Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antradienį paskelbė: sustiprinančiąja doze nuo koronaviruso jau gali skiepytis visi norintys aštuoniolikos ir vyresni asmenys, jei nuo paskiepijimo ankstesne doze praėjo 180 dienų. Jokių pirmumo eilių šįsyk nebus.

Bet nusprendusiesiems skiepytis trečiąja doze nebus galima rinktis  vakcinos – visiems teks „Comirnaty“ („Pfizer-BioNTech“). Gera žinia, kad, SAM duomenimis, nepanaudotų „Comirnaty“ vakcinų šiuo metu yra per 900 tūkst., tad šiame etape jų turėtų užtekti, net jei norinčiųjų revakcinuotis bus daug.

Vakcinavęsi „Janssen“ („Johnson & Johnson“) skiepytis antrąja doze galės vėl rinktis šią vakciną arba „Comirnaty“. Nors iki šiol revakcinuotis rizikos grupėms buvo naudojama ir „Spikevax“ („Moderna“), jos pasirinkti taip pat nebebus galima. Revakcinuotis nebus naudojama ir „AstraZeneca“.

Tokie sprendimai priimti atsižvelgus į vakcinų suformuoto imuniteto trukmės tyrimus, Europos vaistų agentūros (EVA) ir Lietuvos Vyriausybės nepriklausomų ekspertų tarybos rekomendacijas. Kodėl jos būtent tokios, „Kauno diena“ aiškinasi su šios tarybos nare Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologe prof. Aurelija Žvirbliene.

Pasak prof. A.Žvirblienės, žmonės, paskiepyti dviem dozėmis, jei ir užsikrės, tikėtina, sirgs lengviau ir kažkokių ypatingų rizikų nekils; paskiepytiesiems viena „Janssen“ doze ji rekomenduoja revakcinuotis. (A. Ufarto nuotr.)

Kodėl tinka ne visos

– Kodėl trečiai, palaikomajai, dozei netinkama „AstraZeneca“ ir „Spikevax“ („Moderna“)?

– Ankstesniame sveikatos apsaugos ministro įsakyme dėl revakcinacijos imunosupresuotiems asmenims, kuriems ir po dviejų skiepų (ar vieno „Janssen“) nesusiformavo imuninis atsakas, buvo numatytos dvi vakcinos – „Comirnaty“ ir „Spikevax“.

Dabar Ekspertų taryba visiems pilnamečiams gyventojams skiepytis trečia doze nutarė rekomenduoti tik „Comirnaty“. Kitos šalys, kurios pradėjo revakcinaciją, taip pat daugiausia naudoja šią vakciną. JAV, kurios šiaip palaiko savo gamintoją „Moderna“, revakcinacijai irgi patvirtino tik „Comirnaty“ vakciną, nes „Moderna“ yra pateikusi EVA paraišką revakcinuoti skirtose vakcinose naudoti perpus mažesnę veikliosios medžiagos dozę.

„Comirnaty“ revakcinacijai mažinti dozės neplanuoja, vadinasi, tikslingiau naudoti šią vakciną ir palaukti, koks bus EVA sprendimas dėl „Modernos“ paraiškos. Tikėtina, jos vakcinos dozė bus sumažinta, tad vėl reikėtų keisti ministro įsakymą dėl palaikomojo skiepijimosi. Be to, neatmestina prielaida, kad, sušvirkštus didesnę, nei reikia, dozę, galėtų būti daugiau nepageidaujamų reakcijų.

Remiantis iki šiol paskelbtais moksliniais tyrimais, vakcinos pakeitimas labai stipriai suaktyvina imuninį atsaką ir antikūnų lygis padidėja keliasdešimt kartų.

Vienintelė šalis, kuri leidžia rinktis revakcinacijai „AstraZenecą“ (arba „Comirnaty“) yra Jungtinė Karalystė. „AstraZeneca“ – šioje šalyje sukurta vakcina ir britai labai palaiko savo gamintoją. Tai vektorinio tipo vakcina, kurioje koronaviruso seka įterpta į virusą nešiklį – nekenksmingą adenovirusą, todėl kiekvieną kartą, kai šia vakcina atliekama imunizacija, susidaro imuninis atsakas ir virusui nešikliui. Jo seka ilgesnė nei koronaviruso, todėl kiekvienąkart paskiepiję vis sustipriname imuninį atsaką ir prieš jį. Tad antra dozė veikia – sustiprina imuninį atsaką, tačiau kiekvienas papildomas vakcinacijos etapas vis suaktyvina imuninį atsaką virusui nešikliui, todėl imuninė sistema jį neutralizuoja, o kartu susilpnina ir pačios vakcinos veikimą.

Tad mokslininkai seniai įspėjo, kad vektorinio tipo vakcinos nebus tinkamos, jei reikės pakartotinių vakcinacijų. Tuo remdamiesi, tam „AstraZenecos“ ir nesiūlėme.

– Tačiau „Janssen“ – irgi to paties tipo kaip „AstraZeneca“?

