Tokį nutarimo projektą “Dėl Valstybinio komercinio banko steigimo“ įregistravę Seimo nariai siūlo paprašyti Vyriausybės iki šių metų birželio 30 d. atlikti šio projekto poveikio išplėstinį vertinimą ir pateikti išvadas dėl Valstybinio komercinio banko steigimo tikslingumo.

Jeigu Vyriausybės išvada dėl šio banko steigimo būtų teigiama, taip pat siūloma Vyriausybei, kaip valstybės turto savininko funkcijas įgyvendinančiai institucijai, iki 2020 m. spalio 1 d. parengti ir pateikti Seimui teisės aktų projektus Valstybiniam komerciniam bankui steigti.

Projekto autoriai sako, kad Valstybinio komercinio banko steigimas turėtų didelę įtaką visos valstybės ekonominiam gyvenimui. Jie taip pat pažymi, kad Lietuvai reikėtų susirūpinti konkurencine aplinka bankų sektoriuje.

„Valstybinis komercinis bankas galėtų: pigiau ir kryptingiau kredituoti smulkųjį ir vidutinį verslą; perskolinti su minimaliomis palūkanomis tarptautinėse rinkose paskolintas lėšas verslui gaivinti; didėjant finansinio nestabilumo grėsmei, galėtų tapti valstybinio sektoriaus įmonių ir įstaigų lėšų laikytoju; tapti realia alternatyva fizinių asmenų indėliams saugoti“, – sakoma nutarimo projekte. Jame teigiama, kad Vyriausybė, sekdama Europos Sąjungos šalių senbuvių pavyzdžiu, turi užimti aktyvią ekonomikos skatinimo poziciją.

Projekto autorių teigimu, šia iniciatyva siekiama padidinti finansinių paslaugų prieinamumą regionuose; taip pat siekiama užtikrinti Konstitucijos 46 straipsnio įgyvendinimą, „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei”.

„Gyvename laike, kai bankų teikiamos paslaugos tapo neišvengiama kiekvieno iš mūsų kasdienybės dalis. Atlyginimai, pensijos, išmokos, mokesčiai ir t. t. – tai finansinės operacijos, kurios vyksta tarpininkaujant bankams. Deja, bet vis labiau bankų veikla tampa orientuota į juos pačius, o ne į tuos, kurie jų paslaugomis naudojasi. Todėl vis didesnė mūsų visuomenės dalis palaiko valstybinio komercinio banko steigimo idėją. Šiandien, kai ne tik regionuose, bet ir miestuose uždaromi bankų skyriai, dėl to kasdienės paslaugos daliai gyventojų tampa neprieinamos. Kai dėl konkurencijos stokos bankų teikiamų paslaugų įkainiai nuolat kyla, o jaunoms šeimoms ar pradedančiam verslui vis sunkiau gauti paskolas būstui ar verslo pradžiai, tiek Seimas, tiek Vyriausybė neturi likti pasyviu stebėtoju“, – sako vienas iš projekto autorių Seimo narys Valerijus Simulikas.

Jis pastebi, kad Seime diskusijos apie valstybinio banko įkūrimą vyksta nuo 2009 m., t. y. daugiau kaip dešimtmetį.

„Buvo įregistruotas ne vienas Seimo nutarimo projektas dėl valstybinio komercinio banko įsteigimo, tačiau jokių konkrečių sprendimų nebuvo priimta. Pritrūkdavo drąsos ir politinės valios. Manau, atėjo laikas, kuomet Lietuvos valdžia sutelkusi bendras jėgas gali imtis ryžtingų veiksmų, kurie pakeistų šiuo metu susidariusią situaciją bankiniame sektoriuje. Vyriausybė turi imtis iniciatyvos ir steigti valstybinį komercinį banką, kuris kredituotų Lietuvos įmones ir gyventojus, būtų valstybinio ekonominio gyvenimo skatinimo instrumentas, užtikrintų finansinių paslaugų prieinamumą regionuose. Manau, Seimas ir Vyriausybė turi rūpintis savo piliečiais, jeigu privatūs bankai negali atlikti jiems priskirtų funkcijų pilna apimtimi“, – sako V. Simulikas.

Jis tiki, kad valstybinio komercinio banko įsteigimas turės didelę įtaką visos valstybės ekonominiam gyvenimui ir konkurencinei aplinkai bankų sektoriuje. „Suprantu, kad valstybinis komercinis bankas, tiek siekdamas pritraukti finansinius išteklius, tiek siūlydamas finansines paslaugas, turės konkuruoti su kitais šalyje veikiančiais bankais, tačiau valstybė privalo užtikrinti savo žmonėms galimybę rinktis“, – sako parlamentaras.

