Susikompromitavai – lauk
"Deja, mes esame tarp posovietinių valstybių, kur visuomenė atleidžia politikams, ir tai yra didelė problema. Visuomenė pakenčia tokius atvejus, o ji neturėtų pakęsti. Visuomenė turėtų pati imtis iniciatyvos ir nesutikti, kad susikompromitavęs politikas būtų valdžioje", – įsitikinęs politologas Bernaras Ivanovas.
"Lietuvių tauta, kaip žinoma, viena labiausiai girtaujančių, tai kaip ir nestebina – skęstame mes tame alkoholio liūne", – konstatuoja jis.
Politologas B.Ivanovas pastebi, kad visuomenė turėtų netoleruoti susikompromitavusių politikų.
Politologas taip pat atkreipia dėmesį į politinės kultūros stygių mūsų valstybėje. "Normalioje demokratinėje valstybėje iškart tą pačią akimirką jo nebelieka nei politikoje, nei viešojoje erdvėje. Yra atvejų, kai tokius ir žmonos palikdavo arba vyrai, jeigu susikompromitavo. Jeigu taip nutiktų kokioje Skandinavijos valstybėje, pasmerkiama būtų akimirksniu", – įsitikinęs B.Ivanovas.
Anot jo, ir Skandinavijos šalyse politinė kultūra degraduoja dėl įvairaus plauko populistų, kurių vis daugiau ateina į valdžią. "Bet yra nusistovėjusi nuostata, kad susikompromitavę veikėjai neturi teisės būti valdžioje ir juolab kalbėti tomis temomis, kuriomis politikai kalba. Politikas turi rodyti pavyzdį. Politikas turi būti absoliučiai nepriekaištingos reputacijos. Ir tai, kas galima paprastam piliečiui, politikui jau yra ne tik teisės, bet ir politinės atsakomybės momentas. Pas mus apskritai ta politinės atsakomybės tema pačių politikų yra neigiama – bando suvesti į kriminalą ir teigia, kad nusikaltimo nepadarė. Taip, nusikaltimo galbūt ir nepadarei, bet politine prasme nusižengei", – primena politologas.
Mano sąžinė rami, nes nuo atsakomybės nebėgau, baudą sumokėjau. Padariau išvadas, daugiau panašių nesusipratimų nėra buvę.
Praeities šleifas
Prieš ketverius metus valdančiosios koalicijos partneriams socialdemokratams į teisingumo ministrus pasiūlius Juliaus Pagojaus kandidatūrą, ji pasirodė tinkama – socialdemokratui Algirdui Butkevičiui vadovaujant Vyriausybei ėjęs teisingumo viceministro pareigas, prie Vyriausybės vairo stojus S.Skverneliui, J.Pagojus buvo paskirtas ministru, tik neilgam.
Vos tik naujoji Vyriausybė buvo patvirtinta, paaiškėjo, kad tuomečio teisingumo viceministro vairuojamas automobilis 2015 m. buvo sustabdytas kelyje Smiltynė-Nida. Patikrinus J.Pagojų alkoholio tikrintuvu nustatytas 0,67 promilės girtumas. Jis pareigūnus informavo apie darbovietę, bet ne apie pareigas. Socialdemokratas tvirtino nenorėjęs sudaryti įspūdžio, kad daro spaudimą policijai. Apie J.Pagojaus sulaikymą visuomenei nepranešta. Kelių eismo taisyklių pažeidimą J.Pagojus mėgino ginčyti teismuose, tačiau jam to padaryti nepavyko. Ministro pareigas jis paskelbė paliekantis net nespėjęs duoti priesaikos Seime.
Šį lapkritį paskelbus kandidatų į ministrus naujai formuojamoje konservatorės Ingridos Šimonytės Vyriausybėje pavardes, netrukus viešojoje erdvėje pasipylė priminimai apie pretendentės užimti finansų ministro kėdę konservatorės Gintarės Skaistės praeitį. 2013-ųjų liepą tuomet dar Kauno miesto tarybos narė G.Skaistė buvo sučiupta neblaivi vairuojanti automobilį. Policijos pareigūnams įtarimų sukėlė naktį keistai manevruojantis automobilis – jį vairavusiai politikei buvo nustatytas lengvas girtumas (0,8 alkoholio promilės) ir surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Teismo sprendimu, G.Skaistė po to metus negalėjo sėsti prie vairo ir turėjo sumokėti 1 tūkst. litų baudą.