– Taip, tai taip pat vektorinė vakcina. Joje naudojamas kitas adenovirusas, bet principas tas pats. Tačiau „AstraZeneca“ skiepyta dviem dozėmis, o „Johnson&Johnson“ „Janssen“ vakcina – tik viena doze. Šios vakcinos gamintojai jau yra pateikę Europos ir JAV vaistų agentūroms paraišką dėl antros dozės, pripažindami, kad viena ilgalaikio imuniteto neužtikrina. Tad, skiepijant antra doze, ji sustiprins imuninį atsaką, kaip tai buvo ir „AstraZenecos“ atveju. Bet jei reikės revakcinuotis kasmet, vektorinės vakcinos netiks.

Kaitalioti – gerai

– Tad dabar skiepytieji „Janssen“ gali rinktis tą pačią vakciną arba „Comirnaty“. Kuris derinys efektyvesnis?

– Remiantis iki šiol paskelbtais moksliniais tyrimais, pakeitus vakciną, labai stipriai suaktyvėja imuninis atsakas ir antikūnų lygis padidėja keliasdešimt kartų. Jei antra „Janssen“ dozė suleidžiama po dviejų mėnesių, antikūnų lygis pakyla šešiskart, o jei po pusės metų – dvylika kartų. Bet jei antra dozė – „Comirnaty“, antikūnų lygis keliasdešimt kartų didesnis.

– Jei taip gerai kaitalioti skirtingų gamintojų vakcinas, ar tų, kurie bus paskiepyti visomis trimis „Comirnaty“ dozėmis, imuninis atsakas bus mažesnis nei tų, kurie pirmais dviem kartais paskiepyti, pavyzdžiui, „AstraZeneca“?

– Ne, ir tai lemia technologiniai skirtumai. mRNR formato vakcinose nėra viruso nešiklio, prieš kurį susidaro dominuojantis atsakas, o tik koronaviruso seka, todėl jas galima naudotis pakartotinai, kiek reikės. Tam tiks ir baltyminės vakcinos, nes jose yra vien koronaviruso baltymas be kitų specifinių komponentų. Tokio tipo „Novavax“ kompanijos vakcina jau pateikta registruoti. Baltyminės vakcinos dabar naudojamos ir skiepyti nuo kitų infekcinių ligų, jos tikrai tinka revakcinuoti.

– Bet jei buvo šalutinių nepageidaujamų reakcijų pasiskiepijus kuria nors vakcina pirmąkart ar antrąkart, gal trečiąkart būtų geriau skiepyti kita?

– Dabar nėra pasirinkimo. Lietuvoje naudojamos keturios vakcinos – dvi vektorinės, dvi mRNR. Vektorinės netinka, o dėl „Spikevax“ laukiama sprendimo dėl dozės sumažinimo. Ekspertų taryba svarstė, ar nereikėtų apriboti šios vartojimo, kaip tai padarė kai kurios Skandinavijos šalys po to, kai buvo užregistruoti reti miokardito atvejai jauniems vyrams. Vienos šalys įvedė tam tikrą amžiaus apribojimą – naudoja ją ne jaunesniems nei aštuoniolikos metų, kitos – nei 30, o Islandija visai jos atsisakė.

Lietuvoje „Spikevax“ užsakyta nedaug. Tad ekspertai kol kas nutarė nesiūlyti papildomų apribojimų

Taigi dabar visi, išskyrus pasiskiepijusiuosius viena „Janssen“ doze, revakcinuosis tik „Comirnaty“. Bet jei kam po šios vakcinos pirmos ar antros dozės buvo nepageidaujamų reakcijų, po trečios neturėtų būti jų daugiau nei po antrosios. Izraelyje atlikti tyrimai rodo, kad po ilgo intervalo tarp vakcinų dozių jos nesukelia neadekvataus atsako.

Ar skubėti revakcinuotis?

– Kokių rekomendacijų dėl revakcinacijos trečia doze yra paskelbę patys vakcinų gamintojai?

– Gamintojai negali patys rekomenduoti – procedūra kitokia: jie teikia paraišką vaistų registravimą reguliuojančioms agentūroms ir jos išanalizavusios pateikia savo išvadas. „Pfizer“ ir „Moderna“ pateikė paraiškas dėl rekomenduojamos revakcinacijos po šešių mėnesių bet kurioms amžiaus grupėms, o imunosupresuotiems asmenims, kuriems po dviejų dozių nesusidarė imuninis atsakas ir jie neturi apsaugos, revakcinuotis rekomenduojama greičiau – praėjus ne mažiau kaip 28 dienoms po ankstesnio skiepijimosi.

„Johnson & Johnson“ kol kas yra pateikę paraišką dėl revakcinacijos tik JAV agentūrai, bet paprastai tokia pat teikiama ir EVA.

Išnagrinėjusi „Pfizer“ ir „Moderna“ paraiškas, EVA jau patvirtino revakcinaciją didelės rizikos grupėms – imunosupresuotiems ir 65+ asmenims. Taip pat paskelbė, kad kiekviena šalis gali priimti sprendimą dėl revakcinacijos praėjus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams po ankstesnio skiepijimosi. Atsižvelgdami į vakcinų prieinamumą konkrečioje šalyje ir į epidemiologinę situaciją joje sprendimą turi priimti nacionaliniai ekspertų komitetai. Kai tik EVA paskelbė šią savo išvadą, Lietuvos SAM ir kreipėsi į Vyriausybės ekspertų tarybą, o mes po ilgų diskusijų praėjusią savaitę pateikėme rekomendacijas.

