„Šie metai buvo rekordiniai. Skaičiai iliustruoja tarnybos darbo apimtis. Per pirmus tris šių metų ketvirčius užfiksuotas rekordinis 22 tūkst. kreipimųsi skaičius. (...) Išties skaičiai skamba grėsmingai. (...) Vartotojai kreipiasi ir ne būtinai dėl brangių prekių. Daikto vertė gali būti ir 10 eurų ar 15 eurų, nepriklausomai nuo vertės tarnyba nagrinėja ir tokius atvejus“, – kasmetinėje Vartotojų teisių apsaugos tarnybos konferencijoje sakė ji.

N. Ulbaitės teigimu, kadangi besikreipiančių vartotojų skaičiaus neįmanoma prognozuoti, kitais metais daugiau dėmesio bus skiriama prevencijai.

„Be abejo, mes srautų besikreipiančių vartotojų nelabai galėtume prognozuoti, visada žiūrime, kokie srautai buvo praėjusiais metais, spėjame, kad jie bus panašūs ir nedidės, bet tie lūkesčiai ne visada išsipildo. Dabar (...) daugiau dėmesio stengiamės skirti prevencijai ir, manau, kitais metais vienas iš prioritetų bus aktyvesnė prevencija. (...) Nors mums atrodo, kad tai darome pakankamai aktyviai (...), tačiau matome, kad yra dalis vartotojų, (...) kuriuos šita informacija nepasiekia ar nepilnai pasiekia“, – kalbėjo N. Ulbaitė.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Jos teigimu, itin daug pavojų kyla internetinėje erdvėje ir tendencijos rodo, kad pirkėjai perka labai impulsyviai.

„Aišku, to neišvengsime, (...) bet mūsų pareiga yra juos įspėti ir kuo aiškiau pateikti informaciją, su kokiomis problemomis jie gali susidurti“, – sakė VVTAT direktorė.

Pasak N. Ulbaitės, ginčų skaičius lieka maždaug stabilus, nors šiais metais jų kiek mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Jos teigimu, vien jau šiais metais išnagrinėta 3,5 tūkst. ginčų.

Šiemet atliktas auditas taip pat parodė, kad apie trečdalis vartotojų susiduria su klaidinančia reklama, o kas dešimtas – su kita nesąžininga komercine veikla.

VK teigimu, pagal vartotojų sąlygų indeksą Lietuva užima 24-ą vietą tarp 28 Europos Sąjungos valstybių, o tai parodo, kad sistema turi trūkumų.

„Daugiau nei pusė vartotojų nežino savo teisių, jų įgyvendinimo ir gynimo tvarkos, nors per metus įvykdoma per 9 tūkst. švietimo priemonių. Tokia situacija susidarė, nes švietimo priemonės parenkamos nežinant, kokioms vartotojų grupėms ir kokių žinių trūksta. Per pastaruosius trejus metus vartotojų, nežinančių, kur kreiptis, kad apgintų savo pažeistas teises, padaugėjo penkis kartus“, – nurodo Valstybės kontrolė.

Anot jos, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai pardavėjams ir paslaugų teikėjams tėra tik rekomendaciniai, jei jie nevykdomi, vidutiniškai pažeidimų šalinimas užtrunka ilgiau nei metus – kol šį klausimą išsprendžia teismas. Neįvykdytų tarnybos nutarimų 2017-aisiais, palyginti su 2015-aisiais, padaugėjo triskart.

Valstybės kontrolė kritikuoja ir ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sistemą – anot auditorių, Lietuva, pasirinkusi ilgiausią ES leistiną 90 dienų terminą, per jį išnagrinėja tik kiek daugiau nei pusę ginčų. Kai kurie taip pat nagrinėjami ilgiau nei metus.

Auditoriai siūlo inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad ginčų nagrinėjimo išlaidas turėtų atlyginti patys pažeidėjai. Tai, institucijos nuomone, galėtų sumažinti Vartotojų teisių apsaugos tarnybos krūvį.

„Auditorių skaičiavimais, jeigu įstatyme būtų numatyta galimybė iš pardavėjų ir paslaugų teikėjų išieškoti ginčų nagrinėjimo sąnaudas tais atvejais, kai buvo pripažinta, kad jie pažeidė vartotojų teises, per 2016–2018 metus galėjo būti sutaupyta apie 700 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų“, – tvirtina Valstybės kontrolė.

Nemaloniai nustebo

Tačiau viena kaunietė, praėjusią savaitę "Rimi" prekybos centre išsirinkusi iš pažiūros niekuo neįtartiną kokoso riešutą, grįžusi namo ir jį praskėlusi labai nustebo. Vietoje balto kokoso riešuto viduje pilkavo pasipūtęs pelėsis. 

Moteris, apie tai pasiguodusi socialiniame tinkle, sulaukė raginimų nešti pirkinį atgal į parduotuvę, net jei ir nebeturi įsigijimo kvito.

Tiesa, kai kurie internautai piktinosi tokiais, jų manymu, įžūliais pasiūlymais ir gynė prekybos centrą. Neva, iš kur pardavėjui žinoti, kad kokoso riešutas viduje yra sugedęs?

Labiau patyrę šių skanėstų mėgėjai nustebo: juk atskirti labai lengva. Jeigu riešutas – labai lengvas, jį papurčius neteliuskuoja skystis, patartina dėti atgal į lentyną. Dar geriau – apie nekokybišką prekę informuoti parduotuvės darbuotojus.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Jarmulkovič portalui kauno.diena.lt teigė, kad sugedusį maisto produktą vertėtų nešti pardavėjui ir pateikti paraišką produktą pakeisti arba reikalauti grąžinti pinigus. Tačiau tam būtina turėtų prekės įsigijimo kvitą ar kitą dokumentą, įrodantį, kur pirkta prekė. 

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji patarėja Jurgita Savickaitė portalui kauno.diena.lt pridūrė: kokoso riešutą grąžinti reikėtų ilgai nedelsiant, jog būtų galima įrodyti, kad jis negalėjo sugesti  jį jau įsigijus. 

"Rimi" viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė portalui kauno.diena.lt tvirtino, kad pirkėjams, norintiems grąžinti nekokybiškas prekes, nekyla jokių problemų. "Pirkėjai gali nekokybiškas prekes, taip pat vaisius ir daržoves, grąžinti su čekiu atgal į parduotuvę", – sakė G. Bielskytė.

Ji atkreipė dėmesį, kad "vaisiai ir daržovės yra labai greitai gendanti prekė, tad yra kruopščiai prižiūrima jų kokybė tik gavus iš tiekėjo, o parduotuvėje darbuotojai visų vaisių ir daržovių, jau esančių lentynose, kokybę prižiūri kiekvieną dieną".

"Kokoso riešutus, esančius lentynoje, mūsų darbuotojai taip pat tikrina kiekviena dieną – sveikame, geros kokybės kokose turi jaustis ir girdėti viduje esantis skystis. Tačiau atsiprašome, jeigu radote nekokybiškų produktų", – sakė G. Bielskytė.

Bendrieji reikalavimai 

J. Savickytės teigimu, bendrieji kokybės reikalavimai taikomi visiems šviežiems vaisiams ir daržovėms.

"Vaisiai ir daržovės turi būti nepažeisti, nesugedę, švarūs, be kenkėjų ar jų nepažeisti, be perteklinės išorinės drėgmės, be pašalinio kvapo ir (arba) skonio, pakankamai subrendę. Kiekvienoje partijoje gali būti 10 proc. produktų (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių būtiniausių kokybės reikalavimų. Tačiau iš jų puvinio pažeisti produktai gali sudaryti ne daugiu kaip 2 proc.", – sakė tarnybos atstovė.

Specialieji kokybės reikalavimai, anot jos, taikomi paruoštiems ir supakuotiems šviežiems vaisiams ir daržovėms (citrusiniams vaisiams, kiviams, persikams ir nektarinams, kriaušėms, obuoliams, braškėms ir žemuogėms, valgomosioms vynuogėms, salotoms, garbanotosioms ir plačialapėms trūkažolėms, saldžiosioms paprikoms, pomidorams, maistinėms bulvėms). Jie turi būti nepažeisti, nesugedę, švarūs, be ligų ir kenkėjų, kenkėjų iš esmės nepažeistų minkštimų, be perteklinės išorinės drėgmės, be pašalinio kvapo ir skonio, pakankamai subrendę.

Vaisiai ir daržovės skirstomi į kokybės klases, joms galioja skirtingi reikalavimai. Pavyzdžiui, ekstra klasės – aukščiausios kokybės – braškės turi turėti atitinkamai veislei būdingas savybes, uogos turi būti be defektų.

I klasės (geros kokybės) braškės turi turėti atitinkamai veislei būdingas savybes, leidžiami nežymus defektai, nežymūs formos defektai, turi būti nežemėtos.

II klasės produktai turi atitikti būtiniausius kokybės reikalavimus. Pavyzdžiui, šiai klasei priskiriamos braškės, kurios neatitinka aukštesnėms klasėms keliamų reikalavimų. Leidžiami formos defektai, nestiprus sausas sumušimas, uogos gali būti šiek tiek žemėtos.

Žemesnės kokybės nei II klasė švieži vaisiai ir daržovės yra skirti tik perdirbimui.

 Anot R.Bilkštytės, licencijavimo klausimą asociacija šiuo metu derina su Finansų ministerija, tačiau tai tik viena iš galimybių padidinti tokių konsultacijų kokybę. Kaip tam tikras kokybiškų paslaugų garantas galėtų būti ir narystė mokesčių konsultantų asociacijoje.

ES šalyse mokesčių konsultavimo profesija reglamentuojama skirtingai: licencijavimo poreikį ir jo reglamentavimą lemia rinkos sąlygos bei valstybės mokesčių politika.