Norėdami tai pakeisti, turime imtis pilietinės atsakomybės kurti savo šalį, mylėti ją kaip ir kiekvieną šalia esantį, nugalėti mus kaustančias baimes. Kovosiu už tai, kad neišnyktume kaip tauta, kad būtume saugūs ir drauge kurtume Lietuvą, kurioje būtų gera gyventi.

Ar maistas – prabangos prekė?

Iš to, kaip Lietuvoje reguliuojamos, tiksliau, nereguliuojamos maisto kainos, antkainiai, viršpelniai, galima padaryti tokią absurdišką išvadą. Dauguma Europos šalių maisto produktams taiko gerokai mažesnį pridėtinės vertės mokestį, nes jie yra ne prabangos, ne laisvalaikio ar pramogų, o pirmo būtinumo prekė.

Nepaisant, kad šių produktų kainos pastaraisiais metais šoktelėjo labiausiai Europoje, jų lygis jau viršija ES vidurkį, o maistui išleidžiame didžiausią savo pajamų dalį, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos valdantieji netgi nepasinaudojo ES suteikta priemone sumažinti šią naštą žmonėms.

Jau prieš dvejus metus ES išplėtė prekių ir paslaugų sąrašą, kurioms valstybės narės gali taikyti lengvatinį tarifą, ir sprendimą atidavė į nacionalinės valdžios rankas. Užuot sumažinusi PVM, mūsų valdžia savaip sprendė apsirūpinimo maistu ir kainų problemą – leido prekiauti pasibaigusio galiojimo maisto prekėmis.

Mažesnio PVM maisto produktams pirmiausia reikia dėl socialinio teisingumo. Didelė gyventojų dalis Lietuvoje maistui išleidžia daugiau kaip 30 proc. savo pajamų. Senjorai maistui skiria net 37,4 proc. vartojimo išlaidų.

 

Mažesnio PVM maisto produktams pirmiausia reikia dėl socialinio teisingumo. Didelė gyventojų dalis Lietuvoje maistui išleidžia daugiau kaip 30 proc. savo pajamų. Senjorai maistui skiria net 37,4 proc. vartojimo išlaidų. PVM sumažinimas didintų gyventojų perkamąją galią ir skatintų vartojimą, kartu ir ekonomikos augimą, darbo vietų išsaugojimą. Žmonėms liktų daugiau pinigų teatrui, knygoms, kelionėms. PVM lengvatinis tarifas būtiniausiems maisto produktams leistų laimėti konkurencinę kovą su atvežtine produkcija ir sumažinti šešėlį, ypač turgavietėse. Jose nepalanku prekiauti vietos augintojų pateiktais produktais, nes kaina iš karto padidėja 21 proc.

Daugiavaikės šeimos nemokėtų pajamų mokesčių

Tokia mintis mūsų šalyje dabar skamba kaip iš fantastikos srities. Tačiau kai kuriose Europos valstybėse skatinant gimstamumą jau yra įgyvendintos panašios idėjos.

Todėl tėvams, auginantiems tris vaikus, siūlysiu iki 5 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokestį. Vidutinį atlyginimą gaunantys abu tėvai per metus dėl to sutaupytų daugiau nei po 4 000 eurų. Auginantiems daugiau nei tris vaikus GPM siūlysiu panaikinti.

Jei valstybė šeimos politiką laikytų viena svarbiausių krypčių, biudžete tikrai atsirastų lėšų iki 300–400 eurų vaiko pinigams padidinti. Mama, auginanti du vaikus, gautų minimalią mėnesio algą. Ar jos triūsas, vertinant iš ateities pozicijų, tiek nevertas?

Negalime sau leisti susitaikyti su dramatiškai tirpstančiu gyventojų skaičiumi. Esame sparčiausiai nykstanti tauta pasaulyje. Gimstančių vaikų skaičius mūsų šalyje artėja prie gimstamumo rodiklių, Lietuvoje fiksuotų Antrojo pasaulinio karo metu. Jei norime bent jau sustabdyti šią kreivę, turime užtikrinti, kad šeimų gyvenimo lygis neblogėtų, kad ir kiek vaikų jie susilauktų. Šiandien didelei daliai tėvų vaiko auginimas reiškia finansinius spąstus, kai smunka bendrosios pajamos ir padaugėja išlaidų.

