Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.

Bylos duomenimis, L. B. buvo kaltinamas, kad būdamas įmonės direktoriumi, į valstybės biudžetą nemokėjo privalomų mokesčių. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) verslininkui siuntė priminimus, tačiau jo valdoma įmonė nesumokėjo beveik 100 tūkst. eurų jai priklausiusių mokesčių, nors tvarkomoje apskaitoje nagrinėtu laikotarpiu buvo įregistruota beveik 110 tūkst. eurų dydžio skolų užskaitų, taip sumažinant kitus įsiskolinimus.

Pirmosios instancijos Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu L. B. buvo išteisintas, motyvuojant sudėtinga įmonės finansine situacija.

Kauno apygardos prokuratūros prokurorė su tokiu teismo nuosprendžiu nesutiko ir teikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė L. B. pripažinti kaltu dėl mokesčių nesumokėjimo ir valstybės naudai priteisti VMI civilinį ieškinį.

Prokurorė, remdamasi tyrimo metu surinkta medžiaga ir visais įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, skunde motyvavo, jog įmonė turėjo realią galimybę ir išteklius mokesčiams sumokėti, tačiau šiuos mokėjimus sąmoningai vengė atlikti.

Kauno apygardos teismas prokuratūros skundą patenkino ir priėmė naują nuosprendį.

Teismui perduota jo byla dėl galbūt apgaulingai tvarkytos buhalterijos bei, kaip įtariama, išvengtų sumokėti per 11,2 tūkst. eurų mokesčių, ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad 2018 metais įmonės direktorius į bendrovės apskaitą galėjo neįtraukti sąskaitų faktūrų už kapavietėje atliktus darbus 3 tūkst. eurų vertės darbus.

Taip pat įtariama, kad tais pačiais metais įmonei priklausančiose patalpose buvo spaudžiamos sultys, o už šias paslaugas gauti pinigai nebuvo fiksuojami kasos pajamų orderiais.

FNTT tyrimo duomenimis, direktorius su darbuotojais galbūt atsiskaitydavo neoficialiai, dalies darbo užmokesčio nefiksuodamas bendrovės apskaitoje. Neoficialiai išmokėta suma gali siekti 19,3 tūkst. eurų.

Manoma, kad siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, įmonės vadovas atsakingai buhalterei galėjo teikti tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbo užmokesčio išmokėjimą, todėl buhalterė, teikdama deklaracijas apie metines gyventojams išmokėtas išmokas bei pranešimus apie apdraustuosius, neįrašė duomenų apie per 25 tūkst. eurų priskaičiuotą papildomą darbo užmokestį bei į pranešimus apie apdraustuosius neįrašė beveik 8,5 tūkst. eurų įmokų.

Skaičiuojama, kad tokiu būdu į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta per 11,2 tūkst. eurų mokesčių.

Direktoriui pateikti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir mokesčių vengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, surašęs kaltinamąjį aktą, baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 100 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Be to, įmonės direktorius ir pati įmonė siunčiami į teismą – jiems pateikti kaltinimai dėl mokesčių vengimo, teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, bei apgaulingo apskaitos tvarkymo, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

2020 metų vasarą ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai, įtarė, kad įmonės vadovas galėjo neapskaityti kelių milijonų eurų pardavimo pajamų, mokėti darbo užmokestį vokeliuose bei vengti mokesčių teikiant melagingus duomenis apie pajamas.

Įtariama, kad neapskaitytos pajamos buvo įgytos naudojantis galbūt direktoriaus sukurtu nusikalstamu veikimo mechanizmu – vadybininkai pardavinėjo įmonės prekes be apskaitos dokumentų, o surinktos neapskaitytos lėšos buvo naudojamos darbo užmokesčiui „vokeliuose“ išmokėti.

Pasak FNTT, per ikiteisminį tyrimą pavyko nustatyti, kad galbūt neapskaitytų pajamų suma siekia beveik 1,3 mln. eurų.

Tyrimo duomenimis, per 280 darbuotojų visoje Lietuvoje turintis prekybos tinklas galėjo mokėti neoficialius darbo užmokesčius ir priedus parduotuvių darbuotojams.

Manoma, kad „vokelio“ dydis priklausė nuo apyvartos – buvo mokamas sutartas procentas nuo įvykdytų pardavimo planų. Pareigūnams apklausus įmonės darbuotojus, pavyko nustatyti, kad vokelis galbūt mokėtas 13-ai darbuotojų 146 kartus.

FNTT nuotr.

Gavę ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistų išvadas, išanalizavę „juodąją buhalteriją“ bei palyginę duomenis su oficialiai pateiktomis deklaracijomis pareigūnai suskaičiavo, kad vengiant mokesčių valstybei galėjo būti padaryta per 403 tūkst. eurų žala. Įmonės direktorius tai pripažino ir atlygino visą priskaičiuotą sumą.

Šiame tyrime visoje Lietuvoje atlikta 15 kratų – įmonės administracijoje, prekybos vietose, darbuotojų ir įmonės savininkų gyvenamosiose vietose.

Rasti ir paimti tyrimui reikšmingi duomenys ir dokumentai, „juodoji buhalterija“ su neoficialaus atlyginimo mokėjimo ir gautų neapskaitytų pajamų duomenimis bei 460 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Įtarta, kad pinigai gauti pardavus prekes be apskaitos dokumentų.

Tyrimui vadovavo ir jį kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Virginija Tilvikienė, byla perduota teismui. Laikinai buvo apribota nuosavybės teisė į įmonės ir asmeninį turtą, siekiantį 2,6 mln. eurų, tačiau valstybei padaryta žala buvo visiškai atlyginta, todėl apribojimai panaikinti.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Jos teigimu, didelės apimties ikiteisminis tyrimas pradėtas įtariant, kad gerai organizuota bendrininkų grupė už atlygį – sutartą procentą nuo PVM sumos dydžio – klastoja dokumentus, jog realiai veikiančios įmonės galėtų išvengti privalomo mokėti PVM.

„Pareigūnai įtaria, kad penkių asmenų bendrininkų grupė, valdydama bent 12 jokios veiklos nevykdančių įmonių, galėjo išrašinėti netikras sąskaitas faktūras penkioms veiklą vykdančioms įmonėms už neva suteiktas reklamos paslaugas – skrajučių gamybą ir platinimą, spaudos darbus, lankstinukų gamybą ir kt.“, – rašoma pranešime.

Tarnyba teigia, kad suklastotos sąskaitos galimai išrašytos dideles apyvartas turinčioms įmonėms, kurios, įtraukusios netikras sąskaitas už tikrovėje nevykusius sandorius į savo apskaitas, siekdavo susimažinti mokėtiną PVM ir gauti bendrovių buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų lėšų.

Skaičiuojama, kad per ketverius metus, pasinaudojant tokia PVM sukčiavimo schema, bendrai galėjo būti išvengta per 500 tūkst. eurų PVM.

Penki asmenys ir dvi įmonės kaltinami dokumentų klastojimu, kai dėl to galėjo būti padaryta didelė žala, apgaulingu apskaitos tvarkymu bei didelės vertės svetimo turto įgijimu sukčiaujant.

Šiose sukčiavimo schemose dalyvavo dar 17 asmenų, su jais susiję ikiteisminiai tyrimai buvo atskirti ir užbaigti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji bendrininkų grupės nariai atlygino dalį valstybei padarytos žalos – sumokėta beveik 183 tūkst. eurų.

Ši byla perduota nagrinėti teismui.

Už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą griežčiausiai gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Dokumentų klastojimas, kai dėl to galėjo būti padaryta didelė žala, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Barselonos prokuratūra kaltina 44-erių dainininkę nesumokėjus iš viso 14,5 mln. eurų mokesčių, kuriuos turėjo sumokėti Ispanijoje 2012–2014 metais.

Dainininkė, žinoma kaip hitų „Waka Waka“ ir „Hips don‘t lie“ atlikėja, kaltinimus  neigia.

Jei nebus pasiektas neteisminis susitarimas, Shakira gali atsidurti teisiamųjų suole ir būti nuteista kalėti, ketvirtadienį rašė laikraštis „La Vanguardia“.

Ginčo esmė yra klausimas, kur tais metais Shakira turėjo mokėti mokesčius.

Prokuratūra daro prielaidą, kad atlikėja Ispanijoje gyveno daugiau nei pusę metų per trejus metus, t. y. ilgiau nei 183 dienas. Tai reikštų, kad už bet kur pasaulyje gautas pajamas ji būtų turėjusi mokėti mokesčius Ispanijoje.

Tačiau Shakira ne kartą pabrėžė, kad 2012–2014 metais ji gyveno ne Ispanijoje, o Bahamose ir tik retkarčiais atvykdavo į Ispaniją.

Shakira jau 10 metų draugauja su ispanų futbolo žvaigžde, „FC Barcelona“ profesionalu Gerardu Pique ir turi su juo du vaikus. Pasak jos pačios, ji oficialiai Ispanijoje gyvena tik nuo 2015 metų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vaida Pužauskienė, o jį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnai.

Bylos duomenimis, maitinimo paslaugas bei išvažiuojamųjų banketų ruošimą teikiančios įmonės direktorius, 38 metų N. D., į apskaitą neįtraukė daugiau nei 107 tūkst. eurų. Už įvairioms progoms paruoštą maistą įmonė atsiskaitymus priimdavo grynaisiais pinigais, tačiau klientams pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento neišduodavo. Per kiek ilgiau nei 8 mėnesius surinkta grynųjų pinigų suma buvo neįtraukta į buhalterinę apskaitą ir tokiu nelegaliu būdu išvengta mokesčių sumokėjimo.

Taip pat išsiaiškinta, jog bendrovės direktorius per beveik dvejus metus 6 savo darbuotojams ir 3 įmonėje neįdarbintiems asmenims išmokėjo bendrai virš 6 tūkst. eurų atlyginimą. Nuo 30 eurų iki 200 eurų siekusius priedus gaudavę darbuotojai teigė, kad įtarimų jiems nekilo, jog už papildomai gautus grynus pinigus pasirašyti nereikėdavo. Be darbo sutarčių įmonėje dirbusiems indų plovėjams ir pagalbiniam darbuotojui sutarta alga buvo išmokama grynaisiais. Nustatyta, jog šie duomenys apie išmokamą darbo užmokestį ir priedus į apskaitą nebuvo įtraukiami.

Nuteistasis direktorius, pateikdamas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei išmokėtą darbo užmokestį, į šią nelegalią veiklą įtraukė ir dvi nieko apie tai neįtariančias apskaitos įmones, kurios buvo atsakingos už jo bendrovės buhalteriją.

Skirdamas bausmę Klaipėdos apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis pripažino nesumokėtų mokesčių sumą, ją deklaravo ir įsipareigojo atlyginti, todėl nusprendė jam skirti subendrintą 6 tūkst. eurų baudą.

Praeityje su Holivudo aktoriumi Leonardo DiCaprio (Leonardu Dikaprijumi) susitikinėjusi B. Refaeli liepą buvo pripažinta kalta dėl melagingos informacijos apie užsienyje išgyvento laiko pateikimą siekiant išvengti mokesčių Izraelyje.

Pagal anksčiau pasiektą susitarimą, kuomet manekenė pripažino kaltę mainais į švelnesnę bausmę, tris vaikus auginančiai 35 metų moteriai teismas skyrė 2,5 mln. šekelių (721 tūkst. JAV dolerių) baudą ir nurodė padengti mokestines skolas.

B. Refaeli viešuosius darbus dirbs Tel Avivo priemiestyje ir nuo rugsėjo 21 d. padės rimtą fizinę ir psichinę negalią turintiems žmonėms.

Pagal galiojančią tvarką, šalyje negyvenantys Izraelio piliečiai yra atleidžiami nuo prievolės deklaruoti užsienyje gautas pajamas Izraelio mokesčių tarnyboms.

Manekenės motina Tzipi Refaeli (Cipi Refaeli) dėl įvairių mokesčių nusižengimų buvo nuteista kalėti 16 mėnesių. Jai taip pat buvo nurodyta sumokėti 2,5 mln. šekelių baudą ir sumokėti mokestines nepriemokas.

Šis teismo sprendimas padėjo tašką jau kelerius metus tebesitęsiančioje byloje, kurioje B. Refaeli buvo pirmą kartą suimta 2015 metų gruodį.

Beje, B. Refaeli taip buvo atsidūrusi skandalo epicentre, kai norėdama išvengti privalomos dvejų metų karinės tarnybos ištekėjo už savo tėvo draugo, o po trumpo laiko jiedu išsiskyrė.

Šiuo metu ji yra ištekėjusi už Izraelio verslininko Adi Ezros ir augina tris vaikus.

Pasak tarnybos, FNTT Klaipėdos apygardos valdyba tyrimo metu nustatė, kad du įtariamieji, siekdami išvengti, realiai jokios veiklos nevykdančios Lietuvos bendrovės vardu iš Lenkijos įmonės įsigydavo cukraus su nuliniu PVM tarifu.

Tęsdami nusikalstamą sumanymą ir žinodami, kad bendrovė šio PVM nedeklaruos ir nemokės, cukrų su 21 proc. PVM už beveik 1 mln. eurų pardavė bendrininko valdomai kitai įmonei, kuri įsigytą cukrų išpardavė įvairioms Lietuvos bendrovėms.

Taip į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta beveik 173 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

Panašią mokesčių vengimo schemą  įtariamieji pritaikė ir kitoje, prekybos elektros prekėmis istorijoje. Įtariamieji, pasinaudodami realiai veiklos nevykdančių dviejų įmonių vardu, iš Latvijos įmonės taip pat su nuliniu PVM tarifu pirko elektros prekes. Vėliau jas už daugiau nei milijoną eurų su 21 proc. PVM tarifu pardavė trečiai įmonei, pastaroji – dar vienai bendrovei. Taip  buvo išvengta 187 tūkst. eurų mokesčių.

Įtariamiesiems paskirti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, apribotos įtariamųjų nuosavybės teisės į turtą, kurio vertė daugiau nei 290 tūkst. eurų.

Griežčiausia įmanoma bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų, o už sukčiavimą organizuotoje grupėje gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Kaip pirmadienį pranešė FNTT, atliekami du ikiteisminiai tyrimai, susiję su populiariame Druskininkų kurorte sveikatinimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis.

Įtariama, kad dvi įmonės galėjo neteisingai teikti duomenis apie savo pelną ir mažinti mokėtiną pridėtinės vertės mokesčio sumą.

Ikiteisminiai tyrimai pradėti po FNTT Kauno apygardos valdybos atliktos analizės ir patikrinimų.

Teisėsaugos duomenimis, Druskininkuose sveikatinimo paslaugas – tokias kaip SPA masažai, pirtys ir įvairios baseinų procedūros – teikiančios įmonės atsakingi darbuotojai 2019 metais galėjo klastoti atvykstančių poilsiautojų ambulatorines asmens sveikatos istorijas ir teikti neteisingus duomenis apie PVM pajamų apmokestinimą.

Įtariama, kad visiškai sveikų poilsiautojų asmens sveikatos istorijose galėjo būti įrašomi duomenys apie ligas ar susirgimus.

Pirminiais duomenimis, dviejų sveikatinimo paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai galėjo suklastoti duomenis, kad poilsiautojai sveikatinimo procedūras – apsilankymą baseine, pirtyse ir panašiai – gautų su gydytojo paskyrimu.

Įtariama, kad kurorto poilsiautojai nesilankė pas gydytojus ir nesiskundė sveikata, o dviejų įmonių atsakingi asmenys galėjo suklastoti duomenis apie suteiktas paslaugas bei nemokėti įprastai mokėtino 21 procentų PVM.

„Sveikatinimo paslaugas teikiančios įmonės, siekdamos pritraukti poilsiautojus bei mažinti apgyvendinimo paslaugų kainas, įtraukė dirbtinai su reabilitacija ar profilaktiniu gydymu siejamas paslaugas. Įtariama, kad visiškai sveikų poilsiautojų asmens sveikatos istorijose galėjo būti įrašomi duomenys apie ligas ar susirgimus, o tai sveikatinimo įstaigoms suteikė teisę naudotis taikoma PVM lengvata ir nemokėti minėto mokesčio“, – pranešime cituojamas FNTT direktorius Antonis Mikulskis.

FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai tęsia atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl dokumentų klastojimo ir neteisingų duomenų pateikimo, skaičiuojama nesumokėto PVM suma.

Ikiteisminius tyrimus atlieka FNTT Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra.

Skaičiuojama, kad gavus šimtatūkstantines pajamas buvo išvengta sumokėti daugiau nei 46 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), antradienį pranešė FNTT.

FNTT tyrimo metu išsiaiškino, kad sostinėje veikusios bendrovės direktorius, kuris buvo ir pagrindinis įmonės akcininkas, naudotus automobilius pirkdavo Belgijoje ir Prancūzijoje.

Kelerių metų senumo automobiliai buvo įsigyjami aukcionuose, o į Lietuvą jie buvo atgabenami įvairių vežėjų. Automobiliais prekiavo pats bendrovės vadovas, nes daugiau darbuotojų joje nedirbo.

Iš Vakarų Europos atgabenti automobiliai buvo parduodami Gariūnų automobilių turgavietėje arba paskelbus informaciją populiariausiuose interneto portaluose.

FNTT tyrėjai atskleidė automobilių prekeivio neskaidrią prekybą, kai 25 automobiliai fiktyviai buvo parduoti 5 Estijos bendrovėms, o pastarosios juos pardavė Lietuvos pirkėjams.

Pirkėjai, įsigydami nuo 5 iki 11 tūkst. eurų kainuojančius automobilius, pasirašydavo estų kalba sudarytas sutartis ir kitus dokumentus. Tokiu būdu vilnietis automobilių prekeivis išvengdavo mokėti 21 proc. PVM.

Tyrimo duomenimis, į valstybės biudžetą nesumokėti daugiau kaip 46 tūkst. eurų PVM.

Tyrimo metu automobilių prekeivis atlygino valstybei padarytą žalą – į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau kaip 46 tūkst. eurų PVM.

Baigtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra, o byla baudžiamuoju įsakymu perduota nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui.