Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto ekspertai atliko tyrimus ir parengė Poveikio aplinkai vertinimą pirmajam šalyje planuojamam jūrinių vėjo elektrinių parkui, kuris bus Baltijos jūroje apie 30 km nuo kranto, ties Palanga.

„Poveikio aplinkai vertinimo metu buvo tiriamas planuojamo projekto galimas poveikis jūros vandeniui, aplinkos orui ir klimatui, jūros dugnui ir žemės gelmėms, povandeniniam triukšmui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, kultūros ir materialinėms vertybėms, visuomenės sveikatai. Įvertintos rizikos, atlikta alternatyvų analizė, numatytos monitoringo priemonės“, – pasakojo Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto direktorė Rosita Milerienė.

Vertinimas: tyrėjai aiškinosi, ar vėjo jėgainės nekenks alkoms – Lietuvoje gausiai žiemojančiai paukščių rūšiai. Paukštis reguliariai maitinasi 20–30 m gylyje, bet gali nardyti ir į 50–60 m gylį. Instituto nuotr.

Atlikus vertinimą, nustatytas tikėtinas poveikis dugno buveinėms su vertingomis moliuskų bendrijomis ir saugomoms paukščių rūšims.

Jūrinių vėjo elektrinių parkas bus vystomas dviejų kilometrų atstumu nuo saugomos „Natura 2000“ teritorijos ribos.

Tyrimų metu, siekiant įvertinti galimą poveikį paukščiams, buvo taikyti pažangiausi tyrimų metodai. Paukščių gausa, rūšinė sudėtis, elgsenos parametrai vertinti stebint paukščius iš plaukiančio laivo, fiksuojant paukščių migracijos skrydžius radaru.

Vertinant galimą poveikį vieną kartą per mėnesį visą paukščių žiemojimo periodą atskrisdavo lėktuvas iš Danijos ir Lietuvoje kameromis fiksuodavo paukščius žiemos mėnesiais.

Vėliau Lietuvos ir Vokietijos ekspertai išanalizavo vaizdo medžiagą, surinktą lėktuvu.

Analizei apie paukščių judėjimą buvo panaudoti net ir GPS siųstuvais žymėtų paukščių judėjimo duomenys.

Nebuvo užmiršti ir jūros žinduoliai. Specialiai jūrų kiaulėms tirti analizuojamoje akvatorijoje buvo išdėlioti mikrofonai, o ruoniai skaičiuoti ištisus metus darant apskaitas lėktuvu ir laivais.

Tyrimo metu sudaryta detali dugno morfologinė schema, nustatytos vertingos dugno paviršiaus zonos, kuriose susiformavusios saugotinos dugno buveinės, identifikuotos galimo povandeninio kultūrinio paveldo vietos.

Atlikti povandeninio triukšmo lygio matavimai iki vėjo jėgainių parko įrengimo ir statybos.

„Atliktas tyrimas buvo vertinamas visų kaimyninių Baltijos jūros valstybių, ir, atsakius į visas pastabas, džiaugiamės matydami priimtą teigiamą AAA sprendimą dėl pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko įgyvendinimo“, – teigė Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto direktorė R. Milerienė.

Ministerija centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) paskelbė konkursą įsigyti tyrimų paslaugas, o jų trukmė siektų 23 mėnesius.

Konkurso, kurį įgyvendintų Lietuvos energetikos agentūra (LEA), dalyvių pasiūlymų laukiama iki vasario 1 dienos.

Energetikos ministerija pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną numato paskelbti rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. Panašiu metu tikimasi surengti ir antrojo jūrinio vėjo parko aukcioną.

Abu vėjo parkus Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų. 

„E energijos“ grupės generalinis direktorius Gediminas Uloza BNS anksčiau teigė, jog į 2020 metais Tryškių seniūnijoje pradėtą statyti 13 vėjo elektrinių parką investuota daugiau nei 70 mln. eurų.

Parke per metus planuojama pagaminti 230 gigavatvalandžių (GWh) elektros ir 17 proc. padidinti vėjo energijos gamybą šalyje.

Pasak „E energijos“, tai pirmas nuo 2016 metų Lietuvoje pastatytas ir prie „Litgrid“ tinklo prijungtas toks didelis vėjo parkas.