Žinoma, kad mūsų šeimos norėtų turėti daugiau vaikų, jos turi būti užtikrintos dėl daugelio dalykų: kad užteks vietų darželiuose, jie turės kur mokytis, gaus tinkamą išsilavinimą, sveikatos priežiūros paslaugas, mokysis ir gyvens saugioje, tvarkingoje aplinkoje.

Šeima – ne tik jaunimas. Tai ir vyresnės kartos žmonės, kurie taip pat susiduria su įvairiais sunkumais ir problemomis. Nusprendę pasirūpinti savo vyresniais tėvais susiduria su priežiūros, slaugos, socialinių paslaugų trūkumu, didžiulėmis vaistų kainomis.

Jei valstybė šeimos politiką laikytų viena svarbiausių krypčių, biudžete tikrai atsirastų lėšų iki 300–400 eurų vaiko pinigams padidinti.

 

Vaistai – ne tik didmiesčiuose ir ne vien turtingiems

Lietuvoje atlikti tyrimai rodė, kad gyventojai tarp sveikatos paslaugų daugiausia išleidžia vaistams. Ką darytume, kad vaistai būtų labiau įperkami, o regionuose nebūtų uždaromos vaistinės?

Praėjusios kadencijos metu mūsų priimti sprendimai dėl PVM mažinimo receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams, didžiausios leistinos priemokos nustatymas, priemokų kompensavimas nepasiturintiems ir vyresnio amžiaus gyventojams leido reikšmingai sumažinti gyventojų išlaidas vaistams.

Viena iš priemonių, kuri gali būti įgyvendinta labai nesudėtingai, – vaistų priemokų kompensavimo plėtra. Plėstume amžiaus grupę, kuriai receptiniai kompensuojamieji vaistai būtų išduodami be priemokos. Būtent vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje mažiausios pajamos ir jiems tokia pagalba būtina.

Kita labai svarbi priemonė, kurią bandėme įgyvendinti praėjusią kadenciją, tačiau nepavyko priimti sprendimo Seime, – steigti ligoninių vaistines.

Šiandien absoliuti dauguma vaistinių priklauso stambiesiems tinklams, o pagrindinis jų savininkų tikslas – pelnas. Vaistininkystė nebelaikoma visuomenei būtina paslauga ir apie vaistinių uždarymą ar atidarymą sprendžiama vadovaujantis tik vienu kriterijumi: apsimoka ar neapsimoka. Dėl to, kad neapsimoka, regionuose uždaromos mažos vaistinės, o miestuose nedideliame plote jų atidaroma po keliolika, tame pačiame prekybos centre veikia po kelias skirtingų tinklų vaistines.

Už visų jų išlaikymą sumoka pacientai. Vaistininkų bendruomenė jau taip pat nepakelia savininkų spaudimo pardavinėti tinklams naudingus maisto papildus ir net vaistus. Daug metų sudėtingas studijas krimtę vaistininkai verčiami būti tiesiog pardavėjais. Budinčių vaistinių taip pat nėra, nes neapsimoka.

Plėstume amžiaus grupę, kuriai receptiniai kompensuojamieji vaistai būtų išduodami be priemokos.

Ligoninių vaistinės galėtų sukurti alternatyvą šiam beatodairiškam pelno siekimui ir padėtų užtikrinti, kad geriausią pasirinkimą pacientui norintys pasiūlyti, o ne didžiausią pelną tinklams siekiantys generuoti vaistininkai galėtų rasti deramą savo profesijai vietą.

Taip pat ieškosime būdų stabdyti nevaldomą vaistinių tinklų plėtrą. Tai nebeužtikrina didesnės konkurencijos, bet brangina vaistus ir prekes, kurios nekompensuojamos.

Kodėl reikalingas valstybinis bankas

Žmonės regionuose vis labiau susiduria su banko paslaugų prieinamumo problema, nes bankai uždaro skyrius mažesniuose miesteliuose. Trūksta bankų konkurencijos, kuri skatintų tobulinti ir atpiginti paslaugas. Jų įkainiai jau darosi dideli net tiems, kurie gyvena pasiturimai.

Komerciniai bankai vengia kredituoti smulkųjį verslą. Smulkiojo ir vidutinio verslo kredito prieinamumas Lietuvoje – vienas mažiausių visoje ES.

Dėl nedidelio gyventojų skaičiaus mūsų šalis nepatraukli naujiems užsienio kapitalo bankams ateiti.

Šios priežastys skatina vėl kalbėti apie valstybinio banko Lietuvoje reikalingumą. Tai nebūtų joks išskirtinis sprendimas – ES šalyse veikia maždaug 30 valstybės valdomų bankų, tiesa, dalis jų yra įsteigti konkrečiam tikslui. Jie dažnai vadinami nacionaliniais plėtros bankais.

