Dokumentą politiniame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve radęs Liudas Mažylis ta proga muziejui įteiks dovaną – pliene lazeriu išgraviruotą Vasario 16-osios Akto tekstą.

Jis taip pat papasakos įdomiausius faktus apie Lietuvos Tarybos nutarimo dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo paieškas.

„Kai daugiau nei prieš penkerius metus politiniame archyve Berlyne radau Vasario 16-osios Aktą lietuvių ir vokiečių kalbomis su dvidešimties Lietuvos Nepriklausomybės signatarų parašais, kiekvieną lietuvį aplankė tikras ir nuoširdus džiaugsmas. O šio dokumento atvykimas į Lietuvą, minint valstybės šimtmetį, buvo lydimas pakilios nuotaikos – Akto originalas eksponuotas Signatarų namuose Vilniuje, kur ir buvo pasirašytas, o šiemet vasario 16-ąją jis pristatytas istoriniuose Prezidento rūmuose Kaune“, – pranešime spaudai sakė L. Mažylis.

Dokumentai gali dingti ir vėl atsirasti, bet idėjos išlieka.

„Dokumentai gali dingti ir vėl atsirasti, bet idėjos išlieka“, – pridūrė jis.

Iš Kauno Aktas bus grąžintas į Berlyną. Jis Kaune nuo vasario 16-osios eksponuotas Europos kultūros sostinės metų proga.

Vokietijai siųstą Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve 2017 metų kovą rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L. Mažylis.

Pagal Vokietijos archyvo ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos bei Lietuvos valstybės istorijos archyvo susitarimą dokumentas Lietuvai buvo perduotas eksponuoti ilgiausiai penkeriems metams.

Tai vienintelis žinomas Vasario 16-osios Akto originalas.

Nutarimo nuorašas su originaliais signatarų parašais yra autentiškas Lietuvos valstybės gimimo liudijimo egzempliorius.

Simbolinė Vasario 16-osios akto perdavimo ceremonija ir spaudos konferencija vyks Vasario 16-ąją Istorinėje Prezidentūroje.

Tai bus paskutiniai šio dokumento metai Lietuvoje. Jų pabaigoje jis grįš į Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinį archyvą.

„Labai džiaugiamės, kad Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politinis archyvas sutiko pratęsti sutartį dar metams ir Lietuvos gimimo liudijimas galės būti eksponuojamas Kaune“, – sako Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė.

„Priimdami sprendimą leisti eksponuoti dokumentą, įsitikinome, kad bus užtikrintas ne tik dokumento saugumas, bet ir atitikimas mikroklimato reikalavimams“, – teigia ji.

Pagal Vokietijos archyvo ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos bei Lietuvos valstybės istorijos archyvo (LVIA) susitarimą Lietuvos Tarybos nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pasirašytas 1918 m. vasario 16 d., Lietuvai perduotas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus.

Susitarimas numatė galimybę šiais metais dokumentą eksponuoti Kaune.

Pagal iš anksto suderintą grafiką dokumentas nuo 2018 metų buvo eksponuojamas Signatarų namuose ir saugomas Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugykloje, kur periodiškai sugrįždavo „pailsėti“.

Anot LVIA direktoriaus Ramučio Kurpės, tokie reikalavimai yra įprasti trapiems dokumentams, jautriai reaguojantiems į temperatūros ir šviesos pokyčius.

Nutarimo nuorašas su originaliais signatarų parašais yra autentiškas Lietuvos valstybės gimimo liudijimo egzempliorius.

Vokietijai siųstą Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve 2017 metų kovą rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.