Pirmadienį susitikęs su generaline prokurore Nida Grunskiene prezidentas žurnalistams teigė svarstantis galimybę teikti Seimui „atskirą iniciatyvą“ dėl prokurorų atlyginimų, kartu tvirtindamas, kad Seimo patvirtinta valstybės tarnybos reforma turi judėti į priekį.

„Yra skirtingų būdų, kaip galima spręsti darbo užmokesčio klausimus. Nepasirašyti (Valstybės tarnybos įstatymo – BNS) yra lengva, bet tikrai norime, kad valstybės tarnybos reforma judėtų į priekį, net ir pripažįstant, kad šiame įstatyme yra spragų ir buvo padaryta nemažai kompromisų, bet galima dar tobulinti šį įstatymą“, – sakė G. Nausėda.

„Manau, kad prokurorų apmokėjimo klausimą mes galime spręsti ir teikdami atskirą iniciatyvą, šiuo metu tokios iniciatyvos teikimą svarstome“, – kalbėjo jis.

Prokurorų apmokėjimo klausimą mes galime spręsti ir teikdami atskirą iniciatyvą, šiuo metu tokios iniciatyvos teikimą svarstome.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė anksčiau viešai kritikavo valstybės tarnybos reformą, pažymėdama, kad ji padidins atotrūkį tarp teisėjų ir prokurorų algų. Anot jos, prezidentui pasirašius šį įstatymą, nemaža dalis prokurorų paliks tarnybą dėl mažo darbo užmokesčio.

Pristatė veiklos aktualijas

Kaip BNS po susitikimo informavo prokuratūra, generalinė prokurorė su prezidentu aptarė „šių dienų prokuratūros veiklos aktualijas“.

N. Grunskienė, pasak prokuratūros, informavo šalies vadovą apie šiuo metu prokurorų turimas darbo sąlygas, socialines garantijas, darbo užmokestį bei „neraminančias tendencijas personalo formavimo klausimais“.

Taip pat generalinė prokurorė informavo apie prokuratūros teiktus siūlymus rengiant naujos redakcijos valstybės tarnybos reformos įstatymų paketą, juos pagrindžiančius prokuratūros argumentus ir ne kartą viešai išsakytą poziciją dėl teisėjų ir prokurorų darbo apmokėjimo sistemiškumo svarbos.

„Esu dėkinga Prezidentui už galimybę pateikti prokuratūros poziciją ir paneigti ne vieną viešai sklandantį mitą. Nesame prieš pokyčius valstybės tarnyboje, savo poziciją grindžiame skaičiavimais ir faktais. Viskas, ko siekėme – kad išliktume tarp tų pažangių Europos valstybių, kur tarp teisėjo ir prokuroro darbo užmokesčio yra adekvatus maždaug 10 procentų skirtumas“, – prokuratūros perduotame komentare cituojama N. Grunskienė.

Ji, pasak prokuratūros, G. Nausėdai neteikė jokių prašymų.

G. Nausėda savo ruožtu pripažino, kad situacija dėl teisėjų ir prokurorų atlyginimų skirtumų po naujojo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo būtų nepriimtina.

Prie visos pagarbos mūsų teisėjų, teismų darbui, prokurorų atlyginimas tikrai turi būti arba panašus, arba nedaug nusileisti teisėjo atlyginimams.

„Prie visos pagarbos mūsų teisėjų, teismų darbui, prokurorų atlyginimas tikrai turi būti arba panašus, arba nedaug nusileisti teisėjo atlyginimams. Tuo tarpu jei užfiksuosime Valstybės tarnybos įstatymą priėmus, spraga tarp teisėjų ir prokurorų atlyginimų taps nepateisinamai didelė ir vargu bau ar turinti analogų Europos Sąjungoje“, – pažymėjo šalies vadovas.

Seimas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą priėmė gegužės 25-ąją, jis turėtų įsigalioti nuo 2024 metų sausio 1 dienos. Prezidentas įstatymo dar nėra pasirašęs.

Didėja teisėjų, merų atlyginimai

Priėmus valstybės tarnybos reformos paketą didėtų teisėjų ir merų atlyginimai, su nauju baziniu dydžiu bus susieti ir perskaičiuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir žvalgybos pareigūnų koeficientai.

Palyginti su Vyriausybės teikti pradiniu variantu, pertvarka Seime pakoreguota – lieka priedas už stažą valstybės tarnyboje, tačiau jis negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus.

Valstybės tarnautojams paliekama ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos pagal ligšiolinę tvarką, tai yra skiriamos ne mažiau kaip 22 darbo dienos.

Taip pat sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti, jį siejant su praėjusių metų šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Dabar šis dydis siekia 1785,4 euro.

Pertvarka taip pat siūloma stiprinti vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.