Valstybinio banko steigimo idėją dar praėjusią kadenciją paskatino tai, kad UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, Viešųjų investicijų plėtros agentūra ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas negali veikti efektyviai, kaip alternatyva komerciniams bankams – skatinti konkurenciją bankų sektoriuje ir švelninti anticiklinius ekonomikos svyravimus. Valstybinio plėtros banko įkūrimas galėtų mažinti nedidelio verslo kreditavimo trūkumą rinkoje. Svarbu ir tai, kad valstybinis bankas padėtų didinti finansinių paslaugų prieinamumą regionuose.

Nors valstybinis bankas galėtų vykdyti įvairias veiklas, svarbiausios jų būtų stabilumo užtikrinimas ir kapitalo apsaugojimas nuo jo išvedimo iš šalies kriziniu laikotarpiu, pelnas taip pat liktų šalyje. Būtent todėl valstybei reikėtų turėti jei ne visą, tai bent kontrolinį jo akcijų paketą.

Visus šiuos pokyčius kartu su komanda esame pasiryžę įgyvendinti, jei pelnyčiau Jūsų pasitikėjimą.

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Užs. 1882279.

„Susitarkime, ką vadiname valstybiniu banku (...). Kalbant apie nacionalinį plėtros įstaigų sujungimą (iš tikrųjų jų yra ne viena, ne dvi, ir net ne trys, kurios vykdo savarankišką politiką), jeigu jas sujungtume, tai leistų efektyviau, vieno langelio principu, teikti paslaugas, sutarti dėl valstybės pagalbos priemonių reikalingumo, pasiekti didesnį veiklos efektyvumą. Aš tikrai palaikau šią kryptį“, – „Žinių radijui“ pirmadienį teigė jis.

G. Šimkus pridūrė, jog Valstybiniam bankui tapus dar viena komercine institucija, Lietuvos banko požiūris į jį nesiskirtų nuo kitų šiuo metu rinkoje veikiančių dalyvių.

„Visgi jei kalbame apie kažką tokio kaip valstybės kapitalo komercinį banką, tai iš tikrųjų kaip priežiūros institucija mes esame indiferentiški kapitalo požiūriu: priežiūriniai reikalavimai yra taikomi visoms įstaigoms vienodai“, – teigė jis.

Juos spaudos konferencijoje pristatys ekonomikos ir inovacijų viceministrė, darbo grupės vadovė Jekaterina Rojaka.

Liepos pabaigoje sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė vertino Valstybinio plėtros banko steigimo, kreipimosi į Europo Komisiją dėl techninės pagalbos galimybių ir apimčių bei kitus klausimus.

Darbo grupėje dalyvavo Ekonomikos ir inovacijų, Susisiekimo, Finansų, Žemės ūkio ministerijų, Lietuvos banko bei prezidento kanceliarijos atstovai.

Banko kūrimas yra pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Prezidentūroje liepos pradžioje surengus diskusiją apie tokio banko kūrimą pranešta, kad valdžios institucijos juda link kompromiso steigti valstybinį plėtros banką, kuris sujungtų kelias dabar veikiančias įstaigas, tačiau neteiktų mažmeninės bankininkystės paslaugų.

Finansų ministras Vilius Šapoka tuomet sakė, kad skirtingos šalys „suvienodino žodyną“. Anot jo, pasiektas konsensusas, jog į vieną turėtų būti konsoliduotos trys organizacijos – „Invega“, VIPA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva sakė, kad kuriant valstybinį banką labai svarbu turėti stiprų valdymo modelį, kuris būtų nepriklausomas nuo politinės įtakos.

Ekonomikos ministras rugpjūčio pradžioje sakė, jog kaip viena galimybių svarstoma įsigyti ir jau veikiantį banką.

Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.

„Liko, kiek liko plenarinių posėdžių šitam Seimui, tai, ką galėtume padaryti maksimaliai, kalbant apie šią kadenciją, turėti realius variantus, paskaičiavimus, pliusus, minusus, rizikas ir galbūt tai pateikti ar šitam dar Seimui, ar kitam, kad nereikėtų šio klausimo vėl ekspertiniu būdu vertinti ir pateikti savo siūlymą, kad reikia daryti taip“, – žurnalistams teigė premjeras.