Nutarimo projektą dėl Valstybinio komercinio banko steigimo teikia Seimo nariai Valerijus Simulikas, Dainius Kepenis, Laimutė Matkevičienė, Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Smirnovas, Jonas Jarutis, Audrys Šimas, Artūras Skardžius, Andriejus Stančikas, Aušra Papirtienė, Zenonas Streikus, Arvydas Nekrošius, Rima Baškienė.

Jeigu išvada būtų teigiama, Vyriausybė iki spalio turėtų parengti ir pateikti Seimui įstatymų pataisas dėl tokio banko steigimo.

Nutarimo dėl Valstybinio komercinio banko steigimo projektą  Seime registravo „valstiečiai“ Valerijus Simulikas, Dainius Kepenis, Laimutė Matkevičienė, Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Smirnovas, Jonas Jarutis, Audrys Šimas, Andriejus Stančikas, Aušra Papirtienė, Zenonas Streikus, Arvydas Nekrošius ir Rima Baškienė ir socialdarbietis Artūras Skardžius.

Valstybinio komercinio banko šalininkai sako, kad jis reikalingas dėl šalies finansų sistemos būklės, nes Lietuvai reikia susirūpinti konkurencine aplinka bankų sektoriuje, padidinti finansinių paslaugų prieinamumą regionuose.

Nutarimo projekte rašoma, kad šis bankas galėtų pigiau ir kryptingiau kredituoti smulkų ir vidutinį verslą,  perskolinti su minimaliomis palūkanomis tarptautinėse rinkose paskolintas lėšas verslui gaivinti, didėjant finansinio nestabilumo grėsmei, galėtų saugoti valstybinio sektoriaus įmonių ir įstaigų lėšas, taip pat taptų realia alternatyva fizinių asmenų indėliams saugoti.

Prezidentas Gitanas Nausėda žiniasklaidai neseniai pareiškė, kad valstybinis komercinis bankas Lietuvoje įmanomas, tačiau sprendimas dėl jo, anot šalies vadovo, galėtų būti tik po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų.

Nagrinėti galimybę sukurti komercinį valstybinį banką Vyriausybei yra pasiūlęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, pernai atlikęs 2009 metų finansų krizės aplinkybių tyrimą.

Praėjusį lapkritį Lietuvos banko  valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigė, kad norint, jog toks bankas konkuruotų su didžiaisiais rinkos žaidėjais, reikėtų apie 1 mlrd. eurų.

Kritikai teigia, kad valstybinio banko steigimas būtų per brangus, o jo veiklai galėtų trukdyti nederamas politikų kišimasis.

BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ pernai gruodį atliktoje apklausoje didesnė dalis šalies gyventojų sakė pritariantys, kad būtų steigiamas valstybinis komercinis bankas. Už tai pasisakė 47,9 proc. respondentų, 20,9 proc. buvo prieš, 31,3 proc. neturėjo nuomonės.

Naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atliktoje apklausoje už tokio banko steigimą pasisakė 47,9 proc. respondentų, 20,9 proc. buvo prieš, 31,3 proc. neturėjo nuomonės.

Prezidentas Gitanas Nausėda praeitą mėnesį pasiūlė pradėti diskusiją dėl valstybės kapitalo banko Lietuvoje, siekiant spręsti problemas, kurias sukelia sumažėjusi bankų konkurencija.

Per pastaruosius kelerius metus trys aktyviai rinkoje veikę žaidėjai paliko Lietuvą arba apsijungė, o šiuo metu SEB ir „Swedbank“ bankai pagal turimą turtą užima daugiau kaip 60 proc. rinkos.

„Tokia situacija rinkoje prisidėjo prie paskolų maržų augimo, taip pat reikšmingai susitraukė verslo įmonių kreditavimas, mažėja regioninis paslaugų prieinamumas privatiems klientams“, – BNS sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

„Be paminėtų mažos konkurencijos įtakotų klausimų valstybės kapitalo bankas galėtų spręsti ir ilgalaikių valstybės tikslų uždavinius. Pavyzdžiui, finansuoti projektus, kurie turi teigiamą įtaką klimato kaitai, strateginius valstybės infrastruktūros projektus“, – pridūrė jis.

S. Krėpšta atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje jau šiuo metu veikia trys valstybės valdomos finansines paslaugas teikiančios institucijos, taip vadinamos nacionalinės plėtros įstaigos, o apskritai ES šalyse yra maždaug 30 pilnai valstybės valdomų bankų, dar daugiau yra komercinių bankų kurių tam tikra dalis akcijų yra valdoma valstybės.

