„Pranešame, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija nuo 2021 m. gruodžio 22 d. nutraukia savo veiklą Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje“, – jau buvusios „valstiečių“ frakcijos Klaipėdos miesto taryboje pranešimą skaitė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

„Norėdami kuo geriau atstovauti klaipėdiečiams miesto taryboje bei siekdami jiems maksimalios naudos ne tik mieste, bet ir šalies mastu, taip pat siekiant savo, kaip tarybos narių, darbą ir laiką miesto taryboje skirti tik klaipėdiečiams, neatstovaujant ir neįsipareigojant kitoms Lietuvoje veikiančioms politinėms jėgoms, nenešant atsakomybės už tokių politinių jėgų veiksmus ir iš to sekančias pasekmes, žengiame naują žingsnį politinėje veikloje, koncentruodamiesi tik į Klaipėdą ir klaipėdiečiams“, – pranešimą citavo V. Grubliauskas. 

Kaip nuotoliniu būdu vykusiame posėdyje teigė meras, pranešimą pasirašė buvusios frakcijos pirmininkas Arvydas Vaitkus ir dar šeši buvusios frakcijos nariai.

„Darbas parlamente, mano supratimu, turėtų pagerėti ir palengvėti, nes ilgą laiką turėjome didelę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakciją, didžiausią opozicinę frakciją. Ir visas darbas parlamente vyksta ne tik koalicijoje – tu turi diskutuoti ir su opozicija. Ir tikrai norisi, kad projektai būtų palaikomi ne tik koalicijos balsais, bet ir Seime būtų sutarimas dėl procedūrinių dalykų, kad nebūtų įvairių trukdymų ar demaršų“, – „Žinių radijui“ teigė P. Saudargas.

„Ir jeigu tu turi opozicinę frakciją, kuri de fakto yra viena frakcija, ten yra vienas frakcijos seniūnas, bet lyderystės linijos kaip ir dvi ar kelios, tai tada pasidaro labai sunku šnekėtis. Tu nežinai, su kuo šnekėtis, ir tu nežinai, koks bus rezultatas“, – pridūrė jis.

Todėl Seimo vicepirmininkas akcentuoja, kad kol didžiausia opozicinė LVŽS frakcija buvo tik neformaliai suskilusi, buvo ypač sunku prognozuoti ir Seimo darbą, ir balsavimus, ir procedūras.

Tai jeigu dabar jau yra dvi frakcijos, tai labai aiškūs frakcijų lyderiai, tada žmonės gali atsakyti už savo frakcijų narius, už savo poziciją.

Vis dėlto, pasak P. Saudargo, dabartinė situacija po LVŽS skilimo įneša į Seimo darbą daugiau aiškumo.

„Tai jeigu dabar jau yra dvi frakcijos, tai labai aiškūs frakcijų lyderiai, tada žmonės gali atsakyti už savo frakcijų narius, už savo poziciją vienais klausimais vienaip, kitais – kitaip. Bet bent jau yra tas aiškumas“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

„Tai, man atrodo, kad to aiškumo parlamente tikrai norėjosi, ir jo, man atrodo, dabar bus daugiau“, – tikisi jis.

ELTA primena, kad penktadienį prasidėjusioje Seimo sesijoje oficialiai pranešta apie dešimties narių pasitraukimą iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) gretų ir naujos Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ įkūrimą. Šią žinią pirmajame rudens sesijos posėdyje įgarsino parlamentarė Rima Baškienė.

Frakciją sudaro buvę LVŽS frakcijos nariai S. Skvernelis, Laima Nagienė, Rūta Miliūtė, Lukas Savickas, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas, Laima Mogenienė, Linas Kukuraitis, Zenonas Streikus bei dar trys Mišrioje Seimo narių grupėje iki šiol dirbę parlamentarai: Domas Griškevičius, Vytautas Bakas ir Algirdas Butkevičius.

„Aš niekada nepriklausiau partijai ir tas bendradarbiavimas buvo grįstas veikla per frakciją ir buvimą jos nariu. Mano sprendimas yra susijęs su tuo, kad partija ir jos artimiausios vadovybės ratas priėmė sprendimus ženkliai nukrypti nuo to, kas buvo rinkiminiai pažadai ir esminės rinkiminės kryptys, – visų pirma, tęsti Vyriausybės darbus. Prisiminkite, rinkimų metu net nebuvo pristatyta rinkiminė programa. Iš esmės buvo pasakyta, kad tai yra Vyriausybės parengti strateginiai ilgalaikiai dokumentai, prie kurių teko ir pačiam dirbti. Dabar matoma, kad tolstama nuo to, kas buvo identifikuota ten. Mano akimis, pradedama labai smarkiai sukti į radikalią dešinę“, – kalbėjo L. Savickas.

