Apie tai penktadienį BNS informavo įstaigos vadovas Danas Bakša.

Jo teigimu, su K. Taukačiku sudaryta mėnesio trukmės terminuota darbo sutartis.

„Tai yra terminuota sutartis – mėnesiui ar panašiai (...) Kiek laiko jis su mumis bus, yra klausimas. Pradėsime nuo mėnesio ir žiūrėsime, kas toliau bus“, – teigė NVSPL vadovas.

Įstaiga iki šiol turėjo vieną atstovą spaudai – Simoną Kalvelytę.

Pasak D. Bakšos, pastaruoju metu laboratorija sulaukia daug dėmesio, todėl buvo ieškota pastiprinimo komunikacijai.

„Mes ieškojome specialisto, kuris galėtų padėti mums šiuo metu todėl, kad tikrai labai daug dėmesio sulaukiame iš viešos erdvės ir pasikvietėm Kristiną į pagalbą“, – sakė D. Bakša.

Jis teigė, kad pagalbos į K. Taukačiką, kurį pažinojo jau anksčiau, kreipėsi pats.

„Yra tekę susidurt šiek tiek anksčiau ir dabar, kai yra tokia situacija, pasiskambinom ir Kristinas kaip ir sutiko padėt“, – kalbėjo įstaigos direktorius.

NVSPL vadovas taip pat teigė, kad nors konkursas ir nebuvo organizuotas, atranka, apklausiant pretendentus, vyko.

„Ne, tai nėra konkursinė pareigybė. Mes iš principo atranką darėm, bet kažkokio oficialaus konkurso nei turim, nei reikia mums daryt“, – sakė D. Bakša.

NVSPL vadovas teigė nežinantis, kad K. Taukačikas yra agentūros „Bosanova“ akcininkas.

„Iššūkis – per trumpą laiką pakelti pirkimų konkurencingumą ir viešumą“

D. Bakša tvirtino, kad viešųjų ryšių specialisto įdarbinimas nėra susijęs su pastaruoju metu vykdomais ir planuojamais trūkstamų koronaviruso tyrimams reikalingų medžiagų pirkimais „patobulintu“ neskelbiamų derybų būdu.

Tuo metu K. Taukačikas teigė, kad planuojami pirkimai neskelbiamų derybų būdu – pirmas žingsnis iš sutartų ir laboratorijos vadovo formuluotų prašymų.

„Tai pagrindinis iššūkis, kurį aš norėčiau padėti išspręsti ir jis įdomus tuo, kad per trumpą laiką galima ryškiai ir greitai padaryti teigiamą pokytį, išspręsti problemą, kuri aktuali visai visuomenei“, – sakė viešųjų ryšių specialistas.

Anot jo, be šio taktinio tikslo, susijusio su neskelbiamų derybų pirkimais, bus siekiama ir strateginio – sutvarkyti pirkimus, kad „nedovanotina situacija, kuri buvo iki šiol nesikartotų“.

„Mes per gana trumpą laiką galime pakelti konkurencingumą ir viešumą šio konkurso į labai aukštą lygį ir pakeliui galime remiantis šiuo pavyzdžiu eiti toliau ir nustatyti panašius viešumo ir skaidrumo tokiuose konkursuose standartus šitoj visoj pekloj“, – sakė K. Taukačikas.

Laboratorijos vadovas anksčiau šią savaitę yra sakęs, kad „nusimato kelių savaičių, o galimai ir mėnesio laikotarpis, kai baigsis seniau nupirktos gyventojų tyrimui būtinos priemonės, o naujos dar nebus atvykusios“. Todėl, pasak jo, bus rengiami pirkimai neskelbiamų derybų būdu, jį tobulinant – užtikrinant viešumą bei skaidrumą, sudarant galimybę dalyvauti pirkimuose visiems norintiems tiekėjams ir nustatant geriausios kainos laimėtoją vienu metu atplėšus vokus.

Dėl šių pirkimų laboratorija nesutaria su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), kuri teigia, kad neskelbiamų derybų būdas gali būti pasirenkamas tik išimtiniais atvejais, o „patobulintų“ neskelbiamų derybų pirkimų būdo įstatymas nenumato.

Laboratorija sulaukė dėmesio po to, kai prieš kelias savaites paaiškėjo, jog gali pritrūkti Covid-19 tyrimams reikalingų mėgintuvėlių. Nuo rudens įstaigai vadovaujantis D. Bakša aiškino, jog tokia situacija dėl kai kurių priemonių stygiaus susidarė dėl pernelyg ilgai trunkančių ir sunkiai prognozuojamų viešųjų pirkimų procedūrų. VPT pažymi, jog laboratorija turėjo anksčiau ir geriau planuoti pirkimus bei priemonių poreikį.