Anot G. Ulozos, naują parką, kaip ir anksčiau pastatytus parkus Šilutėje bei Pagėgiuose, „E energija“ planuoja parduoti, o lėšas reinvestuoti į naujus atsinaujinančios energetikos projektus. 

Atidaryme dalyvaus prezidento patarėjai Jaroslavas Neverovičius ir Tomas Lukoševičius, energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius, Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Mantas Serva, Telšių Vyskupas Algirdas Jurevičius bei G. Uloza.

„2020 metais, kai buvo planuojamas parkas, atstumas nuo kranto buvo numatytas devyni kilometrai, šiandien atstumas yra 30 kilometrų. Tai rodo, kokią galią bendruomenė turi savivaldybės ir Vyriausybės bei ministerijos derybose“, – ketvirtadienį po susitikimo su Palangos savivaldos bei visuomenės atstovais žurnalistams sakė D. Kreivys. 

Palangos meras Šarūnas Vaitkus, pradžioje pristatant projektą prieštaravęs, kad jėgainės yra pernelyg arti kranto,  ketvirtadienį teigė, kad kompromisas visuomenę tenkina, nes parko iš miesto nesimatys.

„Džiaugiuosi, kad ministerija ir Vyriausybė atsižvelgs į mūsų visuomenės pastabas, į Lietuvos gyventojų, kurie ilsisi pajūryje, pastabas (...) Devyni kilometrai būtų ryškiai matyti, o nuo 30 kilometrų matomumas yra labai nežymus, praktiškai jo nesimatys. Iš esmės nėra ginčo, nes į visas savivaldybės pastabas atsižvelgta“, – ketvirtadienį Palangoje žurnalistams sakė Š. Vaitkus.

Devyni kilometrai būtų ryškiai matyti, o nuo 30 kilometrų matomumas yra labai nežymus, praktiškai jo nesimatys.

Pagal susitarimą parkui pradėjus veiklą jo vystytojas savivaldybei kiekvienais metais privalės sumokėti fiksuotą sumą nuo nuo pagamintos elektros kiekio – maždaug 3 mln. eurų, kurie bus panaudoti miesto reikmėms. Šią sąlygą, pasak Š. Vaitkaus, teisiškai įtvirtinti ruošiamasi artimiausiu metu.   

„Matys, bus teisės aktai, vienas iš jų artimiausioje ateityje ir ten bus įvardinta, kokios jėgainės nuo kokio galingumo bus pastatytos, tiek savivaldybės, esančios toje teritorijoje, ir gauna. Iš esmės, kas dabar planuojama pastatyti ties Šventąja ir Palanga, tai savivaldybės biudžetas kasmet gautų 3 milijonus eurų“, – aiškino Š. Vaitkus.

Energetikos ministras sako, jog sąlyga dėl kompensacijos bendruomenei atsirado pritaikius tokią pat tvarką, kaip sausumos vėjo parkų vystytojams – jie privalo skirti tam tikrą lėšų dalį bendruomenėms. 

„Lėšų skyrimas savivaldybei tapo akivaizdus pavasarį, kai buvo priimti įstatymai dėl sausumos vėjo parkų plėtros, ir buvo numatyta, kad bendruomenėms kas metus skiriami pinigai. Tai kuo skiriasi jūros parkas nuo sausumos parko? Niekuo. Natūralu, kad savivaldybė, kurioje statomas parkas, turi gauti lėšas. Kai buvo pristatomas jūros vėjo parkas, tokios nuostatos nebuvo, nes nebuvo net tokios idėjos“, – sakė D. Kreivys.

Anot Palangos mero, derybose su Vyriausybe buvo įvykdytos visos pagrindinės Palangos sąlygos.

„Mūsų pagrindinis dalykas tose derybose buvo ne finansinis – buvo atstumas nuo jūros kranto, mūsų prašymas buvo atitraukti jas kuo toliau nuo krantų“, – kalbėjo Š. Vaitkus.

Jo manymu, jėgainių parkas nepakenks jūros biologinei įvairovei ir nepadarys kitos žalos – kitų šalių pavyzdžiai įrodo, jog tokie statiniai yra nekenksmingi.

„Aš nesu specialistas, bet manau, kad ministerija atliks visus būtinus tyrimus ir turės atsakymus, bet tokius parkus turi Vokietija, Danija, tai, patikėkit manimi, jeigu kažkas būtų blogai, tai tokių parkų nebūtų“, – sakė Š. Vaitkus.

