Prezidentūra pranešė, kad G. Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo siūlo Seimui laikyti pataisas nepriimtomis. Tai jau ketvirtasis šalies vadovo veto.
„Jau dabar aišku, kad Miškų įstatymo pataisas lengvai apeis nesąžiningi veikėjai, pavyzdžiui, per apsimestinius sandorius ar nuosavybės padalinimą atskiriems subjektams. Tokiu būdu stabdomas sektoriaus skaidrinimas ir užkertamas kelias sąžiningai konkurencijai“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.
Seimas liepos 23 dieną priėmė Miškų įstatymo pakeitimo įstatymą, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės, kad bendras jiems priklausančių miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis nei 1500 hektarų.
Be to, šios pataisos taip pat pakartotinai įtvirtino Miškų įstatymo nuostatas dėl pirmumo teisės įsigyti miškų ūkio paskirties ribojimo, kurias liepos 24 dieną prezidentas grąžino Seimui svarstyti, ir kurias Seimas atmetė liepos 25 dienos balsavimu.
Nors Miškų įstatymo pataisų autoriai aiškinamajame rašte nurodo siekiantys išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams, vis dėlto, Prezidentūros teigimu, jie niekaip nepagrindžia, kaip 1500 ha maksimali miškų ūkio paskirties žemės riba padėtų pasiekti keliamus tikslus.
Prezidento teigimu, toks ribojimas negali apsaugoti miškų nuo plyno kirtimo, nes miškų kirtimus reguliuoja kiti teisės aktai, o priežiūrą atlieka atsakingos institucijos. Šalies vadovas pabrėžia, kad naujos redakcijos Miškų įstatymas neužtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvės.