L. Savickas aptarė ir protestus, vykusius prie Seimo: „Politikai, nepriklausomai nuo to, kuriai politinei organizacijai, partijai ar frakcijai priklauso, turi jausti atsakomybę už savo veiksmus, nes tie veiksmai, matome, prie ko gali privesti. Mano akimis, turime labai aiškiai ir nedviprasmiškai siųsti žinią įvairioms mūsų visuomenės grupėms, gerbiant jų nuomonę, jų požiūrius, tačiau siekiant paaiškinti, sutelkti, jokiu būdu neskaldyti ir nemobilizuoti grupių, kurios iš tikrųjų dabar yra labai pasipiktinusios. Manau, kad valstybinis požiūris yra kritinis aspektas, kuris sukėlė labai didelį gėdos jausmą“.

Jeigu frakcijos narys pradeda argumentuotai siekti vidinės diskusijos dėl vienokių ar kitokių klausimų, tai naujoji praktika būtų jį eliminuoti iš frakcijos ir iš partijos.

Anot jo, politikai turėtų prisiimti atsakomybę už riaušes prie Seimo: „Manau, kad tai yra mūsų, kaip politikų, atsakomybė. Visų pirma, reikia kalbėti apie vykdomąją daugumos valdžią, kuri turėjo atsakomybę sprendimus priimti aiškiai, laiku. Vakcinos pirkimai iš esmės jau buvo paruošti dar praėjusios Vyriausybės. Reikėjo realiai, sėkmingai įgyvendinti komunikacinį planą, vakcinavimosi planą, tam kad išvengtume tų neramumų. Tačiau tie darbai akivaizdžiai užsivėlino, pati Vyriausybė pripažino, kad tempai jų netenkino. Buvo pereita prie tikrai nebe komunikacinių, o prie griežtesnių priemonių, kurios pradėjo kelti neramumus visuomenėje. Tačiau taip pat ta atsakomybė yra ir opozicijoje dirbančių grupių. Mes turime padėti mūsų šaliai, mūsų valstybei susitvarkyti su krizėmis, kurių šiuo metu turime daugiau negu vieną“.

„Dirbant ketverius metus Vyriausybėje, buvo puikus ryšys su tikrai didele frakcijos narių dalimi. Šiuo metu jau beveik metus frakcijoje taip pat glaudus bendradarbiavimas su labai didele dalimi frakcijos narių. Į ką aš atkreipiau dėmesį, kad artimiausias partijos vadovybės ratas, kupinas pritarėjų, vis labiau izoliuoja bet kokią kitą nuomonę ir pasilieka aplink savo nuomones, kurios yra labai kontraversiškos. Dažnai apeliuoja į tam tikras sąmokslo teorijas, o sąmokslo teorijoms, matant tokį didelį visuomenės susiskaldymą, tikrai ne laikas“, – komentavo Seimo narys.

„Mane tikriausiai labiausiai neramina tai, kad yra formuojama įdomi nauja praktika – jeigu frakcijos narys pradeda argumentuotai siekti vidinės diskusijos dėl vienokių ar kitokių klausimų, tai naujoji praktika būtų jį eliminuoti iš frakcijos ir iš partijos. Einant tuo keliu, per ateinančius vien šios kadencijos trejus metus, klausimas, ar frakcijoje užteks narių, jei tokiu tempu jie bus šalinami. Aš manau, kad didžiausias lūkestis būtų, jeigu stebuklingai pavyktų rasti tą sutarimą, kad naujas atsisukimas į radikalizmą, radikaliąją dešinę, populizmą nėra teisinga kryptis. O susitelkiant į pozityvią darbotvarkę, vidinėmis diskusijomis grįsta veikla būtų ta, kuria turėtų būti einama. Tačiau kol kas labiau priešingus signalus tenka matyti“, – teigė L. Savickas.

„Kiekvienas mes priimame sprendimus patys. Ir Lukas tam tikrą signalą gavo jau, matyt, po to, kai jie balsavo už vadinamąjį Partnerystės įstatymą – kas bus, jeigu bus, nors tai buvo tik pateikimo stadija. Na, ir, matyt, vakar dienos įvykiai tikrai ne vienam mūsų kelia minčių įvairiausių. O Lukui tai turbūt subrandino tokį sprendimą“, – Eltai teigė S. Skvernelis.

„Gaila, bet, aš manau, kad mes tikrai dar kartu su Luku dirbsime ranka rankon“, – pridūrė jis.

Politikas teigia, kad L. Savicko sprendimas jam tikrai nebuvo netikėtas.

„Netikėtas sprendimas tikrai nebuvo, kadangi iš tikrųjų tos diskusijos, svarstymai, ką darom, kaip darom, kaip toliau elgiamės, jos jau vyksta turbūt ne pirma savaitė, neslėpsiu“, – sakė S. Skvernelis.

„Lukas priėmė sprendimą ir, manau, kad jis tikrai seniai brandintas buvo, nes tikrai ne vienas žmogus jaučiasi taip keistai“, – sakė jis.

Vis tik S. Skvernelis teigia, kad kol kas labai sunku spėlioti, kiek Seimo narių taip pat gali priimti sprendimą palikti LVŽS frakciją.

Paklaustas, ar taip pat nesvarsto apie sprendimą trauktis iš LVŽS frakcijos, S. Skvernelis leido suprasti, kad kol kas sprendimo nėra priėmęs. Vis tik politikas akcentavo, kad priėmęs vienokį ar kitokį sprendimą visų pirma juo pasidalintų su LVŽS frakcijos Seime kolegomis.

Tikrai ne vienas žmogus jaučiasi taip keistai.

„Kai tu priimi sprendimą, jį ir paskelbi. Aš kol kas nieko neskelbiu, tai dėl to toks ir atsakymas yra. O jei bus sprendimas, tai bet kokiu atveju yra mano kolegos frakcijoje, yra tas pats Ramūnas (Karbauskis – ELTA) mano kolega ir tikrai nesinorėtų, kad jie apie tokius žingsnius sužinotų iš kokios nors viešos erdvės, jeigu jie ir būtų“, – sakė S. Skvernelis.

„Supraskime, tie ketveri metai, kai buvome kartu visi ir dirbome kartu, prisiėmėme atsakomybę, kurią mums buvo patikėję rinkėjai, jie buvo. Ir nesvarbu, kas mano gyvenime įvyktų, politikoje negali nuspėti, bet absoliuti dauguma tiek frakcijos narių, kurie yra Seime, tiek ir partijos bendruomenė, tiek pats R. Karbauskis padarė daug valstybei. Ir ta pagarba abipusė, manau, bet kokiu atveju ji išlieka ir išliks, nepaisant, kas ten kur išeis ar nueis“, – sakė S. Skvernelis.

Vis tik politikas neslėpė, kad po vakar dienos neramumų prie Seimo jaučiasi prastai.

„Toks yra gyvenimas: žmonės renkasi, žmonės apsisprendžia, žmonės vertina, kaip jaučiasi. Aš irgi po vakar dienos gana prastai jaučiuosi“, – pripažino S. Skvernelis.

„Vakarykštė diena ir vakaras buvo tiesiog gėdingi. Holokausto simboliai, inscenizuoti getai bei kartuvės prie Martyno Mažvydo bibliotekos, kuriuos sveikina mano dabartinės frakcijos kolegos, man yra nesuvokiami. Jie tikrai nekviečia atviro dialogo“, – savo feisbuko paskyroje rašo L. Savickas.

„Riaušių išvakarėse LVŽS, raginusi „nutraukti nepasiskiepijusių žmonių nuo COVID-19 diskriminaciją“, net ir šiandien neatsitraukia – siunčia sveikinimus „Tautai, atėjusiai apginti savo valstybės ir Laisvės“ ir konstatuoja, kad „Tauta aklai nepaklus prievartos ideologijai ir netarnaus valdžiai“. Tai – ne tik man nesuvokiami, bet ir milžinišką gėdos jausmą keliantys teiginiai“, – taip pat pažymi jis.

Holokausto simboliai, inscenizuoti getai bei kartuvės prie Martyno Mažvydo bibliotekos, kuriuos sveikina mano dabartinės frakcijos kolegos, man yra nesuvokiami.

Politikas akcentuoja, kad daugybėje situacijų galima politikuoti, oponuoti bei kritikuoti, bet visada būtina įsivertinti, ar toks elgesys neperžengia ribų. Jo teigimu, kiekvieno politiko sąžinės reikalas – savo veiksmus įsivertinti potencialaus poveikio savo valstybei šviesoje.

Vis tik L. Savickas atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė tikrai nepadarė visko, kad vakcinacija vyktų sklandžiai.

„Užliūliuota gyventojų aktyvumo Vyriausybė patikėjo, kad jokių aktyvių veiksmų nereikės, o ministras Dulkys tik dabar kartkartėmis prisiruošia išvykti į regionus. Ir tai daro vis dar vengdamas tiesioginio darbo su žmonėmis, vengdamas paneigti nepagrįstas baimes ir tiesiog neatranda to meduolio, kuris būtų paskatinęs skiepytis“, – feisbuke rašo L. Savickas.

„Tada griebiamasi botago. O ir tas iškomunikuojamas nevykusiai, permetant atsakomybę šeimos gydytojams, autobusų vairuotojams bei parduotuvių apsaugininkams. Toks informacijos vakuumas ir baimė žiūrėti oponentams į akis sukuria erdvę reikštis celofanams, Uspaskich ir kitiems baimių kurstytojams. Ko jau ko, bet sąmokslo teorijų Lietuvai šiandien reikia mažiausiai“, – taip pat atkreipia dėmesį jis.

L. Savickas akcentuoja, kad sutikęs su LVŽS eiti į rinkimus, kai buvo kalbama apie Vyriausybės darbų tęstinumą.

„Šiuos tikslus aktyviai gyniau ir debatų metu, kuriuose partijos vadovybė prašė atstovauti. Deja, nuo rudens viskas krypsta tik sąmokslo teorijų kurstymo, bandymų rinktis pigius populiarumo taškus bei radikalizavimosi kryptimi“, – teigė L. Savickas.

