Jame pažymima, kad ši bendrija neatitinka Konstitucijos ir įstatymo nuostatų, reikalaujančių, kad „jos mokymas ir apeigos neprieštarautų įstatymams ir dorai“.

Anot nutarimo projekto, Jehovos liudytojų religinis mokymas dėl kraujo perpylimo draudimo yra nesuderinamas su Konstitucijos saugoma gyvybės vertybe, jos laiduojama žmonių sveikatos apsauga, ypač pabrėžiant vaiko gyvybės ir sveikatos vertybes.

Dokumento projekte pažymima, kad šios bendrijos religinis mokymas yra nesuderinamas ir su iš Konstitucijos kylančiu konstituciniu vaiko interesų pirmumo principu bei šio principo įtvirtinimu Lietuvos įstatymuose ir ratifikuotose tarptautinėse sutartyse. Jame taip pat teigiama, kad Jehovos liudytojų religinis mokymas, draudžiantis valstybės gynimą ginklu ar prisidėjimą prie valstybės gynimo neginkluotu būdu, skatina nesilaikyti Konstitucijos.

„Jehovos liudytojų religinis mokymas, draudžiantis valstybės gynimą ginklu ar prisidėjimą prie valstybės gynimo neginkluotu būdu, įskaitant karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, skatina nesilaikyti Konstitucijos ir iš Konstitucijos (...) kylančių reikalavimų ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, siekiant išsaugoti valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką", – sakoma nutarimo projekte.

Jehovos liudytojų religinis mokymas, draudžiantis valstybės gynimą ginklu ar prisidėjimą prie valstybės gynimo neginkluotu būdu, įskaitant karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, skatina nesilaikyti Konstitucijos.

Seimui siūloma priimti šį nutarimą, vadovaujantis Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu ir atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos 2022 m. lapkričio 25 d. išvadą.

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas numato, kad netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos turi tvirtą ir ilgalaikę atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimą suteikia arba atsisako suteikti Seimas, primena ELTA.

Religinė bendrija dėl valstybės pripažinimo į Seimą gali kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jos ar jai priklausančių religinių bendruomenių įregistravimo Lietuvoje.

Seimui priėmus nutarimą atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai, ji pakartotinai dėl valstybės pripažinimo į Seimą gali kreiptis praėjus 2 metams nuo tokio Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos.

Valstybės pripažinimo siekia ir senovės baltų religinė bendrija „Romuva“. Seimui pernai rudenį antrą kartą nesuteikus jai valstybės pripažinimo, šį bendrija, manydama, kad yra pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, antrą kartą kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

Peticija teikiama „Romuvos“ bendruomenės narių, tą patvirtino bendrijos krivė Inija Trinkūnienė.

„Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“, kuri nuo 1967 m. skiria visas pajėgas lietuvių tapatybės stiprinimui, dar 2017 m. teisės aktais nustatyta tvarka pateikė Teisingumo ministerijai prašymą suteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, tikėdama, kad Lietuva jau pribrendo tam, jog būtų įvykdytas istorinis teisingumas ir atiduota pagarba visiems tiems, kurie atnešė senąjį baltų tikėjimą iki šių laikų“, – rašoma peticijoje.

Dokumente remiamasi Konstitucijos 26 straipsniu, kuriame teigiama, kad žmogus turi laisvę išpažinti, skleisti religiją arba tikėjimą, taip pat Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu, kurio 6 straipsnis tvirtina, jog religinė bendrija pripažinta kaip istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos apeigos ir mokymai neprieštarauja įstatymams ir dorai. Įstatyme taip pat numatoma, kad pripažinimas gali būti suteikiamas praėjus ne mažiau nei 25 metams po bendrijos pirmos registracijos Lietuvoje.

„Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad „Romuva“ visas šias Įstatyme nustatytas sąlygas atitinka“, – teigia romuviečiai.

„Nepaisant to, 2019 m. birželio 27 d. Seime vos šešių balsų persvara buvo priimtas sprendimas nesuteikti „Romuvai“ valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso. Balsavimo rezultatus neabejotinai nulėmė ne tik išvakarėse Seimo nariams išplatintas kitos religijos atstovo Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Gintaro Grušo beprecedentis priešiškas laiškas, bet ir Seimo narių pasisakymai, kurstantys religinę nesantaiką ir skleidžiantys šmeižtą apie „Romuvą“, be jokių įrodymų apkaltinant ją netgi ryšiais su KGB ir Kremliumi“, – rašoma peticijoje.

