Apie situaciją Lietuvoje – specialiame interviu su Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pirmininku, Lietuvos Respublikos 17-os Vyriausybės Ministru Pirmininku SAULIUMI SKVERNELIU:

– Kokį pažymį rašytumėte konservatoriams ir bendrai visai Vyriausybei?

– Pirmoji mintis, kuri kyla atsakant į šį klausimą – akivaizdus neigiamas balas, bet dėl tokių pažymių liekama kartoti kursą dar kartą. O to tikrai nesinori.

Matome supriešintą visuomenę, vienos partijos, o ne nacionaline virtusią užsienio politiką. Žmonės gyvena įtampoje, nežinioje dėl savo ir vaikų ateities. Neišmintingai tvarkomi santykiai su didžiausiomis ir ekonomiškai stipriausiomis pasaulio ir Europos valstybėmis. Kartais tiesiog dėl antraščių. Ne kartą sakiau, kad tiek vidaus, tiek užsienio politikoje svarbiausia yra Lietuvos žmonių interesai, jų gyvenimo kokybė, o ne valdančiųjų partijų lyderių ateities perspektyvos.

Žmonės vis labiau nebepasitiki valdžia dėl konservatorių ir jų partnerių akiplėšiško tiesos dangstymo, išsisukinėjimo, nenoro atsiskaityti už savo poelgius. Arogancija, žmonių žeminimas ir „akių draskymas“ jau tapo vizitine šios valdžios kortele.

Taigi, valdantiesiems rašyčiau stiprų dvejetą, bet be galimybės „kursą kartoti“. Lietuvai reikia pokyčio, kompetencijos ir išminties, kad būtų galima nedelsiant imtis atsakomybės už šalies dabartį ir ateitį, atkurti tai, kas buvo pradėta daryti žmonių gerovei.

– Kaip vertinate pasikeitusią Lietuvos gyventojų padėtį nuo jūsų valdymo laikų?

– Kai prisidedi prie valstybės stiprinimo, nuoširdžiai tikiesi, kad tas įdirbis ir jo rezultatai toliau augins šalį, nepaisant valdžių pasikeitimo. Deja, realybė yra kitokia. Dirbdami praeitoje Vyriausybėje siekėme, kad Lietuva lygiuotųsi į stipriausias Europos ekonomikas. Dar pandemijos pradžioje padarėme viską, kad išvengtume skaudžių pasekmių, užtikrintume finansinės padėties stabilumą, buvome lyderiai ir rodėme pavyzdį kitoms šalims. Įsiklausėme į gyventojų lūkesčius, didinome dirbančiųjų atlyginimus – švietimo, mokslo srities darbuotojų, medicinos personalo, kitų viešojo sektoriaus atstovų.

Jeigu prieš kelerius metus žmonės planavo pirmojo būsto įsigijimą, šeimos gausėjimą, gyvenamosios aplinkos gerinimą, tai dabar visa tai sustojo. Šiandien žmonės skaičiuoja savo likusias santaupas ir galvoja, kaip padengti išaugusias elektros, šilumos, maisto kainas. Taip, mūsų sukurta finansinė pagalvė leido pastaruosius metus kiek lengviau išgyventi krizes, tačiau dėl valdančiųjų neveiksnumo šis rezervas buvo labai greitai išeikvotas, o žmonės palikti likimo valiai, užmiršti.

– Pastaruosius kelerius metus matėme įvairiausių krizių, o visai neseniai konservatorių pamatus sudrebino pedofilijos skandalas. Ar šios konservatorių koalicijos veiksmai, spendžiant visą tai, buvo tinkami?

– Leisiu pajuokauti. Klausimas turėtų būti užduodamas – „kur nematau dabartinių valdančiųjų sukeliamų problemų“. Kad ir kokią sritį paimtume, konservatoriai su savo koalicijos partneriais sugeba kažką pridirbti. Lietuvos ūkininkai skundžiasi žemės ūkio ministro nekompetencija. Žmonės skundžiasi ilgomis eilėmis sveikatos įstaigose. Nusikalstamumas šalyje pradėjo augti, mūsų vaikai nebesaugūs grįžti iš mokyklų į namus net didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Mokyklos skundžiasi pagalbos stoka, o socialinės išmokos didinamos vos keliais eurais, ignoruojama, kad šiuos pinigus ir dar daugiau suvalgo infliacija.