Valstybės tarnybos reforma pernai lapkritį parlamentui pateikta tik iš trečio karto, nes projektai vis grąžinti taisyti dėl prieštaravimų Konstitucijai.

Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais.

„Priimtas Valstybės tarnybos įstatymas į gerą pusę (keičia prokurorų situaciją – BNS) tikrai ne, tik į blogą pusę, kadangi prokurorai į pirmą etapą nepakliuvo, nepateko kartu su teisėjais. Tada bus labai didelis atotrūkis tarp teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio“, – pirmadienį portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė N. Grunskienė.

Anot jos, jeigu prezidentas Gitanas Nausėda patvirtins šį įstatymą, nemaža dalis prokurorų paliks tarnybą dėl mažo darbo užmokesčio.

Už naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo du ir susilaikė 45 parlamentarai.

Priėmus valstybės tarnybos reformos paketą nuo šių metų liepos 1 dienos didės teisėjų ir merų atlyginimai, su nauju baziniu dydžiu bus susieti ir perskaičiuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir žvalgybos pareigūnų koeficientai.

Paklausta, ar dėl įstatymo vetavimo kreipėsi į G. Nausėdą, N. Grunskienė atsakė neigiamai, tačiau pridūrė dėl to ne kartą kreipusis į Seimo narius.

N. Grunskienė sakė, kad situacija yra labai prasta, nes nuo 2021–ųjų darbą prokuratūroje paliko 53 prokurorai, o priimtųjų į šią poziciją skaičius siekė devynis.

Šiuo metu prokuroro darbas tapo nepatrauklus, kadangi vien šiais metais buvo atrankos į penkis etatus, tai iš trečio karto tik surinkom žmones, norinčius tapti prokurorais.

„Šiuo metu prokuroro darbas tapo nepatrauklus, kadangi vien šiais metais buvo atrankos į penkis etatus, tai iš trečio karto tik surinkom žmones, norinčius tapti prokurorais“, – kalbėjo generalinė prokurorė.

„Taip pat nėra norinčių laikyti egzamino į prokurorus. Dabar kaip tik įvyko, iš 12 norinčių laikyti egzaminą, išlaikė keturi“, – sakė ji.

Anot N. Grunskienės, prokuratūra neturi nė vieno prokuroro iki 30 metų.

Palyginti su Vyriausybės teikti pradiniu variantu, pertvarka Seime pakoreguota – lieka priedas už stažą valstybės tarnyboje, tačiau jis negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus.

Valstybės tarnautojams paliekama ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos pagal ligšiolinę tvarką, tai yra skiriamos ne mažiau kaip 22 darbo dienos.

Taip pat sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti, jį siejant su praėjusių metų šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Dabar šis dydis siekia 1785,4 euro.

Pertvarka taip pat siūloma stiprinti vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.

Valstybės tarnybos reforma pernai lapkritį parlamentui pateikta tik iš trečio karto, nes projektai vis grąžinti taisyti dėl prieštaravimų Konstitucijai.

Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais.

Pagrindinis įstatymas įsigalioja nuo 2024 metų sausio 1 dienos, išskyrus kai kurias atskiras dalis.

„Vidaus reikalų ministerijos parengtas siūlymas sistemiškai pertvarkyti viešojo sektoriaus valdymą sulaukė daug diskusijų. Džiaugiamės, jog jos buvo vaisingos ir galime judėti toliau“,  – penktadienį VRM išplatintame pranešime cituojama vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.

Penktadienį naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektui pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, artimiausiu metu projektas bus teikiamas svarstyti Seimui. Daugiausiai diskusijų, pasak ministerijos, Seimo komitetuose kėlė darbo užmokesčio ir socialinių garantijų klausimai, konkursų į valstybės tarnybą decentralizavimas.

VRM pažymi, kad svarstant projektą komitete pasiektas susitarimas dėl stažo – priedas už jį negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus. Pirminiame variante VRM siūlė išvis atsisakyti šios priemokos, tokį siūlymą kritikavo profesinės sąjungos.

Pasak VRM, valstybės tarnautojams paliekama ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos pagal ligšiolinę tvarką, t. y. skiriamos ne mažiau kaip 22 darbo dienos. VRM buvo siūliusi, kad valstybės tarnautojams atostogos būtų suteikiamos įprasta Darbo kodekse numatyta tvarka – per metus ne mažiau kaip 20 darbo dienų.

Kaip skelbia ministerija, taip pat sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti, jį siejant su praėjusių metų šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, kuris siekia 1785,4 euro.

Kaip nurodoma pranešime, vėlesniais metais, ne rečiau kaip kas dvejus metus, bus perskaičiuojamas ne bazinis dydis, o įstaigos darbo užmokesčio fondas. Perskaičiuojant bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius.

Pasak ministerijos, numatoma stiprinti profesinių sąjungų vaidmenį – dėl konkretaus įstaigos užmokesčio fondo didėjimo procento bus susitariama nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Sutartas dydis bus fiksuojamas biudžeto įstatyme.