„Negaliu suvokti, kaip gali derėti mokslu pagrįstas Aurelijaus Verygos vertinimas su pono Kepenio bei pono Ąžuolo platinamomis teorijomis apie mistinius gyvūnėlius kaukėse, keisčiausius vakcinų poveikius bei pasaulinį sąmokslą prieš sveikuolius. Tuo labiau - nenoriu būti tapatinamas su tokiais absurdais“, – taip pat rašė jis.

Politikas teigia nebematąs galimybės toliau darbuotis LVŽS frakcijos sudėtyje. Todėl prasidėjus artimiausiai Seimo sesijai, teigia atliksiąs tam būtinus formalumus.

„Suprantu, kad ponas Karbauskis, ponia Širinskienė ir kiti aktyvūs sąmokslo teorijų kūrėjai viešumoje plėtos keletą naratyvų. Kad jiems būtų lengviau, iš karto pabandau apibendrinti, sutaupysiu laiko: „Savickas parsidavė konservatoriams“, „Jis visada buvo liberalas“, „Viskas dėl homoseksualų partnerystės įteisinimo“, „Tai sąmokslas prieš tradicines vertybes ir vienintelius jų gynėjus“... Daugiau absurdiškų citatų nesugalvoju, bet esu įsitikinęs, kad partijos vadovybės žiedas tikrai sugalvos jų dar daugiau ir dar įvairesnių“, – rašė jis.

S. Skvernelis: matyt, ne jis pirmas, ne jis paskutinis

Seimo opozicijos lyderis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Saulius Skvernelis, reaguodamas į Seimo nario L. Savicko sprendimą trauktis iš LVŽS frakcijos, teigia, kad greičiausiai tai ne pirmas ir ne paskutinis tokį sprendimą priėmęs frakcijos narys. Vis tik politikas teigia kol kas pats jokio apsisprendimo dėl tolesnės ateities LVŽS frakcijoje nesąs priėmęs.

„Kiekvienas mes priimame sprendimus patys. Ir Lukas tam tikrą signalą gavo jau, matyt, po to, kai jie balsavo už vadinamąjį Partnerystės įstatymą – kas bus, jeigu bus, nors tai buvo tik pateikimo stadija. Na, ir, matyt, vakar dienos įvykiai tikrai ne vienam mūsų kelia minčių įvairiausių. O Lukui tai turbūt subrandino tokį sprendimą“, – Eltai teigė S. Skvernelis.

„Gaila, bet, aš manau, kad mes tikrai dar kartu su Luku dirbsime ranka rankon“, – pridūrė jis.

Toks yra gyvenimas: žmonės renkasi, žmonės apsisprendžia, žmonės vertina, kaip jaučiasi. Aš irgi po vakar dienos gana prastai jaučiuosi.

Politikas teigia, kad L. Savicko sprendimas jam tikrai nebuvo netikėtas.

„Netikėtas sprendimas tikrai nebuvo, kadangi iš tikrųjų tos diskusijos, svarstymai, ką darom, kaip darom, kaip toliau elgiamės, jos jau vyksta turbūt ne pirma savaitė, neslėpsiu“, – sakė S. Skvernelis.

„Lukas priėmė sprendimą ir, manau, kad jis tikrai seniai brandintas buvo, nes tikrai ne vienas žmogus jaučiasi taip keistai“, – sakė jis.

Vis tik S. Skvernelis teigia, kad kol kas labai sunku spėlioti, kiek Seimo narių taip pat gali priimti sprendimą palikti LVŽS frakciją.

Paklaustas, ar taip pat nesvarsto apie sprendimą trauktis iš LVŽS frakcijos, S. Skvernelis leido suprasti, kad kol kas sprendimo nėra priėmęs. Vis tik politikas akcentavo, kad priėmęs vienokį ar kitokį sprendimą visų pirma juo pasidalintų su LVŽS frakcijos Seime kolegomis.

„Kai tu priimi sprendimą, jį ir paskelbi. Aš kol kas nieko neskelbiu, tai dėl to toks ir atsakymas yra. O jei bus sprendimas, tai bet kokiu atveju yra mano kolegos frakcijoje, yra tas pats Ramūnas (Karbauskis – ELTA) mano kolega ir tikrai nesinorėtų, kad jie apie tokius žingsnius sužinotų iš kokios nors viešos erdvės, jeigu jie ir būtų“, – sakė S. Skvernelis.

„Supraskime, tie ketveri metai, kai buvome kartu visi ir dirbome kartu, prisiėmėme atsakomybę, kurią mums buvo patikėję rinkėjai, jie buvo. Ir nesvarbu, kas mano gyvenime įvyktų, politikoje negali nuspėti, bet absoliuti dauguma tiek frakcijos narių, kurie yra Seime, tiek ir partijos bendruomenė, tiek pats R. Karbauskis padarė daug valstybei. Ir ta pagarba abipusė, manau, bet kokiu atveju ji išlieka ir išliks, nepaisant, kas ten kur išeis ar nueis“, – sakė S. Skvernelis.