„Bet supraskime aiškiai ir realiai, kad įgyvendinti per tą likusį laikotarpį būtų pakankamai sudėtinga, nors teisiškai, įstatymiškai tai galima padaryti iki sausio 1 dienos“, – pridūrė S. Skvernelis.

Seimas nutarimu Vyriausybę yra įpareigojęs pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

Planuota, kad Vyriausybei išvados dėl kreipimosi į Europos Komisiją dėl techninės pagalbos steigiant Valstybinį plėtros banką turėjo būti pateiktos iki rugpjūčio pabaigos.

„Norėtųsi, kad, kalbant apie banką, (...) turėtume ne tik valstybės kapitalą, bet būtų ir privatus kapitalas, būtų sinergija. Aišku, akcinis kontrolinis paketas būtų valstybės rankose, bet tikrai nedidele persvara, kad valdymas būtų efektyvus“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius sakė, kad, svarstant apie valstybinio banko įkūrimo galimybes viena iš galimybių gali būti šiuo metu Lietuvoje jau veikiančio banko įsigijimas.

„Nereikia kalbėti užuolankomis. Yra vienas iš bankų, kuris yra galimai parduodamas ir to banko pagrindu būtų galima tuos žingsnius daryti, įsigyjant banką, galbūt pritraukiant investicijų“, – kalbėjo premjeras.

Vyriausybės vadovas užsiminė, kad, baigiantis Seimo kadencijai, žingsniai dėl valstybinio banko būtų „pamatų padėjimas.“

„Manau, kad čia daugiau yra pamatų padėjimas. Puikiai suprantame, kad Seimo kadencija baigiasi ir ar bus spėti priimti įstatyminiai reikalingi pakeitimai (nėra aišku – ELTA). Vyriausybės lygmeniu dabar sudaryta darbo grupė, mes turime apsvarstyti pliusus, minusus, finansinius kaštus ir galimas perspektyvas“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Seimas nutarimu Vyriausybę yra įpareigojęs pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

Planuojama, kad Vyriausybei išvados dėl kreipimosi į Europos Komisiją dėl techninės pagalbos steigiant Valstybinį plėtros banką bus pateiktos iki rugpjūčio pabaigos.

Šiuo metu sudaryta sutartis dėl Medicinos banko 100 proc. akcijų pardavimo. Skelbta, kad jas įsigijo verslininkas iš Jungtinių Arabų Emyratų Nitinas Shelke, valdantis investicijų ir finansinių paslaugų grupę „Growmore Group“. Sandorį dar turi patvirtinti Lietuvos bankas.

„Tai, kaip vyksta veiksmai, tai vežimas yra pastatytas prieš arklį. Visų pirma reikia atsakyti į klausimą, kokio banko valstybei reikia, kad ji galėtų atlikti funkcijas, kurių iki šiol negali atlikti. Šito atsakymo kol kas nebuvo. Iš Seimo girdime, kad reikia mažmeninio banko, iš R. Sinkevičiaus girdime, kad reikia banko, kuris dalina paskolas, iš prezidento girdime, kad reikia banko, kuris padeda verslui. Šioje vietoje reikia susitarti, kokio banko reikia ir kokios apimties“, – Eltai teigė M. Dubnikovas.

„Pradedant verslą, visada pradedama nuo verslo plano, o ne nuo įsteigimo ir svarstymo, ką darytume su tuo verslu. Dar baisiau būtų, jei valstybė nusipirktų banką ir svarstytų, kokio reikia ir ar jo apskritai reikia. Turėtų prasidėti diskusija normaliomis sąlygomis“, – kalbėjo analitikas.

M. Dubnikovas teigė, kad jeigu valstybei reikia komercinio banko, yra vienas pasirinkimų, kurį būtų galima svarstyti įsigyti.

Medicinos bankas yra ant prekystalio. Tai galėtų būti taikinys, bet grįžtame prie to pačio klausimo – ar tokio banko reikia valstybei ir ar jis atliks funkciją, kurios iki šiol jis neatliko.