Pareigybėms, kurios turės fiksuotą pareiginės algos koeficientą (politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams) tokiu pačiu sutartu procentu tokiu pačiu reguliarumu bus indeksuojama pareiginė alga.

Numatoma, jog nuo šių metų liepos 1 dienos didės teisėjų ir merų atlyginimai, su nauju baziniu dydžiu bus susieti ir perskaičiuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir žvalgybos pareigūnų koeficientai, visi kiti pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos, o Seimo narių, premjero ir ministrų atlyginimai padidės nuo naujos kadencijos.

Parlamente šiuo metu svarstoma valstybės tarnybos reforma buvo pateikta tik iš trečio karto, nes projektai buvo grąžinti taisyti dėl prieštaravimų Konstitucijai.

Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Pasak konservatorių lyderių, tai viena svarbiausių jų kadencijos pertvarkų.

Įstatymų pataisų paketu būtų keičiama valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka: pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, iš pradžių siūlyta atsisakyti priedų už tarnybos valstybei stažą, bet pasirinktas kompromisinis variantas dalį jų palikti.

Taip pat pertvarka siūloma stiprinti vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.

„Nėra naujų kandidatų, naujų žmonių politikoje – vis tie patys veidai. Tai kaip gali ateiti į politiką, kai atlyginimas toks, lūkesčiai ir atsakomybė didžiulė. Net neverta kelti sau klausimo, kodėl niekas nenori užimti mero posto“, – kalbėjo Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. 

Pagal dabartinę tvarką, didžiausią įtaką mero ir vicemero algoms turi ir sukauptas stažas valstybės tarnyboje, gyventojų skaičius savivaldybėje, taip pat pareiginės algos koeficientas. Merams ir jų pavaduotojams atlygis didesnis, jei miestas ar jo teritorija turi kurorto statusą. Štai, pavyzdžiui, Vilniaus mero alga popieriuje siekia 3900 eurų. Į rankas išeina apie 2400 eurų. Panašiai uždirba Šiaulių, Kauno, Panevėžio merai. O štai didžiausią atlyginimą gauna Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas – beveik 4500 eurų, o į rankas – 2700 eurų.

„Kaip jūs, politikai, brangiai kainuojate, – šmaikštavo  M. Sinkevičius. – Kitaip tariant, jeigu į valdžią išrenkami nekvalifikuoti, tam nepasiruošę ir patirties neturintys žmonės, jie greičiausiai padaro neteisingų, kvailų, neapgalvotų sprendimų“.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

„Reikia žinoti, kiek meras gauna iš kitų sferų, kur nematom dar“, – svarstė gatvėje užkalbintas vyras.

„Manau, per mažas mero atlyginimas, nes atsakomybė didelė, rūpesčių daug. O jaunimas – kas čia norės už tokį atlyginimą dirbti tokį darbą. Ant popieriaus turėtų būti ne mažiau 4000 tūkst. eurų“, – savo nuomonę išsakė kita pašnekovė.

„Siūlyčiau merų atlyginimą padidinti kokiais 5 proc., bet ne daugiau. Tiek, kiek mums pensijos didinamos“, –  kalbėjo senjorė.

„Tikrai jų nedidelis atlyginimas, o kokia didelė atsakomybė“, – porino  užkalbinta moteris.

„Manau, pora tūkstančių užtenka“, – atsakė kita pašnekovė, paklausta, koks turėtų būti mero atlyginimas. – Jeigu mes pragyvename už 500 eurų, jie gali pragyventi ir už 2000 eurų.

„Manau, turėtų uždirbti 2 tūkst. eurų, ne daugiau“, – kategoriška buvo ir  kita praeivė.

Yra merų, kurie buvę inžinieriai, medikai, vadybos žmonės, tai galbūt kažkas po darbo ar savaitgalį galės konsultuoti, priimti pacientus ar dalyvauti kokioje nors projektinėje veikloje.

Nors daliai ir atrodo, kad merai nenusipelno didesnių atlyginimų nei yra dabar, Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo leisti merams prie algos prisidurti dirbant papildomai.

Yra merų, kurie buvę inžinieriai, medikai, vadybos žmonės, tai galbūt kažkas po darbo ar savaitgalį galės konsultuoti, priimti pacientus ar dalyvauti kokioje nors projektinėje veikloje.

„Yra merų, kurie buvę inžinieriai, medikai, vadybos žmonės, tai galbūt kažkas po darbo ar savaitgalį galės konsultuoti, priimti pacientus ar dalyvauti kokioje nors projektinėje veikloje“, – svarstė M. Sinkevičius.

