„Kalbėjomės frakcijos posėdyje. Man asmeniškai yra absoliučiai nepriimtinas toks kalbėjimas, mano kolegoms taip pat. Jeigu matome iššūkius ir jeigu skauda dėl demografinių problemų, tai galbūt yra suprantama, tačiau moralizuoti ar įžeidinėti žmones, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių, apsisprendimų neturi vaikų – nėra padoru“, – Eltai komentavo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Niekas neturi teisės kažkaip liepti ar neliepti kažką daryti. Kita vertus, yra apeliuojama į moteris. Manau, kad tai nėra teisinga ta prasme, kad vyrai taip pat yra atsakingi už šeimos dalykus. Tokie pareiškimai yra žeidžiantys moteris“, – apgailestavo ji.

Klausiama, ar partijos Priežiūros komitetas ketina svarstyti V. Rakučio elgesį, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė kol kas tokių svarstymų negirdėjusi.

Gimdyti reikia, gana čia išsidirbinėti.

„Jeigu kažkas kreipsis į komitetą – tada, matyt, svarstys. Kol kas negirdėjau tokių svarstymų. Manau, mes pakankamai atvirai pakalbėjome ir frakcijoje. Sakau, viena vertus galiu suprasti susirūpinimą demografine padėtimi. Bet tikrai tokie pasisakymai prie tos padėties gerėjimo neprisideda – anaiptol, manau, iššaukia pasipiktinimą, susipriešinimą“, – apibendrino konservatorių frakcijos seniūnė.

ELTA primena, kad naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ konservatorius V. Rakutis kritikavo jaunas moteris, esą šios „išsidirbinėja“ nenorėdamos turėti vaikų.

„Gimdyti reikia, gana čia išsidirbinėti. Trisdešimtmetės panos vaikšto: „aš nenoriu vaikų“. Va čia yra nelaimė, čia didžiausia problema, kad negimsta vaikai Lietuvoje. Pirmaeilė problema ir apie tai reikia garsiai kalbėti“, – kalbėjo V. Rakutis.

Visgi, po tokių pareiškimų politikas sulaukė replikų dėl, anot kritikų, pasenusio ir patriarchalinio požiūrio.

V. Rakutis sureagavo į kritikų pastabas: nesu kaltintojas, bet diskusija turi vykti

Konservatorių frakcijos narys V. Rakutis sureagavo į kilusį pasipiktinimą dėl pareiškimų apie jaunas moteris ir jų sprendimus neturėti vaikų. Parlamentaras tikino, jog susiduriant su demografiniais iššūkiais, būtina kalbėti apie gimstamumo klausimus. Ir, pabrėžia jis, pasisakymai šia tema negali būti vertinami kaip „neskoningas moralizavimas“.

„Reakcijos, kurių sulaukė mano komentarai, rodo, jog ši tema yra labai jautri, labai nepatogi, nemaloni, galimai net vulgari ar užgaunanti. Kartais kalbame apie demografiją, bet neleidžiame sau kalbėti apie gimstamumą, apie grėsmes jam, apie gyvenimo būdus ir madas, kurios lemia mažėjantį gimstamumą“, – antradienį savo „Facebook“ paskyroje rašė V. Rakutis.

„Noriu pabrėžti, kad aš nesu kaltintojas, nekaltinu jokios moters, ar jokio vyro dėl jų priimtų sprendimų jų asmeniniame gyvenime (...)“, – teigė jis, akcentuodamas, jog gimstamumo tema būtina diskutuoti.

„Diskusija turi vykti, ši tema neturi būti tabu, ji neturi būti priimta asmeniškai, priimta kaip įžeidimas ar neskoningas moralizavimas“, – pridūrė parlamentaras.

Seimo narys tikino, kad naujienų portalo tv3.lt laidoje aptarinėjant saugumo klausimus buvo paliesta ir demografinės padėties problematika. Anot politiko, išsakyta frazė bei kreipinys „panos“ nemažą dalį jaunų moterų įžeidė asmeniškai. Tačiau parlamentaras aiškino, jog sąvokos „panos“ kilmė yra solidi.

„XX a. pradžioje Pana buvo vadinama švenčiausia mergelė Marija. Gal tai lenkų kalbos tradicija – tekėjusios moterys vadinamos Pani, netekėjusi – Panenka. Taigi kalba eina apie merginas“, – aiškinosi politikas.