„Lietuvoje viešai yra paskelbta apie vienintelio banko pardavimą – Medicinos bankas yra ant prekystalio. Tai galėtų būti taikinys, bet grįžtame prie to pačio klausimo – ar tokio banko reikia valstybei ir ar jis atliks funkciją, kurios iki šiol jis neatliko. Manau, kad į Medicinos banko derybas dar būtų galima įsiterpti, nes sandoris dar yra neįvykęs. Kitų bankų, bent jau viešai prieinamoje informacijoje apie galimus pardavimus, nėra. Lieka dar Šiaulių bankas, vienas tų, kuris galbūt gali turėti naują akcininką, nes apie tai buvo kalbėta, finansų rinkoje to buvo laukta 10 metų, kai vis laukiama Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pasitraukimo iš Šiaulių banko. Investuotojai tai prognozuoja, bet reikia suprasti, kad tai jau bus ne Medicinos banko dydžio pirkinys. Baugu, jei dar apie kažkokį didesnį darinį būtų galima kalbėti ir tai būtų atliekama labai sunkiu laikotarpiu – iki šių rinkimų“, – Eltai komentavo M. Dubnikovas.

Jis teigė pasigendantis profesionalios diskusijos, kokio banko valstybė norėtų.

„Jeigu iki rinkimų neįvyksta joks sandoris, tai sandorį svarstys nauja Vyriausybė. Tai atrodo ganėtinai keistai tos diskusijos. Iki šiol diskusija yra neprofesionali, oras virpinamas, o naudos iš to jokios negauname. Banko pirkimas yra ilgalaikis procesas, kuriam reikia pasirengti. Labai abejoju, ar fiziškai įmanoma pirkimą atlikti normaliai iki spalio mėnesio rinkimų. Mes dar neturime atsakymo, ko mums reikia. Tai labiau panašėja į dar vieną rinkiminį šūkį arba veiklos imitaciją susirinkti tam tikro elektorato balsus“, – sakė analitikas.

Tuo tarpu Lietuvos bankas laikosi pozicijos, kad diskusijos dėl valstybinio banko turėtų prasidėtų nuo kaštų ir naudos analizės.

„Manome, kad diskusija dėl valstybės dalyvavimo kredito įstaigų kapitale visų pirma turėtų prasidėti nuo išsamios kaštų ir galimos naudos analizės, atsižvelgiant į planuojamų valstybės investicijų dydį ir į tai, kaip šios investicijos pakeistų kredito įstaigų akcininkų arba pajininkų struktūrą. Steigiama nauja kredito įstaiga galėtų prisidėti prie didesnės konkurencijos sektoriuje, tačiau valstybinio banko išlaikymo išlaidos, tikėtina, būtų didelės, o susijusios rizikos, kaip rodo Lietuvos ir užsienio šalių patirtys, – reikšmingos“, – kiek anksčiau sakė Lietuvos bankas.

Seimas nutarimu Vyriausybę yra įpareigojęs pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

Anot projekto rengėjų, Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu gali būti steigiamas Valstybinis plėtros bankas, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko.

Planuojama, kad Vyriausybei išvados dėl kreipimosi į Europos Komisiją dėl techninės pagalbos steigiant Valstybinį plėtros banką bus pateiktos iki rugpjūčio pabaigos, Eltai teigė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Ligija Kliunkienė.

Šiuo metu sudaryta sutartis dėl Medicinos banko 100 proc. akcijų pardavimo. Skelbta, kad jas įsigijo verslininkas iš Jungtinių Arabų Emyratų Nitinas Shelke, valdantis investicijų ir finansinių paslaugų grupę „Growmore Group“. Sandorį dar turi patvirtinti Lietuvos bankas.

„Komisija (ministro įsakymu sukurta tarpinstitucinė darbo grupė – BNS) turi tęsti darbą ir išnagrinėti įvairius variantus, įskaitant ir galbūt jau egzistuojančio banko pirkimą. Čia kalbama apie bankus, esančius mūsų valstybėje“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams trečiadienį sakė R. Sinkevičius.

Anot jo, taip pat svarstomos galimybės į banką apjungti nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) bei kitas. Anksčiau kalbėta, kad be „Invegos“, bankas būtų kuriamas ir Viešųjų investicijų plėtros agentūros ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo pagrindu.

„Su prezidentu aptarėme, kad svarstytini yra įvairūs variantai banko koncepcijos, tame tarpe tokių įstaigų kaip „Invega“, kuri disponuoja piniginėmis lėšomis ir šiandien galima ją beveik pavadinti mini bankeliu, nes ji teikia garantijas, paskolas, prijungti kitas įstaigas prie jos, kad paskolų teikimo galimybės būtų didesnės ir verslui patrauklios, konkurencingos arba netgi su geresnėmis sąlygomis teikiančios paslaugas negu komerciniai bankai“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras.

Pasak prezidento Gitano Nausėdos, Valstybinis plėtros bankas turėtų užpildyti rinkos spragas – plėsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, ilgalaikių valstybės investicijų galimybes, o ne užsiimti mažmeninėmis paslaugomis.