„Mūsų Konstitucijoje apie tai nekalbama, – komentavo Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas. –  Šiaip keistoka būtų, tarkim, išsikvietus „Boltą“, prie vairo išvysti miesto merą, kuris tave pavežėja.“ 

„Galėtų kilti Etikos valstybinėje tarnyboje įvairių klausimų, interesų suderinamumo klausimų tarp valstybės tarnybos ir privačių interesų“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis.

Mero, kaip ir kitų politikų, atlyginimai turėtų būti perskaičiuojami vykdant Valstybės tarnybos reformą.

„Tai mums reikalingos investicijos į Valstybės tarnybos gebėjimus ir politikų gebėjimus, tad aukštesnis darbo užmokestis padėtų pritraukti daugiau kandidatų į mero postą“, – sakė V. Nakrošis.

Keistoka būtų, tarkim, išsikvietus „Boltą“, prie vairo išvysti miesto merą, kuris tave pavežėja.

„Į politikus nė vieno surišto neatveda, visi kandidatuoja savo noru“, – tokia buvo J. Sabatausko nuomonė.

Tačiau reforma strigo jau pirmame žingsnyje. Šiandien vyriausybė pritarė antrą kartą koreguotam Valstybės tarnybos reformos įstatymo projektui. Spalį parlamento teisininkai pateikė išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, nes nebuvo nustatytos valdininkų atlyginimų lubos. Antrą kartą iš komiteto projektą tobulinimui atsiėmė patys iniciatoriai.

„Jeigu reforma būtų įgyvendinama Seimo kadencijos pradžioje, daugiau likus laiko iki artėjančių savivaldybių bei Seimo rinkimų, mažiau kiltų nesutarimų“, – kalbėjo V. Nakrošis.

Pritarus Vyriausybei, atnaujintą reformos projektą bus bandoma Seimui pateikti pakartotinai.

„Labai abejoju, ar šiame etape Valstybės tarnybos įstatymas bus neprieštaraujantis Konstitucijai“, – pastebėjo J. Sabatauskas. 

Reforma siekiama Valstybės tarnybą priartinti prie darbo santykių, darbo užmokestį siejant su darbuotojo gebėjimais ir veiklos rezultatais. Atlyginimų didinimas numatytas etapais. Pirmiausia algos kiltų teisėjams, valstybės įstaigų vadovams, valstybės ir statutiniams pareigūnams. Politikams atlyginimai didėtų ne anksčiau kaip nuo 2025-ųjų, t. y. nuo naujos kadencijos pradžios.  

Pagal patikslintą projektą, valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negalėtų viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, o skiriamų priemokų suma negalėtų viršyti 80 proc. pareiginės algos, BNS informavo Vidaus reikalų ministerija.

„Pastabos dėl galimos neatitikties konstitucinei doktrinai atlieptos įvedant atlygio ir priemokų lubas. Neatsitraukiame, esame pasiryžę laikytis užsibrėžtų valstybės tarnybos pertvarkos strateginių tikslų ir įgyvendinti būtinus pokyčius“, – pranešime teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pritarus Vyriausybei, Valstybės tarnybos įstatymų ir su juo susijusių įstatymų projektų paketas teikiamas Seimui. Pertvarką planuota pateikti spalio 10 dieną, bet projektai išbraukti iš darbotvarkės dėl Seimo teisininkų nurodyto galimo prieštaravimo Konstitucijai. Tokiam vertinimui pritarė ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Seimo teisininkai nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatyme nustačius tik minimalius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus, bet neįvedus maksimalių, tokia tvarka gali prieštarauti Konstitucijai.

Pasak išvados, įstatyme nenumatyti ir maksimalūs valstybės tarnautojams mokėtinų priemokų dydžiai, o tai prieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl piliečių teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą ir teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą.

Vienas ir reformos rengėjų, premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas nesutiko su priekaištais dėl prieštaros Konstitucijai, bet žadėjo įvertinti Seimo teisininkų pastabas.

Jis pažymėjo, kad reforma yra „struktūrinis pokytis ir jo niekas neatsisako“.

Po Vyriausybės sprendimo V. Vasiliauskas pabrėžė, kad nepaisant to, jog aktų paketo rengėjai prieštaravimų Konstitucijai neįžvelgė, Seimo teisininkų nuomonei nusileista siekiant išvengti tolesnių diskusijų.

„Įvedame horizontalias lubas įstatymo projekte, bet ne ties kiekviena pareigybe“, – BNS sakė patarėjas.

Kartu, anot jo, iki valstybės tarnybos pertvarkos priėmimo teks patikslinti daugybę kitų teisės aktų, atsižvelgiant į naujausią Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl nepriekaištingos reputacijos traktuotės. Teismas pasisakė, jog automatinis bet kokios nusikalstamos veikos padarymo prilyginimas nepriekaištingos reputacijos pažeidimui prieštarauja pagrindiniam šalies teisės aktui.

