„Tie portretai yra kelių dešimčių metų darbas: nėra taip, kad nuėjau ir padariau. Situacijų fotografuojant būta įvairių. Kai kurių žmonių, kas labai graudu, jau nebėra tarp mūsų. Ir aš pagalvojau, kodėl nepadarius parodos jų atminimui? Juk jų įdirbis yra neįkainojamas. Pirminė idėja tokia ir buvo – įamžinti dailininką jo aplinkoje, dirbtuvėse“, – parodos mintį trumpai apibūdina fotografas R. Dichavičius.

Kaip praneša Lietuvos nacionalinis muziejus, fotografas atskleidžia, kad iškiliausių Lietuvos dailininkų portretų ciklas, kurį dabar sudaro daugiau nei 400 fotografijų, buvo kurtas ne specialiai, bet per dešimtmečius tarsi savaime susijungė į bendrą visumą.

Užfiksuoti asmenys – tai svarbios Lietuvos ir išeivijos meno pasaulio asmenybės, įvairių sričių menininkai: skulptoriai, grafikai, tapytojai, juvelyrai, teatro, kino dailininkai ir kiti kūrėjai. Nuotraukose lankytojai atpažins Kazį Varnelį, Arūną Tarabildą, Gediminą Jokūbonį, Liudą Truikį, Artūrą Aliuką, Edmundą Armošką, Joną Sidaravičių, Antaną Mončį, Juozą Kalinauską, Algimantą Švažą, Vytautą Ciplijauską, Šarūną Sauką, Laimutį Ločerį, Stanislovą Kuzmą, Bronių Leonavičių, Liną Katiną, Teodorą Kazimierą Valaitį, Giedrių Kazimierėną ir kitus.

Visi dirba darbus pagal savo sritį, bet būtent dailininkai „aprengė“ Lietuvos laisvę, jos kultūrą.

„Viskas, ką šiandieną turime vizualaus, kokie 90 procentų, tai padaryta jų. Ir nieks nesusimąsto: valstybė susikūrė, pasiskelbė. Verslai kuriami, o kas toliau? Stovėk ir šauk: „Aš laisvas!“? Toks epizodas iškyla atmintyje: Vytautas Landsbergis po balsavimo rašė kreipimąsi į pasaulio tautas. Pasirašė, bet kas čia – špargalka, popieriukas? O kur koks antspaudas? Dailininkas vienas ten buvo, sako, profesoriau, rytoj bus. Užantspauduota ir tai jau dokumentas – „eina“ į pasaulį. Juk reikėjo ir savo pinigus sukurti, dokumentus, pasą padaryti... Ir niekas nesusimąsto, o kas tai padarė? Būtent dailininkai padarė, o ne kas kitas. Žinoma, visi dirba darbus pagal savo sritį, bet būtent dailininkai „aprengė“ Lietuvos laisvę, jos kultūrą“, – apie šalies dailės korifėjus kalba R. Dichavičius.

Didžiąją dalį parodoje pristatomų dailininkų fotografas įamžino išskirtinėje vietoje – jų asmeninėje erdvėje, dirbtuvėse, į kurias patenka ne kiekvienas.

Asmeniniame R. Dichavičiaus archyve saugomas ne tik dailininkų portretų ciklas, bet ir per dešimtmečius sukaupti negatyvų ciklai Lietuvos etnografijos, peizažo, gamtos temomis. Autorius prisipažįsta, kad savo darbų gausos nebūtų suvaldęs be žmonos, kuri dirbo bibliotekoje, o laisvalaikiu sistemino ir archyvavo visą jo gyvenimo kūrybą.

„Tokio krūvio nebūčiau vienas pakėlęs. Esu dėkingas likimui, kad pusę amžiaus šalia buvo, viską suprato ir svariai talkino mano žmona Valerija. Ji nebuvo dailininkė, tačiau jautria savo prigimtimi suprato kitus“, – sakė R. Dichavičius.

Parodą palydi ir papildo paties R. Dichavičiaus parengtas parodos katalogas, jame – nuotraukos ir trumpos istorijos apie kiekvieną fotografijose įamžintą menininką.

Paroda „Vardai, tapę mūsų laiko ženklais“ Kazio Varnelio namuose-muziejuje veiks iki lapkričio 28 dienos.