Būsimojo parko vietoje šiuo metu atliekami jūros dugno, vėjo greičio ir kiti tyrimai, vyksta poveikio aplinkai vertinimas. Projekto vystytojo konkursą tikimasi skelbti 2023 metų pabaigoje, o jo statyba gali prasidėti 2025-aisiais, sako ministras.

„Tikimės, kad kitų metų pabaigoje bus konkursas, 2025 metais prasidės statybos, 2028 metais parkas pradės veikti“, – Palangoje teigė D. Kreivys.

Anot jo, Lietuvos įmonės yra pajėgios dalyvauti šiame konkurse atskirai arba kartu su užsienio bendrovėmis, o  konkurencija gali būti tokia didelė, kad laimėtojas sumokėtų valstybei už galimybę statyti parką.

„Manau, kad konkursas bus didelis, dalyvaus tiek lietuviškos kompanijos, tiek užsienio, lietuviškos įmonės konsorciumuose su tarptautinėmis kompanijomis. Galiu pasakyti, kad gali būti ir taip, kad konkursą laimėjusios įmonės primokės valstybei už tai, kad leistume statyti tą parką, net tokia galimybė yra“, – kalbėjo D. Kreivys.

Parkas, pasak jo, preliminariai gali kainuoti apie 1,5 mlrd. eurų.

Planuojama, kad pirmojo Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje galia sieks 700 megavatų (MW), jis pagamins iki 3 teravatvalandžių elektros – tai patenkintų iki ketvirtadalio Lietuvos poreikio. Projektas taip pat sukurtų per 1,3 tūkst. darbo vietų.

Sudarytos teisinės sąlygos

Jūrinis vėjas, kuris yra vienas iš efektyviausių ir perspektyviausių energijos šaltinių, leis padidinti vietinės elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Pasak Energetikos ministerijos specialistų, jūros vėjo parkas užtikrintų 2,5–3 TWh gamybą per metus (Lietuvos dabartinis metinis poreikis yra apie 11 TWh).

Praėjusią savaitę Statistikos departamentas skelbė, kad Lietuvos vėjo jėgainių parkai pernai pagamino daugiausiai elektros per visą šalies vėjo energetikos istoriją – rekordinę gamybą lėmė oro sąlygos ir tobulėjančios technologijos.

70,2 proc. – tiek elektros energijos užtikrinti Lietuvos poreikiams buvo importuota 2019 m.

„Įdarbinę jūrinį vėją mes pasieksime ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus ir sumažinsime elektros importą iš kitų šalių. Mūsų tikslas – jūrinį vėją plėtoti pačiu efektyviausiu ir konkurencingiausiu būdu, kartu tai bus galimybė pritraukti į Lietuvos energetiką pasaulinio lygio investuotojus, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. – Sprendimas reikalingas sudaryti teisines sąlygas vykdyti planavimo procedūras. Siūloma nustatyti, kad tikslinga, – pabrėžčiau, tikslinga, – būtų organizuoti konkursus jūrinio vėjo iki 700 MW galios elektrinėms iki 2030 m., taip pat apibrėžiamos vietos, kuriose tai daryti būtų ekonomiškai ir socioekonomiškai naudingiausia. Nutarimas būtinas, kad būtų galima vystyti jūrinio vėjo plėtrą Lietuvoje.“

Numatyta, kad elektrinių parko įrengtoji galia siektų 700 MW. Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje pagamintų apie 2,5–3 TWh elektros energijos per metus – tai yra 25 proc. dabartinio šalies elektros energijos poreikio.

Energetikos ministerijai pavesta parengti įstatymų projektus, reglamentuojančius paramos elektrinėms ir jų prijungimo prie elektros tinklų schemas ir šios paramos schemos suderinimą su Europos Komisija. Taip pat pasiūlyta „Litgrid“ pradėti parengiamuosius darbus numatomų elektrinių prijungimui prie tinklų.

„Kadangi šiuo sprendimu yra numatomos konkrečios vietos, dabar bus galima pradėti planavimo procedūras, poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir kadangi šios procedūros trunka apie porą metų, tai formaliai su šiomis vietomis susijusios nuostatos įsigaliotų nuo 2023 m. vasario 1 d.“, – aiškino Ž.Vaičiūnas.