„Yra pavedimas ministerijoms peržiūrėti sistemiškai teisės aktus, ar reikia kažką keisti. Nes dabar įtvirtintas toks reguliavimas, kad asmuo negali būti nepriekaištingos reputacijos, jei jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Konstitucinis Teismas sako: diferencijuokit, kokios nusikalstamos veiklos padaro asmenį priekaištingos reputacijos“, – sakė V. Vasiliauskas.

Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais.

Įstatymų pataisų paketu būtų keičiama darbo apmokėjimo tvarka: pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą. Taip pat siūloma stiprinami vadovų įgaliojimus, centralizuoti vadovų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.

„Bet kokie sprendimai, kurie būtų priimti, anksčiau įsigaliotų visai likusiai valstybės tarnybai, o politikams įsigaliotų tik naujoje kadencijoje“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministrė pirmininkė.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo iš esmės pertvarkyti valstybės tarnybą, kartu keičiant ir darbo užmokesčio skaičiavimą, o politikams su nauja kadencija pakeitimai atneštų didesnes algas.

Pagal dabartinį skaičiavimą, prezidento pareiginė alga iki mokesčių šiuo metu siekia 9,9 tūkst. eurų, o po rinkimų 2024 metais ji kiltų 10,2 tūkst. eurų.

Seimo pirmininko atlyginimas nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų iki mokesčių kiltų 8,6 tūkst. eurų, eilinio Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.

Vis dėlto po reformos būtų atsisakoma dabartinių priedų tarnautojams už stažą, kuris kuris siekia 1 proc. atlyginimo už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus.

Jeigu Seimas sau keltų atlyginimą taip, kaip yra bandoma dabar formuluoti viešojoje erdvėje, žinoma, kad tai būtų neetiška, bet valstybės tarnybos reforma kalba apie Seimo narius kaip paskiausius reformoje.

Pristačius pertvarką, prezidentas G. Nausėda sakė, kad politikų noras pasikelti sau atlyginimus yra nemoralus.

Premjerė tvirtino, kad jai labai gaila, jog reformą viešojoje erdvėje „bandoma suvelti į Seimo narių atlyginimus“, o kartais atrodo, jog taip daroma tyčia.

„Reformą aš vertinu kaip neišvengiamą ir būtiną“, – sakė ji.

„Tie Seimo nariai, kurie dabar yra Seime, žinant, kaip smarkiai pasikeičia Seimo sudėtis Lietuvoje per rinkimus, labai didelė dalis, gali būti taip, kad iš viso tame Seime 2024 metais nebus. Bet tai ne priežastis nedaryti“, – tvirtino I. Šimonytė.

Pasak jos, talentingi žmonės šiandien atsisako kandidatuoti į politines pareigas, nes nenori atsisakyti gerai apmokamos veiklos dėl ketverių metų kadencijos Seime, kur „atlyginimas, švelniai tariant, ne pats patraukliausias“.

„Jeigu Seimas sau keltų atlyginimą taip, kaip yra bandoma dabar formuluoti viešojoje erdvėje, žinoma, kad tai būtų neetiška, bet valstybės tarnybos reforma kalba apie Seimo narius kaip paskiausius reformoje“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Pertvarka taip pat numatoma stiprinti vadovų korpusą, decentralizuoti konkursus į valstybės tarnybą, o Valstybės tarnybos departamentas nuo sausio taptų Viešojo valdymo agentūra.

Pakeitimai numato, kad valstybės tarnybos įstaigų vadovų, valstybės pareigūnų, Konstitucinio Teismo, ir kitų teismų teisėjų pareiginės algos nauja skaičiavimo tvarka įsigaliotų nuo 2023 metų. Daugiau galių nustatyti tarnautojų atlyginimus turėtų įstaigų vadovai.

„Kuo mes nesame patenkinti: visas valstybės tarnybos valdymas atiduodamas į vadovų rankas. Vadovams bus galima susikurti atskirą savo įstaigos darbo apmokėjimo sistemą, jos nereikės derinti nei su darbo taryba, nei su profesine sąjunga, ir vadovui suteikiamos visos galios“, – trečiadienį per susitikimą su opozicine „valstiečių“ frakcija Seime sakė Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė.

„Vadovas galės nustatyti, kiek darbuotojų reikia, koks darbuotojo darbo krūvis, koks jam bus skiriamas darbo užmokestis, planuojama aukščiausias šakutes panaikinti, palikti tik žemiausias šakutes, ir viskas atiduodama į vadovo rankas. Nepotizmas rajonuose tikrai labai klesti, tai draugai, artimieji ir kaimyno švogeris, artimi žmonės įdarbinami“, – kalbėjo I. Petraitienė.

Profesinės sąjungos vadovė taip pat išsakė abejonių dėl siūlymo valstybės tarnautojų algas skaičiuoti ne pagal bazinį dydį, kaip šiuo metu, o siejant su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu.