– Ar revakcinuotis reikia visiems?

– Žmonės gali rinktis – tai nėra kažkokia privaloma revakcinacija. Ekspertų rekomendacija buvo tokia, kad revakcinacijos poreikis turi būti vertinamas atsižvelgiant į individualią ar darbo pobūdžio riziką. Yra žmonių, kurie nori revakcinuotis, ir dabar jiems suteikta tokia galimybė, nesvarbu, kokio jie amžiaus. Pavyzdžiui, buvo tokių pageidavimų iš mokytojų, nes mokyklose yra infekcijos židinių, tad mokytojai nori jaustis saugiau. Bet tikrai visi nebus raginami skubiai eiti trečiąkart skiepytis. Paskiepytieji dviem dozėmis, jei ir užsikrės, tikėtina, sirgs lengviau ir kažkokių ypatingų rizikų nekils.

Tačiau pasiskiepijusiesiems viena „Janssen“ doze rekomenduočiau revakcinuotis, nes jau yra duomenų, net ir paties gamintojo, kad po vienos dozės apsauga keliskart mažesnė tiek nuo hospitalizacijos, tiek nuo mirties nei po dviejų „Comirnaty“ dozių.

– Ar revakcinuotis rekomenduotumėte priskirtiems vadinamosioms COVID-19 rizikos grupėms – vyresniems nei 65 metų, sergantiems lėtinėmis ligomis?

– Taip, šioms rizikos grupėms tikrai rekomenduočiau revakcinuotis, siekiant sumažinti sunkios ligos ir mirties riziką. Izraelio pavyzdys rodo, kad po revakcinacijos apsauga nuo delta atmainos yra žymiai efektyvesnė.

– Sustiprinančia „Comirnaty“ doze po 28 dienų po antrosios suleidimo dienos galės būti skiepijami pacientai nuo dvylikos metų, jei jie serga lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis. Bet kitiems vaikams revakcinuotis nerekomenduojama?

– Vaikus skiepyti pradėta gerokai vėliau, ir kol kas nė viena šalis, išskyrus Izraelį (čia revakcinuojami norintieji nuo dvylikos metų), nesiūlo jų revakcinuoti. EVA dokumente minimi asmenys nuo aštuoniolikos metų.

Nė vienas vakcinų gamintojas nėra pateikęs rekomendacijų, kad turėtų būti vertinamas antikūnų lygis ir kad šiuo rodikliu remiamasi sprendžiant dėl revakcinacijos. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Antikūnų testų nesiūlo

– Ar verta, prieš apsisprendžiant, ar revakcinuotis, pasidaryti antikūnų testą?

– Oficialios rekomendacijos nėra. Svarstėme tai Ekspertų taryboje, ir visi pripažino, kad tai labai apsunkintų revakcinacijos tvarką. Reikėtų nustatyti antikūnų lygio ribas, iki kiek užtikrinama patikima apsauga, o tos ribos neaiškios. Todėl įvestas tik laiko intervalas – šeši mėnesiai, kaip ir rekomendavo EVA. Verta paminėti, kad nė vienas vakcinų gamintojas nėra pateikęs rekomendacijų, kad turėtų būti vertinamas antikūnų lygis ir kad šiuo rodikliu remiamasi sprendžiant dėl revakcinacijos. Žmonėms per daug sudėtinga suprasti, kaip tai veikia, tad rodikliai galėtų būti neteisingai interpretuojami.

Bet pažįstu nemažai žmonių, kurie tikrinasi antikūnų lygį, tad, jei mato, kad jis stabiliai laikosi gerokai aukštesnis, gal ir neverta kol kas revakcinuotis.

– Jei turi daug antikūnų ir vis tiek pasiskiepiji, ar tai negali lemti šalutinių nepageidaujamų reakcijų?

– Gali būti. Apie vakcinas nėra tokių duomenų, bet yra apie nepageidaujamas reakcijas po persirgimo. Kai kurie žmonės, neseniai persirgę COVID-19, vis tiek norėjo pasiskiepyti, bet, kaip pripažįsta patys vakcinų gamintojai, tokie asmenys patiria daugiau nepageidaujamų reakcijų.

– Nuo pirmųjų vakcinų nuo koronoviruso klinikinių tyrimų praėjo jau daugiau kaip metai. Dėl trečios palaikomosios dozės atsakymas aiškus. Bet ar jau yra tyrimų: gal reikės ketvirtos, o gal skiepysimės nuolat, kaip nuo gripo?

– „Pfizer“ buvo skelbusi, kad jų vakcina apsaugo ne mažiau kaip šešis mėnesius, vėliau patikslino, kad ir devynis, „Moderna“ – kad apsauga trunka ilgiau nei šešis mėnesius. Šiandien duomenų turime tiek. Kaip bus pasiskiepijus trimis dozėmis, dar niekas negali pasakyti.