Iki rugsėjo pabaigos visos viešojo sektoriaus interneto svetainės esą turėjo būti pritaikytos silpnaregiams, tačiau situacija yra apgailėtina – tinkamai neparengta nei viena.
2016 metais priimta Europos parlamento ir Europos Tarybos direktyva, pagal kurią viešojo sektoriaus svetainės turi būti pritaikytos neįgaliesiems. Už direktyvos reikalavimų įgyvendinimą laiku Lietuvoje atsakingas Informacinės visuomenės plėtros komitetas, pasak R. Balčikonienės, su užduotimi nesusitvarko, vengia bendradarbiauti su neįgaliųjų organizacijomis ir darbai stringa.
„Pirmas terminas, kaip matome jis jau pasibaigęs, buvo rugsėjo pabaiga. Iki rugsėjo pabaigos naujai sukurtos svetainės viešojo sektoriaus turėjo būti pritaikytos neįgaliesiems. Yra labai sunku nustatyti kada ta svetainė sukurta, tai yra viena problema, kita problema, kad tikrai jos nėra pritaikytos. Kiti terminai taip pat ateina labai ir labai greitai, taip greitai, kad sunku net susivokti“, – Seime vykusioje aklųjų ir silpnaregių problemoms skirtoje konferencijoje sakė R. Balčikonienė.
Tai reiškia, kad mes visi einame į valgyklą pro pagrindinį įėjimą, o neįgalieji turi eiti pro rūsį.
Pasak jos, viena iš problemų yra ta, kad svetainėms testuoti pasitelkiami robotai, kurie neparodo realaus pritaikomumo. Informacinės visuomenės plėtros komitetas atliko tyrimą, pasitelkęs robotą nuskenavo 1600 Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigų svetainių. Robotas nustatė, kad iš jų visų silpnaregiams pritaikytos 60. Tačiau svetaines patikrinus detaliau paaiškėjo, kad toli gražu taip nėra.
„Testuojant robotui, jis atranda 60 pritaikytų svetainių. Mes esame bandę testuoti tas 60 svetainių – rezultatai yra liūdni. Pavyzdžiai: Lietuvos Respublikos Seimo svetainėje yra netinkamai aprašyti paveikslėliai, netinkamai išdėliotas turinys, navigacija ir kiti dalykai. Mūsų ekspertai surašė 20 puslapių pastabų, kuriomis mes su Seimu dalinsimės. Labai išgirtas portalas Mano vyriausybė. Kas ten yra? Dauguma valstybės institucijų įsivaizduoja, kad jos neįgaliesiems pritaiko svetainę kai viršutiniame kairiajame kampe parašo „versija neįgaliesiems“, būtent taip yra parašyta Lietuvos Vyriausybės tinklalapyje. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes visi einame į valgyklą pro pagrindinį įėjimą, o neįgalieji turi eiti pro rūsį...“ – pabrėžė R. Balčikonienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad elektroninėje erdvėje dalykai, kurie yra pritaikyti neįgaliesiems paprastai tinka visai visuomenei, į tai esą reikėtų atsižvelgti ir neįgaliųjų nediskriminuoti.
R. Balčikonienės teigimu, Lietuvoje nėra rengiami pritaikymą neįgaliesiems išmanantys programuotojai, užsakovai nesupranta ką užsako, konsultuojančios institucijos neturi reikalingų žinių ir žmogiškųjų išteklių taip pat yra labai menkas institucijų bendradarbiavimas su neįgaliųjų nevyriausybinėmis organizacijomis.
Pasak jos, problemos spręsti nepadeda ir tai, kad nėra aiškaus stebėsenos, skundų ar informacijos pateikimo mechanizmo, nėra jokių sankcijų pažeidėjams, tinkamai neįvertinamas problemos mastas.