Vis tik politikas neslėpė, kad po vakar dienos neramumų prie Seimo jaučiasi prastai.

„Toks yra gyvenimas: žmonės renkasi, žmonės apsisprendžia, žmonės vertina, kaip jaučiasi. Aš irgi po vakar dienos gana prastai jaučiuosi“, – pripažino S. Skvernelis.

„Lyginant su rugsėjo mėnesio biudžeto projektu, Aplinkos ministerijos biudžeto projektas, kuris patvirtintas gruodį, buvo papildytas 2,5 mln. eurų darbo užmokesčiui. Pusė iš tų pinigų yra skiriama AAD. AAD šiuo metu dirba virš 500 darbuotojų, virš 2,2 tūkst. darbuotojų – Aplinkos ministerijoje.

Tikrai neproporcingai didesnė dalis finansų yra skiriama (AAD – ELTA), ir įstaiga tikrai neparalyžiuojama. Tai bus vienintelė įstaiga, kurioje atsiras papildomi etatai dėl to, kad kontrolės funkcijos konsoliduojamos“, – teigė S. Gentvilas.

„Bus vieno langelio principas, kurį jūs inicijavote praėjusiose kadencijoje, už tai tuomet taip pat balsavau ir tęsiu jūsų darbą konsoliduoti tai vienoje įstaigoje“, – pridūrė jis.

S. Gentvilas pabrėžė, kad didesnis dėmesys į AAD veiklą atkreiptas dėl gaunamų skundų.

Mes turime jį deeskaluoti, nes tai yra dalykinė diskusija, kuri galbūt nesusiklostė žmogiškai.

„Kalbant apie konfliktą (su AAD – ELTA), mes turime jį deeskaluoti, nes tai yra dalykinė diskusija, kuri galbūt nesusiklostė žmogiškai. Kodėl gali atrodyti, kad neproporcingas dėmesys skiriamas AAD, – mes esame gavę 8 skundus dėl departamento veiklos, 4 iš jų esame gavę direktorės atžvilgiu. Dėl kitų įstaigų nesame gavę“, – tikino ministras.

Vertindamas konflikto su O. Vėbriene priežastis, S. Gentvilas pažymėjo, kad Būtingės avarijos atveju vienam iš AAD inspektorių buvo taikomos pernelyg griežtos nuobaudos.

„Antrasis dalykas, kuris nesusiklostė, tai santykis su Būtingės avarija. O. Vėbrienė apie tai informavo mane asmeniškai. (...) Šioks toks nesusipratimas buvo, nes paklausus eilinio inspektoriaus, mano manymu, neproporcingos priemonės prieš jį buvo taikomos“, – teigė jis.

„Bandau įsivaizduoti, kaip, pavyzdžiui, Saulius Skvernelis reaguotų į vieną pavaldžios įstaigos vadovę, jei ji žmogų, kuris informavo vieną iš Ekstremalių situacijų komisijos narį, pašalintų iš pareigų“, – svarstė S. Gentvilas.

Tuo metu Seimo narė Agnė Širinskienė prašė ministro patikslinti, kas įvyko pokalbio su O. Vėbriene metu.

„Turiu esminį klausimą apie tai, kas vyko tarp jūsų ir O. Vėbrienės tame garsiajame pokalbyje, kuris iš tiesų skamba labai skandalingai, kada ji pasakojo, jog jūs išsikvietėte valstybės pareigūną ir tiesiog nurodinėjote, kad tas asmuo neturi teisės prokuratūrai perduoti informacijos?“ – klausė ji.

Jei tas pokalbis buvo toks skandalingas ir jei jis buvo įrašytas (...), tai paviešinkite. Jūs, atrodo, žinote daugiau detalių negu aš.

Atsakydamas S. Gentvilas teigė, kad minėtas pokalbis pernelyg politizuotas, bei neigė prašęs AAD vadovės atsiimti skundą, pateiktą prokuratūrai.

„Jei tas pokalbis buvo toks skandalingas ir jei jis buvo įrašytas (...), tai paviešinkite. Jūs, atrodo, žinote daugiau detalių negu aš. Bet aš tame pokalbyje neprašiau atsiiminėti skundų iš prokuratūros, o sakiau, kad mes, kaip institucijos, turime dirbti kolektyviai, turime per mažai resursų, kad mūsų teisininkai vienas prieš kitą kovotų ministerijos viduje.

Ir kai ateina naujas traktavimas ir trūksta teisės aktų, mes turime įsivardinti spragas. Dabar tai pateikiama kaip sensacija, kad S. Gentvilas darė spaudimą institucijai, – aš visiškai nesutinku su tuo traktavimu ir šitame įžvelgiu per daug politikos“, – teigė jis.

LVŽS kiek anksčiau susitiko su AAD vadove Olga Vėbriene, su kuria, kaip skelbiama frakcijos pranešime, buvo kalbėtasi „apie kritinę padėtį, susidariusią aplinkos apsaugos sistemoje“.

„Ji atvirai prakalbo apie patiriamą spaudimą ir sunkiai paaiškinamus politinius sprendimus, politikų skambučius, įspėjimus nepranešti teisėsaugai apie tarnybos metu pastebėtas galimai nusikalstamas veiklas, planuojamas AAD pertvarkas ir drastiškus etatų mažinimus, kurie lems, kad daugelis darbuotojų praras darbą ir pajamas, nukentės aplinkosaugos kokybė“, – rašo LVŽS.

Frakcijos išplatintame pranešime taip pat teigiama, kad „aplinkos ministro S. Gentvilo veiksmus sunku suprasti, jų negali paaiškinti viešuoju interesu, pasigendama aiškaus siekio užtikrinti skaidrią ir nuo interesų grupių nepriklausomą aplinkos apsaugos sistemą“.

Netrukus po susitikimo su O. Vėbriene LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis bei LVŽS frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerę Ingridą Šimonytę bei Generalinę prokuratūrą dėl aplinkos ministro S. Gentvilo galimai neteisėtų veiksmų.

„Noriu padėkoti valdančiosios daugumos koalicijai. Mes visi labai retai atsispiriam pagundom tam tikrom, pasigalynėt, parodyt savo jėgą, bet Rytų filosofai turi tokį posakį, kad stiprus ne tas, kuris gali nugalėti, bet tas, kuris gali išvengti kovos“, – ketvirtadienį prisistatydamas Seime sakė J. Jarutis.

„Aš manau, kad tas vengimas kovos šiandien bus pademonstruotas ir demokratijos šventė įvyks“, – teigė kandidatas.

Seime pateikus kandidatūrą, vyks slaptas balsavimas. Parlamento vicepirmininkai renkami paprasta balsų dauguma.

Aš manau, kad tas vengimas kovos šiandien bus pademonstruotas ir demokratijos šventė įvyks.

J. Jarutis yra antras „valstiečių“ pasiūlytas kandidatas į Seimo vicepirmininkus. Anksčiau Seimas atmetė „valstiečių“ pasiūlytą kandidatą Aušrinę Norkienę, nors visi kiti teikti pavaduotojai, tiek nuo valdančiųjų, tiek nuo opozicijos, buvo patvirtinti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teikdama kandidatūrą pažymėjo, kad J. Jarutis taptų septintuoju vicepirmininku, ir jei Seimas pritartų šiam teikimui, „visos opozicinės Seimo frakcijos turėtų atstovus Seimo valdyboje“.

J. Jarutis apie jo kandidatūros teikimą sakė, kad „tai pirmas žingsnis dėl tų pažadų įgyvendinimo“, ir tikėjosi, kad „bus išpildyti kiti opozicijai priklausomi postai“.

Pagal Seimo statutą, opozicijos atstovai yra skiriami į Audito komiteto, Etikos ir procedūrų komisijos vadovus.

LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, kurios kandidatūra Seimui tik pradėjus darbą palaikymo į vicepirmininkės pareigas nesulaukė, tikisi, kad Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen laikysis pažado užglaistyti konfliktą, kuris kilo, kai nė vienas „valstietis“ neatsidūrė Seimo valdyboje. Seimo pirmininkė yra užsiminusi, kad svarstoma, jog galėtų būti teikiamas dar vienas opozicijos atstovas į parlamento pirmininko pavaduotojus.

Kaip Eltai teigė „valstietė“, ji kol kas vis dar laukia V. Čmilytės-Nielsen skambučio, nes teigė esanti įsitikinusi, kad „kamuoliukas“ ir iniciatyva šiuo atveju yra būtent Seimo pirmininkės pusėje.

„Su pirmininke daugiau nieko nederiname, laukiu jos skambučio. Manau, kad rytoj bet kokiu atveju bus Seimo posėdis, o ji yra grįžusi iš izoliacijos. Manau, kad bet kokiu atveju pokalbis įvyks, o kas iš to bus – tikrai nežinau“, – sakė A. Norkienė.

Manau, kad bet kokiu atveju pokalbis įvyks, o kas iš to bus – tikrai nežinau.

Paklausta, ar nekyla pernelyg didelė rizika, kad kandidatūros derinimas paskutinę dieną ar net paskutinėmis minutėmis nebus konstruktyvus ir kad galbūt vėl nepavyks suderinti kandidato, A. Norkienė pabrėžė mananti, kad iniciatyvą šiuo atveju turėtų rodyti valdantieji.

„Noriu priminti, kad frakcija nori siūlyti, bet mes turime turėti į ką siūlyti. Aš manau, kad tai yra Seimo pirmininkės teikimas, tad iniciatyva ir kamuoliukas lieka jos pusėje“, – sakė ji.

„Tikrai nesiruošiame jos spausti į kampą ir atakuoti. Manau, kad viskas išsispręs ramiai“, –  pridūrė „valstiečių“ frakcijos seniūnė.

