Ieško alternatyvų
Kauno viešojo transporto valdytojai ieško alternatyvų, kuo būtų galima pakeisti dyzeliu varomus autobusus ir taip prisidėti prie taršos mažinimo. Bendrovė „Kauno autobusai“ jau yra išbandžiusi kelių gamintojų elektrobusus, o šiomis dienomis miesto gatvėse testavo ir vandeniliu varomą Portugalijoje pagamintą „Caetano“ autobusą.
„Esame bandę įvairiausių autobusų, bet vandenilinis – pirmasis. Priimant sprendimus ateičiai, būtina žinoti, kiek kainuos nuvažiuoti kilometrą. Reikia skaičiuoti ir kiek kainuos įranga, priežiūra. Mes žiūrime net ir tai, kiek autobusas vienu metu gali vežti keleivių, todėl tikrai turime labai daug ką išanalizuoti“, – kalbėjo „Kauno autobusų“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis, pridūręs, kad, nežiūrint ekologinių dalykų, o tik ekonomiškai, kol kas pranašiausias visgi dyzelinis arba hibridinis autobusas – jis vienu metu gali vežti apie 90 keleivių, o vandenilinis – apie 60. Tačiau kai kuriuose maršrutuose pakaktų ir mažesnio autobuso.
„2029-ais metais visi vežėjai turės atsisakyti iškastinio kuro, todėl apie sprendimus reikia galvoti jau šiandien. Kauno viešasis transportas per pastaruosius kelerius metus stipriai atsinaujino – įsigijome 164 naujus hibridinius autobusus. Daugiau kaip 30 proc. parko sudaro troleibusai. Suprantame, kad žaliojoje aplinkoje dyzelinis autobusas tikrai pralaimi, todėl ir jiems ieškomos alternatyvos“, – pridūrė pašnekovas.
Mindaugas Grigelis/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Pasak M. Grigelio, „Kauno autobusai“ savo lėšomis nebūtų pajėgūs įsigyti vandeniliu varomų autobusų. Apie tokias transporto priemones būtų galima galvoti perkant tik su miesto, valstybės ar ES parama.
Tiesa, nors vandeniliu varomas autobusas Kauno gatvėse riedėjo pirmą kartą, šių bandymų metu keleiviai su šia transporto priemone supažindinti nebuvo. Bandant šį ekologišką transportą miesto gatvėmis važinėjo tik ekspertai bei „Kauno autobusų“ darbuotojai.
Brangu, bet ekologiška
Vandeniliu varomas autobusas vizualiai niekuo nesiskiria nuo kitų viešojo transporto priemonių. Skirtumas tik tas, kad ant autobuso viršaus sumontuotos vandenilio saugojimo talpos. Jos gali talpinti iki 37,5 kg vandenilio.
Skaičiuojama, kad norint įveikti apie 100 km atstumą, autobusas suvartoja apie 8 kg vandenilio. Tai reiškia, kad per dieną jis gali vienu kuro papildymu nuvažiuoti apie 350 km atstumą.
Lietuvoje yra 3 tūkst. autobusų, kuriuos reikėtų atnaujinti, bet numatyto finansavimo užtektų gal tik kokiems 700.
„Tai visiškai netarši transporto priemonė. Jo veikimas paprastas. Į vieną pusę patenka vandenilis, į kitą – iš atmosferos imamas deguonis, jie sujungiami ir taip gaunama elektros energija, kuri perduodama į elektrinius variklius. Vandeniliui susijungiant su deguonimi, pasigamina vanduo, kuris pašalinamas pro taip vadinamą išmetamąjį vamzdį. Be vandens jokių išmetamų emisijų nėra, todėl toks autobusas puikiai tinka miestams, kuriuose norima turėti švarią aplinką. Vandenilinis transportas – viena iš esminių dedamųjų, norint ateityje turėti žalius ir klimatui neutralius miestus“, – kalbėjo Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos vadovas Šarūnas Varnagiris.
Rinkoje vandeniliu varomas autobusas galėtų kainuoti apie 600 tūkst. eurų. Taip pat reikalinga ir vandenilio kuro infrastruktūra, kolonėlės. Dyzeliniu kuru varomus autobusus būtų galia įsigyti kone perpus pigiau.
„Šie autobusai neturi mechaninio variklio, yra mažiau judančių detalių, o tai reiškia, kad jį eksploatuoti žymiai paprasčiau, nereikia keisti tiek daug detalių, lyginant su vidaus degimo variklį turinčiomis transporto priemonėmis. Tad nors pirminė investicija brangi, ilgalaikėje perspektyvoje tai atsiperka“, – aiškino Š. Varnagiris.
Vandenilio energetikos ekspertas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje vandenilį gamina vos dvi įmonės – „Orlen Lietuva“ ir „Achema“, tačiau jos vandenilį sunaudoja savo poreikiams. Norint vandenilį naudoti viešajame transporte, reikėtų papildomų investicijų ir į šio kuro gamybą.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Neįgyvendinami planai?
Pirmąjį šalyje vandenilinį autobusą išbandė ir Lietuvos keleivių vežėjų asociacijos atstovai. Jų vertinimu, viešasis transportas pirmiausia turi būti patogus, o planus iki 2029-ųjų atnaujinti autobusus, kad šie važinėtu ekologišku kuru, vertina skeptiškai.
„Keleiviui nesvarbu, kaip autobusas pagamintas, jam svarbu, kad būtų patogu. Yra daugiau emocija, ar jis važiuoja vandeniliu, ar kitu kuru, bet, žinoma, tokia transporto priemonė tylesnė, ekologiškesnė. Kur tobulinti komfortą keleiviams – nėra ribų, tačiau visi sprendimai kainuoja.
Visgi, manau, kad nerealu iki 2029-ųjų visą viešąjį transportą pakeisti ekologišku. Jau dabar yra gan naujų autobusų miestuose, bet jie varomi dyzeliniu kuru. Tai jie bus kokių 10 metų senumo, tad jų tikrai niekas nekeis. Lietuvoje yra 3 tūkst. autobusų, kuriuos reikėtų atnaujinti, bet numatyto finansavimo užtektų gal tik kokiems 700“, – savo nuomonę išsakė asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.