Pasak patarėjo, prezidentas nesiūlo konkretaus tokio banko veikimo modelio recepto, tai turėtų būti nuspręsta po kaštų ir naudos analizės, kurios tikimasi iš Lietuvos banko.

„Be jokios abejonės, kad tokiam bankui turėtų būti taikomas vienodas reguliavimas, kaip ir kitiems rinkoje dirbantiems bankams. Tai užtikrintų vienodas rinkos sąlygas visiems jos dalyviams“, –  teigė S. Krėpšta.

Kritikai teigia, kad valstybinio komercinio banko steigimas būtų per brangus, o jo veiklai galėtų trukdyti nederamas politikų kišimasis.

----------

Tikslūs tyrimo rezultatai:

Klausimas: „Ar pritariate, ar nepritariate, kad Lietuvoje būtų steigiamas valstybinis komercinis bankas?“

Atsakymai: pritariu: 23,2 proc., greičiau pritariu 24,7 proc., greičiau nepritariu 7,3 proc., nepritariu 13,6 proc., sunku pasakyti 31,3 proc.

Apklaustas 1001 18 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas, interviu respondento namuose 24 miestuose ir 39 kaimuose.

„Kalbant apie valstybinį komercinį banką, yra keli keliai. Jeigu norima galvoti apie jį – steigimas nuo nulio. (...) Jeigu neklystu, vieno iš didžiųjų bankų kapitalas šiai dienai yra turbūt 900 mln. eurų. Jeigu nori konkuruoti su tokiu banginiu, mes čia kalbame apie normalią konkurenciją, tai apie tokias sumas ir turime kalbėti. Variantas būtų nusipirkti kokį mažesnį banką, kalbėkime apie dalinai lietuvišką, dalinai ne lietuvišką banką. (...) Kalba eitų apie 200 (mln. eurų. – ELTA). Jeigu yra tokių finansų, jokių problemų“, – susitikime su socialdemokratais sakė V. Vasiliauskas.

M. Zalatoriaus teigimu, LBA nėra prieš valstybinį komercinį banką, tačiau atkreipė dėmesį, kad tai yra finansiškai brangus dalykas.

„Asmeniškai, kaip Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, aš pats būčiau susidomėjęs, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau bankų. Dėl labai paprastos priežasties – tuo daugiau narių. Mes visą laiką pasisakėme už kuo didesnę konkurenciją. (...) Įsteigti arba užauginti banką yra brangus užsiėmimas ir, jeigu mes esame šitai kelionei pasiruošę, Lietuvos bankų asociacija tikrai nėra prieš“, – tikino jis.

Anot V. Vasiliausko, kalbant apie bankų skyrių mažėjimą regionuose, jau yra bandoma spręsti šią problemą.

Pirmas dalykas, mes visi turime prisidėti, kad skaitmeninė atskirtis vis mažėtų ir mažėtų, tai visos visuomenės reikalas.

„Negalime dėti lygybės ženklo tarp miesto ir kaimo, tai yra faktas. Internetinis raštingumas skiriasi, tai yra faktas, naudojimas grynųjų mieste ir kaime skiriasi, tai vėlgi, ar galime priversti banką laikyti skyrių rajone? Turbūt ne. Galima susitarimus daryti, memorandumus, įsipareigojimus, tai yra įmanoma. (...) Kokie būdai galimi, kad bankomatų tinklas galėtų būti optimalesnis? Vėlgi, neturėti atskirų bankomatų tinklų kiekvienam bankui, turėti bendrą. Vėlgi memorandumo dalykas. (...) Negalima sakyti, kad tų žingsnių nebuvo, bet reikia suprasti, kad gyvenimas vystosi kartais greičiau nei priimami sprendimai“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

M. Zalatoriaus manymu, pati visuomenė turi prisidėti sprendžiant atskirtį tarp miestų ir regionų. Visgi, pasak jo, būtina paneigti mitą, kad Lietuvoje yra sumažėjusi prieiga prie grynųjų pinigų.

„Pirmas dalykas, mes visi turime prisidėti, kad skaitmeninė atskirtis (tarp miestų ir regionų – ELTA) vis mažėtų ir mažėtų, tai visos visuomenės reikalas. Bankuose yra labai diskutuojamos mobilios komandos. (...) Bet skirtingi rinkos dalyviai turi skirtingas strategijas. (...) Lietuvoje geriausiais laikais buvo 1,6 tūkst. vietų, kur buvo galima atsiimti grynus pinigus. Šiandien Lietuvoje virš 4 tūkst., vietų, kur galima pasiimti grynus pinigus. (...) Į kai kuriuos net įnešti grynus pinigus. Mitas yra tai, kad Lietuvoje prieiga prie grynųjų pinigų yra sumažėjusi“, – teigė LBA prezidentas.

Kaip ELTA jau rašė, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atliko 2008-2009 metų ekonominės krizės priežasčių tyrimą.

Krizės tyrėjai siūlo atlikti galimybių studiją dėl komerciniais pagrindais veikiančio valstybinio banko, kuris būtų orientuotas į bazinių finansinių paslaugų paketą, gyventojų, verslo, valdžios sektoriaus kreditavimo ir kitų finansinių paslaugų suteikimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad dabartinėje konkurencinėje aplinkoje mokesčius bankai galėtų mėginti perkelti į palūkanas, todėl vertėtų galvoti apie valstybinio komercinio banko steigimą.

„Šiuo atžvilgiu jau turbūt labai rimtai galvočiau – kartu su Vyriausybe – apie valstybinio komercinio banko steigimą. Situacija tapo tokia, kad ir šita alternatyva nebeturėtų būti tabu“, – interviu portalui delfi.lt sakė G. Nausėda.

„Manau, galime pradėti diskutuoti apie tai, kokiu pagrindu Lietuvoje galėtų būti sukurtas valstybinis komercinis bankas“, – sakė jis.

G. Nausėda mano, kad siūlomas bankų aktyvų mokestis gali būti perkeltas į paskolų palūkanas.

„Tokioje konkurencinėje aplinkoje, kokia šiuo metu yra mūsų bankuose, bijau, kad mokesčius bus mėginama perkelti į palūkanas. Todėl mums reikėtų labai susirūpinti savo bankų konkurencine aplinka“, – teigė prezidentas.

Valdantieji siūlo nuo kitų metų įvesti bankų aktyvų mokestį – Jei Seimas jam pritars, 0,03 proc. mėnesio tarifu būtų apmokestintas didesnis kaip 300 mln. eurų vertės bankų, unijų bei kitų paskolų bendrovių turtas.

Mokesčio pajamos jau yra įtrauktos į kitų metų valstybės biudžetą. Jų per metus tikimasi surinkti apie 50-60 mln. eurų.

Lietuvos bankų asociacija teigia, kad mokestis gali prieštarauti Konstitucijai, be to, jis esą pabrangintų bankų paslaugas.

Lietuvoje šią savaitę viešėjęs Lenkijos, kuri bankų mokestį įsivedė 2016-aisiais, ekspertas Mariuszas Zygierewiczius (Mariušas Zygerevičius) Lietuvą ragino neimti pavyzdžio iš Lenkijos, kur dėl bankų mokesčių esą nukentėjo klientai, visas sektorius ir šalies ekonomika.

Pasak Viliaus Šapokos pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokių finansinių paslaugų trūksta. Vis tik ministras mano, kad tas spragas gali užkamšyti ne valstybins bankas, o fintech įmonės. 

„Kalbant apie visą spektrą finansinių paslaugų reikia aiškiai įsivardinti, ko trūksta ir tik tada bandyti tą spragą užpildyti vienokios ar kito formos finansų įstaiga“, – BNS ketvirtadienį teigė V. Šapoka.

„Stačia galva apsispręsti dėl tokio banko tikrai neskubėčiau, nes yra ir kitų formų, kad tos finansavimo spragos būtų užpildytos (...). Reikia išnaudoti ir kitas formas – investicinius fondus, „Invegą“ turime, taip pat viešųjų investicijų plėtros agentūrą“, – tvirtino ministras. 

Pasak jo, galima sutelkti daugiau institucinių investuotojų lėšų, kad būtų kuo plačiau pasinaudota jų galimybėmis. 

„Kalbant apie kitas alternatyvas paprastesnėms finansavimo paslaugoms, tai matome kaip galimybę ir spaudimą konkurencijai – tai fintech plėtra“, – sakė V. Šapoka. 

Įvertinus nepakankamai socialiai atsakingą užsienio kapitalo bankų veiklą ir menką konkurenciją, krizės tyrėjai Vyriausybei siūlo atlikti galimybių studiją dėl valstybinio banko sukūrimo, kuris teiktų bazines finansines paslaugas, skolintų gyventojams, verslui ir valdžios sektoriui. 

Siūlymas steigti valstybės kapitalo regioninį plėtros banką buvo įrašytas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 metų Seimo rinkimų programoje. Toks bankas galėtų būti kuriamas i Lietuvos pašto pagrindu, tačiau veiksmų šiai idėjai įgyvendinti nebuvo imtasi. Pasvarstymų apie valstybinį banką būta ir anksčiau, tačiau jie taip pat nebuvo realizuoti.

Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“. Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“.