Tik paaiškėjus, kad G.Skaistė – kandidatė į finansų ministrus, prisiminta 2013 m. istorija, kai ji policininkams įkliuvo neblaivi prie vairo./P. Paleckio (Fotobanko) nuotr.
Kad tuomet tarp miesto tarybos narių alkoholis nebuvo uždraustas vaisius ir pačioje savivaldybėje, sklandė vieša paslaptis – per miesto tarybos posėdžių pertraukas tradiciškai politikai traukdavo į patalpą rūsyje, kur vaišindavosi ne tik maistu, bet ir taure kavos, kaip mėgdavo juokauti patys vietos politikai ir net posėdžiams tuomet pirmininkaudavęs meras Andrius Kupčinskas. Ta pati G.Skaistė kartu su kolegomis per vieną tokią pertrauką buvo fotografų užtikta prie vaišių stalo, ant kurio matėsi saldumynai, sultys, vyno ir brendžio taurės.
Andrius Kupčinskas/P. Paleckio (Fotobanko) nuotr.
Vyriausybę formuoti įpareigotai I.Šimonytei G.Skaistės praeities nusižengimas neužkliuvo. "Pati Gintarė, kai mes apie tai kalbėjomės, paminėjo, kad apie tai bus veikiausiai kalbama, kai jos kandidatūra taps vieša. Nors ir taip tą istoriją žinojau pati, labai vertinau, kad žmogus matė reikalą apie tai priminti ir pažymėti", – interviu BNS kalbėjo I.Šimonytė. Ji pridūrė, kad "turbūt gyvenime ne vienas turime atsitikimų, kurie mūsų nepuošia", o tai gali būti ir elgesio problemos, ir įstatymų pažeidimai. "Bet, manau, žmogus, kuris yra gavęs už tai bausmę ir atlikęs savo vidinę, o galbūt ir viešą atgailą, kaip krikščionis pasakysiu, yra vertas to, kad nebūtų visą gyvenimą už tai smerkiamas. Manau, sąžinė daugumą žmonių pasmerkia geriau nei kažkoks viešas pasmerkimas", – svarstė I.Šimonytė.
Neminėsime tų veikėjų pavardžių, bet anksčiau savivaldybėje tvyrojo toks aitrus ne paties geriausio brendžiuko ir kavos kvapelis.
"Praėjo ketverių metų kovos su alkoholizmu kampanija – "žaliųjų valstiečių" partija kovojo. Dabar keičiama plokštelė. Sakoma, kad svarbiausia, kaip žmogus sureagavo, svarbu, kad nuoširdžiai gailisi ir panašiai. O kas tą nuoširdumą pamatuos ar pasvers?" – retoriškai klausia politologas B.Ivanovas.
Tačiau akivaizdu, kad ne visais atvejais tokios praeities dėmės paliekamos vien pačių prasikaltusiųjų sąžinei. Antai 2018 m. "Vilniaus vandenų" valdyba birželio viduryje įmonės vadovo atrankoje buvo pasirinkusi Algirdą Činiką, tačiau gavusi specialiųjų tarnybų informaciją apie tai, kad jis yra vairavęs neblaivus, konkurso procedūras tęsė su kitais kandidatais, galiausiai ir vadovu paskirtas kitas asmuo. A.Činikas – ne politikas ir pareigybė ne politinio pasitikėjimo. Tad negi aukščiausius politinius postus užimantiems asmenims reikalavimų kartelė žemesnė?
Prieš pat rinkimus
Spalio pradžioje Vilniuje vairuodamas neblaivus avariją sukėlė Socialdemokratų darbo partijos kandidatas į Seimą, buvęs parlamentaras Virginijus Šmigelskas.
Nukentėjusi moteris tuomet nurodė, kad į jos "Volkswagen" atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis, kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Patikrinus šio vairuotojo blaivumą nustatytas 2,27 promilės girtumas.
V.Šmigelskas 2000-aisiais yra buvęs Seimo nariu, anksčiau yra kelerius metus buvęs ir Vilniaus miesto tarybos nariu. Tiesa, šie rinkimai į Seimą jam buvo nesėkmingi – nei Sūduvos šiaurinės vienmandatės apygardos rinkėjai, nei už Socialdemokratų darbo partijos kandidatų sąrašą balsavusieji šiam politikui parlamentaro mandato nepatikėjo.
