Neturtinga, bet branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja nuo praeitų metų sausio uždarė savo sienas, mėgindama apsisaugoti nuo koronaviruso pandemijos, prasidėjusios kaimyninėje Kinijoje ir iki šiol pasaulyje nusinešusios daugiau kaip 2 mln. žmonių gyvybių.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) ne kartą tvirtino, kad jo šalyje jokių koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų nebuvo, nors ekspertai šiais pareiškimais abejoja.

Be to, sugriežtinta izoliacija padidino spaudimą ekonomikai, braškančiai dėl tarptautinių sankcijų, taikomų Pchenjanui už draudžiamų ginkluotės sistemų plėtrą.

Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba „mus informavo, kad Šiaurės Korėja mėgino perimti technologijų, susijusių su vakcina nuo COVID ir gydymu, naudodamasi kibernetinio karo priemones įsilaužti į „Pfizer“, – deputatas Ha Tae-keungas (Ha Tegjongas) sakė po uždaro parlamento posėdžio.

Yra žinoma, kad Šiaurės Korėja turi tūkstančius gerai parengtų programišių, surengusių kibernetinių atakų prieš bendroves, institucijas ir tyrimų centrus Pietų Korėjoje ir kitur.

„Pfizer“ vakcinai nuo koronaviruso, sukurtai kartu su Vokietijos bendrove „BioNTech“, pirmieji leidimai platinti buvo suteikti praeitų metų pabaigoje.

Šio preparato pagrindas yra viruso genetinės medžiagos – informacinės RNR (iRNR) fragmentas – paskatinantis žmogaus organizmo ląsteles gaminti koronavirusui būdingus baltymus, savo ruožtu iššaukiančius organizmo imuninį atsaką.

„Pfizer“ prognozuoja, kad per šiuos metus išplatins iki 2 mlrd. vakcinos dozių.

Bendrovės biuras Pietų Korėjoje kol kas neatsakė į AFP prašymą pakomentuoti žinią apie įsilaužimą.

Gruodį „Pfizer“ ir „BioNTech“ skelbė, kad prie jų dokumentų, susijusių su vakcina nuo COVID-19, buvo „neteisėtai prieita“ per kibernetinę ataką prieš Europos vaistų agentūros (EVA) serverį.

Amsterdame įsikūrusi EVA, atsakinga už farmacijos rinkos priežiūrą Europos Sąjungoje, nurodė tapusi kompiuterinio įsilaužimo taikiniu, bet nenurodė, kada įvyko ši ataka ir ar ji buvo susijusi su priemonėmis nuo COVID-19.

Ugniagesiai per kelias valandas numalšino liepsnas nebaigtame statyti ceche, pranešė gelbėjimo tarnyba Punės mieste, Maharaštros valstijoje.

„Žuvo penki žmonės“, – žurnalistams sakė Punės meras Murlidharas Moholas.

Žiniasklaida nurodė, kad gelbėtojai ištraukė žuvusiųjų kūnus, kai gaisras buvo suvaldytas.

„Esame smarkiai nuliūdinti ir reiškiame savo giliausią užuojautą žuvusiųjų šeimoms“, – per „Twitter“ parašė Serumų instituto vadovas Adaras Poonawalla (Adaras Punavala), bet daugiau detalių nepateikė.

Kaip pranešė bendrovė, gaisras buvo apėmęs tik naują korpusą, statomame šiuo metu, siekiant padidinti vakcinų nuo COVID-19 gamybos apimtis ir užtikrinti geresnį bendrovės pasiruošimą pandemijoms ateityje.

Pranešama, kad gaisras nepadarė žalos vakcinų gamybos linijoms ir jų sandėliams, kur sukaupta maždaug 50 mln. vakcinos dozių.

Serumų institutui buvo užsakyta pagaminti milijardą „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurtos vakcinos nuo COVID-19 „Covishield“ dozių.

Televizijos reportažuose buvo matyti didžiulis pilkų dūmų stulpas virš instituto komplekso.  Pastatus laiko dešimtys instituto darbuotojų, nespėjusių nusivilkti savo laboratorinių drabužių.

Praėjusį mėnesį A.Poonawalla interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, jog bendrovė tikisi iki 2021 metų pabaigos padidinti metinius gamybos pajėgumus nuo 1,5 mlrd. dozių iki 2,5 mlrd. dozių. Naujasis korpusas turėjo prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo.

Iš daugiau nei 12 mlrd. vakcinos nuo koronaviruso dozių, kurias ketinama pagaminti šiais metais, turtingosios šalys jau įsigijo maždaug 9 mlrd. ir dauguma turi galimybių įsigyti dar daugiau. Tuo metu Serumų instituto gaminamos vakcinos daugiausia bus skirtos besivystančioms šalims.