Šis nepaprastas pasiekimas yra pagrįstas protezu, o ne stuburo pažeidimo išgydymu. Panaudojant laidus, elektrodus, kompiuterinę programinę įrangą buvo atkurtas nutrauktas ryšys tarp paciento smegenų ir raumenų.
„Kiek žinome, tai pirmas atvejis pasaulyje, kai žmogus sunkų ir chronišką paralyžių patyręs žmogus tiesiogiai naudoja smegenų veiklą savo paties rankai judinti ir praktiškiems judesiams atlikti“, – naujienų agentūrai AFP sakė pagrindinis tyrimo autorius Bolu Ajiboye (Bolus Adžibojė) iš JAV Case'io (Keisio) Vakarų rezervacijos universiteto.
Tyrimo pacientui, 56-erių metų Billui Kochevarui (Bilui Kočevarui), į galvą buvo implantuoti du piliulės dydžio elektrodų klasteriai smegenų signalams nuskaityti. Tuos signalus interpretuoja kompiuteris ir paverčia juos elektriniais impulsais.
Tada per elektrodus sužadinami vyro rankos raumenys.
Po maždaug dešimtmečio nejudrumo tai sudarė sąlygas B. Kochevarui per laboratorinius bandymus siurbčioti kavą, pasikasyti nosį ir valgyti bulvių košę.
Kad įveiktų sunkio jėgą, B. Kochevaras naudojasi mobilia atrama, kurią taip pat valdo jo smegenys, medicinos žurnale „The Lancet“ rašė tyrimo autoriai.
Nors šis protezas tebėra eksperimentinis, tyrėjai viliasi, kad jų darbas vieną dieną padės paralyžiuotiems žmonėms patiems atlikti kasdienes užduotis.
„Novatoriška, bet ...“
Mokslininkai ieško, bet dar nerado, būdo ištaisyti paralyžių sukeliančius stuburo smegenų pažeidimus. Be to, jie vysto alternatyvius sprendinius, kaip būtų galima atkurti ryšį tarp smegenų ir kūno raumenų.
Ankstesnių bandymų metu taip pat buvo naudojami protezai. Pernai buvo pranešta apie bandymą, kurio metu elektrodai ant odos padėjo amerikiečiui Ianui Burkhartui (Ijanui Burkhartui), kurio paralyžius nėra toks sunkus, sugniaužti ir atgniaužti ranką.
Kiti metodai sudaro sąlygas pacientams mintimis valdyti kibernetinę ranką.
B. Kochevarui mokymasis naudotis protezu prasidėjo nuo rankos, kuri pasirodydavo ekrane, simuliavimo. Jis sparčiai darė pažangą, mokydamasis judinti ranką mintimis.
Per treniruotes jis mokslininkams pasakojo: „Tiesiog pagalvoju „tieskis“ ir ji tiesiasi.“
Vis dėlto šios technologijos pritaikymas ribotas. Vienas iš kliuvinių – kad norėdamas valdyti savo ranką B. Kochevaras visą laiką turi ją stebėti, nes dėl paralyžiaus prarado intuityvų galūnių judėjimo ir padėties pojūtį, sako mokslininkai.
B. Kochevaras liko suparalyžiuotas po avarijos, kai lietingą dieną važiuodamas dviračiu rėžėsi į sunkvežimio galą. Po maždaug aštuonerių metų, 2014-aisiais, jam į smegenis buvo implantuoti elektrodai.
Šio tyrimo suteikta viltis jį labai paveikė.
„Žmogui, kuris buvo sužeistas aštuonerius metus ir negalėjo judėti, gebėjimas nors tiek pajudėti man atrodo stulbinantis, – sakė B. Kochevaras. – Tai geriau, nei galvojau.“
Laukia dar daug darbo, kol šį protezą bus galima plačiai panaudoti.
„Šis tyrimas novatoriškas, – komentare rašė Steve'as Perlmutteris (Stivas Perlmuteris) iš Vašingtono universiteto. – Tačiau šis gydymo metodas dar toli gražu neparengtas naudoti už laboratorijos sienų.“
Tam reikia sistemos patobulinimų – pavyzdžiui, pereiti prie belaidžio ryšio technologijų. Be to, reikia didinti smegenų implantų ilgaamžiškumą ir veiksmingumą, sakė B. Ajiboye.
Tačiau jis pridūrė: „Ši technologija visiškai galėtų tapti žmonių su chronišku ir visišku paralyžiumi klinikinio gydymo standartu.“