Prieš rinkimus socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas sakė apgailestaujantis dėl V.Šmigelsko sukeltos avarijos jam vairavus neblaiviam, tačiau spalio pradžioje pabrėžė, kad patys "socialdarbiečiai" negali taikyti jam nuobaudų dėl drausmės, nes V.Šmigelskas nėra partijos narys, taip pat prasidėjus rinkimams nebėra galimybės jo braukti iš kandidatų sąrašų. "Aišku, reikia apgailestauti, matyt, žmonės neatlaiko įtampos. Šiaip jau, dabar nieko padaryti ypatingo negali – spręs rinkėjai", – BNS tuomet aiškino G.Kirkilas.
Tiesa, praėjusią kadenciją ir pačiam G.Kirkilui buvo mestas šešėlis – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai viešai apkaltino tuomet Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas ėjusį G.Kirkilą, esą jis Seimo posėdžiui pirmininkavo neblaivus. Dėl tokių Seimo nario Jurgio Razmos mestų kaltinimų Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Etikos sargai buvo linkę manyti, kad toks kalbėjimas apie galimą Seimo narių girtumą, neturint įrodymų, diskredituoja pačios institucijos vardą. "Mesti tokie kaltinimai, bet nebuvo nustatyta, ar G.Kirkilas buvo neblaivus, ar nebuvo. Toks elgesys, kai mes galime bet kurį Seimo narį įtarti nebūtais dalykais, neturėdami tam tikrų įrodymų, tikrai diskredituoja pačios institucijos vardą", – žurnalistams tuomet sakė šios komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė. Jeigu būtų girtumo požymių, jos nuomone, reikėtų kalbėti ir reaguoti, bet "šiuo atveju nebuvo kuo įtarti Seimo pirmininko pavaduotojo".
Seimo konservatoriams kilus įtarimų dėl galimai alkoholį vartojusio G.Kirkilo, jis pats teigė alkoholį vartojantis saikingai, o tą dieną jo nevartojęs.
Sąžinė rami
Tikrai ne taurę kavos 2000-ųjų vasarą buvo išgėręs ir jau minėtas buvęs ilgametis Kauno meras, dabar – Seimo narys konservatorius A.Kupčinskas, vėliau ne kartą pripažinęs, kad 2000-ųjų rugpjūčio 14 d. yra viena nemaloniausių jo gyvenime. Tą dieną jis buvo nubaustas 2 tūkst. litų bauda už tai, kad lengvąjį automobilį vairavo išgėręs ir pateko į avariją. "Nė vienas nėra be nuodėmės, aš – taip pat", – tuomet sakė A.Kupčinskas.
"Neprasilenkėme ant kalnelio važiuodami siauru miško keliuku. Buvo galima ginčytis, kas kaltas dėl įvykio, tačiau man nustatė girtumą ir pripažino kaltu. Tuo metu neturėjau pinigų, teko skolintis, kad galėčiau sumokėti baudą, bet iš tėvų pinigų neėmiau", – nemalonaus įvykio aplinkybes po kurio laiko aiškino A.Kupčinskas.
"Mano sąžinė rami, nes nuo atsakomybės nebėgau, baudą sumokėjau. Padariau išvadas, daugiau panašių nesusipratimų nėra buvę. Dabar ir šuniukus ties pėsčiųjų perėjomis praleidžiu", – juokavo tuometis Kauno meras. Jis, beje, garsėjo kaip uolus kovotojas su girtaujančiais savivaldybės tarnautojais ir nuolat kartojo, kad politikams galioja griežtesnės moralinės normos nei paprastiems piliečiams.
Savivaldybė – su kvapeliu
2013-ųjų gruodį viešumon iškilo tuomečio Kauno vicemero socialdemokrato Vasilijaus Popovo bėdos – policijos pareigūnai, atvykę į Kauno miesto savivaldybę, nustatė vicemerui sunkų girtumo laipsnį. Į alkoholio tikrintuvą V.Popovas pripūtė 2,94 promilės.
Švietimą, sveikatos apsaugą, ekologiją, sportą ir kitas sritis kuravęs mero pavaduotojas po šio įvykio išplatino atsiprašymą, pripažino, kad turi problemų dėl alkoholio, kelias savaites atostogavo, tačiau savo posto nepaliko. Jo atleidimo klausimas taryboje net nebuvo svarstytas.
Dėl draugystės su alkoholiu garsėjo ir skandalingasis politikas Vytautas Šustauskas, tačiau tai jam nesutrukdė eiti Kauno miesto mero pareigų ar dirbti Seime. Apie mero V.Šustausko draugystę su taurele ir nuotykius apsvaigus sklandė legendos, o bene labiausiai V.Šustauskas išgarsėjo per vieną baikerių šventę – tuomet jis girtas šoko, dainavo ir su malonumu pozavo fotografams. Nevengdavo skandalingasis politikas ir vairuoti išgėręs, o sykį sukėlęs avariją neblaivus kone per stebuklą liko beveik nesusižalojęs.
2014 m. Kovotojų už Lietuvą sąjungai tuomet vadovavęs, kaip įtariama, neblaivus V.Šustauskas smaginosi Laisvės alėjoje, o paskui užsuko ir į savivaldybę, kur sukėlė chaosą miesto tarybos posėdyje, įsiutęs ant žurnalistų riebiais keiksmais kvietė juos dvikovon.
Dėl draugystės su alkoholiu garsėjo ir skandalingasis politikas V.Šustauskas, tačiau tai jam nesutrukdė eiti Kauno miesto mero pareigų ar dirbti Seime./V. Skaraičio (Fotobanko) nuotr.
Politologas B.Ivanovas vis dėlto linkęs manyti, kad nuo A.Kupčinsko meravimo laikų situacija Kauno savivaldybėje ėmė gerėti. "Neminėsime tų veikėjų pavardžių, bet anksčiau savivaldybėje tvyrojo toks aitrus ne paties geriausio brendžiuko ir kavos kvapelis. Ir po truputėlį tas kvapas pradėjo sklaidytis. Jis pažįstamas, nes kai kuriose mokslo įstaigose irgi tvyro", – su ironijos gaidele pastebi pašnekovas. Jis sako sulaukdavęs ir savo studentų nusiskundimų dėl to, ką šie matydavo savivaldybėje atėję atlikti praktikos. "Bet tai buvo seniai", – pridūrė politologas.
Ar tai rodo, kad išties situacija keičiasi? "Dabar tiesiog kita situacija – karantinas, daugelis dirba iš namų – prie kompiuterio gali ir be kelnių, ir su viskio buteliu sėdėti, juk kompiuteris neturi alkotesterio ir nepatikrinsi, kaip tie politikai dirba, – juokėsi B.Ivanovas. – Juk visi pamename, kaip Seime politikai pūtė į alkotesterį, o paskui stebėjosi, kaip galėjo tiek pripūsti. Pagaliau, mes matome tik patį paviršių – juk policijos pareigūnai visų politikų nepatikrina."
Iš kitų klaidų nepasimoko
Tikrai ne vien Kauno politikai tokie nuodėmingi. Tarp Seimo narių būta ne vieno, susitepusio savo biografiją dėl draugystės su velnio lašais.
Buvęs Seimo narys Linas Balsys 2017 m. lapkritį į alkotesterį Seime pripūtė net 1,82 promilės. Tuomet jis gynėsi vartojęs ne alkoholį, o vaistus, ir netrukus savo automobiliu paliko Seimą. Įtardami, kad jis galėjo sėsti prie vairo neblaivus, Seimo darbuotojai pranešė policijai, o įvykis virto kone detektyvu, mat L.Balsys nepanoro bendrauti su pareigūnais, tad šiems teko budėti prie jo namų. Pradėtas tyrimas dėl L.Balsio vairavimo esant neblaiviam vėliau nutrauktas, nes nepavyko surinkti pakankamai įrodymų. Kad yra priklausomas nuo alkoholio, pats politikas nepripažino. Šią kadenciją L.Balsys į Seimą neišrinktas.
2014 m. Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis suabejojo socialdemokrato Broniaus Bradausko blaivumu darbe. K.Masiulis tuomet tvirtino, kad B.Bradauskas jam esą siūlė į snukį ir nesutiko pasitikrinti alkotesteriu. Pats B.Bradauskas tvirtino alkoholio nevartojęs ir sakė, kad tai provokacija.
