Specialistai teigia, kad prižiūrėti kūną reikia ne tik dėl estetinių priežasčių – įrodyta, kad antsvoris gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą, medžiagų apykaitos ir kitus sveikatos sutrikimus.

Anot vaistininkės Daivos Kulbickaitės, lieknėjimo proceso esmė yra labai paprasta – organizmui reikia gauti mažiau energijos, nei jis suvartoja.

„Tik dar kartą galiu patvirtinti, kad viskas prasideda nuo mūsų mitybos. Mitybos įpročius reikėtų keisti ne trumpam laikui, o iš esmės. Būtent dėl šios priežasties drastiškų dietų laikytis nereikia – per greitai numetus svorį, organizmas patiria didžiulį stresą ir pradeda kaupti riebalų atsargas būsimoms streso atakoms, todėl buvę kilogramai grįžta su kaupu. Be to, iš organizmo pasišalina skysčiai, gali sunykti raumenų audiniai ar sulėtėti medžiagų apykaita. Skaičiuojama, kad per mėnesį normalu netekti iki 3–4 proc. savo kūno svorio, o raciono energinė vertė negali būti mažesnė nei 30 kcal/kg kūno masės per dieną (1200 - 1500 kcal per dieną)“, – sako vaistininkė.

Pasak jos, svarbu ne tik tai, kiek kalorijų suvartojama, bet ir iš kokio maisto jos gaunamos. Be baltymų, angliavandenių ir riebalų, organizmui būtini ir vitaminai, mineralai, nesočiosios riebalų rūgštys bei kitos medžiagos.

„Pirmasis žingsnis galėtų būti įprastai naudojamus produktus pakeisti sveikesnėmis jų versijomis: baltą duoną – juoda ar kepta iš viso grūdo miltų, kiaulieną – vištiena, jautiena ar žuvimi. Nusprendus sulieknėti, taip pat yra ko pasimokyti iš vegetarų – daugiau nei pusę lėkštės turėtų užimti daržovės, sviestą galima pakeisti trintais avokadais, o vietoj mėsos patiekalų dažniau vartoti ankštines daržoves – pupeles, lęšius, žirnius“, – rekomenduoja vaistininkė.

Anot vaistininkės, reguliuojant svorį, svarbiausia nepasiduoti ir sveikata rūpintis visapusiškai. Specialistė pateikia penkis vertingus įpročius siekiantiems atsikratyti antsvorio.

5 patarimai:

• Gerkite vandenį. Kai norisi ko nors užkąsti, išgerkite pusę stiklinės vandens. Palaukite 20-30 minučių ir, jei alkio jausmas praeina, tai buvo tik troškulys. Vanduo taip pat padeda organizmui įsisavinti riebaluose sukauptas energijos atsargas.

• Judėkite. Norint padidinti fizinį aktyvumą, iš pradžių pakanka tik šiek tiek pakeisti savo gyvenimo įpročius. Pradėkite nuo paprastų dalykų: lengvos rytinės mankštos ar nedidelių atstumų įveikimo pėsčiomis.

• Išsimiegokite. Augimo hormonas, deginantis riebalus, ypatingai suaktyvėja pirmosiomis gilaus miego valandomis. Praleidžiant šį laiką gali smarkiai sumažėti riebalų degimo efektyvumas.

• Atsipalaiduokite. Nervinė įtampa ir stresas neigiamai veikia virškinimą, todėl sutrinka medžiagų apykaita. Be to, dėl padidėjusio kortizolio (streso hormono) susidaręs cukrus pavirsta į riebalus.

• Pasitarkite su specialistu. Apie norą atsikratyti antsvorio papasakokite savo šeimos gydytojui ar vaistininkui. Jums pravers patarimai, kokių vitaminų, mineralų ir kitų veikliųjų medžiagų gali prireikti lieknėjant.

Artėjančios Velykos yra viena gražiausių pavasario švenčių, labiausiai įkvepiančių puoštis ir puošti savo namus. Bet ar žinote, kaip paruošti Velykų stalą, kad jis viliotų ne tik gardžiais patiekalais, bet ir nepamirštama išvaizda? Knygos „Balansas: Skanus maistas ir sveikos gyvensenos idėjos aktyviems žmonėms“ receptų autorius Martynas Praškevičius pasakoja, kad neįsivaizduoja Velykų be stilingai ir kruopščiai papuošto stalo.

Dėmesys detalėms

„Pagrindinių patiekalų Velykoms ruošiame ne tiek ir daug: ant stalo būtinai turime šviežių salotų, kiaušinių ir vieną pagrindinį patiekalą, pavyzdžiui, keptą antį. Aš daugiau dėmesio skiriu mažesnėms detalėms ant stalo – kaip patiekiu sviestą ir duoną, kokiomis medžiagomis papuoštas pats stalas. Labai svarbu stalo neperkrauti pagrindiniais patiekalais, kad sudarytume iš tiesų šventinį įspūdį“, – pasakoja Martynas.

„Švęskite pavasarį ir iki Velykų prisidaiginkite įvairių sėklų, pavyzdžiui, žirnių ar saulėgrąžų. Jomis ir puoškite Velykų patiekalus. Sėklas sudėkite ant vatos stiklainyje, apšlakstykite vandeniu ir laikykite uždarę sandariai, kol pradės dygti. Tuomet atidarykite ir auginkite daigus iki pageidaujamo dydžio. Be to, visuomet labai didelį įspūdį palieka netikėtai patiektas net toks įprastas patiekalas kaip sumuštiniai – ant stalo paberkite grūdų ir tiesiai ant jų sudėkite sumuštinius. O stalo vandenį patiekę išvalytame balto vyno butelyje taip pat išgausite netikėtą efektą“, – pasakoja šefas.

Rinkitės natūralias spalvas

Stalo puošybai ir patiekalų patiekimui geriausia rinktis kuo natūralesnes gamtos spalvas bei natūralias priemones ir vengti akį rėžiančių spalvų. Jų ypač neturėtų atsirasti lėkštėse ir kituose induose, kuriuose planuojate pateikti savo patiekalus. Spalvingi ir pavasarį primenantys patiekalai geriausiai atrodo žemės spalvų vienspalvėse, matinėse lėkštėse.

„Juk fantastiškai stalą papuošite grūdais, šiaudais ar samanomis, kitos dekoracijos tampa nebereikalingos. Galite ant stalo apgyvendinti augalų ar jų daigų nedideliuose vazonėliuose. Dar geriau – paruoškite itin gražias salotas: ne sumeskite visus produktus į vieną krūvą, o dėliokite salotas kompoziciškai. Aš visuomet pradedu nuo stambiausių salotų elementų ir dedu juos į apačią, smulkesnius į viršų – iš tiesų toks principas galioja visiems patiekalams. Salotų lapus verta sustatyti vertikaliai viršūnėlėmis į viršų, tarsi jos vis dar augtų. Kitus salotų ingridientus galima sukaišioti tarp lapų – taip patiekalas atrodys itin patrauklus ir šviežias“, – pataria Martynas.

Eksperimentuokite su skoniais

Ruošdamas vos keletą pagrindinių patiekalų Velykoms, Martynas daug dėmesio skiria „ne pirmu smuiku grojančiam“ maistui: „Pasirūpinu, kad per šventes visuomet turėtume įvairių rūšių skanios duonos, įdomaus sviesto ar naminio majonezo su prieskoniais. Man svarbu, kad šie patiekalai taip pat būtų gražiai patiekti – dar Kaziuko mugės metu įsigyju medinių peiliukų sviestui, įdomaus dizaino indelių. Taip pat stengiuosi, kad stalą papildytų ne tiesiai iš šaldytuvo ištrauktas sviestas, o papildytas prieskoniais. Pasidalinsiu idėja naminiam majonezui – pagardinkite jį česnaku, šviežiu baziliku ar japoniškais „wasabi“ krienais! Tada net paprastas kiaušinis su kiekvienu kąsniu bus kitoks ir įsimintinas.“

Velykos – tai gamtos atbudimo ir prisikėlimo šventė. Po žiemos mus džiugina net ir patys mažiausi augalų daigeliai. Taigi šventinį stalą floristė Asta Šlekienė siūlo puošti natūraliais augalais, žalumynais, kurie pabrėš pavasarinės šventės išskirtinumą ir pripildys namus Velykų dvasia.

Puiki idėja Velykoms – jauni daigeliai, tarkime, pipirnės. Dizainerė atkreipia dėmesį, kad pikantiško skonio aromatingi lapeliai ne tik puošnūs, bet juose gausu ir įvairiausių vertingų maistinių medžiagų.

Taip pat gražu ir prasminga šventinį stalą papuošti vainiku. „Velykiniai vainikai yra lengvi, ažūriniai, jiems gaminti naudojamos natūralios medžiagos, – sako floristė. – Dar vienas pavasario pranašas – prasprogę kačiukai. Jie visuomet mums primena, kad jau pavasaris.“

Velykos neatsiejamos ir nuo gyvybės, vaisingumo simbolio – kiaušinių. Yra be galo daug jų marginimo būdų: vieni piešia vašku, kiti kiaušinius margina skutinėdami, treti nepakartojamus raštus išgauna virdami kiaušinius, įvyniotus į įvairius žolynus. „Mes iš samanų pagaminome kiaušinio formą, po to ją apklijavome kačiukų pumpurais – paprasta, bet labai miela“, – šypsosi A. Šlekienė.

Jei nesate alergiški kvapams, Velykų stalą galima papuošti ir vienais gražiausių pavasarinių žiedų – jacintais.

„Galima primerkti įvairių spalvų jacintų žiedų ir namai tikrai prisipildys šventiškos nuotaikos“, – pataria floristė.

Velykinį stalą papuoštų ir pirmieji snieguolių žiedai. Kaip miniatiūrines vazeles, į kurias pamerkiamos gėlės, galima panaudoti ir kiaušinių lukštus, o kad tokia vazelė nesivartytų – ji įstatoma į taurelę.

A. Šlekienė rekomenduoja paeksperimentuoti ir pasigaminti vaškinių kiaušinukų. „Jie taip pat gali būti kaip vazelės, į kurias galima sumerkti pirmuosius pavasario žalumynus“, – sako ji ir linki ruošiantis Velykoms nepamiršti gamtos mums dovanojamo grožio.

Artėjant šv. Velykoms pradedama sukti galvas, kaip originaliai ir išradingai marginti kiaušinius. Turbūt visi žinome tradicija tapusius marginimo būdus: dažymą svogūnų lukštais, dekoravimą vašku ar džiovintomis žolelėmis, skutinėjimą. Tačiau atsiranda vis naujų kiaušinių marginimo būdų. Šį kartą – kitokie marginimo būdai, kurie nereikalauja didelio pasiruošimo.

Kaklaraiščio atspaudas

Išbandytas būdas marginti kiaušinius naudojant šilkinius kaklaraiščius, kurių teks paieškoti dėvėtų drabužių parduotuvėse. Jums reikės šilkinių kaklaraiščių su raštais, baltų ir dar nevirtų kiaušinių, siūlo bei puodo. Išardžius kaklaraištį į vientisą medžiagą, ji sukarpoma į nedideles skiauteles, audinys turi apgaubti visą kiaušinį. Suvyniojus kiaušinį į medžiagą, siūlu margutis sutvirtinamas, kad audinys būtų standžiai prigludęs. Galiausiai visi paruošti kiaušiniai keliauja į puodą ir verdami iki 30 min. Palikite atvėsti. Nebijokite į puodą sudėti skirtingų raštų kiaušinių, tarpusavyje jie nenusidažys. Atvėsusius kiaušinius išvyniokite, tada ir pamatysite stebuklingą šilkinio kaklaraiščio rašto atspaudą ant margučio.

Puošimas kreidelėmis 

Šis būdas ypač paprastas, labai tinka, kai namuose auginate mažuosius, kuriuos norite įtraukti į margučių dažymo procesą. Reikia kietai išvirti baltus kiaušinius, juos išėmus iš puodo įdėti į laikiklius. Svarbu jų neatvėsinti. Pasirinkę norimą kreidelę, sukamais judesiai pradėkite marginti ką tik iš puodo išimtą baltą kiaušinį. Koks bus margutis? Tai priklauso tik nuo jūsų pasirinktų kreidelių spalvų ir piešiamų ornamentų.

