Laikosi pažadų

Vakar popietę V.Grubliauskas jau važiavo namo. Susitikimas su kultūros ministru Simonu Kairiu įvyko pirmoje darbo dienos pusėje. Jo metu kalbėta apie 2019 m. ištuštėjusio centrinio pašto pastato likimą.

"Žinios – geros. Kultūros ministerija nuosekliai laikosi anksčiau išsakytų klaipėdiečiams šviesių pažadų Klaipėdos paštą įsigyti iš bendrovės Lietuvos paštas. Tam numatytas finansavimas kitų metų valstybės biudžete. Lieka tikėtis, kad Seimas pritars biudžetui ir Kultūros ministerijos krepšelis išliks toks, koks bus teikiamas. Svarbiausia, kad paštas lieka valstybės rankose, o Kultūros ministerija bus to pastato savininkė, jeigu biudžetas bus priimtas be pakeitimų. Apie pinigus kol kas nekalbėjome. Panašu, kad be ES fondų pinigų pastato tvarkymas būtų sunkiai įmanomas, todėl jau pradedama galvoti, kaip į tą paramą galėtume pretenduoti", – apie susitikimo rezultatus pasakojo meras.

Žinios – geros.

Tvirtins miesto taryba

Sausio, o gal vasario miesto tarybos posėdžiuose turėtų būti aptarti sprendiniai, kuriais bus apibrėžtas pastato administravimas.

Kol kas nežinia, ar tokiu operatoriumi taps biudžetinė, o gal viešoji įstaiga, ar jis būtų valdomas jungtinės veiklos sutartimi.

Akivaizdu, kad miestui teks prisiimti atsakomybę už pastate veiksiančių įstaigų valdymą ir pastato priežiūrą.

Rugsėjį visuomenei pristatytos Kultūros ministerijos atliktos galimybių studijos vizijos.

Viena jų įžvelgė galimybę buvusiame pašte įkurdinti Baltijos meno rezidencijų centrą, kitas siūlymas – padaryti Komunikacijos centrą, vienijantį ir IT verslus.

Trečioji vizija pasirodė patraukliausia ir ministerijai, ir miesto vadovams. Anot jos, pašte tikslingiausia būtų įkurti daugiafunkcę kultūros erdvę ir pavadinti ją F.W.Argelanderio vardu. Ši vizija labiausiai atitiktų struktūrinių fondų paramos reikalavimus.

"Veikiausiai tai bus nauja gairė legendinio pašto istorijoje", – vylėsi V.Grubliauskas.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kalėjimo likimas – neaiškus

Ne mažiau įdomią istoriją menantis buvęs Klaipėdos teismo, kalėjimo ir policijos pastatas Jūros gatvėje tokios džiugios perspektyvos dar nesulaukė.

"Ten – kita istorija, kita ministerija, kita būklė, kita kvadratūra ir situacija. Būtų idealu pritaikyti čia Vilniaus Lukiškių kalėjimo scenarijų, bet yra tam tikrų skirtumų, kurie neleidžia tikėtis Vilniaus kalėjimo pastato sėkmės istorijos pakartojimo Klaipėdoje", – neslėpė meras.

„Jau beveik 30 metų niekaip neišsprendžiama problema yra keliai sodininkų bendrijose. Juos tarsi turėtų tvarkyti bendrijos, bet nuosavybės teisės joms niekas nėra perdavęs. Atskiri sodininkai valdo savo sklypus, bet jie nėra nei akcininkai, nei kelių savininkai. Savivaldybės lygiai taip pat nėra tų kelių savininkės, todėl arba apskritai kelių neprižiūri, arba tai daro ne visai teisėtai. Dėl tokio chaoso kenčia gyventojai, kurie soduose įsikuria gyventi nuolat. Kaip vaikams eiti į mokyklą, kaip privažiuoti specialiosioms tarnyboms, ką jau kalbėti apie neįgaliuosius? Todėl pasiūliau baigti šitą netvarką ir kelius sodininkų bendrijose pripažinti valstybės nuosavybe“, – sako tai numatančią įstatymo pataisą įregistravęs parlamentaras.

Jo duomenimis, Susisiekimo ministerija šiemet skyrė beveik 4 mln. eurų sodininkų keliams tvarkyti, tačiau paraiškas finansavimui pateikė vos 27 savivaldybės. Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir kitos savivaldybės aiškina neturinčios teisinio pagrindo imtis sodininkų kelių tvarkybos.

„Gaunu daugybę skundų iš visos Lietuvos sodininkų, kad būtų rasta išeitis. Keičiasi Seimai, ministrai, premjerai, o problema, rodos, amžina. Sodai su valstybės leidimu labai aktyviai virsta gyvenamųjų namų kvartalais, kuriems būtina visa civilizuota infrastruktūra. Žmonės moka mokesčius, balsuoja rinkimuose ir tikisi viešųjų erdvių sutvarkymo“, – kalbėjo K. Masiulis.

Lietuvoje veikia apie 1200 sodininkų bendrijų.

Sostinės prokurorai sprendimus pripažinti pinigines lėšas bešeimininkėmis priėmė šešiuose ikiteisminiuose tyrimuose dėl galimo pinigų plovimo, galimai nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir kitų nusikalstamų veikų. Ikiteisminius tyrimus atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai.

Ikiteisminiai tyrimai buvo atliekami dėl įtartinų, nepagrįstų, galimai nusikalstamų finansinių operacijų, kurių metu neaiškios kilmės lėšos buvo pervedamos į Lietuvoje veikiančias finansines įstaigas.

Nustačius, kad tiek lėšų siuntėjai, tiek jų tariami gavėjai nėra tikri šių lėšų savininkai, šių lėšų judėjimas buvo apribotas, o vėliau, prokurorų sprendimais, piniginės lėšos perduotos valstybės nuosavybėn.

Vyriausybė trečiadienį ketina priimti sprendimą dėl 3,75 mln. litų investicijų į Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus kapitalizavimo.

Jei Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritars, Vilniaus oro uosto įstatinis kapitalas bus padidintas 2,197 mln. litų, Kauno - 979 tūkst. litų, Palangos oro uosto - 577,5 tūkst. litų.

Iš Civilinės aviacijos skrydžių saugos ir saugumo užtikrinimo programos Vilniaus oro uostui buvo skirta 1,647 mln. litų pastotės rekonstrukcijai, 300 tūkst. litų - ilgalaikiam turtui, 250 tūkst. litų - labai svarbių asmenų salei įrengti.

Kauno oro uostui buvo skirta 978,9 tūkst. litų, o Palangos - 577,5 tūkst. litų aviacijos ir skrydžių saugumui.

Pasak Susisiekimo ministerijos, jeigu iš įmonei skirtų lėšų sukurtas turtas nėra dotacija, jis pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė.