Tuo metu už neseniai įgyvendintą investicinį projektą – Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje baigtą statyti 140 mln. eurų vertės medienos drožlių gamyklą – asociacija "Investors' Forum" VMG skyrė 2019 m. investuotojo titulą.

Gamykloje, kuri sukurs apie 120 naujų darbo vietų, įdiegta išskirtinė įranga – VMG viena pirmųjų pasaulyje galės gaminti itin plonas, vos 3 mm medienos drožlių plokštes.

Rezervų pagalbai yra

Koronaviruso pandemijos padarinius bandantys įvertinti finansų ekspertai bei verslo atstovai kol kas atsargiai prognozuoja, kiek laiko prireiks atsigauti ekonomikai po pandemijos sukeltos krizės.

Sunkumus išgyvenančių įmonių nuostolius šiek tiek amortizuoja pagalbos verslui priemonių paketas. Tačiau ar to pakanka?

"Kai kurias pagalbos priemones, tokias kaip prastovų kompensacija, vertiname labai teigiamai – tai iš tiesų padės įmonėms toliau tęsti veiklą ir išgyventi sunkmetį. Mokesčių mokėjimų atidėjimas taip pat labai sveikintinas", – teigė VMG generalinis direktorius E.Mockus.

Vis dėlto pašnekovas pripažino, jog norėtųsi, kad būtų kuo greičiau sukurta sistema, skirta naujų darbo vietų kūrimui remti ir skatinti.

"Pavyzdžiui, kardinaliai sumažinant pirmų įdarbinimo metų mokesčius už naujai sukurtą darbo vietą. Galima kalbėti ir apie laikiną mažinimą infrastruktūrinių valstybinių įmonių tarifų, tokių kaip: elektros perdavimas, geležinkeliai, tranzitas, žemės nuoma, uosto infrastruktūra ir kita. Taip pat labai norėtųsi eksporto skatinimo priemonių bei inovacijų rėmimo", – įžvalgomis dalijosi Klaipėdos pramonininkų asociacijos vadovas.

Metų investuotoju VMG pripažinta devintą kartą surengtuose „Investors‘ Forum“ apdovanojimuose, skirtuose įvertinti įmones, asmenybes ir iniciatyvas, gerinusias investicinį klimatą ir kūrusias tvarią verslo aplinką Lietuvoje.

„Beveik du dešimtmečius veikianti „Vakarų medienos grupė“ yra atkaklumo ir plataus požiūrio pavyzdys – nuoseklios investicijos ir plėtra yra nuolatinė jos verslo būsena. Atkaklus verslas ne tik įveiks krizę, bet ir išmoks naujų pamokų, bus dar stipresnis ir veržlesnis“, – teigia Rolandas Valiūnas, „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.

Pasak investuotojo, VMG savininko Sigito Paulausko, investicijos Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje suteiks naują impulsą ir šio regiono, ir visos šalies ūkio raidai, didins Lietuvos ekonominį konkurencingumą.

Beveik du dešimtmečius veikianti „Vakarų medienos grupė“ yra atkaklumo ir plataus požiūrio pavyzdys.

„Mūsų investicijos lems aukštos pridėtinės vertės darbo vietas bei moderniausių technologijų, pramonės ir visuomenės poreikiams aktualios infrastruktūros plėtrą. Esminis VMG plėtros tikslas – sukurti tvarių ir teigiamą poveikį aplinkai kuriančių investicijų ekosistemą“, – sako S. Paulauskas.

VMG yra viena didžiausių Baltijos šalyse medienos perdirbimo ir baldų gamybos grupių, vienijanti 16 Lietuvos ir užsienio įmonių, kuriose dirba daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų. VMG produkcija eksportuojama į 11 pasaulio šalių. 2019 m. grupės nekonsoliduoti pardavimai per metus išaugo 13 proc. ir pasiekė 394 mln. eurų.

Pasak pagrindinio įmonės akcininko Sigito Paulausko, darbai vyksta pagal planą.

"Viskas pagal planą, po Naujų metų prasidės bandymai, kovo mėnesį planuojame (pagaminti – BNS) pirmąjį produktą, o atidarymą vasaros pradžioje, birželio mėnesį", – BNS sakė S. Paulauskas.

"Yra surinkti darbuotojai, operatoriai, ruošiami žmonės, treniruojami, viskas vyksta", – pridūrė jis.

Anot įmonės, naujosios plokščių gamyklos metiniai pajėgumai sieks 600 tūkst. kubinių metrų. Joje darbuosis 140 žmonių, daugiausia automatizuotų staklių operatoriai.

Pasak S. Paulausko, pavasarį turėtų prasidėti ir korpusinių baldų gamyklos statybos. Į ją numatoma investuoti maždaug 60 mln. eurų, įdarbinti dar 250–300 žmonių.

Yra surinkti darbuotojai, operatoriai, ruošiami žmonės, treniruojami, viskas vyksta.

Medžio drožlių gamyklą Akmenėsrajone VMG pradėjo statyti 2017-ųjų rugpjūtį. Galutinai užbaigusi plėtrą, grupė čia iš viso ketina sukurti apie 1 tūkst. darbo vietų.

Gamyklą statė VMG statybų įmonė "Kalvasta", o įrangą gamino Vokietijos įmonė "Siempelkamp".

Medienos drožlių plokštės gamyklos statyboms Lietuvos "Swedbank" suteikė dvi 53,9 mln. eurų paskolas. Į projektą investavo ir investicijų bendrovės "Domestique Asset Management" valdomas fondas.

S. Paulauskas yra sakęs, jog projektą finansavo ir pati VMG, taip pat Švedijos "Ikea", Vokietijos "Landesbank".

Pasak S. Paulausko, antrosios gamyklos statybos bus finansuojamos paskolos ir įmonės lėšomis, tačiau iš kurio banko bus skolinamasi, jis neįvardijo. Gamyklą taip pat statys "Kalvasta", o įrangą ketinama įsigyti iš Vakarų Europos įmonių.

"Tikėtina, kad visa įranga baldų gamyklai ateis iš Vakarų Europos – Vokietijos arba kitų gamintojų. Kas bus tiekėjai konkrečiai, kol kas negaliu įvardinti", –teigė S. Paulauskas.