Akcijas perleis darbuotojams

K. Taukačikas BNS teigė, kad įsidarbinimas mėnesio laikotarpiui buvo jo sąlyga.

„Tai yra mano sąlyga, aš tiesiog nenorėčiau papulti į techninių dalykų darymą valstybės institucijoje, aš manau, kad mėnesio visiškai pakanka, kad galėčiau įnešti savo indėlį į strateginių viešumo ir skubių klausimų sprendimą“, – teigė komunikacijos specialistas.

„Aš neįsivaizduoju savo karjeros kažkokioje valstybinėje institucijoje, nes nemanau, kad tai yra mano kelias“, – sakė jis.

K. Taukačikas yra vienas iš agentūros „Bosanova“ akcininkų, tačiau teigė, kad šiuo metu dėl darbo NVSPL savo akcijas perleidžiantis darbuotojams, kad nekiltų klausimų dėl interesų konfliktų.

Jis taip pat teigė, kad „Bosanova“ anksčiau yra turėjusi sutarčių su farmacijos kompanijomis, tačiau dabar tokių sutarčių neturi.

Pastaraisiais metais K. Taukačikas yra dirbęs Klaipėdoje elektrinius autobusus „Dancer“ gaminančios bendrovės „Vėjo projektai“ marketingo vadovu.

Situacijos, kai Prezidentė Dalia Grybauskaitė nutraukė interviu Latvijos televizijoje dėl nesuderintų klausimų, nereikėtų sureikšminti, mano specialistai. Anot „Verslo žinių“ žurnalisto Ryto Staselio, politikas gali pasirinkti, ar atsakyti į klausimus, žurnalistas – ar viešinti nufilmuotą medžiagą. Panašios nuomonės laikosi ir viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas, teigiantis, kad situaciją galima pagerinti.

„Jeigu vis dėlto bus mėginama paimprovizuoti ir sužaisti su šia nemalonia situacija, padarant iš jos šiek tiek žaismingesnę, viskas bus gerai. Manau, kad mes per daug sureikšminame šį įvykį. Juk ir žiūrovai, ir rinkėjai pažįsta mūsų Prezidentę. Jie žino, kaip ji elgiasi, komunikuoja. Nieko naujo nepamatėme ir neišgirdome“, – LRT Radijui sako L. Kontrimas.

Latvijos žurnalistas: žmonės pasidalijo į dvi grupes

Anot Latvijos Radijo IV programos laidų vedėjo Aleksėjaus Gusevo, šia tema Latvijos socialiniuose tinkluose kilo labai didelė diskusija. Jis tvirtina, kad situaciją komentuojantys žmonės pasidalijo į dvi stovyklas: vieni palaiko Latvijos televizijos programą, kiti – Prezidentę D. Grybauskaitę. Žurnalistų bendruomenėje situacija, pasak A. Gusevo, yra panaši.

„Žurnalistas, daręs šį interviu, taip pat pakomentavo, kodėl jis paviešino būtent tokį įrašą. Jis tvirtina, kad politikai visada turi teisę pasirinkti, į kokius klausimus nori atsakyti, o sutarti klausimai nėra Latvijos televizijos taikoma praktika. Žurnalistas sako, kad dažniausiai sutariama dėl temų“, – komentuoja Latvijos Radijo laidų vedėjas.

Jis atkreipia dėmesį, kad žurnalisto išplatintas tekstas yra parašytas latvių kalba ir jame nurodoma, jog su Prezidente buvo sutarta dėl diskusijos temų, tačiau, kai tas pats žurnalistas tą patį terminą nusako angliškai, jis nurodo, jog buvo sutarta dėl preliminarių klausimų.

„Manau, jog tai – vienintelė jo klaida. Žurnalistas teigia, kad jie susitarė tik dėl preliminarių temų, o apie tai, kokie klausimai bus užduodami ir kaip jie plėtosis, tartasi nebuvo. Žurnalistas kalba apie žiniasklaidos praktiką Latvijoje. Anot jo, tariantis su aukšto rango politikais, taikoma tokia pati praktika, kaip tariantis ir su D. Grybauskaite“, – tvirtina A. Gusevas.

Jis nurodo, jog paprastai taikoma tokia praktika – jei yra papildomų klausimų, kurie labai aktualūs, jie gali būti neįtraukti į temų sąrašą bei, jei jie svarbūs ir reikia žinoti atsakymą, politikui neturėtų kilti problemų į juos atsakyti.

„Manau, kad klausimas apie geriausius Lietuvos krepšininkus nėra labai svarbus. Jis – labiau kaip paskutinis, pozityvesnis uždaromasis klausimas. Tačiau klausimas apie „Maximos“ tragediją Latvijoje yra tikrai svarbus tiek lietuviams, tiek latviams“, – įsitikinęs LRT Radijo pašnekovas.