Nepotizmas rajonuose tikrai labai klesti, tai draugai, artimieji ir kaimyno švogeris, artimi žmonės įdarbinami.

„Šiuo metu atlyginimas skaičiuojamas nuo bazinio dydžio, dabar planuojama, kad darbo užmokesčio bazės vidurkis bus skaičiuojamas 2023 metams imant 2021 metų vidurkį. Mes kėlėme klausimą, kad taip negali būti, paprastai darbo užmokestis kildavo kas metai, juk situacija keičiasi, dabar visi puikiai žino, kokia infliacija, tai ką, nebus į nieką atsižvelgta?“ – kalbėjo I. Petraitienė.

Valstybės tarnybos pertvarką šią savaitę pristačiusi VRM teigia, kad pakeitimai būtini norint modernizuoti valstybės tarnybą ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus.

Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė trečiadienį žurnalistams sakė, kad valstybės tarnybos reforma leis lankstesnį darbo užmokesčio skaičiavimą tarnautojams, jiems bus mokama „ne už egzistavimą“, o už pasiektus rezultatus.

Trečiadienį pristatydama VRM siūlymus, kuriuos rudenį turėtų svarstyti Vyriausybė ir Seimas, S. Ščajevienė tikino, kad bendras darbo užmokestis valstybės tarnautojams nuosekliai didėja ir toliau tai numatoma daryti per bendrus asignavimus įstaigoms.

„Bet iš principo mūsų bendras tikslas ir kryptis yra, kad kiekviena įstaiga turėtų atlygio politiką, kad atlyginimas būtų teisingas, pagrįstas rezultatais, bet ne už egzistavimą ir buvimą tam tikrose pareigose. Natūralu, kad turime susieti su tuo darbo užmokestį ir padaryti jį teisingą“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo viceministrė.

VRM parengtomis pataisomis siūloma atsisakyti priedų už stažą tarnautojams, taip pat jų pareiginę algą skaičiuoti pagal koeficientą, susietą su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu.

Be kitų pakeitimų, būtų panaikinta viršutinės valstybės tarnautojų atlyginimo „lubos“, atsisakoma didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus. Institucijų ir įstaigų vadovams būtų suteikta daugiau diskrecijos patiems spręsti, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti ir tikslams pasiekti, vadovas taip pat turėtų daugiau teisių sprendžiant dėl darbuotojo atlyginimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda reformą šią savaitę pavadino reikalinga, bet ragino numatyti saugiklius, kad didesnė laisvė vadovams spręsti dėl darbo apmokėjimo, komandos formavimo netaptų galimybe piktnaudžiauti.

Trečiadienį pristatydama Vidaus reikalų ministerijos parengtus siūlymus, kuriuos rudenį turėtų svarstyti Vyriausybė ir Seimas, S. Ščajevienė tikino, kad bendras darbo užmokestis valstybės tarnautojams nuosekliai didėja ir toliau tai numatoma daryti per bendrus asignavimus įstaigoms.

Tikslas – „teisingas atlyginimas“

„Bet iš principo mūsų bendras tikslas ir kryptis yra, kad kiekviena įstaiga turėtų atlygio politiką, kad atlyginimas būtų teisingas, pagrįstas rezultatais, bet ne už egzistavimą ir buvimą tam tikrose pareigose. Natūralu, kad turime susieti su tuo darbo užmokestį ir padaryti jį teisingą“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo viceministrė.

Anot jos, taip pat bus patikslinta valstybės tarnautojo sąvoka, atsisakant dalies šiuo metu valstybės tarnyboje esančių asmenų funkcijų.

„Tikslas – labai aiškiai apibrėžti valstybės tarnautojo sąvoką. Valstybės tarnautojas turėtų būti tas asmuo, kuris yra susijęs su teisėkūra, tam tikru administracinių sprendimų priėmimu, su priežiūra, kontrole, bet ne su vidaus administravimo funkcijomis“, –  tvirtino S. Ščajevienė.

VRM parengtomis pataisomis siūloma atsisakyti priedų už stažą tarnautojams, taip pat jų pareiginę algą skaičiuoti pagal koeficientą, susietą su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu.

Be kitų pakeitimų, būtų panaikinta viršutinės valstybės tarnautojų atlyginimo „lubos“, atsisakoma didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus. Institucijų ir įstaigų vadovams būtų suteikta daugiau diskrecijos patiems spręsti, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti ir tikslams pasiekti, vadovas taip pat turėtų daugiau teisių sprendžiant dėl darbuotojo atlyginimo.

Žada saugiklius

Prezidentas Gitanas Nausėda reformą vadino reikalinga, bet ragino numatyti saugiklius, kad didesnė laisvė vadovams spręsti dėl darbo apmokėjimo, komandos formavimo netaptų galimybe piktnaudžiauti.