Pasak prezidento Gitano Nausėdos, Valstybinis plėtros bankas turėtų užpildyti rinkos spragas – plėsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, ilgalaikių valstybės investicijų galimybes, o ne užsiimti mažmeninėmis paslaugomis. G. Nausėda pakartojo, kad būsimas bankas turėtų sujungti veikiančias valstybės finansines plėtros įstaigas.

„Dirbdamas Lietuvos regionuose, girdžiu nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusio verslo atstovų nusiskundimų dėl vėluojančios paramos ir kompensacijų. Akivaizdu, kad valstybė šiuo metu tam stokoja pajėgumų. Todėl pirmas žingsnis kuriant valstybinį plėtros banką turėtų būti jau egzistuojančių valstybės finansinių plėtros įstaigų konsolidacija“, – pranešime sakė prezidentas.

Pasak prezidento, valstybei reikalinga finansų institucija, pajėgi efektyviai administruoti ekonomikos gaivinimo plane numatytas priemones.

Birželį Seimas pavedė Vyriausybei pradėti valstybinio banko steigimo procedūras – iki rugsėjo ji turėtų pradėti konsultacijas su Europos Komisija (EK) dėl techninės paramos.

„EK turi išnagrinėti, ar ta schema, kuri bus pasiūlyta, nepažeidžia konkurencijos, ar tai nėra pernelyg didelė valstybės pagalba vienai verslo rūšiai ir turime gauti EK pritarimą tokiam veiksmui“, – sakė R. Sinkevičius.

Pasak ministro, steigiamas valstybinis bankas nebus kuriamas Lietuvos pašto pagrindu – paštas galėtų teikti mažmeninės bankininkystės paslaugas.

„Problema tame, kad regionuose didieji bankai savo paslaugų rato nebeplečia, o siaurina, tai kažkuo reikia kompensuoti. Manau, kad Lietuvos pašto vaidmuo galėtų būti patalpų ir paslaugų suteikimas būsimam bankui. Pašto skyriuose galėtų būti vykdoma mažmeninė bankininkystės veikla“, – sakė jis.

„Pašto pavertimas banku, man atrodo, nėra realus, greičiausiai tai bus apjungimas institucijų kaip „Invega“ ir kitų valstybės lėšomis disponuojančių įstaigų į veną ir sukūrimas tokio banko, bet pašto dalyvavimas gali būti prijungtas taip pat“, – pridūrė jis.

Liepos pabaigoje R. Sinkevičiaus sudaryta darbo grupė vertina Valstybinio plėtros banko steigimo, kreipimosi į EK dėl techninės pagalbos galimybių ir apimčių bei kitus klausimus. Planuojama, kad išvadas Vyriausybei ji pateiks antroje rugpjūčio pusėje, BNS pranešė ministerija.

Darbo grupei vadovauja ekonomikos ir inovacijų viceministė Jekaterina Rojaka, joje taip pat dirba viceministras Marius Skuodis, ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė, kancleris Alenas Gumuliauskas, žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas, finansų ministro patarėjas Algimantas Rimkūnas, kiti šių ministerijų atstovai.

Banko kūrimas yra pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Prezidentūroje liepos pradžioje surengus diskusiją apie tokio banko kūrimą pranešta, kad valdžios institucijos juda link kompromiso steigti valstybinį plėtros banką, kuris sujungtų kelias dabar veikiančias įstaigas, tačiau neteiktų mažmeninės bankininkystės paslaugų.

Finansų ministras Vilius Šapoka tuomet sakė, kad skirtingos šalys „suvienodino žodyną“. Anot jo, pasiektas konsensusas, jog į vieną turėtų būti konsoliduotos trys organizacijos – „Invega“, VIPA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva sakė, kad kuriant valstybinį banką labai svarbu turėti stiprų valdymo modelį, kuris būtų nepriklausomas nuo politinės įtakos.

Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.

Anot Simono Krėpštos, „Invega“ krizės pradžioje nebuvo pasiruošusi tokioms užduotims.

„Prezidentas ne kartą minėjo, seržantas negali per naktį pradėti vadovauti kariuomenei, taip pat ir „Invega“ yra kita institucija ir turėjusi kitus tikslus, per naktį turėjo būti vos ne epicentras pagalbos teikimo verslui. Tam ji nebuvo pasiruošusi nei iš techinnės, nei žmogiškųjų išteklių pusės“, – Žinių radijui antradienį sakė S. Krėpšta.

Pasak jo, į valstybinį banką galėtų būti sutelktos trys Lietuvos institucijos: „Invega“, Viešųjų investicijų plėtros agentūra bei Žemės ūkio garantijų fondas.

„Kitose šalyse tokios institucijos yra apjungtos, tai natūraliai gaunasi žymiai stipresnė ir kompetentingesnė institucija. (...) Čia būtų sisteminis ilgalaikis sprendimas konsoliduojant, keliant kompetenciją, taupant resursus, kadangi iš trijų institucijų galėtų būti sukurta viena stipri, ir tokiose situacijose tai būtų buvę pozityvu, nes tokių problemų kaip buvo su „Invega“, nebūtų tiek daug“, – pridūrė jis.

Birželio pabaigoje Seimas pavedė Vyriausybei pradėti valstybinio banko steigimo procedūras. Vyriausybė įgaliota iki rugsėjo pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės paramos  banko steigimui. Be to, banko kūrimas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. 

Ji ketvirtadienį nuotoliniu būdu dalyvavo Prezidentūros organizuotoje diskusijoje apie galimybę Lietuvoje steigti nacionalinį plėtros banką.

K. Georgieva savo kalboje išskyrė tris pagrindinius iššūkius – didelę Lietuvos bankų sektoriaus koncentraciją, nepakankamą smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą bei bankų negebėjimą suteikti pakankamai paskolų per ekonominį sunkmetį.

„Trys didžiausi Lietuvos bankai turi tris ketvirtadalius viso turto. Mūsų analizė rodo, kad kol kas didelė koncentracija nenulėmė žemos konkurencijos, o aukštas bankų pelningumas rodo stiprų efektyvumą“, – konferencijoje ketvirtadienį sakė K. Georgieva.

„Bet tai nereiškia, kad didelė koncentracija negali tapti neefektyvumo problema“, – pridūrė TVF vadovė.

Kalbėdama apie nepakankamą finansavimą smulkiam ir vidutiniam verslui, ji pabrėžė, kad su panašia problema susiduria dauguma valstybių, kurios klausimą dažnai sprendžia per tokias institucijas kaip Lietuvos „Invega“.

Prezidentūra teigia, kad problemą galėtų spręsti nacionalinis plėtros bankas, kuris būtų orientuotas į skolinimą smulkiam ir vidutiniam verslui, bet K. Georgieva perspėja, kad tokio darinio steigimas neateina be rizikų.

„Jie (valstybiniai bankai – BNS) gali vykdyti funkcijas, kurių nevykdo privatūs bankai – teikti finansavimą projektams, kurie yra naudingi platesniai ekonomikai bei suteikti anticiklinį skolinimą. Tačiau valstybiniai bankai turi atviras arba numanomas valdžios garantijas, kas lemia žemas finansavimo kainas, tačiau taip pat gali nešti dideles fiskalines rizikas“, – sakė TVF vadovė.

Ji pabrėžė, kad kuriant valstybinį banką labai svarbu turėti stiprų valdymo modelį, kuris būtų nepriklausomas nuo politinės įtakos.

Kaip pavyzdį ji pateikė Vokietijos nacionalinį plėtros banką KfW, pagal kurį savo pasiūlymą modeliuoja Prezidentūra. Šis bankas esą yra įrodymas, kaip aiškus modelis, ribota veiklos sritis ir aiškiai įtvirtintas mandatas gali padėti suvaldyti rizikas.

Ketvirtadienį Prezidentūroje šalies vadovas, Vyriausybės, tarptautinių institucijų atstovai, Seimo nariai, ekonomistai ir kiti diskutavo apie galimybę Lietuvoje steigti nacionalinį plėtros banką.

Prezidentūra tokią idėją palaiko – anot Gitano Nausėdos, šalyje yra nepakankamo finansavimo smulkiam ir vidutiniam verslui problema, kurią galėtų spręsti valstybinis bankas. Tuo pat metu prezidentūra pabrėžia, kad toks bankas neveiktų mažmeninėje rinkoje.

Tarp skirtingų valdžios atstovų ne visada sutariama dėl valstybinio banko modelio. Finansų ministras Vilius Šapoka anksčiau yra sakęs, kad vieni politikai nori, kad būtų daugiau bankų skyrių regionuose, kiti – mažesnių įkainių, treti  – didesnio skolinimo verslui, ketvirti – finansavimo valstybinei infrastruktūrai.

Praėjusią savaitę Seimas pavedė Vyriausybei pradėti valstybinio banko steigimo procedūras.

