Pleistrai, tvarsčiai, antiseptikai
Šiltuoju metų laiku dažniau tenka traukti pirmosios pagalbos vaistinėlę nei žiemą ir prisiminti, kaip gydyti nubrozdintą kelį, ką daryti susimušus galvą ar pasitempus raumenis.
"Atšilus orui žmonėms kur kas dažniau prireikia tokių medikamentų ir medicinos priemonių kaip pleistrai, elastiniai tvarsčiai, antiseptikai, vaistai nuo skausmo ir įvairūs tepalai bei geliai sumušimams gydyti", – pastebi vaistininkė Inga Norkienė.
Ir pataria po ranka turėti ne tik reikiamų medikamentų, bet ir žinoti, kada ir kaip juos vartoti. Negydoma ar neteisingai gydoma iš pažiūros nesunki trauma gali sukelti rimtesnių negalavimų: kraujo užkrėtimą, uždegimą ir panašiai.
"Greita pirmoji pagalba užtikrins, kad ir traumuota vieta greitai gis, atsikurs pažeisti audiniai", – vaistininkė pabrėžia, kad, nelaimei ištikus, labai svarbu operatyvumas.
Nusibrozdinus svarbu dezinfekuoti
Viena dažniausiai pasitaikančių vasaros sezono traumų vaikams, o kartais ir suaugusiesiems – įvairios žaizdelės ir nubrozdinimai. Nesėkmingas manevras su riedlente ar nusileidimas nuo kalniuko dviračiu gali grėsti atvira kraujuojančia žaizda.
"Kuo žaizda gilesnė, tuo didesnis odos ir audinių pažeidimas. Tačiau net ir negili žaizda yra atvira įvairioms infekcijoms. Parkritus ir nusibrozdinus, į žaizdą patenka nešvarumų nuo grindinio, todėl labai svarbu ją tinkamai išvalyti ir apsaugoti nuo užkrėtimo", – moko vaistininkė I.Norkienė.
Taigi žaizdą pirmiausia reikėtų nuplauti šiltu švariu vandeniu su muilu. Geriausia – tekančiu vandeniu, tačiau tinka ir iš buteliuko, kurį pasiėmėte atsigerti. Nusausinus žaizdą, nereikia skubėti stabdyti kraujavimo: jeigu jis negausus – su krauju išsiplaus į žaizdą patekusios bakterijos.
"Išvalius žaizdą būtina ją dezinfekuoti specialiomis antiseptinėmis priemonėmis. Jų vasarą rekomenduoju visada turėti po ranka, nes nedidelių, bet atvirų sužeidimų gali pasitaikyti bet kada", – perspėja vaistininkė.
Antiseptikai slopina įvairių užkrėtimą galinčių sukelti mikroorganizmų dauginimąsi, juos naikina. Vandenilio peroksidu valyti galima tik labai negilias, mažai kraujuojančias žaizdas, nes tokios putojančios priemonės, kaip vandenilio peroksidas, išplauna ne tik nešvarumus, bet ir kraujavimą stabdančius krešulius.
"Ant žaizdos nepilkite jodo, spirito ar briliantinės žalumos, žaizdos nevalykite vata, nuo kurios joje gali likti plaušelių", – moko I.Norkienė.
Dezinfekavus žaizdą, ant jos reikėtų uždėti sterilų tvarstį. Kol žaizda dar atvira, jis apsaugos nuo galimo tolesnio jos užteršimo. Negilioms žaizdoms patogu naudoti ir purškiamus pleistrus, kurie pažeistą vietą padengia plona plėvele, saugančia nuo nešvarumų ir mikrobų, leidžiančią žaizdai kvėpuoti ir gyti.
Net ir negili žaizda yra atvira įvairioms infekcijoms. Parkritus ir nusibrozdinus, į žaizdą patenka nešvarumų nuo grindinio, todėl labai svarbu ją tinkamai išvalyti ir apsaugoti nuo užkrėtimo.
Neskubėkite šildyti
Pramogaujant lauke ar dirbant lauko darbus ne visada pavyksta išvengti ir raumenų traumų ar sumušimų.
Raumenų traumos sukelia skausmą, apsunkina judėjimą, kartais gali ir dienai kitai į lovą paguldyti. Patempti audiniai tinsta, juose vystosi uždegimas, todėl numoti ranka ir palikti gyti raumenis savarankiškai nereikėtų.
"Pirmoji pagalba, patyrus raumenų traumą ar susimušus, yra skaudamos vietos šaldymas. Šaltis apmalšins skausmą, neleis tinimui plisti, vystytis uždegimui. Tam tinka bet kokie po ranka esantys šalti daiktai, geriausia – iš šaldiklio, suvynioti į rankšluostį", – pagalbos priemones vardija I.Norkienė.
Esant prie vandens telkinio, ant traumuotos vietos vaistininkė pataria dėti šaltame vandenyje sudrėkintą rankšluostį. Tokius šaldančius kompresus laikyti apie 15 min., tada padaryti pusvalandžio pertrauką. Kompresus dėti galima iki 6–8 kartų per dieną.
Vaistininkė įspėja neskubėti skaudamos vietos šildyti, nes šiluma gali paskatinti tolesnį tinimą ir skausmą. Šildomuosius kompresus patariama dėti ne anksčiau kaip praėjus 48 val.
"Geliai ir tepalai ypač tinka tiems žmonėms, kurie jau vartoja geriamuosius vaistus. Jie slopina uždegimą, malšina skausmą ir padeda greičiau atsikurti pažeistam audiniui. Nepamirškite, kad geliu pateptą vietą reikia pridengti nuo tiesioginių saulės spindulių – išvengsite galimų padidėjusio odos jautrumo reakcijų. Geriamieji vaistai taip pat turi uždegimą ir skausmą slopinantį poveikį. Jeigu jie yra granulių ar kapsulių forma, veikimas greitesnis", – apie medikamentus nuo skausmo pasakoja vaistininkė I.Norkienė ir pataria, skausmui nepraeinant kelias dienas, kreiptis į gydytoją.
Pavojingiausios – galvos traumos
Kur kas pavojingiau, jei krentant sumušama galva. O kritimas iš didesnio aukščio gali baigtis ir rimta galvos trauma. Dėl to važiuojant bet kokia riedančia priemone visada reikia dėvėti šalmą.
Nestipriai stuktelėjus galvą, skaudamą vietą gali užtekti pašaldyti – slopinti tinimą. Jei galvos trauma rimtesnė, reikėtų kuo skubiau kreiptis į medikus. Kaip atpažinti, ar galvos trauma rimta? Jaučiami tokie simptomai:
• skauda galvą,
• sutrinka regėjimas,
• sutrinka orientacija ir pusiausvyra,
• gali sutrikti atmintis, dėmesio koncentracija,
• vargina pykinimas ir vėmimas,
• svaigsta galva.
Esant vienam ar keliems šiems simptomams, būtina kuo skubiau kviesti medikus ir suteikti pirmąją pagalbą.
"Jeigu žmogus be sąmonės, reikia pradėti gaivinti. Jei žmogus vemia, nepalikite jo gulėti ant nugaros – paverskite ant šono. Jeigu trauma su atvira kraujuojančia žaizda, kraujavimą stabdykite tiesiogiai spausdami žaizdą švariu audeklu. Įtariant kaukolės lūžį, žaizdos nelieskite ir laukite medikų", – pirmosios pagalbos galvos traumą patyrusiam žmogui pradžiamokslį dėsto I.Norkienė.
Galvos traumas neretai lydi ir stuburo pažeidimai, todėl nukentėjusiojo nereikėtų judinti, o laukti medikų, kurie imobilizuos kaklo slankstelius ir apsaugos stuburą nuo galimo sunkesnio pažeidimo.
"Net jei manote, kad galvos sumušimas nestiprus, bet galvos skausmas nepraeina ar atsinaujina, skubėkite pas medikus. Ir noriu dar kartą priminti: geriausiai vieną svarbiausių savo organų – smegenis – apsaugosite dėvėdami šalmą", – apibendrina vaistininkė I.Norkienė.