LVŽS frakcija yra informavusi, kad slaptu balsavimu yra išsirinkusi, ką siūlys į vicepirmininkus, tačiau kandidato pavardės neatskleidžia. Viešai kalbama, kad tai Jonas Jarutis, kurį partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis jau kartą nesėkmingai bandė siūlyti į šias pozicijas. Visgi A. Norkienė teigė, nenorinti šios pavardės atskleisti viešai.

„Kai nėra žmogaus kur siūlyti, tai nematau tikslo apie tai kalbėti“, – sakė ji, pažymėdama, jog turinti viltį, kad valdantieji ketvirtadienį spręsdami šį aistras kėlusį klausimą bus „kultūringesni“.

Jei Seimo valdyboje atsirastų papildoma vicepirmininko pareigybė ir jei ją užimtų būtent „valstiečių“ siūlomas atstovas, neslėpė A. Norkienė, tai galėtų tapti pastarąsias savaites įtampoje besiklosčiusių LVŽS ir valdančiųjų santykių „perkrovimo“ pradžia.

„Tai būtų savotiškas santykių perkrovimas. Tikrai norėtųsi, kad tai būtų pradžia, nuo kurios mes eitume į priekį. Mes esame tam nusiteikę, tačiau kartu suprantame, kad nusiteikimas turi būti abipusis“, – teigė ji.

J. Razma pasigenda LVŽS iniciatyvos

Tačiau konservatoriui ir pirmajam Seimo pirmininkės pavaduotojui Jurgiui Razmai toks „valstiečių“ pasyvumas ir valdančiųjų iniciatyvos laukimas pasirodė keistas. Politikas teigė, kad ketvirtadienio posėdyje tarsi ir planuojama svarstyti šį klausimą, tačiau, pabrėžė politikas, iniciatyvą turėtų rodyti būtent vicepirmininko pozicijos siekiantys „valstiečiai“.

„Darbotvarkėje šis projektas teoriškai yra numatytas. Tačiau daug kas priklausys nuo Valstiečių žaliųjų frakcijos, ar jie parodys iniciatyvą pasikalbėti su Seimo pirmininke, ar pateiks savo siūlymus. Darbotvarkėje mes numatome vietą tokiam projektui“, – Eltai sakė J. Razma.

Daug kas priklausys nuo Valstiečių žaliųjų frakcijos, ar jie parodys iniciatyvą pasikalbėti su Seimo pirmininke, ar pateiks savo siūlymus.

Jo teigimu, kol „valstiečiai“ patys neparodys iniciatyvos ir oficialiai aiškiai neįvardins, ką ketina siūlyti į Seimo pavaduotojus, kalbėti apie tai, ar šią savaitę galima padėti tašką konfliktą tarp opozicinės LVŽS ir valdančiųjų sukėlusioje istorijoje sudėtinga.

„Jei kažkas kalba, tai nėra oficiali frakcijos pozicija. Vis dėlto frakcijos atstovai turi susitikti, susisiekti bent jau telefonu su Seimo pirmininke ir savo poziciją pristatyti, o ne kalbėti, kad yra kažkoks paslaptingas teikimas, kurio neskelbia, bet kurį visi žino“, – sakė konservatorius.  

ELTA primena, kad faktas, jog spalį išrinktame Seime „valstiečių“ frakcija parlamento valdyboje liko neatstovaujama, sukėlė aštrias trintis tarp LVŽS ir valdančiųjų. Seimui vicepirmininkais paskyrus opozicinių Darbo partijos ir socialdemokratų atstovus, valdantieji teigė, kad „valstiečiai“ į parlamento valdybą gali patekti išsirinkę opozicijos lyderį. Tačiau tokį pasiūlymą „valstiečiai“ traktavo kaip šantažą ir opozicijos teisių ignoravimą. Galiausiai tai tapo prielaida LVŽS pirmininkui Ramūnui Karbauskiui pasitraukti iš Seimo, teigiant, kad tai daro siekdamas užtikrinti „valstiečių“ frakcijos teises Seime.

Ketvirtadienį Panevėžio miesto vicemeru išrinktas buvęs „valstietis“ ir Panevėžio miesto mero Ryčio Račkausko patarėjas Lauras Jagminas, kuris į miesto tarybą pateko po to, kai tarybos nario mandato atsisakė į Seimą išrinktas anksčiau vicemero kėdėje sėdėjęs „valstiečių“ Panevėžio skyriaus vadovas Deividas Labanavičius.

Šiuos pasikeitimus Panevėžio miesto taryboje lydėjo ir pokyčiai frakcijose. Tiek naujai į tarybą atėjęs L. Jagminas, tiek kitas buvusios LVŽS frakcijos narys Rimantas Narkūnas nepanoro likti po savivaldos rinkimų įkurtoje „valstiečių“ frakcijoje.

Pasak buvusio „valstiečių“ partijos nario L. Jagmino, LVŽS frakcijos, kurią sudarė 3 nariai, likimą nulėmė išsiskyrę frakcijos narių ir „valstiečių“ partijos požiūriai. Politiko teigimu, D. Labanavičiui iškeliavus į Seimą, LVŽS frakcijoje susiklostė neeilinė situacija – nė vienas frakcijos narys nepriklausė partijai. Mat jis pats dar prieš pastaruosius Seimo rinkimus išėjo iš „valstiečių“ partijos, o kiti frakcijos nariai – Rimantas Narkūnas bei Kęstutis Lukoševičius – buvo ir taip nepartiniai.