Jis taip pat pateikė savo matymą, susijusį su moterų sprendimu susilaukti vaikų. V. Rakutis pabrėžė, jog šeimose lemiamą žodį šiuo klausimu taria moteris, kuri ir prisiima didžiąją dalį atsakomybių už vaiką. Visgi, Seimo narys pažymi, jog ne visas amžius yra tinkamas gimdymui.

„Yra optimalus moters amžius, kada jai tinka gimdyti. Jo pradžia kiekvienam žmogui individuali, bet paprastai tai 22–38 metai. Jeigu šeima planuoja turėti tris ar daugiau vaikus (tiek reikia vaikų, kad valstybė išlaikytų stabilų gyventojų skaičių), tai „pampersinis“ laikotarpis trunka apie 10 ar 12 metų“, – dėstė V. Rakutis.

„Vadinasi, palikus laiko pabaigti aukštąjį, aukštesnįjį ar profesinį mokslą ir įsitvirtinti darbo rinkoje 6-8 metus, 25–27 metų moteriai reikėtų sulaukti pirmojo vaiko. Trisdešimtmetė jau artėja prie rizikingos ribos, kad dėl amžiaus galės susilaukti mažiau vaikų, arba reikės skubėti, gimdyti nespėjus atsistatyti po gimdymo. Va ir visa matematika“, – tęsė jis.

Jis apgailestavo, jog moterys ar šeimos, negalinčios susilaukti vaikų, jo pasisakymus priėmė ypač skaudžiai. Tačiau konservatorių frakcijos atstovas akcentavo, jog savo mintis jis adresavo ne jiems.

„Priežastis, kodėl atsirado minėta frazė mano kalboje, tai šiuolaikinė mada neturėti vaikų. Tai kultūrinis reiškinys, mūsų modernaus gyvenimo būdo ir atsakomybių pasekmė. Mielieji, mes turime pareigą suteikti gyvybę ateinančios kartos žmonėms, juos užauginti ir išauklėti. Tai darė visos kartos iki šiol, esame jiems dėkingi“, – rašė V. Rakutis.

„Dėl karjeros abejojančios moterys gali pagalvoti, kad esu baisus maskulinistas. Nieko panašaus. Iš patirties žinau, kad pasibaigus „pampersiniam“ laikotarpiui moterys įsilieja į darbo rinką su dviguba energija, „paveja“ kolegas vyrus ir demonstruoja nuostabius rezultatus, jau būdamos mamos ir močiutės“, – dalijosi mintimis politikas.

Tuo metu vertindamas demografines tendencijas, V. Rakutis pabrėžė, jog mažėjantis gimstamumas išliks viena esminių problemų, o situacija tik blogės, jeigu nebus imtasi sprendimų padėčiai stabilizuoti.

Jie siūlo Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, už jų neigimą ar šiurkštų menkinimą, papildyti žodžiu „Rusijos“.

„Įstatymo projekto tikslas – numatyti baudžiamąją atsakomybę ir su jos taikymu susijusias kitas baudžiamojo proceso poveikio priemones asmenims, viešai pritariantiems arba neigiantiems, arba šiurkščiai menkinantiems (...) Rusijos įvykdytą/vykdomą agresiją prieš Ukrainos Respubliką, jos teritorijos (įskaitant Krymą) okupaciją“, – teigiama antradienį registruoto projekto aiškinamajame rašte.

Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą baudžiama bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

„Nors nuo 2022 metų vasario 24 dienos Rusijos vykdoma agresija ir Ukrainos suverenios teritorijos okupacija nėra tiesioginis nusikaltimas Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, tačiau šio įvykio pasekmės šalies nacionaliniam saugumui akivaizdžios“, – tvirtina iniciatoriai.

Projektą parengė Seimo nariai Paulius Saudargas, Valdas Rakutis, Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Arvydas Pocius, Justinas Urbanavičius.

„Manau, kad mes turime panašų karą, koks buvo Antrojo pasaulinio karo pradžioje – Vokietijos ir Lenkijos karas. Irgi lengvas judėjimas link miestų, sustojimas prie miestų, kova miesto gatvėse. Mes turime visus tuos pačius vaizdus. Tiesą sakant, situacija yra tokia pati. Mes galvojome, kad kažkas pasikeitė, kad pasaulis tapo geresnis, bet jis, pasirodo, yra toks pats. Mūsų elgesys niekuo nesiskiria nuo 1938 ar 1939 metų Europos visuomenės reakcijų“, – pasakojo V. Rakutis.

