„Man atrodo, kad šiuo keliu eidamas jis neplečia tos susiskaldymo ugnies, bet, matant, kaip jis elgėsi iki šiol visose srityse, čia tikrai yra ganytojiškas žvilgsnis, kaip geriau spręsti problemą“, – žurnalistams popiežiaus trečiadienį paskelbtą svarbų dokumentą.

Apaštališkajame posinodiniame paraginime „Querida Amazonia“ („Mylima Amazonija“) popiežius akcentuoja svarbą stiprinti katalikų bažnyčios misionierišką veiklą Amazonijoje, taip pat  ekologines ir socialines regiono problemas, bet nemini kunigų kunigų santuokos.

Šį prieštaringai vertinamą pasiūlymą Amazonijos vyskupai pateikė pernai spalį, per vykusį sinodą dėl šio regiono, tuomet pasiūlymui pritarta. Idėja buvo pristatoma kaip būdas padidinti kunigų, galinčių atokiose vietovėse aukoti mišias, skaičių.

„Manau, kad ir prieš sinodą jis nesiruošė drastiškai keisti kažkokių dogminių mokymų, nors bažnyčioje ir yra vedusių kunigų rytų apeigose. Tai nebūtų didelis pakeitimas ta prasme, bet jis ima plačiau“, – teigė G. Grušas.

Šiuo klausimu jis, matau, apsisprendė, kad tai yra geriausias kelias bažnyčios sielovadai.

„Klausimuose, dėl kurių jis yra įsitikinęs – dėl socialinio teisingumo, dėl gamtos, visų kitų dalykų jis yra apsisprendęs, eina pirmyn. Šiuo klausimu jis, matau, apsisprendė, kad tai yra geriausias kelias bažnyčios sielovadai“, – pabrėžė Vilniaus arkivyskupas.

G. Grušo teigimu, „celibatas yra sena tradicija“, o rytų apeigų katalikai esą patys patvirtina, kad leidimas tuoktis iš esmės nesprendžia sielovados problemų.

„Pavyzdžiui, rytų apeigų ukrainiečiai Ukrainoje turi labai daug pašaukimų, bet ta pati bažnyčia Kanadoje turi labai mažai (vedusių vyrų – BNS) pašaukimų. Tai ar vyrai su šeimomis, ar celibate, tai tikrai nesprendžia esminių pašaukimų problemų ir kaip aptarnauti pačią sielovadą“, – akcentavo Lietuvos katalikų bažnyčios vadovas.

G. Grušas atkreipė dėmesį, jog popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie antrą prieštaringų vertinimų sulaukusį sinodo pasiūlymą leisti moterims tapti nuolatinėmis diakonėmis, akcentavo moterų svarbą bažnyčios gyvenime, kad jos „pasiekia net toliau, nei retai ateinantis kunigas, gali mokyti tas tikėjimo tiesas“.

„Bet kur jis užsiminė dėl moterų kunigystės, jis sako, kad viskas, ką mes padarytumėme, jei tą įvestumėme, tai padidintumėme klierikalizmą, kad tik kunigai bažnyčioje gali ką nors nuveikti. Jis sako, ne, kaip tik, kad pasauliečiai ir diakonai savo ruožtų darytų, ką jie gali. Ypač Afrikoje katechetų tarnystė yra svarbi, jie pasiekė daug ten ir gali daug ką padaryti, kur kunigai neturi laiko padaryti“, – pabrėžė G. Grušas.

Pasiūlymą švelninti celibato taisykles per mėnesio trukmės pasaulio vyskupų susitikimą pateikė Briuselio vyskupas augziliaras Jeanas Kockerolsas (Žanas Kokerolsas).

Atrodo, kad jis nebuvo išgirstas, bent jau oficialiai.

Sekmadienį pasibaigsiančiame sinode „nebuvo jokios reakcijos“ į tai, jokių „drąsių pasiūlymų“, patekusių į laikraščių antraštes, naujienų agentūrai AFP sakė prancūzų vyskupas Emmanuelis Gobillard'as (Emanuelis Gobilaras).