2013 m. pareigūnams sustabdžius tuometės Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkės pavaduotojos Vincės Vaidevutės Margevičienės vairuojamą automobilį, alkoholio tikrintuvas užfiksavo 0,61 promilės. Seimo narė teisinosi, kad prieš sėsdama prie vairo gėrė širdį stiprinančių lašų – gudobelių antpilo. Teismas jai skyrė 1 tūkst. litų baudą ir metams atėmė teisę vairuoti.
Pilietinės demokratijos partijai atstovavęs Seimo narys Vladimiras Orechovas 2008 m. vasarį vairavo neblaivus – politiko kraujyje tuokart rasta 2 promilės alkoholio. Teismas Seimo nariui skyrė 2,5 tūkst. litų baudą bei devyniems mėnesiams atėmė teisę vairuoti.
2012 m. Seimo narys liberalcentristas Vincas Babilius, sukėlęs avariją, pabėgo iš įvykio vietos. Liudininkai tuomet tvirtino, kad Seimo narys atrodė neblaivus, svirduliavo ir siūlė nemenką kyšį. Girtas vairavęs jis neprisipažino, bet gavo 3,5 tūkst. litų baudą ir ketveriems metams neteko teisės vairuoti. 2012 m. rinkimuose į Seimą rinkėjų palaikymo V.Babiliui nepakako.
2008 m. tuomet konservatorių Egidijų Vareikį prieš pat Seimo rinkimus policija pagavo vairuojantį neblaivų – Seimo narys į alkoholio tikrintuvą įpūtė 1,37 promilės. Politikas paskelbė, kad traukiasi iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašo, bet likus kiek daugiau nei dviem savaitėms iki rinkimų to padaryti nebegalima, o su partijos sąrašu jis vėl buvo išrinktas į Seimą ir niekur nebesitraukė. 2013 m. vėl iškilo viešumon incidentai – Seimo narys neblaivus užtiktas Vilniaus oro uoste belaukiantis skrydžio į tarnybinę komandiruotę. Partijos vadovybės raginimai po šio įvykio trauktis iš Seimo liko neišgirsti. Po gydymosi nuo alkoholizmo politikas tikina įveikęs ligą ir gyvenantis blaivų gyvenimą. 2016 m. jis vėl buvo išrinktas į Seimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašu. Šį rudenį kandidatavęs su nauja politine jėga Krikščionių sąjunga E.Vareikis į Seimą nebepateko.
2009 m. rudenį prie vairo neblaivus buvo sulaikytas tuometis Seimo narys konservatorius Arvydas Vidžiūnas – jam nustatytas 0,83 promilės girtumas. Teismas politiką išteisino abejojant dėl alkoholio matuoklio parodymų objektyvumo. Politinės atsakomybės jis taip pat nesulaukė.
Pilstė Seimo salėje
Socialdemokratas Gintautas Mikolaitis 2008 m. išgarsėjo, kai sunkiai besiorientuodamas blaškėsi po Seimo rūmus. Tuomet Seimo narys išvyko į ligoninę tikrintis girtumo, bet paskui persigalvojo ir tai padaryti atsisakė.
2006 m. pavasarį G.Mikolaitis sukėlė avariją ir pabėgo – buvo kilę įtarimų, kad jis galėjo vairuoti neblaivus. Už šį poelgį jis gavo 3 tūkst. litų baudą, o partijos bendražygiai jį nubaudė išbraukdami iš sąrašo prieš 2008 m. vykusius rinkimus į Seimą.
2005 m. Darbo partijai atstovavusi Seimo narė Vilma Martinkaitienė neblaivi prie vairo pareigūnams įkliuvo Palangoje. Politikė prisistatė esanti bedarbė – slėpė, kad yra Seimo narė. Jai tada nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,78 promilės alkoholio. Seimo narė sulaukė Seimo etikos ir procedūrų komisijos įspėjimo.
2006 m. Vilniuje vairuojantis neblaivus per policijos reidą sulaikytas Seimo narys socialdemokratas Juozas Palionis.
Šiandien tai sunkiai įsivaizduojama, bet 2002 m. Seimo narys socialliberalas Kęstutis Skamarakas Seimo posėdžių salėje kolegoms politikams ir ten dirbusiems žurnalistams pilstė brendį – taip tautos išrinktasis šventė savo 50-metį. Tuomet K.Skamarako galimybe toliau dirbti Seime niekas nesuabejojo – politikas Seime išbuvo visą kadenciją, o vėliau dar tapo ir dirbo Raseinių meru.