A. Gusevas pastebi, kad dauguma žurnalistų Latvijoje mano, kad tokie klausimai Lietuvos Prezidentei galėjo būti užduoti, ir ji pasielgė neteisingai. Jo teigimu, vienas iš ryškiausių Latvijos politikos analitikų pasakė, jog D. Grybauskaitė netgi pasielgė arogantiškai. Kiti ekspertai Latvijoje laikėsi ir kitokios nuomonės.

„Vienas teisininkas „Twitter“ socialiniame tinkle parašė, kad prezidentas nėra tas asmuo, kuris turi tave linksminti. Jis turi turėti laiko pasiruošti užduodamiems klausimams, ir programa turi būti labai gerai sustyguota. Kiti komentatoriai teigia, kad iš tiesų Latvijos televizija prarado Lietuvos Prezidentės pasitikėjimą, nes įrašo nesumontavo taip, kaip reikalavo D. Grybauskaitė“, – sako A. Gusevas.

Įrašo pabaigoje girdėti, kaip Prezidentė prašo iškirpti iš įrašo klausimus, dėl kurių nebuvo sutarta, tačiau tai nebuvo padaryta, ir įrašas buvo transliuojamas su šiais klausimais. Šioje diskusijoje kitas latvių žurnalistas akcentavo – jei mes išimsime viską, ką mūsų svečiai prašo išimti, tai jau bus ne žiniasklaida, o viešieji ryšiai.

Prezidentės patarėjas: ji iš savęs reikalauja kokybės

Savo ruožtu Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė tikina, kad D. Grybauskaitė tikrai nevengs bendrauti nei su šia Latvijos televizija, nei su kitomis žiniasklaidos priemonėmis.

„Prezidentė kaip bendravo, taip ir bendraus su žurnalistais. Yra gerbiama žurnalistų teisė ir pareiga informuoti visuomenę. Tai yra normali ir būtina šių dienų praktika. Vieni be kitų negalėtų egzistuoti: vieni negalėtų be pagalbos perduoti žinios, kiti – be pozicijos nušviesti, kas tuo metu vyksta“, – teigia M. Lingė.

Jis patvirtina, kad Latvijos televizija su D. Grybauskaite derino temas, o ne klausimus. Jo tvirtinimu, tai yra įprasta tarptautinė praktika, taikoma visus šešerius Prezidentės vadovavimo metus. M. Lingė įvardija, kad tokia praktika buvo vadovaujamasi ne tik bendraujant su Lietuvos žiniasklaidos atstovais, bet ir su tarptautine žiniasklaida, pavyzdžiui, CNN ar BBC.

„Įvyko tam tikro nesusikalbėjimo dar derinant interviu. Tiek vienos, tiek kitos pusės lūkesčiai galėjo skirtis ir pasekmės atsispindėjo pačiame interviu. Šiuo atveju galima pripažinti, kad nesusikalbėjimas, lūkesčių neišsiaiškinimas sukėlė tam tikrą reakciją“, – svarsto M. Lingė.

Prezidentės patarėjas įvardija, kad buvo susitarta dėl pagrindinės temos – Rygoje vyksiančio Rytų partnerystės viršūnių forumo. Anot M. Lingės, kadangi tema yra tikrai svarbi ir reikalaujanti atsakingo požiūrio dėl įtemptos geopolitinės situacijos, šoktelėjimas į kitas temas, dėl kurių nebuvo tartasi, galėjo tiesiog išmušti iš vėžių.

„Reikėtų pabrėžti, kad Prezidentės pasiruošimas ir dėmesys tokiems klausimams yra itin didelis. Prezidentė tam skiria labai daug dėmesio ir pati iš savęs reikalauja kokybės. Nenorima kalbėti apie bet ką, nepasiruošus, ypač, kai transliuojama tarptautinei auditorijai ir kalbama visos Lietuvos vardu, kai klausimai iš tiesų yra jautrūs“, – pabrėžia M. Lingė.

Jis atkreipia dėmesį, kad paprasčiausias žurnalistų užsiminimas, jog bus norima išgirsti D. Grybauskaitės poziciją ir kitais klausimais, būtų pagelbėjęs ir nebūtų kilę nesusipratimų. Jo teigimu, temas norima sužinoti iš anksto tam, kad interviu metu nebūtų išreikšta neaiški, netiksli pozicija, kurią po to reikėtų tikslinti ar kuri galėtų pasikeisti.

„Tai tikrai politikai nepriduoda solidumo. Tai yra kokybės ženklas, kuris Prezidentei labai svarbus. [...] Man būtų sunku vertinti [Prezidentės spaudos tarnybos darbą šiuo atveju – LRT.lt]. Be abejonės, ir derinant interviu galėjo būti tam tikrų techninių klausimų sprendimų, ir išsiaiškinant detales, ir paties interviu metu“, – įsitikinęs D. Grybauskaitės patarėjas.