Jis paaiškino, kokia turėtų būti Vakarų reakcija.

„Manau, kad žmonės galvoja, jog pavyks palikti tą karą tik Ukrainoje, kad čia viskas pasibaigs vienokiu ar kitokiu būdu. Dėl to nesistengia sustabdyti šios agresijos. Juk galėjo ją sustabdyti jau labai seniai. Karas turi kelias dimensijas, t. y. taip, kaip jis atrodo iš Briuselio, taip, kaip jis atrodo iš Vašingtono, Lietuvos ar to paties Kijevo. Kijevas supranta, kad karas jau prasidėjo, kad reikia vienaip ar kitaip kariauti dabar, o ne laukti, kol bus sunaikinta valstybė vardu Ukraina“, – aiškino karo istorikas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pasak pašnekovo, šis karas – ne vien Ukrainos, jo mastas daug didesnis.

„Priklauso nuo to, kaip viskas vystysis. Mes nežinome, kaip viskas baigsis, kas laimės – niekas nežino, nei Rusija nežino, nei Ukraina nežino. Mes turime tikėtis geriausio. Po to, kai jis vienaip ar kitaip baigsis, matysis, kas bus toliau. Jei Rusijai pavyks įgyvendinti savo strategiją, jie bus laimėtojai, išaugs V. Putino autoritetas, Rusija darysis vis stipresnė valstybė, ja remsis vis daugiau valstybių, kurioms reikia stipraus draugo. Galima į šį karą žiūrėti dviem prasmėmis: ir kaip į Ukrainos–Rusijos konfliktą, ir kaip į Rusijos NATO puolimą. Jie oficialiai sako, kad kariauja su NATO, o mes užimame tokią silpną poziciją, bijodami branduolinio karo. Žinoma, jis tikrai pavojingas, jis tikrai gali kilti. Šio karo sukėlėjai gali sukelti pasaulinį karą – tą padaryti visiškai paprasta, reikia žengti tik keletą žingsnių“, – sakė V. Rakutis.

Manau, kad žmonės galvoja, jog pavyks palikti tą karą tik Ukrainoje, kad čia viskas pasibaigs vienokiu ar kitokiu būdu.

V. Rakutis paaiškino, kokia yra NATO pozicija.

„Remiamasi riboto karo koncepcija. Ji atsirado Korėjos karo metu, nes iki jo buvo manoma, kad bet koks konfliktas automatiškai pereis į JAV ir Sovietų Sąjungos konfliktą. Bet tuo metu buvo išdirbtos tam tikros taisyklės, kad jeigu viena pusė įsitraukia pilnai, tai kita pilnai neįsitraukia – nesiunčia savo karių, bet siunčia instruktorius, ginkluotę ir t. t. Šio žaidimo taisyklės ir dabar labai akivaizdžiai matosi. Vakarų pasaulis stengiasi jų neperžengti, kad šis karas nepereitų į tą nekontroliuojamą būseną, kuri natūraliai gali privesti prie pasaulio pabaigos“, – kalbėjo Seimo narys.

„Problema ta, kad šios koncepcijos laikymasis visada ir visur veda į niekur – į Rusijos stiprėjimą. Jei ji laimės karą, atsistatys prekybiniai ryšiai, kas bus toliau? Dabar yra labai sunki sprendimų erdvė, kurioje norisi ir neperžengti šių, bet ir sustabdyti Rusijos ekspansiją, kad jai nekiltų noras toliau kariauti“, – pridūrė jis.

Pasak V. Rakučio, Rusijos strategija – ne žaibiškas karas, o taisyklinga apgultis, kada nebesitikima greitai kažko užimti.

„Dabar klausimas, kuri visuomenė yra stipresnė. Mes prieiname prie esminių klausimų: kuri visuomenė labiau pripratusi prie karo? V. Putino reitingų augimas rodo, kad šita visuomenė buvo ruošta karui – labai ilgai ir rimtai. O kitoms valstybėms reikia pergalvoti, kaip jie yra paruošę savo visuomenę gynybai, dėl ko žmonės gins tėvynę ir t. t. Reikia traukti iš rūsių patriotizmą, tautines idėjas ir visokius kitokius dalykus, nes kitu atveji ši putiniška Rusija toliau judės į priekį“, – aiškino karo istorikas.

Už tai antradienį balsavo 117 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 3 parlamentarai.

Komisijos pirmininko pareigose P. Kuzmickienė pakeis konservatorių frakcijai priklausantį Seimo narį Valdą Rakutį, kuris po skandalingo pasisakymo Holokausto tema pasitraukė iš Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų. Jis liko dirbti komisijos nariu.

Praėjusią savaitę Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisija pirmininke išrinko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos pasiūlytą parlamentarę P. Kuzmickienę.

Seimo Statutas numato, kad  galutinį sprendimą dėl Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko balsavimu priima visas Seimas.

Anot prokuratūros, sausio 27 dieną paskelbtu V. Rakučio straipsniu „Tarptautinė Holokausto diena ir istorinė atmintis“ nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą į prokuratūrą tuomet kreipėsi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, ji nurodė, kad šioje publikacijoje galėjo būti viešai skatinama neapykanta žydams dėl jų tautybės ir neigiamas Holokaustas.

Prokuratūros teigimu, Baudžiamajame kodekse numatyti nusikaltimai – kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę bei Holokausto neigimas – gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia.

„Tuo tarpu pareiškimo nagrinėjimo metu surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad istorikas V. Rakutis, rengdamas ir (...) publikuodamas straipsnį „Tarptautinė Holokausto diena ir istorinė atmintis“, neturėjo tikslo skatinti neigiamą visuomenės reakciją į žydų tautybės asmenis, kurstyti neapykantą bei nesantaiką ar tyčia viešai neigti Holokaustą“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Įvertinus surinktus duomenis nustatyta, kad V. Rakučio veiksmuose nėra tyčios.

Ji pabrėžė, kad V. Rakutis nurodė daug istorinių faktų, analizavo Holokausto priežastis ir tam tikrais aspektais išsakė savo nuomonę bei siekė inicijuoti diskusiją.

„Įvertinus surinktus duomenis nustatyta, kad V. Rakučio veiksmuose nėra tyčios, o nesant būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – šiuo atveju tiesioginės tyčios, ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas“, – pažymėjo prokuratūra.

Šis prokuroro nutarimas dar gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Parlamentinės Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas V. Rakutis Tarptautinę Holokausto dieną paskelbtame tekste kalbėdamas apie nacių kolaborantus pasisakė ir apie žydų kolaboravimą su nacių ir sovietų režimais.

„Bet kaip gi su tais talkininkais? Kas tie žmonės, kurie perima baisias idėjas? Ar tai lietuvių tautos lyderiai, tokie kaip pirmasis savanoris Kazys Škirpa ar generolas Vėtra? O gal Antanas Smetona? Nepaisant didelio pastarųjų metų ažiotažo, niekaip nepavyko įrodyti, kad holokaustą organizavo jie. Ne, tai visai kiti žmonės, dažnai neišsilavinę, linkę pasijusti svarbiais gavę šautuvą į rankas, kartais stipriai nukentėję nuo 1941 m. sovietinių represijų, kartais aklai vykdę įsakymus. Jie panašūs į stribus. Pažinkime juos, supraskime, kodėl jie taip darė. Juk holokausto vykdytojų netrūko ir pačių žydų tarpe, ypač getų savivaldos struktūrose. Mes turime garsiai įvardinti šiuos žmones ir pasistengti, kad panašių į juos neatsirastų vėl. Bet taip pat atsakyti į klausimą, kokios buvo pačių žydų pažiūros, kokios idėjos paskatino daliai žydų bendradarbiauti su sovietų valdžia, užimti svarbias pareigas represinėse sovietų struktūrose. Kartais priežasčių suvokimas leidžia suprasti ir pasekmes, nors ir nepateisina poelgių“, – rašė V. Rakutis.

Publikacija tuomet sulaukė ir TS-LKD vadovų, ir Lietuvos žydų bendruomenės, ir užsienio diplomatų kritikos.

Pats V. Rakutis praėjus porai dienų pasitraukė iš Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko posto ir atsiprašė „visų žmonių, kurie pasijuto įžeisti, savo kolegų, partijos vadovybės ir narių, draugiškų šalių diplomatų ir piliečių, kad šios interpretacijos sujaukė tarptautinei holokausto dienai būdingą rimtį“.

Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijai okupavus Lietuvą, naciai ir vietos kolaborantai nužudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Izraelis daugiau kaip 900 Lietuvos gyventojų yra suteikęs Pasaulio tautų teisuolio vardą už tai, kad rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus.

„Iš tikrųjų, apmaudus nesusipratimas, kuris pasigirdo tikrai tokią atmintiną dieną, kurią visi dar kartą nusilenkiame ir atmintimi liekame prie aukų, kurias patyrė žydų tauta per Antrąjį pasaulinį karą“, – žurnalistams penktadienį sakė šalies vadovas.

„Gaila, kad iš pakankamai kompetentingų ir didelę politinę atsakomybę turinčių žmonių kartais girdime tokius pasvarstymus, kurie dar labiau skaudina aukų artimuosius, mūsų partnerius, todėl tikiuosi, kad iš šito bus padarytos išvados, kad pono Rakučio nuomonė nereiškia partijos frakcijos arba Seimo nuomonės“, – pridūrė jis.

V. Rakutis, sulaukęs neigiamų vertinimo dėl komentaro, pasitraukė iš Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų.

Manau, kad buvo pateikta pakankamai komentarų, paneigimų iš partijos vadovo pusės, kad vis dėlto, atsiprašome už šį nesusipratimą ir prašome, nedarykite iš to skubotų išvadų.

Jo komentaru pasipiktino ir konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, nuo kolegos žodžių atsiribojo ir konservatorių frakcija Seime.

„Manau, kad buvo pateikta pakankamai komentarų, paneigimų iš partijos vadovo pusės, kad vis dėlto, atsiprašome už šį nesusipratimą ir prašome, nedarykite iš to skubotų išvadų“, – teigė prezidentas G. Nausėda.

V. Rakutis penktadienį atsiprašė „visų žmonių, kurie pasijuto įžeisti, savo kolegų, partijos vadovybės ir narių, draugiškų šalių diplomatų ir piliečių, kad šios interpretacijos sujaukė tarptautinei holokausto dienai būdingą rimtį“.

Parlamentinės Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas  trečiadienį paskelbtame tekste kalbėdamas apie nacių kolaborantus pasisakė ir apie žydų kolaboravimą su nacių ir sovietų režimais.

„Bet kaip gi su tais talkininkais? Kas tie žmonės, kurie perima baisias idėjas? Ar tai lietuvių tautos lyderiai, tokie kaip pirmasis savanoris Kazys Škirpa ar generolas Vėtra? O gal Antanas Smetona? Nepaisant didelio pastarųjų metų ažiotažo, niekaip nepavyko įrodyti, kad holokaustą organizavo jie. Ne, tai visai kiti žmonės, dažnai neišsilavinę, linkę pasijusti svarbiais gavę šautuvą į rankas, kartais stipriai nukentėję nuo 1941 m. sovietinių represijų, kartais aklai vykdę įsakymus. Jie panašūs į stribus. Pažinkime juos, supraskime, kodėl jie taip darė. Juk holokausto vykdytojų netrūko ir pačių žydų tarpe, ypač getų savivaldos struktūrose. Mes turime garsiai įvardinti šiuos žmones ir pasistengti, kad panašių į juos neatsirastų vėl. Bet taip pat atsakyti į klausimą, kokios buvo pačių žydų pažiūros, kokios idėjos paskatino daliai žydų bendradarbiauti su sovietų valdžia, užimti svarbias pareigas represinėse sovietų struktūrose. Kartais priežasčių suvokimas leidžia suprasti ir pasekmes, nors ir nepateisina poelgių“, – rašė V. Rakutis.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pareikalavo Generalinės prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Holokausto neigimo ir iškraipymo.

Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijai okupavus Lietuvą, naciai ir vietos kolaborantai nužudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Izraelis daugiau kaip 900 Lietuvos gyventojų yra suteikęs Pasaulio tautų teisuolio vardą už tai, kad rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus.

„Prašomas TS-LKD partijos ir frakcijos vadovybės, prisiimdamas politinę atsakomybę, nenorėdamas, kad dėl šio mano pareiškimo būtų apsunkinta labai svarbi Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos veikla bei sekdamas vakarietiška politine tradicija, apsisprendžiau žengti garbingą žingsnį ir pasitraukti iš šios komisijos pirmininko pareigų“, – penktadienį išplatintame pranešime sako Seimo narys.