Pasak dokumento rengėjų, tokiai teiginiai kursto nesantaiką, o tai yra draudžiama Konstitucijos ir kitų teisės aktų, tad „kelia abejonių minėto Seimo sprendimo teisėtumas“.

„Romuva“ taip pat pabrėžia, kad Europos etninių religijų kongreso (ECER) prezidentas Andrasas Korbanas-Arthenas yra deklaravęs, kad „Seimo sprendimas, paveiktas stipraus Romos katalikų Bažnyčios spaudimo, reiškia ne tik didžiulį Lietuvos Konstitucijos pažeidimą, bet ir prieštarauja Europos sąjungos pamatinių teisių chartijai bei Jungtinių Tautų visuotinių žmogaus teisių deklaracijai“.

Palaikymą romuviečiams taip pat yra pareiškęs Tarptautinio kultūros studijų centro (ICCS), vienijančio keturiasdešimties pasaulio šalių kultūros tyrėjų filialus, prezidentas Šekaras Patelas.

ELTA primena, kad birželio pabaigoje Seime nebuvo pritarta projektui suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už pasisakė 40 parlamentarų, prieš – 31, susilaikė 15 Seimo narių.

Dėl šio įvykio liepos pradžioje senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vaidilos nutarė kreiptis į Europos Žmogaus Teisių teismą (EŽTT).

Valstybės pripažinimas religinėms bendrijoms nėra tapatus valstybės pripažinimui tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, tačiau suteikia tam tikras privilegijas.

Kaip teigiama, ši bendrija būtų galėjusi sudaryti santuokas, kurios sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Suteikus valstybės pripažinimą, ši bendrija įgytų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose, tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu, nepažeidžiant pasaulietinės mokyklos sampratos.

Pagal Konstituciją Lietuvoje nėra valstybinės religijos.

Už pasisakė 40 parlamentarų, prieš - 31, susilaikė 15 Seimo narių.

Autorių teigimu, projektu buvo siekiama puoselėti lietuviškas tradicijas, didinti pasaulio bendruomenės dėmesį Lietuvių Tautos tapatumui, mitologijai, folklorui.

„Projektu siekiama palaikyti religinės bendrijos dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą, suteikti platesnes galimybes šiai religinei bendrijai toliau puoselėti lietuviškas tradicijas, dalyvauti dialoge tarp religinių bendrijų ir bendruomenių, skatinti Lietuvos žmones pažinti savo šaknis, puoselėti senąjį kultūrinį palikimą, didinti pasaulio bendruomenės dėmesį Lietuvių Tautos tapatumui, mitologijai, folklorui“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Valstybės pripažinimas religinėms bendrijoms nėra tapatus valstybės pripažinimui tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, tačiau suteikia tam tikras privilegijas.

Kaip teigiama, ši bendrija būtų galėjusi sudaryti santuokas, kurios sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Suteikus valstybės pripažinimą, ši bendrija įgytų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose, tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu, nepažeidžiant pasaulietinės mokyklos sampratos.

Projektą inicijavo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas „valstietis“ Valerijus Simulikas.

Už tai trečiadienį balsavo septyni komiteto nariai, du susilaikė.

„Rinkdami medžiagą šitam klausimui, negavome informacijos apie kokias nors grėsmes nacionaliniam saugumui.  Mano nuomone, kai mes skubame klijuoti išankstines etiketes profsąjungoms, bendruomenėms, tautinėms mažumoms, bendrijoms, tai kelia problemų nacionaliniam saugumui“, – per posėdį teigė komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas.

„Žmonėms negalima neleisti gyventi savo gyvenimą, kaip jie mato  savo gyvenimą vien dėl to, kad kas nors ką nors parašė“, – pridūrė jis.

„Man atrodo, kad ji stiprina nacionalinį saugumą“, – tvirtino socialdemokratas Juozas Olekas.

Tuo metu konservatorius Arvydas Anušauskas kėlė klausimą dėl „Romuvos“ ryšių su Rusija.

Krivė Inija Trinkūnienė tvirtino, kad bendrija neturi išskirtinių santykių su Rusija. Anot jos, „Romuva“ palaiko ryšius su panašios pakraipos bendrijomis daugelyje Europos šalių.

Mes laikomės kunigaikščio Gedimino tradicijos, kad pripažįstame visas religijas, esame atviri dialogui, dalyvaujame pasaulio religijų parlamento veikloje, kur susirenka visų tikėjimų atstovai.

Ji pabrėžė, kad baltų tikėjimo rėmėjų buvo ir sovietmečiu, tuomet jie persekioti, drausta jų veikla.

„Kaip istorikas puikiai žinau, kas buvo sovietmečiu, tuos persekiojimus, bet sutikite ir jūs, tuo metu ji nebuvo religinė bendrija, jokiais pavidalais. (...) Mano supratimu, nėra visai gerai būdas dangstytis dalykais, kurie vyko sovietmečiu, buvo visai kiti dalykai. Mano siūlymas nepritarti, nes nėra jokių trukdžių, kliūčių išpažinti visa tai, kuo tiki. Absoliučiai jokių. Manau, tuo viskas pasakyta“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Pasak I. Trinkūnienės, šiuo metu „Romuva“ vienija kelis tūkstančius žmonių, turi 22 bendruomenes.

„Manau, kad tikrai esame nusipelnę. Mūsų nepripažinimas kaip tik skaldytų visuomenę ir būtų nepasitenkinimo banga. Manau, kad politikai ypač turėtų mus palaikyti“, – sakė ji.

Atsakydama į klausimą apie požiūrį į katalikybę, krivė sakė, kad „Romuva“ – tolerantiška ir atvira bendrija.

„Mes laikomės kunigaikščio Gedimino tradicijos, kad pripažįstame visas religijas, esame atviri dialogui, dalyvaujame pasaulio religijų parlamento veikloje, kur susirenka visų tikėjimų atstovai“, – sakė ji.

Kalbėdama apie santykį su „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio išpuoselėtais Naisiais Šiaulių rajone, kur įrengta įvairių neopagonybės simbolių, I. Trinkūnienė sakė, kad tai su „Romuva“ nesusiję.

„Naisiai tikrai nėra mūsų projektas. Manau, kad Naisiai yra mūsų Lietuvos šventosios žemės projektas. Kad mūsų Lietuva – lietuvių šventa žemė, vien Žemaitijoje galite rasti daugiau kaip tūkstantį senųjų šventviečių. (…) Tai yra mūsų šventoji žemė, tai ir Naisiai yra tarsi religiniu požiūriu išaugę, įkvėpti mūsų šventosios žemės projektas“, – aiškino ji.

Jeigu „Romuvai“ bus suteiktas valstybės pripažinimas, ji įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, o nacionalinis transliuotojas turėtų suteikti laiką transliuoti apeigas.

Be to, kaip teigiama Teisingumo ministerijos išvadoje, pagal valstybės pripažintų religinių bendrijų kanonus sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje. Jos turi teisę mokyti tikybos mokyklose.

Teisingumo ministerijos išvadoje nurodoma, kad pastaruoju metu „Romuva“ buvo sparčiausiai auganti religinė bendrija.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų.

Išvadoje pažymima, kad „Romuva“ pagal dydį yra šešta religinė bendrija šalyje, aplenkusi tokias tradicines bendruomenes kaip graikų apeigų katalikai, judėjai, karaimai, musulmonai sunitai.

Neopagonių bendruomenės tiesioginės šaknys siekia 1967 metais prasidėjusį kraštotyros, etnokultūros „Ramuvos“ sąjūdį, kurio dalyviai rinko medžiagą apie etnines tradicijas, propagavo etnines šventes.

Religinės veiklos pradžia laikytina pirmųjų religinių bendruomenių registravimas 1992 metais.

Kreiptis valstybės pripažinimo religinės bendrijos gali praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai dėl to kreiptis galima po dešimties metų.

Už nutarimo projektą, kurį pateikė grupė skirtingoms frakcijoms priklausančių Seimo narių, daugiausia „valstiečių“, po pateikimo balsavo 67 Seimo nariai, 10 buvo prieš, 19 susilaikė.

Projektą toliau nagrinės Seimo komitetai.

Valstybė gali netradicinę religinę bendruomenę pripažinti kaip šalies istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį, jeigu ją palaiko visuomenė, o mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams bei dorai.

Valstybės pripažinimą suteikia Seimas, gavęs teigiamą Teisingumo ministerijos išvadą.

Teisingumo ministerija įvertino, kad „Romuva“ kaip etninę kultūrą puoselėjanti religinė bendrija yra reikšminga Lietuvos kultūrinio ir religinio gyvenimo dalis.

Anot išvados, didelę reikšmę senosios lietuvių pagonybės tyrinėjimams, senųjų apeigų atkūrimui teikianti „Romuva“ priskirtina rekonstrukcionistinei pagonybei.

Konservatorius Arvydas Anušauskas sakė Teisingumo ministerijos išvadoje pasigedęs galimų bendruomenės sąsajų su Rusija, citavo rusišką interneto puslapį, kad „tai yra „rusko litovskyj jazyčeskyj projekt“.

„Tiesiai šviesiai, tai yra rusiškai lietuviškas pagonybės projektas, bet šita informacija Teisingumo ministerijos parengtame dokumente nutylėta“, – pažymėjo A. Anušauskas.

Projektą pristatęs Žmogaus teisių komiteto vadovas „valstietis“ Valerijus Simulikas atsakydamas teigė, kad baltiškųjų organizacijų yra „daug įvairių“, o pripažinimo prašo būtent susivienijusi į „Romuvos“ tikėjimo bendruomenę ir oficialiai registruota Teisingumo ministerijoje.

Liberalas Simonas Gentvilas pasisakydamas už pripažinimą teigė, kad žvelgiant į praeitį ir gerbiant Lietuvos Didžiosios kunigaikštytės paveldą reikėtų „ypatingą dėmesį skirti šitai bendruomenei, kaip daliai ir mūsų istorijos ir paveldo įkūnytojos“.

Taip pat jis ragino „neskirstyti, ar tai yra labiau vienos politinės jėgos išpažįstama bendruomenė, ar kitaip neskaidyti politiniu klausimu“, apeliuodamas į tai, kad „Romuvos“ rėmėjas yra „valstiečių“ vadovas.

R. Karbauskis ketvirtadienį žurnalistams komentuodamas siūlymą pripažinti „Romuvą“ žurnalistams patvirtino nesantis šios bendrijos narys, nors ir kartu dalyvavęs renginiuose.

Pripažinimą skeptiškai įvertinę parlamentarai argumentavo, kad folkloras negali tapti religija.

„Vargu, ar būtų galima priimti tą jūsų nuostatą, kad tikėjimas į folklorą, kultūros paveldą yra viena tikėjimo rūšių“, – į projekto pristatymą reagavo konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

„Iš tikrųjų puoselėti tradicijų niekas nedraudžia. Bet klausimas, kada ta tradicija turi tapti bažnyčia“, – sakė konservatorius Edmundas Pupinis.

Teisingumo ministerijos išvadoje nurodoma, kad pastaruoju metu „Romuva“ buvo sparčiausiai auganti religinė bendrija.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų.

Išvadoje pažymima, kad „Romuva“ pagal dydį yra šešta religinė bendrija šalyje, aplenkusi tokias tradicines bendruomenes kaip graikų apeigų katalikai, judėjai, karaimai, musulmonai sunitai.

Neopagonių bendruomenės tiesioginės šaknys siekia 1967 metais prasidėjusį kraštotyros, etnokultūros „Ramuvos“ sąjūdį, kurio dalyviai rinko medžiagą apie etnines tradicijas, propagavo etnines šventes.

Religinės veiklos pradžia laikytina pirmųjų religinių bendruomenių registravimas 1992 metais.

Kreiptis valstybės pripažinimo religinės bendrijos gali praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai dėl to kreiptis galima po dešimties metų.

Gavusi valstybės pripažinimą bendrija galėtų sudaryti santuokas, įgytų teisę mokyti tikybos  mokyklose tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu. 

Nutarimo projektą teikia grupė skirtingoms frakcijoms priklausančių Seimo narių, daugiausia – „valstiečiai“.

Valstybė gali netradicinę religinę bendruomenę pripažinti kaip šalies istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį, jeigu ją palaiko visuomenė, o mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams bei dorai.

Valstybės pripažinimą suteikia Seimas, gavęs teigiamą Teisingumo ministerijos išvadą.

Teisingumo ministerija įvertino, kad „Romuva“ kaip etninę kultūrą puoselėjanti religinė bendrija yra reikšminga Lietuvos kultūrinio ir religinio gyvenimo dalis.

Anot išvados, didelę reikšmę senosios lietuvių pagonybės tyrinėjimams, senųjų apeigų atkūrimui teikianti „Romuva“ priskirtina rekonstrukcionistinei pagonybei.

Teisingumo ministerija pažymi, kad pastaruoju metu „Romuva“ buvo sparčiausiai auganti religinė bendrija.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų.

Išvadoje pažymima, kad „Romuva“ pagal dydį yra šešta religinė bendrija šalyje, aplenkusi tokias tradicines bendruomenes kaip graikų apeigų katalikai, judėjai, karaimai, musulmonai sunitai.

Neopagonių bendruomenės tiesioginės šaknys siekia 1967 metais prasidėjusį kraštotyros, etnokultūros „Ramuvos“ sąjūdį, kurio dalyviai rinko medžiagą apie etnines tradicijas, propagavo etnines šventes.

Religinės veiklos pradžia laikytina pirmųjų religinių bendruomenių registravimas 1992 metais.

Kreiptis valstybės pripažinimo religinės bendrijos gali praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai dėl to kreiptis galima po dešimties metų.

Gavusi valstybės pripažinimą bendrija galėtų sudaryti santuokas, įgytų teisę mokyti tikybos  mokyklose tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu.

Tokį nutarimo projektą parlamentarų grupės vardu Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas.

Tikimasi, kad valstybės pripažinimo suteikimas kels didesnį visuomenės susidomėjimą šios bendrijos veikla ir tai suteiks šiai bendrijai platesnes galimybes užsiimti lietuvių senųjų tradicijų puoselėjimu, ugdyti Lietuvos žmonių, ypač vaikų ir jaunimo, tapatumo savivoką. Taip pat manoma, kad valstybės pripažinimas gali turėti įtakos ir didesniam pasaulio bendruomenės susidomėjimui mūsų šalies tradicijomis ir kultūriniu paveldu - unikaliu folkloru ir mitologija.

„Valstybės pripažinimas reikštų, jog valstybė palaiko Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Pažymėtina, kad valstybės pripažinimas nesuteikia religinėms bendrijoms tokio pat statuso ir tokių pačių privilegijų, kokias turi valstybės pripažintos tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ir bendrijos, (...) tačiau suteikia kai kurių privilegijų, palyginti su valstybės pripažinimo neturinčiomis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis. Ši bendrija galėtų sudaryti santuokas, kurios sukelia tokias pat teisines pasekme, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Suteikus valstybės pripažinimą, ši bendrija įgytų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose, tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu, nepažeidžiant pasaulietinės mokyklos sampratos“, - teigiama aiškinamajame rašte.

Šiuo metu Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatyta, kad religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimą suteikia Seimas, įvertinęs Teisingumo ministerijos išvadą.

„Teisingumo ministerija yra pripažinusi, kad ši bažnyčia atitinka visus reikalavimus, išvadoje pažymima, kad ši bažnyčia pripažįsta katalikiško kanono Bibliją ir puoselėja pagarbų santykį su kitų konfesijų atstovais. Lietuvoje veikia 45 bažnyčios, šiai bažnyčiai save priskiria daugiau nei trys tūkstančiai tikinčiųjų“, – sakė nutarimo projektą pristatęs Žmogaus teisių komiteto vadovas Valerijus Simulikas.

Už projektą dėl šios bažnyčios pripažinimo balsavo 67 Seimo nariai, aštuoni susilaikė. Lietuvos naujosios apaštalų bažnyčios religinės bendruomenės prašymas dėl pripažinimo buvo pradėtas nagrinėti dar praėjusios kadencijos Seime.

Netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Šį pripažinimą suteikia Seimas, gavęs atitinkamą Teisingumo ministerijos išvadą.

Teisingumo ministerija dar 2003 metais yra pateikusi išvadą, kad Naujosios apaštalų bažnyčios bendruomenės teisėtai veikia Lietuvoje nuo XX amžiaus pradžios ir iš dalies atitinka reikalavimus dėl pripažinimo. Bažnyčios veikla buvo nutrūkusi sovietų okupacijos metais, ir atnaujinta Lietuvai paskelbus nepriklausomybę.

Teisingumo ministerijos išvadoje teigiama, kad bendruomenės neskaitlingos (per 2011 metų gyventojų surašymą šiai bendruomenei save priskyrė 422 gyventojai, nors pati bendruomenė tvirtina turinti kelis tūkstančius pasekėjų), tačiau nėra kontroversiškos, neturi įtempto santykio su visuomene.

Naujoji apaštalų bažnyčia yra krikščioniška Bažnyčia, besilaikanti istorinės krikščionybės doktrinų, tačiau ypatingą vietą suteikianti apaštalams, per kuriuos atleidžiamos nuodėmės pamaldose, teikiami sakramentai. Šios religinės bendruomenės ištakos – XIX amžiaus viduryje Anglijoje prasidėjęs irvingistų judėjimas, vadintas Katalikiška apaštališka bažnyčia.

Lietuvoje yra devynios tradicinės religinės bendruomenės: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

Valstybė dar yra pripažinusi tris religines bendruomenes kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį: Lietuvos evangelikus baptistus, Septintosios dienos adventistus ir Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungą (sekmininkus).

Religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai galima dėl to kreiptis praėjus 10 metų nuo prašymo nepatenkinimo dienos.

Tradicinės religinės bendruomenės mūsų šalyje gauna valstybės paramą, į ją gali pretenduoti ir valstybės pripažintos religinės bendruomenės.