Maždaug 330 susitikime dalyvaujančių dvasininkų ir pasauliečių sprendė keblų klausimą, kaip padidinti Katalikų Bažnyčios patrauklumą jaunimui.

„Esu nusivylęs reakcijos nebuvimu. Vienas vyskupas tai palygino su stalaktitais, kuriems reikia daug laiko išaugti“, – AFP sakė J. Kockerolsas.

„Daug vyskupų kreipėsi į mane per kavos pertraukėles, sakė: „Jūs teisus, turėtume eiti ta kryptimi.“ Tačiau pastebėjau, kad ši tema niekada nebuvo nagrinėjama darbo grupėse“, – pridūrė jis.

2016 metais Europoje smarkiai sumažėjo kunigų ir vienuolių moterų. Mažesniu mastu tai taip pat vyko Amerikos žemynuose. Vaizdas geresnis Afrikoje ir Azijoje, nurodo Vatikano naujienų agentūra „Fides“.

Kaip ne kartą sakė argentinietis popiežius Pranciškus, doktrina nedraudžia vedusiems vyrams tapti kunigais, todėl šį dalyką galima keisti.

„Tabu“

Celibatas buvo įvestas XI amžiuje, galbūt iš dalies siekiant neleisti kunigų palikuoniams paveldėti Bažnyčios turto.

Tačiau kai kas Bažnyčioje mano, kad atėjo laikas prisidėti prie daugelio rytų apeigų Katalikų Bažnyčių, leidžiančių vedusiems vyrams tapti dvasininkais. Vedę anglikonų kunigai, norintys atsiversti į katalikybę, jau priimami.

Antrasis pagal rangą Vatikano pareigūnas kardinolas Pietro Parolinas (Pjetras Parolinas) sinodo pradžioje duodamas interviu užsiminė, kad Bažnyčia galėtų „palaipsniui nuodugniai nagrinėti“ šį klausimą, bet atmetė „drastiškų pokyčių“ galimybę.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius maždaug 60 tūkst. kunigų atsisakė kunigystės, dažnai tam, kad galėtų vesti, rašoma knygoje šia tema, kuri vykstant sinodui buvo pristatyta visai netoli Vatikano.

2016 metais katalikų kunigų visame pasaulyje buvo 414 tūkstančių. Maždaug po tūkstantį kasmet atsisako kunigystės, knygoje rašo Vatikano ekspertas Enzo Romeo (Encas Romeo).

Nors nėra oficialių statistinių duomenų apie vedusių buvusių kunigų skaičių, jis apskaičiavo, kad vien Italijoje tokių vyrų turi būti maždaug 8 tūkstančiai.

„Kunigų emocijos dažnai vis dar yra tabu, Bažnyčios centre ignoruojamas klausimas“, – sakė E. Romeo.

Sprendimas atsisakyti kunigystės – nepaisant „darbo vietos“ saugumo ir nemokamo apgyvendinimo – paprastai priimamas po 13 šios tarnystės metų arba ištikus amžiaus vidurio krizei, sako E. Romeo.

Popiežius Pranciškus 2017 metais užsiminė, kad Bažnyčia „apmąsto“ klausimą dėl „viri probati“ – vedusių, dorybingumu pasižymėjusių vyrų – įšventinimo, ypač atokiose vietovėse, kur trūksta kunigų.

Ši idėja tikriausiai bus pateikta svarstyti kitų metų sinodui, kuris bus skirtas pirmiausia Amazonijai – didžiulei teritorijai, kurioje trūksta dvasininkų.

Nujausdami galimą pozicijos pasikeitimą, maždaug 300 vedusių buvusių Italijos kunigų spalio pradžioje nusiuntė Pranciškui laišką, kuriame rašė, kad yra pasirengę vėl užsivilkti kunigo drabužius, jei jam jų prireiktų.