S. Ščajevienė tikino, kad tokie saugikliai bus numatyti.

„Kalbant apie atlygio politikas, esame numatę saugiklius – bus Vyriausybės nutarimu tvirtinamos rekomendacijos įstaigoms, aiškios gairės, kad nebūtų piktnaudžiavimų ir būtų visiems aiškiai suprantama“, – pabrėžė ji.

VRM nuotr.

Anot viceministrės, be rekomendacijų, į Viešojo valdymo agentūrą pertvarkytas Valstybės tarnybos departamentas vykdytų stebėseną, vertintų rizikas, taip pat „viešai skelbs apie duomenys, kodėl vienoje ar kitoje įstaigoje yra tokie atlygiai“.

„Kuriamas visas kontrolės mechanizmas“, – kalbėjo ji.

Pakeitimai numato naują pareiginės algos nauja skaičiavimo tvarką ne tik valstybės tarnybos įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, bet ir Konstitucinio Teismo, ir kitų teismų teisėjams, politikams. Pakeitimai įsigaliotų nuo 2023 metų sausio 1-osios, valstybės politikams jie būtų aktualūs po rinkimų 2024-aisiais.

Pagal dabartinį skaičiavimą, prezidento pareiginė alga iki mokesčių šiuo metu siekia 9,9 tūkst. eurų, o 2024 metais ji kiltų iki 10,2 tūkst. eurų.

Seimo pirmininko atlyginimas nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų iki mokesčių didėtų iki 8,6 tūkst. eurų, eilinio Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.

Kils algos politikams

Prezidentas siūlymą kelti atlyginimus politikams pavadino „visiškai nemoralia situacija“.

S. Ščajevienė pabrėžė, kad siūlymo nėra atsisakoma, tačiau jis būtų skirtas naujai rinktiems politikams.

„Siūlymas yra nukreiptas į ateities darbo užmokesčio didinimą naujos kadencijos politikams“, – sakė ji.

Viceministrė pabrėžė, kad pertvarka reikalinga reaguojant į valstybės tarnybos stagnaciją, nepatrauklumą ir nekonkurencingumą, nes neįvyksta apie 40 proc. konkursų, apie 30 proc. – į vadovaujamas pareigas.

Siūlymas yra nukreiptas į ateities darbo užmokesčio didinimą naujos kadencijos politikams.

Pasak viceministrės, darbo užmokestis valstybės tarnyboje apie 40 proc. atsilieka nuo privataus sektoriaus, o esminės reformos tikslai – sustiprinti vadovų korpusą, jų lyderystės kompetencijas.

Valstybės tarnybos reformos teisės aktų paketą Vyriausybėje planuojama tvirtinti rugsėjo 28 dieną, spalio 1-ąją reformą ketinama pateikti Seimui.

Pasak viceministrės, iš viso šiuo metu dirba apie 27 tūkst. valstybės tarnautojų, kiek jų galėtų sumažėti, spręs pačios įstaigos.

V. Vasiliauskas: tinkamo laiko nėra

Premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas, kalbėdamas apie prezidento kritiką dėl siūlymo didinti politikų algas šaliai patiriant energetinių kainų krizę, pabrėžė, kad „pokyčiams niekada nėra tinkamo laiko“.

„Pažiūrėkime pastaruosius trejus metus, mes nuolat esame krizinėje situacijoje: turėjome kovidą, turėjome migrantus, dabar turime karą. Ir vis gesiname gaisrus. Tad klausimas – kada yra tinkamas laikas struktūrinėms reformoms. Deja, bet struktūrinių reformų viešojo sektoriaus darbo rinkoje be darbo užmokesčio sprendimo mes nepadarysime“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Anot jo, reformos tikslas yra „turėti vieną darbo rinką“, mažinant skirtumus tarp privataus ir valstybinio sektoriaus, nes tai užtikrintų valstybės konkurencingumą, užtikrinti valstybės ekonomikos stabilumą, gebėjimą spręsti krizes. O viena iš priemonių – didesnis atlygis vadovams ir darbo užmokesčio fondo lankstumas, nepamirštant ir saugiklių.

Deja, bet struktūrinių reformų viešojo sektoriaus darbo rinkoje be darbo užmokesčio sprendimo mes nepadarysime.

„Vadovas lanksčiai disponuotų jo turimu krepšeliu. Kontrolės formos, kaip tuo nepiktnaudžiauti (...), finansų valdymas yra per biudžetines derybas, per asignavimų kontrolę, ką vykdo Finansų ministerija, per ex post (laikotarpio metu ir jam pasibaigus – BNS) kontrolę, ką daro audito institucijos, ir, jokios abejonės – per metinius pokalbius su vadovais, kaip jums pasisekė pasiekti tikslus, kaip jums sekėsi su finansais“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas patikino, kad siūlymai dar bus koreguojami politinėse diskusijose.