Jis apgailestauja, kad toks nesusipratimas užgožia esminę interviu temą – Rytų partnerystės forumą Rygoje. M. Lingė taip pat prideda, kad negali komentuoti, ar po interviu Prezidentūros spaudos tarnyba reikalavo iškirpti įrašo vietas, kuriose buvo nufilmuoti nesuderinti klausimai, bet tvirtina, kad tai tikrai buvo galime suderinti ir šį keblumą išspręsti. „Tiesiog galėjo būti prašymas toje vietoje sustabdyti interviu, pavartojant tam tikrą žodį“, – teigia M. Lingė.

L. Kontrimas: įvyko „abėcėlinė“ situacija

Ryšių su visuomene specialistas L. Kontrimas tvirtina, kad šis interviu jau padarė poveikį Lietuvos įvaizdžiui – jis šiek tiek sušlubavo. Tačiau specialistas atkreipia dėmesį, kad lemiamos įtakos turės tai, kaip bus elgiamasi, atsižvelgiant į įvykusį faktą, kurio negalima pakeisti.

„Jeigu vis dėlto bus mėginama paimprovizuoti ir sužaisti su šia nemalonia situacija, padarant iš jos šiek tiek žaismingesnę, viskas bus gerai. Manau, kad mes per daug sureikšminame šį įvykį. Juk ir žiūrovai, ir rinkėjai pažįsta mūsų Prezidentę. Jie žino, kaip ji elgiasi, komunikuoja. Nieko naujo nepamatėme ir neišgirdome“, – situacijos nesureikšmina L. Kontrimas.

Jis pabrėžia, kad tai yra geras signalas D. Grybauskaitės komandai, parodantis, kad politikai ir jų komandos namų darbus turi daryti nuolat, o ne penkerius ar pirmus šešerius kadencijos metus. Specialistas taip pat akcentuoja, kad mokytis, kaip elgtis prieš kameras, politikams būtina, siekiant išvengti nesusipratimų ar kitokių keblumų.

„Man net keista, kad įvyko tokia „abėcėlinė“ situacija. Įjungta kamera bet kokiame komunikacijos mokyme yra kaip aksioma: jeigu įjungta kamera – viskas, prasidėjo įrašas. Tai gali būti panaudota sutariant, nesutariant, anksčiau ar vėliau. Turi elgtis taip, kaip mokeisi iki tol“, – teigia L. Kontrimas.

R. Staselis: ekspromtas nėra D. Grybauskaitės arkliukas

Situacijos per daug nesureikšmina ir „Verslo žinių“ žurnalistas R. Staselis, tvirtinantis, kad ši situacija – pasirinkimo reikalas. Anot jo, politikas gali pasirinkti, ar į tam tikrus klausimus jam verta reaguoti aikštingai, o žurnalistas gali pasirinkti, ar jis tą įrašą paskui parodys.

R. Staselio tvirtinimu, motyvas, kodėl žurnalistas tokią situaciją vis dėl pasirenka parodyti, šiuo atveju nėra svarbus. „Po kelių savaičių motyvo niekas neprisimins, o pats faktas bus prisimenamas ilgai. Kalbant apie žurnalisto pasirinkimus, [svarbu – LRT.lt] kaip jam atrodo vertingiau elgtis ir ką jis nori parodyti: ar jis nori išgirsti atsakymus į klausimus, kuriuos užduoda, ar parodyti aikštingą politiką“, – sako R. Staselis.

Kalbėdamas apie savo patirtį, žurnalistas tvirtina nepatiriantis problemų, bendraujant su politikais. „Nors įtariu, kad galbūt esu nesimpatiškas kai kuriems politikams, nesu patyręs tokio atvejo, kad man pasakytų – aš su tavimi nešnekėsiu. [...] Manau, kad tame latvių interviu cituota mūsų Prezidentės frazė buvo ne taip suprasta“, – teigia LRT Radijo pašnekovas.

Jis tikina niekada nesusidūręs su situacija, kad Prezidentės spaudos tarnyba reikalautų konkrečių klausimų. „Tai yra žinoma visiems Lietuvos žurnalistams, kurie yra susidūrę su Prezidentūra, kad Prezidentė visada labai išsamiai ruošiasi, bendraudama su žiniasklaida. Ji žino ir visi žurnalistai žino, kad ekspromtas yra ne jos arkliukas. Žinoma, kad mūsų Prezidentė kaip ir, ko gero, kiekvienas kitos šalies vadovas turi savo stilių, ambicijas, reikalavimus. Žurnalistas laisvas juos priimti arba ne“, – mano R. Staselis.