Viską vainikuoja nenoras kalbėtis su žmonėmis. Renkamasi dangstyti savo partiečius, meluoti ir net kaltinti savo rinkėjus. Tik sukėlus skandalą, išlemena, mano manymu, nenuoširdų atsiprašymą.

Neramu, kad mūsų visuomenė yra skaldoma. Žmonės, kuriems suteiktas mandatas valdyti valstybę, turi matyti visus be išimties – jaunus ir vyresnius, šeimas ir vienišus asmenis, darbingus ir negalią turinčiuosius, siekiančius modernumo ir puoselėjančius tradicijas. Visi kuria valstybę ir visi žmonės yra svarbūs.

– O ką manote apie pastarųjų metų Seimo darbą?

– Dabartiniai valdantieji praeitoje kadencijoje lipino mums buldozerio etiketę. Šiandien matome, kad jie pranoko net patys save ir darbuojasi tarano režimu. Dideles diskusijas visuomenėje keliančius klausimus jie į Seimo darbotvarkę įkelia išvakarėse, kad kuo mažiau žmonės apie tai girdėtų ar opozicija pasiruoštų atremti jų siūlymus. Matėme, kaip konservatoriai vertėsi per galvą bandydami išgelbėti žemės ūkio ministrą nuo interpeliacijos. Pikta, bet mūsų teikiamus konkrečius siūlymus, kaip pagerinti žmonių gyvenimą šalyje, ignoruoja ir blokuoja.

Akivaizdu, kad bijoma diskusijų, argumentų kalbos. Tai sukėlė ne tik visuomenės susiskaldymą, bet ir vasarą įvykusį parlamento opozicijos išėjimą posėdžiauti atskirai. Taikstytis su valdančiųjų arogancija mes neketiname. Pokyčiai parlamente pirmiausiai turi prasidėti nuo valdančiųjų elgesio. Kaip mes galime pasitikėti Seimo pirmininke, kuri dangstosi, nesako tiesos apie galimą pedofilijos skandalo informacijos nutekinimą?

Džiaugiuosi, kad Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcija Seime yra viena aktyviausių ir greičiausiai į aktualijas reaguojančių komandų, esame daugiausia su žmonių gyvenimo sąlygų gerinimu susijusių projektų pateikusi frakcija. Dar praeito rudens sesijoje sakėme, kad būtina jau nuo spalio mėnesio taikyti kompensacijas gyventojams už elektros, šildymo paslaugas. Džiaugiuosi, kad bendromis jėgomis iškovojome šias pagalbos priemones gyventojams. Teikėme įstatymo projektus, kurie gerintų žmonių padėtį, stiprintų nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų, ypač nepilnamečių, apsaugą ir pagalbą jiems, jų artimiesiems.

– Šie savivaldos rinkimai jums, kaip partijai bus pirmieji. Ką demokratai atneša Klaipėdai?

– Savivalda vaidina ypatingą vaidmenį kiekvieno gyvenime. Gyvenimo sąlygos labai priklauso nuo vietos politikų idėjų ir jų gebėjimo priimti teisingus sprendimus, pasiryžimo dirbti ne savo, o visuomenės interesams.

Dirbdamas Vyriausybėje kasdien bendraudavau su merais ir turiu pripažinti, kad būtent neišnaudojamas Klaipėdos potencialas mane liūdindavo. Klaipėdos mero iniciatyvos ir realių darbų miestui bei jo žmonėms – štai ko pasigedau dar tada. Neužtenka tik garsiai kalbėti ir politikuoti ar apsiriboti sveikinimo kalbomis per renginius. Tam, kad gyventojai pajaustų realius pokyčius, reikia daug ir nuoširdžiai dirbti, ieškoti dialogo su skirtingomis visuomenės grupėmis ir imtis visų įmanomų priemonių miestui būtinų projektų įgyvendinimui. Nepamirškime, kad Klaipėda yra visos Lietuvos vandens vartai į pasaulį – tai ypatingas miestas visai Lietuvai su milžinišku neišnaudotu potencialu.