Dekoravimas pagal moteris

Atlikusios nagų lakų reviziją, neskubėkite išmesti tų, kuriuose mažai telikę lako. Margučių dažymui reikės baltų, kietai virtų kiaušinių, plastikinio indelio, vandens, pasirinktų spalvų nagų lako, medinio pagaliuko bei lateksinių pirštinių, kad nenusidažytumėte savo nagų. Į pasirinktą plastikinį indelį įpilate kambario temperatūros vandens. Į indelį įlašinate norimo spalvų nagų lako ir su mediniu pagaliuku atsargiai perbraukiate paviršių, kad pasilietų lako spalvos. Tik nesukite ratu, nes susigadins. Į paruoštą ornamentą, užsidėję pirštinę, merkite kiaušinį, o ištraukę iš vandens padėkite išdžiūti. Vėliau su tuo pačiu margučiu eigą pakartokite, galite naudoti ir kitas nagų lako spalvas, taip jūsų margutis taps dar įspūdingesnis.

Dažymas nuoviromis

Šis dažymo būdas yra skirtas tiems, kurie pripažįsta natūralumą. Margučių dažymui reikės karštų, kietai išvirtų, baltų kiaušinių ir norimos spalvos nuovirų, pvz., morkų. Į pasiruoštas nuoviras dėkite kiaušinį ir palikite jį penkioms valandoms, kad lukštas įsigertų natūralių dažų. Nuoviroms ruošti patariama naudoti morkas, raudonąjį kopūstą, špinatus, ciberžolę, kajano bei čili pipirų miltelius, kavą ar mėlynes.

Karklo šakelės, verbos, žvėrių skulptūrėlės ar gyvos gėlės – kuo lietuviai puošia velykinį stalą? Antanas Mažonas, floristas dizaineris ir dekoro meistras, sako, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai renkasi tradicinius dekoro elementus – vazas su beržo arba karklo šakelėmis, o gyvos gėlės per Velykas – gana reta puošybos detalė.

Velykinį stalą gyvomis gėlėmis puošia tik 6 proc. lietuvių, rodo „Spinter tyrimų“ atliktas reprezentatyvus lietuvių tyrimas. Beveik trečdalis – 30 proc. – lietuvių velykinį stalą puošia sprogstančiomis karklo šakelėmis, iš džiovintų augalų pagamintomis tradicinėmis verbomis – 27 proc., o beržo šakelėmis – 22 proc. apklaustųjų. Dar mažiau – 19 proc. – lietuvių renkasi šventintas kadagio šakeles.

Dirbtinės gėlės netinka

A. Mažono teigimu, Velykos yra bundančios gamtos šventė, todėl ruošiant velykinį stalą dažniau derėtų rinktis gyvus augalus bei gėles.

„Velykos pirmiausia reiškia atgimimą – kalasi pirmieji daigai, pražysta gėlės. Todėl ir šventinio stalo dekorui reiktų rinktis tai, kas kvepia pavasariu, kas yra lengva, žalia ir gaivu. Karklo šakelės su „kačiukais“, pirmieji gėlių žiedai iš gėlyno, indeliai su želmenimis, žaliuojančios beržo šakelės – šiais augalais papuoštas stalas atrodys lengvas ir šviesus. Svarbiausia – stalo neperkrauti, nesirinkti dirbtinių gėlių, nesudėti ant jo visko, kas po ranka, kad nebūtų „vizualinio triukšmo“, – sako A. Mažonas.

Daugiausiai lietuvių – net 73 proc. – puošdami velykinį stalą apsiriboja margučiais. Kaip rodo tyrimas, margučius ir žvakes kaip puošybos elementą labiau vertina vyrai nei moterys. Pastarosios dažniau renkasi karklo šakeles ir verbas.