Politikas neslėpė, kad, po savivaldos rinkimų sąraše likęs ketvirtas ir negavęs mandato, į LVŽS nusprendė įstoti, kai jam buvo pažadėtas „valstiečių“ frakcijai tekęs mero pavaduotojo postas.

Visgi, tęsė L. Jagminas, per metus supratęs, kad partijoje nepavyks konstruktyviai dirbti, partinės priklausomybės atsisakė.

„Man nepatekus į tarybą, buvo pasiūlyta užimti politinio pasitikėjimo postą – tapti mero patarėju. Tačiau su sąlyga, jei aš įstoju į partiją. Aš į partiją įstojau, tačiau įstojęs pasigedau konstruktyvaus darbo ir, kai pamačiau, jog artėjant Seimo rinkimams jaunų žmonių čia nelabai reikia (tai mano asmeninė nuomonė), nusprendžiau pats asmeniškai kandidatuoti be jokių partijų“, – teigė politikas.

Po to, kai D. Labanavičius darbą Panevėžio miesto savivaldoje iškeitė į mandatą Seime ir taip sudarė galimybes L. Jagminui ateiti į miesto tarybą, tęsė pastarasis, buvo būtina įvertinti ir pasikeitusias sąlygas LVŽS frakcijos sudėtyje.

„Sprendimas buvo pagrįstas tuo, kad mes paskutiniai su Rimantu Narkūnu – mes dviese atskilome – inicijavome susitikimą su LVŽS frakcija. Siekėme aptarti, kaip mes toliau įsivaizduojame darbą, kai į Seimą išėjus Labanavičiui „valstiečių“ frakcijoje nebeliko nė vieno „valstiečio“. Mes tiesiog sakėme, kad reikia sėstis ir tartis: štai esame trise, reikia demokratišku keliu išsirinkti frakcijos pirmininką, tiek kandidatą į mero pavaduotojus“, – teigė politikas, primindamas, kad vicemero pareigybė LVŽS frakcijai priklausė pagal koalicijos sutartį.

„Tai buvo mūsų sąlygos. Mes su LVŽS sąrašu patekom, todėl siūlėmės likti „valstiečių“ frakcijoje. Bet jie („valstiečių“ partija – ELTA) mums nuleido kandidatą, pasakant, kad vicemeru bus Kęstutis Lukoševičius. Taigi čia du skirtingi požiūriai“, – sakė L. Jagminas, tikindamas, kad tikrai nenorėjo griauti LVŽS frakcijos ir kad tikrai to nedarė siekiant užimti aukštesnių postų.

„Mes nebuvome nusiteikę visko sugriauti (...). Tikrai nėra taip, kaip sako ponas Kęstutis Lukoševičius ir Deividas Labanavičius, kad Jagminas užsispyrė dėl vicemero posto“, – teigė jis.

Apie pokyčius prakalbusiems politikams neradus sutarimo su Panevėžio LVŽS atstovais, ketvirtadienį vykusio Panevėžio tarybos posėdžio metu R. Narkūnas pranešė, kad sudaryta nauja – „Jungtinė frakcija“, kurios nariais tapo jis, tarybos narė Vitalija Vasiliauskaitė bei L. Jagminas.

Sukūrus naują frakciją, K. Lukoševičiui, kurį Panevėžio LVŽS skyriaus pirmininkas siūlė į vicemero vietą, teko konstatuoti, kad „valstiečių“ frakcijos nebėra. Jokiai partijai nepriklausantis K. Lukoševičius neslėpė apmaudo, kad valdančiojoje daugumoje buvusi ir pagal koalicinę sutartį vicemero vietą turėjusi LVŽS frakcija iširo. Politikas neatmetė galimybės, kad prie to bus prisidėjęs ir miesto meras R. Račkauskas.

„Užuomazgos to rezultato, kuris dabar yra, buvo projektuojamos nuo pat vasaros. Manau, kad ne be išankstinio pasikalbėjimo su miesto vadovais“, – Eltai sakė K. Lukoševičius.

Kartu jis akcentavo, kad, nepaisant to, jog buvusi LVŽS frakcija ir negalėjo pasigirti partijai priklausančiais politikais, įsipareigojimai juos iškėlusiai politinei jėgai turėtų būti jaučiami.  

„Jagminas buvo partijos narys, tačiau prieš Seimo rinkimus išstojo. Aš nebuvau partijos narys ir Rimantas Narkūnas nebuvo partijos narys, bet mes gavome postus būtent dėl partijos. Mes visi pasinaudojom LVŽS banga ir laimėjome tris vietas Panevėžio miesto taryboje“, – teigė jis.

„Asmeninės ambicijos turbūt ir sunaikino vieną frakciją“, – pridūrė savivaldos politikas.