Vyriausybė pritarė ir vėjo elektrinių plėtros Lietuvos jūrinėje teritorijoje koncepcijai. Joje nurodoma, kad elektrinių statyba vyktų 2023–2028 m., o elektros gamyba prasidėtų 2028 m.

Poilsiautojai nematys

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas pernai Energetikos ministerijai pateikė išvadas ir rekomendacijas dėl teritorijų vėjo elektrinių plėtrai. Studija tapo pagrindu plėtojant jūrinę vėjo energetiką Lietuvoje.

Studijoje pateikta analizė apie Baltijos jūros dugną, gylį bei hidrometeorologines sąlygas – vėją, bangas, tėkmes, temperatūrą, druskingumą, biologinės įvairovės tyrimų ir stebėjimų duomenis, žvalgybinius inžinerinius ir geologinius tyrimus. Taip pat identifikuotos esamos ir planuojamos laivybos trasos ir uostų plėtros planai, inžineriniai įrenginiai, kultūros paveldo ir marinistinės istorijos objektai.

Įvertinus šią informaciją bei nacionalinio saugumo reikalavimus ir apribojimus, Lietuvos jūrinė teritorija suskirstyta į zonas, kuriose galėtų būti vystoma vėjo energetika.

Numatomas teritorijos plotas vėjo elektrinėms Baltijos jūroje artimiausiu etapu siekia 137,5 kv. km, atstumas iki kranto – apie 29 km, vidutinis gylis – 35 m, o vidutinis vėjo greitis – apie 9 m/s. Investuotojai į vėjo jėgaines Baltijos jūroje bus atrenkami konkurso būdu. Numatyta, kad konkursai šių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje bus organizuojami nuo 2023 m. vasario.

„Šioje teritorijoje gali būti vystomas vėjo elektrinių parkas, kuris pagamintų beveik ketvirtadalį Lietuvos elektros energijos poreikio, toks projektas pritrauktų daugiau nei 1 mlrd. eurų investicijų. Tai yra 30 km nuo kranto, iš Palangos vėjo elektrinių nesimatytų. Arčiausias uostas šio parko aptarnavimui yra Klaipėdos uostas – 40 km nuo teritorijos“, – teigia energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis.

Pasak jo, Energetikos ministerija pateiks įstatymų pakeitimus iki liepos 1 d. ir tikimasi, kad jie Seime bus priimti spalį.

„Pirmoji kilovatvalandė būtent vėjo elektrinių parke jūroje gali būti pagaminta jau 2028 m. Svarbus klausimas – įtaka vartotojams. Matome, kad poveikis tarifui nelabai didelis, palyginti su naudomis, kokias sukuria projektas. Poveikis tarifui yra iki 1,5 proc. galutinės elektros kainos padidėjimo“, – sakė viceministras.

Pasaulinės tendencijos

Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA) teigia, kad pastaraisiais metais kone visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, įsibėgėjusi energetikos sektoriaus transformacija neišvengiamai keičia ir kitas sritis, netgi tokias kaip finansai. Reikšmingos įtakos vykstantiems procesams turi kintantis vartotojų požiūris, o čia itin išsiskiria jaunoji karta ir jos švarios energetikos plėtros palaikymas.

„2019-aisiais Švedijos elektroninių finansinių technologijų kompanija „Doconomy“ pristatė kredito kortelę, apribojančią išlaidavimą tuomet, kai vartotojas išnaudoja ne finansinį, o anglies dvideginio limitą, – savo paskelbtame komentare aiškino LVEA direktorius Aistis Radavičius. – Kitaip tariant, kortelė seka kiekvieno pirkinio paliekamą anglies dvideginio pėdsaką ir nustoja veikti, kai pasiekiama numatyta mėnesio riba. Ji apskaičiuojama pagal Jungtinių Tautų iškeltus anglies dvideginio mažinimo tikslus iki 2030-ųjų.“

Pasak LVEA, nors ilgą laiką buvo tvirtinama, kad vartotojai neteikia pirmenybės tvariai pagamintiems produktams, dabar įvairūs tyrimai ima rodyti priešingus rezultatus. Ši tendencija jau pastebima ir Lietuvoje. Kaip rodo gyventojų nuomonės tyrimo duomenys, net 57,4 proc. gyventojų iš dalies arba labai svarbu, kad verslo įmonės, kurių paslaugas ar prekes jie perka, naudotų iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją. Čia itin smarkiai išsiskiria jauniausia tyrime dalyvavusių gyventojų grupė – net trys ketvirtadaliai 18–29 metų amžiaus gyventojų tikina, kad jiems iš dalies arba labai svarbu, jog verslo įmonės rinktųsi švarią elektrą.

Būtent šios amžiaus grupės gyventojai didžiausią palaikymą atsinaujinančiai energetikai demonstruoja kalbėdami ir apie kitus aspektus. Pavyzdžiui, net 81,8 proc. jų pritaria vėjo energetikos, didžiausio šalyje elektros šaltinio, plėtrai. Tarp nuomonės tyrime dalyvavusių moksleivių ir studentų pritariančiųjų dalis siekia 91,7 proc.

„Pastaraisiais metais stebime nuosekliai vykstančią Lietuvos energetikos sektoriaus transformaciją. Šaliai siekiant ambicingo tikslo – naudoti tik švarią elektros energiją – labai svarbus tiek valstybės institucijų, tiek verslo įmonių, tiek ir gyventojų indėlis. Viešojoje erdvėje vis dažniau aptariami ir vis daugiau dėmesio sulaukia atsinaujinančios energetikos, aplinkos tausojimo, klimato kaitos klausimai. Visa tai atspindi ir nuomonės tyrimo metu gauti duomenys – augant gyventojų susidomėjimui šiomis temomis, auga ir lūkesčiai bei reikalavimai verslo įmonėms, kurių paslaugas ar prekes jie perka“, – tyrimo rezultatus komentavo A.Radavičius.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų nuomonės apklausą Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Atliekant apklausą buvo apklausta tūkstantis 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų.

Viską pasigaminsime patys

Lietuvoje šiuo metu veikia 23 vėjo jėgainių parkai. Kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis 2019 m. pabaigoje bendra įrengtų elektrinių galia sudarė 534 MW.

Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis 2019 m. pagamino 1,5 TWh elektros energijos ir tai sudarė kiek daugiau nei trečdalį visos šalyje pagamintos elektros energijos, arba daugiau kaip 11,2 proc. šalyje suvartotos elektros.

Apie 70 proc. elektros energijos dabar importuojanti Lietuva, Energetikos ministerijos duomenimis, ateityje turėtų visą ją pasigaminti pati. Naujojoje Nacionalinėje energetikos strategijoje numatoma, kad šiemet elektros gamyba šalyje turi sudaryti 35 proc. reikiamos energijos, 2030 m. – 70 proc., o 2050 m. – 100 proc.

Pasak Statistikos departamento, Lietuvoje energijos išteklių pernai sunaudota daugiau, šalis toliau išlieka priklausoma nuo importuojamos energijos. Lietuvos energetinės priklausomybės rodiklis pernai padidėjo 1,7 proc. iki 75,8 proc. ir vis dar gerokai viršijo Europos Sąjungos vidurkį, kuris 2018 m. buvo 55,7 proc.

Jūros vėjo elektrinių parke "Hornsea Project Two" turėtų būti įrengta iki 300 turbinų, o jo pajėgumas turėtų sudaryti iki 1,8 gigavato (GW). Parkas elektros energija galėtų aprūpinti 1,6 mln. namų.

Šis parkas papildys 1,2 GW jūros vėjo elektrinių parką "Hornsea Project One", kuris tuo metu, kai buvo patvirtintas, taip pat buvo pavadintas didžiausiu pasaulyje.

Abu projektus vysto Danijos grupė "DONG Energy", didžiausia pasaulyje jūros vėjo elektrinių parkų operatorė.

"Hornsea Project Two" bus pastatytas už maždaug 90 kilometrų į rytus nuo Anglijos pakrantės.

"DONG Energy" anksčiau šiais metais priėmė galutinį sprendimą investuoti į "Hornsea Project One", tačiau dėl antrojo projekto oficialių įsipareigojimų dar neprisiėmė.

Investicijos į "Hornsea Project Two" gali sudaryti iki maždaug 6 mlrd. svarų (6,9 mlrd. eurų).

Pasak Didžiosios Britanijos vyriausybės, parke bus sukurta iki 1,96 tūkst. darbo vietų statybininkams ir 580 darbo vietų parko eksploatavimo ir techninės priežiūros specialistams.

Vyriausybė teigia, jog iki šio dešimtmečio pabaigos šalyje turėtų būti įrengti 10 GW jūros vėjo energijos gamybos pajėgumai.