Vyriausybė įgaliota iki rugsėjo pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės paramos Valstybinio plėtros banko steigimui. Be to, banko kūrimas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“ (dabar „Luminor“). Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“ (dabar „Swedbank„).

Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.

„Apsispręsti dėl valstybinio banko modelio reikia ilgai nedelsiant, tačiau labai atsakingai, kad kiekvienos veiklos kreditavimas būtų tvarus. Turime pasiremti geriausiomis tarptautinėmis rekomendacijomis, įvesdami skaidrų ir efektyvų valdymą, be abejo, be mažiausios galimybės politikams dalyvauti valdyboje ar stebėtojų taryboje, taip pat užtikrinti banko veiklos rezultatų vertinimą“, – sako R. Budbergytė.

Pasak jos, apsisprendus dėl valstybinio banko steigimo, kitas etapas – pasirinkti valstybės finansų ir kredito įstaigos modelį. Pasak R. Budbergytės, Lietuvai dabar reikia pasirinkti tinkamiausią iš kitose ES valstybėse jau veikiančių variantų.

„Dabar Lietuvoje didžiausias poreikis – smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo. Apmaudu, kad Lietuva iki šiol nėra sugebėjusi konsoliduoti bent mūsų turimų nacionalinių plėtros įstaigų – „Invegos“, VIPos ir Žemės ūkio garantijų fondo, beje, skirtingai nei kaimynė Latvija, kuri 2015 m. įsteigė uždarą akcinę bendrovę „Altum“, siūlančią valstybės pagalbą paskolų, kreditų garantijų, investicijų į rizikos kapitalo fondų sferoje. Pandemijos metu labai išryškėjo lietuviškų nacionalinės plėtros įstaigų silpnumas, todėl akivaizdu, kad šiandien jau nebediskutuotina, kad mažų mažiausiai būtina jas sujungti, prie jų prijungiant ir naujai steigiamą pagalbos verslui fondą“, – sako R. Budbergytė.

Pasak R. Budbergytės, diskusijai apie valstybinio banko veiklos modelio pasirinkimą laukas platus. Toks bankas, jos nuomone, galėtų pritraukti investuotojus į atskiras savo veiklos sritis, pavyzdžiui, leisdamas „žaliuosius bondus“ – vertybinius popierius, įtraukiančius investuotojus į įvairias programas, susijusias su klimato kaita. Seimo narės manymu, mažmenine bankininkyste valstybinis bankas neturėtų užsiimti. Tokių funkcijų, anot jos, galėtų imtis Lietuvos paštas, galintis dirbti kaip jau veikiančių bankų tarpininkas, teikiantis žmonėms paslaugas, kurias siūlo įvairūs rinkos dalyviai, turintys tam teisę ir leidimus. Tai, pasak R. Budbergytės, galėtų būti ir indėlių priėmimas, pinigų išgryninimas, kreditavimo paslaugos iš skirtingų bankų.

Kaip primena R. Budbergytė, socialdemokratai jau 2019 metais viešai pareiškė, kad Lietuvai reikia turėti valstybinį plėtros banką, kurio pagrindinės veiklos sritys būtų smulkaus ir vidutinio verslo finansavimas, verslo paskolos įmonėms, kurių įkeisto turto vertės ar nuosavo kapitalo nepakanka gauti komercinio banko paskolai, garantijos įmonėms, kurios neturi ilgos veiklos istorijos.

Socialdemokratai kalba ir apie paskolas per valstybinės būsto politikos įgyvendinimą, taip pat diskutuotina ir valstybės studijų paskolų politika. Taigi šis bankas, socialdemokratų nuomone, galėtų finansuoti pirmojo būsto programą, o bendradarbiaudamas su savivalda – municipalinio ir socialinio būsto projektus.

„Bankas galėtų būti įrankiu vykdyti kvartalines renovacijas, kurios mažintų klimato kaitą išmetančių dujų kiekius ir sutaupant mūsų žmonėms šilumos sąskaitas. Taip pat – atsinaujinančios energijos projektų finansavimas, Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės ir energetinio tvarumo“, – sako R. Budbergytė.

Tokį socialdemokratų pristatomą Valstybinio plėtros banko modelį Rasa Budbergytė siūlo ir prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoje diskusijoje, kurioje dalyvauja Tarptautinio valiutos fondo, Vokietijos valstybinio plėtros banko, Lietuvos Seimo, Vyriausybės, verslo atstovai, ekonomistai.