Geltonos ir baltos gėlės

Velykiniam stalui labiausiai tinka geltonos ir baltos spalvos gėlės bei kuo daugiau žalumynų. Pasak floristo dizainerio, puošdami stalus, pro šalį neprašaus tie, kurie pasirinks baltus arba geltonus narcizus, hiacintus, jei patinka jų kvapas, taip pat tulpes. Tiesa, jis ragina nepabijoti išbandyti ir netikėtų spalvų derinių, pavyzdžiui, rausvos su tamsiai violetine, mėtos su koralo spalva.

Gėlių išdėliojimas ant stalo taip pat reikalauja žinių ir kūrybiškumo. „Jeigu stalas nukrautas vaišėmis, geriau pamerkti gyvas gėles į atskiras vazeles. O jeigu stalas didelis ir vietos jame daugiau, geriau būtų visą dekorą sutelkti į stalo vidurį. Be to, ant kiekvienos lėkštės galima dėti po gėlės žiedą, žalumyną, lapelį. Arba visa tai prisegti prie servetėlių“, – pataria A. Mažonas. 

Kas prie ko dera?

Tyrimas parodė, kad velykinį stalą įvairiomis – avinėlių, zuikių, viščiukų – skulptūrėlėmis puošia 13 proc. lietuvių, kiek daugiau renkasi žvakes (17 proc.).

„Norint stalą puošti skulptūrėlėmis, reiktų nemaišyti medžiagų, iš kurios jos pagamintos, bei spalvų. Pavyzdžiui, jei ant stalo dėsime spalvotą keramikinį zuikį ar išmargintą anties skulptūrėlę, ji tikrai netiks prie skaidrių indų. Be to, jei ant stalo daugiau patiekalų, skulptūrėles verčiau dėti jo centre bei pabandyti iš jų suformuoti tam tikrą ansamblį, „istoriją“, – sako stalo dekoro meistras. 

Ruošiant ir dekoruojant velykinį stalą, nereikėtų savęs pernelyg varžyti ir neapsiriboti tik tuo, kas įprasta nuo seno – margučiais, kadagio šakelėmis ar verbomis. Bet kokį šventinį stalą galima įsivaizduoti kaip meno kūrinį.

„Ruošiant šventinį stalą, svarbu išlaisvinti savo kūrybiškumą. Netgi paprastos dekoro detalės gali virsti išradingais papuošimais, o maistas – gurmaniškais patiekalais, jei nepabijosime jų pagardinti pikantiškais prieskoniais ir  padažais. Be to, nereikia pamiršti, kad maisto gaminimas ir stalo puošyba virs kūrybišku procesu tik tada, jei tai bus daroma kartu su gimine ar šeima. Bendraujant, dalinantis nuomone, visiems kartu laukiant šventės pradžios“, – teigia specialistas.

„Vienas žmogus žiūri į kiaušinio lukštą ir nieko nemato, o kitas, žiūrėk, pagamina iš jo mažas sūpuokles, pakabina ant karklo šakelės – ir stalas iškart gražesnis“, – sako Zita Kelmickaitė, garsi muzikologė, televizijos ir radijo laidų vedėja. Pasak jos, tikrasis žmogaus kūrybiškumas – tai pamatyti detalę, iš kurios gali kažką sutverti. Būtent toks įžvalgumas praverčia ruošiantis gražiausiai pavasario šventei – Velykoms.

Z. Kelmickaitės teigimu, nuo seno žmonės Velykoms rengdavosi labai kruopščiai ir atsakingai. Tai buvo svarbiausia pavasario šventė ir ypatingas metas – baigdavosi Gavėnia, todėl žmonės galėdavo sau leisti daugiau iškilmingumo, linksmybių ir sotesnio maisto. Būtent čia atsiskleisdavo žmonių kūrybiškumas.

„Vienas pagrindinių Velykų akcentų būdavo stalas. Jį žmonės puošdavo tuo, kas buvo po ranka – įvairiais gamtos elementais. Juk kas gali būti gražiau už sprogstančias beržo šakeles arba „kačiukus“. Be to, prieš Velykas prie namų išdygdavo ir sužydėdavo pirmosios gėlės, miškuose – žibutės, prasikaldavo pataisai. Šiais augalais žmonės papuošdavo lėkštes, apkaišydavo kraitelę su pagrindine Velykų „valiuta“ – margučiais“, – pasakoja garsi moteris.

Dar daugiau kūrybos žmonės pasitelkdavo gamindami maistą. Pasak muzikologės, jei šiandien lietuviai neįsivaizduoja velykinio stalo be margučių, tai anksčiau ant jo būtinai turėdavo atsirasti koks nors sotus patiekalas, dažniausiai – iš mėsos.

„Pavyzdžiui, Žemaitijoje žmonės iš anksto kepdavo kugelį – su kiaulės kojomis, karka. Kiti gamindavo kumpį, kepdavo žąsį arba antį. Stalas būdavo itin gausus, nes po ilgo pasninkavimo pagaliau galėdavai valgyti mėsą. O štai kiaušinius žmonės užkąsdavo su velykiniu pyragu, daug sviesto ir aštriais krienais, kurie net ašaras varydavo“, – sako muzikologė.

Būtent sviesto ant velykinio stalo niekada netrūkdavo. Ir, kaip sako Z. Kelmickaitė, ne paprasto gabalo, kokį šiandien nusiperkame iš parduotuvės, bet tokio, iš kurio giminės padarydavo velykinį avinėlį.

„Kadangi Velykos – Kristaus prisikėlimo šventė, avinėlis būdavo itin svarbus simbolis. Moterys jį formuodavo iš sviesto, gražiai išsukdavo šaukšteliu, padarydavo mažą meno kūrinį. O tos, kurios nemokėjo to padaryti, prašydavo kaimynių. Avinėlis iš sviesto tapdavo prabangia stalo puošmena“, – teigia Z. Kelmickaitė.

Ji pabrėžia, kad Velykos visada buvo didelių giminių šventė – to nereikėtų pamiršti ir šiandien. Jos teigimu, kad ši pavasario šventė būtų dar linksmesnė, reiktų nepamiršti ir žaidimų – margučių ridenimo, daužimo, dalybų.

O tiems, kurie Velykas švenčia kaime, muzikologė siūlo išbandyti seną lietuvių paprotį – pakabinti pirmąsias sūpynes ir kuo aukščiau išsisupti. Senovės lietuviai tikėjo, kad kuo aukščiau išsisupsi, tuo geriau linai derės. Be to, supimasis reiškė jausmų atgimimą, vaisingumą.

Velykos šiemet ankstyvos, todėl svarbu nepražiopsoti laiko, kai galima pasirūpinti pavasarinėmis žydinčiomis šventinio stalo puošmenomis.

Anot Dubravos arboretumo viršininkės dendrologės dr. Valerijos Baronienės, kuo aukščiau pakyla lauko termometro stulpelis, tuo mažiau reikia laiko šakelėms susprogti ir pražysti. Jei norėsime per šias Velykas namuose pamerkti ant šventinio stalo žydinčių šakelių, joms pražydinti pakaks ir poros savaičių, o kai kuriems augalams ir dar mažiau. Jei nepatingėsime, turėsime gražią puokštę ant Velykų stalo, o jei dar pakabinsime ant žydinčių šakelių išpuoštų margučių, stalas tikrai atrodys šventiškai.

"Likus maždaug dviem savaitėms iki Velykų pamerkime kambaryje, ant saulėtos palangės geltonžiedžių sedulų, ankstyvųjų rūšių rododendrų (daūrinio, kanadinio), joštos (serbentinio agrasto, labiau žinomo kaip serbento ir agrasto hibridas), smailialapės lanksvos, pilkosios lanksvos ‚Grefsheim‘ ir kitų baltai žydinčių lanksvų, vyšnių, migdolo keružio, kamčiatkinio ar valgomojo sausmedžio šakelių – jos tikrai pražys Velykoms", – įsitikinusi dendrologė. Ji pastebėjo, kad baltai žydinčios lanksvos paprastai pražysta balandžio–gegužės mėnesiais, todėl labiau tinka pražydinti nei žydinčios rausvai, kurių žiedai dažniausiai išsiskleidžia tik birželį ar liepą.

Panašiai laiko reikėtų serbentų, kiek ilgiau – obelų, kriaušių, alyvų, gudobelių, raugerškio, putinų šakelėms pražydinti, na, o forsitijų šakelėms pakaks ir savaitės. Dendrologė pataria neužmiršti kas 3–4 dienas pakeisti vandenį inde, į kurį pamerktos šakelės.

Žinoma, gamta mėgsta pokštauti. Anot dr. V.Baronienės, gali būti, kad vienos šakelės pražys anksčiau, kitos – vėliau. Tad neprošal pamerkti skirtingu laiku žydinčių krūmų ir medžių šakelių. Nereikėtų pamiršti ir paprasto lietuviško beržo ar klevo bei kaštono šakelių. Neverta merkti šakelių tų medžių ir krūmų, kurie žydi birželio pabaigoje ar liepos pradžioje – jie išleis tik lapelius.

Šventinis stalas – ne tik gardūs patiekalai. Jis neįsivaizduojamas be dekoro detalių – gėlių, žvakių, spalvingų servetėlių bei įvairaus dydžio ir formų statulėlių, kurios stalui suteikia elegantiškumo. Tačiau ne kiekviena šeimininkė žino, kaip visus šiuos dalykus suderinti, kad stalas neatrodytų perkrautas arba, atvirkščiai, tuščias ir be šventinės dvasios.

Šie klausimai tampa ypač aktualūs artėjant gražiausiai pavasario šventei – Šv. Velykoms. Ką daryti, kad velykinis maistas derėtų prie staltiesės spalvos, taurių blizgesys neužgožtų šakučių atspalvio, o lėkščių ornamentai – gėlių? Pasak stalo dekoro meistrų, pirmiausia reiktų nebijoti eksperimentuoti, tačiau ir nepersistengti, jausti saiką.

Floristas dizaineris Antanas Mažonas sako, kad pradedant puošti stalą, svarbiausia yra staltiesė. Ji lyg drobė, ant kurios vėliau bus „tapomas“ visas paveikslas – indai, maistas, dekoro elementai.

„Pabandykite ant velykinio stalo pakloti kelias skirtingo dydžio staltieses viena ant kitos arba padalinkite stalą zonomis. Tą galite padaryti skirtingų spalvų ir raštų servetėlėmis arba nevienodo dydžio medžiaginiais takeliais. Taip stalas atrodys iškilmingiau. Tačiau būkite atsargūs – spalvų margumynas neturėtų rėžti akies“, – sako A. Mažonas.

Dekoruojant stalą patartina atsižvelgti ir į namų interjerą. Jeigu svetainėje dominuoja klasika, o giminei svarbios tradicijos, rekomenduojama rinktis šiltas, jaukias spalvas ir medžiagas – medį, liną, vašką, žemiškus tonus. O jeigu namai modernūs, o stalas, pavyzdžiui, stiklinis, tuomet siūloma pagalvoti apie modernias gėlių vazas, metalo detales, net stiklinius indus.

Jei renkatės minimalizmą, patariama stalo neapkrauti maistu ir lėkštėmis. Dekoro elementai turėtų derėti prie patiekalų. 

A. Mažonas ragina pasikliauti intuicija bei aklai neapsiriboti vienu griežtu stiliumi. „Tie patys stalo dekoro elementai gali būti naudojami tiek klasikinio, tiek modernaus stiliaus namuose. Pavyzdžiui, klasikiniame dekore stiklas gali būti spalvotas, o jeigu puošiate dar prabangiau – rinkitės krištolą. O jei ant stalo dominuoja metalo detalės, stiklas gali būti rudintas arba chromuotas“, – pasakoja stilistas.

Pasak jo, nepamainomas dekoro elementas – žvakės. Jos gali būti natūralaus vaško, žemos arba aukštesnės, baltos arba aukso spalvos. Žvakes patartina priderinti ir prie indų – baltos žvakės labiau tiks prie baltų, o spalvotos žvakės – prie margintų indų.

Visgi A. Mažonas pabrėžia, jog tikroji puošyba prasideda tada, kai žmonės nebijo laužyti taisyklių, saikingai nukrypsta nuo normos, išlaisvina kūrybiškumą.