Tikiu, kad mūsų Artūro Bogdanovo vedama Klaipėdos demokratų komanda atneš kitokią – tarimosi su gyventojais kultūrą bei profesionaliai ir skaidriai gyventojams tarnaujančią Klaipėdos valdžią. Visi matome, kad metų metus „užsisėdėję“ merai ir tarybos nariai neatneša naujų idėjų, jų motyvas siekti valdžios yra tik vienas – išlaikyti „šiltą vietą“ ir „neprarasti pozicijų“. Tad liberalų virtimas socialdemokratu tai tik dar kartą patvirtina. Taip neturi būti. Lietuvoje yra daug profesionalių, išmintingų ir norinčių nuoširdžiai dirbti lyderių. Valstybės resursai yra kokie yra, todėl labai svarbu paremti kandidatus, kurie kasdien kovotų už Klaipėdą ir vardan klaipėdiečių gyvenimo kokybės. To mūsų uostamiesčiui ir linkiu.

Politinė reklama bus apmokėta iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rinkimų sąskaitos. Užs. 1846309

Į Panevėžio miesto merus partija kelia Lauro Jagmino, į Birštono – Jurgitos Šeržentienės, į Biržų rajono – Daliaus Trevinsko, į Pagėgių – Svetlanos Jašinskienės, į Raseinių rajono – Reginos Klevinskienės, į Varėnos rajono – Danguolės Miškinienės kandidatūras.

„Mūsų partijai šie rinkimai bus pirmieji, o augančios kandidatų gretos tik patvirtina, kad partija yra sėkmingai pradėjusi kovą su stagnacija savivaldų valdyme, pasirengusi kurti naujus miestų ir rajonų valdymo standartus bei formuoti naujos kartos savivaldos politiką“, – sako šiemet įkurtos partijos lyderis Saulius Skvernelis.

Jas balsų dauguma patvirtino nuotoliniu būdu posėdžiavusi partijos valdyba. Po trečiadienio posėdžio demokratų kandidatų į merus gretos išaugo iki 48.

Šiemet įkurta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ yra patvirtinusi ir daugiau kandidatų į merus, tarp jų ir  dabartiniai merai – Neringos meras Darius Jasaitis, Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė, Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, taip pat Seimo nariai Lukas Savickas ir Kęstutis Mažeika.

Didžiųjų Lietuvos miestų merų rinkimuose dalyvaus šie partijos atstovai:  Vilniaus miesto rinkimuose – partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo narys Lukas Savickas, Kauno miesto – šio skyriaus pirmininkas Gintautas Labanauskas, Klaipėdos miesto – šio skyriaus pirmininkas, buvęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas.

„Tai reiškia, kad galimybės gauti tokią paramą nebetenka religinės bendruomenės, valstybinės švietimo įstaigos ir kitos biudžetinės įstaigos, kurioms tokia gyventojų parama buvo svarbus finansinis ramstis jų veikloje. Priimtas įstatymas yra ydingas, todėl  prašome prezidento pasinaudoti Konstitucijos 71 straipsnyje numatyta teise ir grąžinti priimtą įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti“, – teigia Seimo narė Laima Nagienė.

Parlamentarė pažymi, kad nuo pat galimybės skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio paramai atsiradimo pradžios religinės bendruomenės ir bendrijos buvo vienos iš galimų paramos gavėjų. Tačiau, pasak L. Nagienės, ne visos religinės bendrijos turi ir gali turėti nevyriausybinės organizacijos, kaip ji apibrėžta Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, statusą.