„Tikiuosi, kad šis žingsnis padės nuimti nereikalingas įtampas tiek šalies viduje, tiek užsienyje su mums svarbiais strateginiais partneriais bei leis tolesnei diskusijai plėtotis konstruktyvesne linkme“, – teigė jis.

Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai skirtame komentare V. Rakutis teigia norėjęs atkreipti dėmesį, kad tokią dieną reikia kalbėti ne tik pagerbiant aukas, bet ir analizuoti šio reiškinio priežastis ir apraiškas.

„Šia intencija Tarptautinę Holokausto aukų minėjimo dieną mano, kaip politikoje naujo žmogaus, padarytas pareiškimas, deja, davė visiškai priešingą rezultatą“, – apgailestavo politikas.

„Vietoj to, kad žmonės įsigilintų į reiškinio esmę, suprastų jo sudėtingumą, pateiktas tekstas sukėlė didžiulį nepasitenkinimą ir tarptautinę audrą, įskaudino ir nuvylė daugelį man brangių žmonių. Pripažįstu, kad keli neatsargiai parinkti žodžiai ir apibendrinimai nebuvo tikslūs ir tinkami šios dienos kontekste bei sukėlė pagrindo interpretacijoms ir spekuliacijoms, kurių tikrai nesiekiau ir norėčiau išvengti“, – tvirtina V. Rakutis.

Vietoj to, kad žmonės įsigilintų į reiškinio esmę, suprastų jo sudėtingumą, pateiktas tekstas sukėlė didžiulį nepasitenkinimą ir tarptautinę audrą, įskaudino ir nuvylė daugelį man brangių žmonių.

Penktadienio pareiškime parlamentaras atsiprašė „visų žmonių, kurie pasijuto įžeisti,  savo kolegų, partijos vadovybės ir narių, draugiškų šalių diplomatų ir piliečių, kad šios interpretacijos sujaukė tarptautinei holokausto dienai būdingą rimtį“.

Parlamentinės Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas  trečiadienį paskelbtame tekste kalbėdamas apie nacių kolaborantus pasisakė ir apie žydų kolaboravimą su nacių ir sovietų režimais.

„Bet kaip gi su tais talkininkais? Kas tie žmonės, kurie perima baisias idėjas? Ar tai lietuvių tautos lyderiai, tokie kaip pirmasis savanoris Kazys Škirpa ar generolas Vėtra? O gal Antanas Smetona? Nepaisant didelio pastarųjų metų ažiotažo, niekaip nepavyko įrodyti, kad holokaustą organizavo jie. Ne, tai visai kiti žmonės, dažnai neišsilavinę, linkę pasijusti svarbiais gavę šautuvą į rankas, kartais stipriai nukentėję nuo 1941 m. sovietinių represijų, kartais aklai vykdę įsakymus. Jie panašūs į stribus. Pažinkime juos, supraskime, kodėl jie taip darė. Juk holokausto vykdytojų netrūko ir pačių žydų tarpe, ypač getų savivaldos struktūrose. Mes turime garsiai įvardinti šiuos žmones ir pasistengti, kad panašių į juos neatsirastų vėl. Bet taip pat atsakyti į klausimą, kokios buvo pačių žydų pažiūros, kokios idėjos paskatino daliai žydų bendradarbiauti su sovietų valdžia, užimti svarbias pareigas represinėse sovietų struktūrose. Kartais priežasčių suvokimas leidžia suprasti ir pasekmes, nors ir nepateisina poelgių“, – rašė V. Rakutis.

Publikacija sulaukė ir TS-LKD vadovų, ir Lietuvos žydų bendruomenės, ir užsienio diplomatų kritikos.

Ketvirtadienį dalis opozicinių socialdemokratų kreipėsi į Seimo vadovybę prašydami inicijuoti V. Rakučio atleidimą iš Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų dėl jo komentaro apie Holokaustą.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pareikalavo Generalinės prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Holokausto neigimo ir iškraipymo.

Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijai okupavus Lietuvą, naciai ir vietos kolaborantai nužudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Izraelis daugiau kaip 900 Lietuvos gyventojų yra suteikęs Pasaulio tautų teisuolio vardą už tai, kad rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus.