Ekspertai: valstybės tarnyba „gangrenuoja“

Verslininkas, buvęs VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas, vienas iš kelių, pakviestų į diskusiją dėl valstybės tarnybos reformos, pabrėžė, kad visus politikų sumanymus, švietimo ir kitas reformas, įgyvendina valstybės tarnautojai, ir sėkmė priklauso būtent nuo jų motyvacijos bei profesionalumo.

Jo nuomone, reforma yra būtina, nes pastaraisiais dešimtmečiais valstybės tarnyba ir viešojo sektoriaus organizacijos „negali atlikti tų pokyčių, nes neturi žinių ir žmonių, kurie gali juos atlikti“.

Anot M. Katino, viena iš priežasčių, kodėl jis pats atsisakė tęsti jį dominusią karjerą „Investuok Lietuvoje“, yra tai, jog privatus sektorius vadovams „moka ne procentais, o kartais didesnius atlyginimus“, o šios valstybės ir privatus sektoriai „tarpusavyje nebendradarbiauja“.

Žinau, kad jei Lietuva nori judėti didesniu greičiu, ji turi gyventi taip, kaip Vakarai: mokėti žmonėms tiek, kiek jie verti už savo darbą.

„Viena iš priežasčių valstybės tarnybos gangrenos yra tai, kad ji vadovaujasi supratimu, kuris buvo sukurtas prieš kelis šimtus metų. Sukūrėme paralelinę realybę, sakydami, kad tai yra specialūs valstybės tarnautojai su atskira atlygio sistema“, – tvirtino verslininkas.

„Žinau, kad jei Lietuva nori judėti didesniu greičiu, ji turi gyventi taip, kaip Vakarai: mokėti žmonėms tiek, kiek jie verti už savo darbą“, – pridūrė jis.

Tikisi didesnės motyvacijos

Verslo konsultantas, buvęs premjeras Aleksandras Abišala sako, jog „skaičiais nepagrįsta aksioma, kad iš visų valdininkų dirba kas trečias, maždaug galioja“. Jo nuomone, pertvarka motyvuotų ir pačius vadovus, nes jiems bus keliami konkretūs tikslai.

„Jo noras bus susitvarkyti su organizacija, atsirinkti iš tikrųjų žmones, kurie stipriai padės savo tikslus pasiekti, o ne priimti pusbrolį ar pusseserę. Lygiai taip pat, jei savivaldybės nesikvies vadovo, kuris padės jiems pasiekti savo tikslus, rinkėjai į tai atsižvelgs“, – kalbėjo A. Abišala.

Mykolo Romerio universiteto profesorius Andrius Stasiukynas priminė posakį, kad „valstybės tarnautojas yra kaip vinys be galvučių: lengva įkalti, sunku ištraukti“. Jo nuomone, keičiantis situacijai pasaulyje, valstybės sektorius turi prisitaikyti prie krizinių situacijų ir mokėti jomis veikti.

„Vaikai turi eiti į mokyklas, turi funkcionuoti sveikatos sektorius (...). Dabar pasirinkta strategija suteikia daugiau galios vadovams, tai yra vienas iš tinkamų metodų suvaldant pokyčių situaciją. Tik atsiranda pagrindiniai rizikos veiksniai dėl pačių vadovų atrankos, jų skyrimo, susitarimo su jais, jų skaidrumo, viešumo“, – pabrėžė A. Stasiukynas.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos rengtam projektui, kuriuo beveik 600 mažinamas pareigybių skaičius viešajame sektoriuje.

Pačioje Vidaus reikalų ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose mažinama daugiausiai etatų - 423.

„Ministerijoms buvo pavesta peržiūrėti pareigybes, kurios ilgiau nei vienerius metus jau yra laisvos, neužimtos. Ministerijų kanclerių susitikime priimtas bendras sprendimas dėl 600 pareigybių panaikinimo. Šios pareigybės ilgai buvo neužimtos, nes ministerijoms tie darbuotojai nėra būtini“, - sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Vėliau planuojama tolesnė viešojo sektoriaus pertvarka, o sektoriaus mažinimas gali paliesti realiai dirbančius žmones. Kartu bus peržiūrimos viešosios paslaugos, dalis jų skaitmenizuojama.

„Visa viešojo sektoriaus pertvarka skirta pasirengti 2019-iesiems. Tikimės, kad tada įsigalios naujasis Valstybės tarnybos įstatymas. Pertvarka mus turi atvesti prie geresnių ir greitesnių paslaugų gyventojams ir geresnių darbo sąlygų tarnautojams už tuos pačius pinigus“, - tikina E. Misiūnas.

Nuo dabartinės Vyriausybės darbo pradžios, pradėjus ruoštis viešojo sektoriaus pertvarkai ir nusprendus neįdarbinti naujų žmonių, pernai pirmą metų pusmetį valstybės tarnautojų skaičius jau sumažėjo daugiau nei puse tūkstančio.