Tai reiškia, kad galimybės gauti tokią paramą nebetenka religinės bendruomenės, valstybinės švietimo įstaigos ir kitos biudžetinės įstaigos, kurioms tokia gyventojų parama buvo svarbus finansinis ramstis.

„Tokiu būdu pagal priimtas Labdaros ir paramos įstatymo pataisas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kurios formaliai vykdo tik religinę veiklą, yra užkertamas kelias pretenduoti į gyventojų skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį, kuri visuomet buvo svarbi religinės bendruomenės ir bendrijos veiklos užtikrinimo dalis. Manome, kad toks priimtas pakeitimas yra mažų mažiausiai nepakankamai išdiskutuotas“, – sako L. Nagienė.

Seimo frakcijos atstovų teigimu, vertinant įstatymo pataisomis įtvirtinto apribojimo skirti gyventojų pajamų mokesčio dalį biudžetinėms įstaigos, paminėtina, kad daug metų dalis šio mokesčio, skirta švietimo įstaigoms, buvo ženkli šių įstaigų biudžeto dedamoji dalis.  

Pasak Seimo narės L. Nagienės, ši finansinė parama yra švietimo įstaigų bendruomenės, dažniausiai tėvų, finansinė pagalba gerinant mokinių formaliojo ir neformaliojo ugdymo kokybę, atnaujinant ir modernizuojant edukacines aplinkas, įsigyjant įvairios techninės įrangos ir atliekant mokyklos patalpų remontą.

„Švietimo įstaigos ne visada gali patenkinti visus poreikius iš valstybės biudžeto gaunamomis lėšomis, todėl nereikėtų atimti galimybės bendruomenei prisidėti prie ugdymo kokybės gerinimo. Nesuteikiant galimybės pretenduoti į šią paramą ir kartu negarantuojant alternatyvaus pakankamo papildomo finansavimo švietimo įstaigų reikmėms, nepagrįstai skubotai ir ženkliai bloginama šių įstaigų finansinė padėtis. Tačiau kur kas finansiškai geresnėje situacijoje esančios privačios mokyklos ir toliau išsaugos galimybę gauti paramą iš gyventojų pajamų mokesčio dalies“, – sako L. Nagienė.

Trečiadienį frakciją tokiu pačiu pavadinimu pranešė steigiantys Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė ir septyni tarybos nariai. Antradienį tokia frakcija įsteigta Anykščių, o praėjusią savaitę – Pasvalio bei Rokiškio rajonų savivaldybėse.

„Džiaugiamės šių narių sprendimu prisijungti prie mūsų įsteigiant frakciją savo rajono savivaldybės taryboje. Naujoje politinėje bendruomenėje matome daug skirtingų žmonių – savo amžiumi, gyvenimiška patirtimi, žiniomis. Tačiau visi kartu norime darnios ir ekonomiškai stiprios Lietuvos“, – pranešime cituojamas Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas S. Skvernelis.

Džiaugiamės šių narių sprendimu prisijungti prie mūsų įsteigiant frakciją savo rajono savivaldybės taryboje.

„Pasirinkome dirbti naujoje politinėje jėgoje, kuri turi konstruktyvią darbotvarkę, yra pasirengusi bendradarbiauti su visais gyventojais tiek miestuose, tiek ir rajonuose“, – sakė A. Miškinienė, kurios vadovaujama frakcija trečiadienį sudarė ir valdančiąją daugumą Lazdijų rajono savivaldybės taryboje.

Keturi Anykščių rajono savivaldybės tarybos nariai naują Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ įkūrė palikę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją.

Pasvalio rajono savivaldybės taryboje taip pat įsteigta keturių politikų frakcija, apie jungimąsi į frakciją paskelbė ir trys Rokiškio rajono savivaldybės tarybos nariai.

Gruodžio viduryje Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ įsteigta Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

Steigiamasis pačios partijos Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ suvažiavimas numatytas sausio 29 dieną Palangoje. Partiją kuria iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime pasitraukusi grupė parlamentarų, vadovaujama S. Skvernelio.