„Aš, atstovaudama Lietuvos žydų bendruomenę, reikalauju (...) generalinio prokuroro pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Holokausto neigimo ir iškraipymo. Pabarimai mūsų netenkina. Mes, Lietuvos piliečiai, čia gyvenantys žydai, reikalaujame įstatymo viršenybės ir mūsų fundamentalių teisių gynybos. Galų gale, turėkite gėdos prieš tuos, kurių krauju yra permirkusi Lietuvos žemė“, – pranešime spaudai teigia F. Kukliansky.

Generalinė prokuratūra sako, jog galimybes pradėti tyrimą vertintų sulaukusi kreipimosi.

„Šiuo metu toks kreipimasis dar nėra gautas, jei jis būtų gautas, jis būtų išnagrinėtas nustatyta tvarka ir būtų priimtas atitinkamas sprendimas“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

F. Kukliansky taip pat reikalauja Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko V. Rakučio elgesį įvertinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje, o Švietimo, mokslo ir sporto bei Krašto apsaugos ministerijų – pradėti tyrimą, ar V. Rakutis tinka užimamoms profesoriaus pareigoms.

V. Rakutis trečiadienį paskelbė tekstą, kuriame kalbėdamas apie nacių kolaborantus pasisakė ir apie žydų kolaboravimą su nacių ir sovietų režimais.

„Bet kaip gi su tais talkininkais? Kas tie žmonės, kurie perima baisias idėjas? Ar tai lietuvių tautos lyderiai, tokie kaip pirmasis savanoris Kazys Škirpa ar generolas Vėtra? O gal Antanas Smetona? Nepaisant didelio pastarųjų metų ažiotažo niekaip nepavyko įrodyti, kad holokaustą organizavo jie. Ne, tai visai kiti žmonės, dažnai neišsilavinę, linkę pasijusti svarbiais gavę šautuvą į rankas, kartais stipriai nukentėję nuo 1941 m. sovietinių represijų, kartais aklai vykdę įsakymus. Jie panašūs į stribus. Pažinkime juos, supraskime, kodėl jie taip darė. Juk holokausto vykdytojų netrūko ir pačių žydų tarpe, ypač getų savivaldos struktūrose. Mes turime garsiai įvardinti šiuos žmones ir pasistengti, kad panašių į juos neatsirastų vėl. Bet taip pat atsakyti į klausimą, kokios buvo pačių žydų pažiūros, kokios idėjos paskatino daliai žydų bendradarbiauti su sovietų valdžia, užimti svarbias pareigas represinėse sovietų struktūrose. Kartais priežasčių suvokimas leidžia suprasti ir pasekmes, nors ir nepateisina poelgių“, – rašė politikas.

Reaguodama į tai, F. Kukliansky sako, kad V. Rakutis kartoja „dešimtmečius besitęsiantį melagingą ir klaidinantį naratyvą“.

„Seimo narys V. Rakutis savo komentare nepasakė nieko naujo, tik pakartojo dešimtmečius besitęsiantį melagingą ir klaidinantį naratyvą: dėl 95 proc. Lietuvoje prieš Antrą pasaulinį karą gyvenusių žydų išžudymo kalti esame mes patys – žydai“, – teigia ji.

F. Kukliansky sako pasigendanti aštresnės viešos reakcijos, taip pat ir iš V. Rakučio bendrapartiečių konservatorių, tvirtindama, jog „švelnūs bendrapartiečių pabarimai, keli nusistebėjimai ir pasvarstymai, kad „Rakutis suklydo“, nė iš tolo neprilygsta tiksliai, aštriai ir bekompromisei reakcijai, kurią parodė užsienio valstybių ambasados“.

„Rakučių“ esu sutikusi daug – jie visi kartoja tą patį. Baisu, kad šiandien „rakučiai“ jau drąsiai kalba ir Lietuvos Respublikos Seime, yra spausdinami ir cituojami viešojoje erdvėje, vėl ir vėl dėl Holokausto siaubo kaltinantys tuos, kurie 1941 metais savo kaimynų buvo palydimi į surinkimo punktus – sinagogas, o iš ten – į pamiškes ir žvyrduobes“, – tvirtina F. Kukliansky.

V. Rakučio komentarus pasmerkė Lietuvos žydų atstovai, Izraelio ir JAV ambasadoriai, nuo jų atsiribojo ir konservatorių partijos vadovybė. Konservatorių lyderis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad V. Rakučio komentare pritrūko adekvatumo ir supratingumo.

V. Rakutis pagal išsilavinimą yra istorikas. Jis yra dėstęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, ėjo patarėjo pareigas Lietuvos kariuomenėje.

Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijai okupavus Lietuvą, naciai ir vietos kolaborantai nužudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Izraelis daugiau kaip 900 Lietuvos gyventojų yra suteikęs Pasaulio tautų teisuolio vardą už tai, kad rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus.

Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko, Seimo komisijų vadovai skiriami atsižvelgiant į frakcijų turimas kvotas.

„Jis pareigose atsirado pagal frakcijų susitarimą seniūnų sueigoje, dabar jie taip pat turėtų inicijuoti atšaukimą. Galutinį sprendimą priims Seimas“, – penktadienį BNS sakė G. Paluckas.

Socialdemokratų teigimu, V. Rakutis, „dėl Holokausto kaltindamas ir žydų tautą, platina vadinamąją dvigubo genocido teoriją“, o tai menkina Seimo reputaciją.

„Anot šios teorijos skleidėjų, žydų tauta yra kalta dėl sovietinės okupacijos, tad Holokaustas buvo arba pateisinamas, arba neišvengiamas. Tai ne tik prasti argumentai, bet ir labai prastas XX amžiaus vidurio istorijos bei Holokausto istorijos suvokimas. Kaltinant žydus ir taikant selektyvią abstrakciją, ignoruojama nacistinės Vokietijos vieša ideologija ir motyvacija pradėti Antrąjį pasaulinį karą“, – teigiama socialdemokratų kreipimesi.

Jį pasirašė Seimo nariai G. Paluckas, Dovilė Šakalienė, Algirdas Sysas, Linas Jonauskas, Orinta Leiputė.

Pats V. Rakutis apgailestavo, kad jo pozicija vertinama neatsižvelgiant į visumą. Jis sakė, kad neskubės trauktis iš komisijos vadovo pareigų, bet atsižvelgs į jį delegavusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nuomonę.

„Aišku, kalbėsiuos su mūsų partijos vadovybe, nes ji mane delegavo į tas pareigas“, – BNS sakė parlamentaras.

Istorikas V. Rakutis Seimo rinkimuose dalyvavo su TS-LKD kaip nepartinis, bet prieš dvi savaites įstojo į partiją.

Parlamentinės Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas  trečiadienį paskelbtame tekste kalbėdamas apie nacių kolaborantus pasisakė ir apie žydų kolaboravimą su nacių ir sovietų režimais.

„Bet kaip gi su tais talkininkais? Kas tie žmonės, kurie perima baisias idėjas? Ar tai lietuvių tautos lyderiai, tokie kaip pirmasis savanoris Kazys Škirpa ar generolas Vėtra? O gal Antanas Smetona? Nepaisant didelio pastarųjų metų ažiotažo, niekaip nepavyko įrodyti, kad holokaustą organizavo jie. Ne, tai visai kiti žmonės, dažnai neišsilavinę, linkę pasijusti svarbiais gavę šautuvą į rankas, kartais stipriai nukentėję nuo 1941 m. sovietinių represijų, kartais aklai vykdę įsakymus. Jie panašūs į stribus. Pažinkime juos, supraskime, kodėl jie taip darė. Juk holokausto vykdytojų netrūko ir pačių žydų tarpe, ypač getų savivaldos struktūrose. Mes turime garsiai įvardinti šiuos žmones ir pasistengti, kad panašių į juos neatsirastų vėl. Bet taip pat atsakyti į klausimą, kokios buvo pačių žydų pažiūros, kokios idėjos paskatino daliai žydų bendradarbiauti su sovietų valdžia, užimti svarbias pareigas represinėse sovietų struktūrose. Kartais priežasčių suvokimas leidžia suprasti ir pasekmes, nors ir nepateisina poelgių“, – rašė V. Rakutis.

Politikas BNS sakė šiuo tekstu norėjęs atskleisti platesnį Holokausto vaizdą, kad procese dalyvavo ne tik vokiečiai, ir siekęs, kad tai daugiau nepasikartotų. Jis tvirtino neturintis jokių antisemitinių nuostatų.

Tačiau publikacija sulaukė ir TS-LKD vadovų, ir Lietuvos žydų bendruomenės, ir užsienio diplomatų kritikos.

Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijai okupavus Lietuvą, naciai ir vietos kolaborantai nužudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Izraelis daugiau kaip 900 Lietuvos gyventojų yra suteikęs Pasaulio tautų teisuolio vardą už tai, kad rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus.