Klaipėdos garbės piliečių gretas turėtų papildyti žinomas uostamiesčio sportininkas, vienintelio pasaulyje šeimų krepšinio turnyro organizatorius Kazimieras Budrys.

Jei miesto taryba pritars jam suteikti šį garbingą titulą, K.Budrys taps 18-uoju uostamiesčio garbės piliečiu.

Anot Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiojo specialisto Vido Pakalniškio, paraiškos ir rekomendacijos, kuriose buvo siūloma K.Budriui suteikti Klaipėdos garbės piliečio vardą pradėjo plaukti pernai rudenį. Tačiau nuostatuose numatyta, jog per metus tik vienas žmogus gali būti paskelbtas Klaipėdos garbės piliečiu. Pernai šis titulas suteiktas fotomenininkui Vaclovui Straukui.

„Palaukėme, kol ateis kiti metai ir iškart parengėme miesto tarybos sprendimo projektą dėl Klaipėdos garbės piliečio vardo suteikimo K.Budriui. Jis – tokia asmenybė, kuri, tikiuosi, nekelia klausimų, kodėl šio titulo nusipelnė. Klaipėdos garbės piliečio vardas suteikiamas už ypatingus nuopelnus miestui, jo vardo garsinimą. K.Budrys puikiai atitinka šiuos reikalavimus“, - aiškino V.Pakalniškis.

Miesto tarybos sprendimo projektas dėl garbės piliečio vardo suteikimo rengiamas tik tada, kai tokiam žingsniui pritaria visos miesto taryboje veikiančios frakcijos.

Socialinių reikalų komitetas, kuriam pirmajam buvo pristatytas sprendimo projektas, pirmadienį vienbalsiai pritarė, jog K.Budrys būtų paskelbtas Klaipėdos garbės piliečiu.

Jo kandidatūrą Klaipėdos savivaldybei teikė sporto bendruomenė. Sykiu pateikta ir 14 įvairių organizacijų rekomendacijų, kuriose reiškiamas palaikymas K.Budriui.

K.Budrys gimė 1936-aisiais kovo 15 dieną Klaipėdoje. Krepšininko karjerą pradėjo 1949-siais metais. Klaipėdos krepšinio rinktinėje pradėjo žaisti jau nuo 16 metų. Su Klaipėdos „Maisto“ krepšinio komanda tapo Lietuvos čempionu (1962 m.), du kartus yra tapęs Lietuvos krepšinio čempionatų antros vietos (1954, 1963 m.) bei trečios vietos (1961, 1965 m.) laimėtoju.

Dabartinei kartai K.Budrys labiausiai žinomas kaip vienintelio pasaulyje šeimų krepšinio turnyro įkūrėjas. Turnyras rengiamas nuo 1977 metų ir seniai išaugo iki tarptautinio lygio.

K.Budrio iniciatyva įkurtas krepšinio veteranų klubas „Neptūniečiai“ nuolat rengia Lietuvos miestų veteranų turnyrus ir dalyvauja Lietuvos bei Europos ir pasaulio veteranų čempionatuose.

2012 metais K.Budrys nešė olimpinių žaidynių ugnį Anglijoje. Šią teisę jis gavo po atrankos iš didžiulio būrio pretendentų ir pritarus Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui.

K.Budrys yra apdovanotas Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento medaliu Už nuopelnus Lietuvos sportui, Sporto garbės kryžiumi, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde, Lietuvos prezidento dekretu apdovanotas medaliu Už nuopelnus Lietuvai.

Klaipėdos garbės piliečiai

Vaclovas Straukas

Bernardas Aleknavičius

Vytautas Lygnugaris

Vytautas Paukštė

Alfredas Gytis Tiškus

Ona Skaistutė Idzelevičienė

Romaldas Idzelevičius

Peter Oertling

Aloyzas Každailis

Jonas Tatoris

Martinas Gusiatinas

Valentinas Greičiūnas

Narsutis Dumbauskas

Alfonsas Žalys

Vytautas Jakelaitis

Jeronimas Kačinskas

Heinz Radwill

Žinomo visuomenės veikėjo ir Klaipėdos sukilimo dalyvio Andriaus Martaus (Martusevičiaus) atminimas bus įprasmintas Skulptūrų parke.

Siūlymas jau buvo pateiktas svarstyti Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų komisijai, kuri pritarė galimybei įamžinti A.Martaus atminimą ir rekomendavo tai padaryti, pakabinant atminimo lentelę ant paminklo sukilėliams Skulptūrų parke, šalia esamos atminimo lentos, arba įrašant vardą joje.

Su Seimo nario Algirdo Patacko pasiūlyta iniciatyva belieka sutikti miesto tarybai.

Uostamiesčio savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Pakalniškis tikslios sumos, kurios reikėtų darbams atlikti, įvardyti negalėjo.

„Manau, kad įamžinimas neturėtų kainuoti daugiau nei 1 000 Lt. Iškalti vardo ir pavardės raides lentoje nereikėtų menininko paslaugų, užtektų ir savo specialybę išmanančio meistro.

Klaipėdos miesto savivaldybė prižiūri paminklą, skirtą 1923 m. sukilimui, todėl jos garbės reikalas yra pasirūpinti istorinės asmenybės atminimu“, – sakė V.Pakalniškis.

Kaip teigė Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas, A.Martaus nuopelnai ir faktas, jog jis palaidotas čia, uostamiestyje, neturėtų kelti dvejonių dėl jo atminimo įamžinimo būtinumo.

„A.Martus nuo 1895 metų gyveno JAV. Ten nuo 1907 m. rūpinosi lietuvių apgyvendinimu Brukline, bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje, gastroliavo su lietuvių vaidintojais po lietuvių kolonijas bei rinko aukas Lietuvių gelbėjimo ir Lietuvos autonomijos fondams“, – pasakojo V.Pakalniškis.

Pasak jo, A.Martus dalyvavo Klaipėdos sukilime, o Klaipėdos prefektūros apsiausties ir šturmo metu persišaldė ir mirė.

Istorinė asmenybė yra palaidota Klaipėdos kapinėse, netoli paminklo 1923 m. sukilėliams, tačiau tiksli kapo vieta nėra žinoma.