Parką valdančios įstaigos „Vilniaus technologijų ir meno centras“ vadovas Darius Žakaitis teigė, kad Lietuvai siekiant tapti startuolių centru, tačiau negalint pasiūlyti tinkamos vietos darbo pradžiai, įmonės rinksis kitas šalis.
Liepos pradžioje „Vilnius Tech Park“ skelbė, jog parke visos vietos jau užimtos – čia veikia 70 įmonių, o eilėje įsikurti laukia dar 150 startuolių. Tuo metu nei Vilniaus miesto savivaldybė, iš kurios šiuo metu įstaiga nuomojasi buvusios ligoninės pastatus Antakalnyje, nei Turto bankas, valdantis valstybės nekilnojamąjį turtą, teigia negalintys pasiūlyti tinkamų patalpų, nes tokių sostinėje tiesiog nėra.
Parkas būtų didesnis
D. Žakaičio teigimu, parko plėtrai ieškoma nemažo pastato – jame norima įrengti apie 1 tūkst. darbo vietų. Dabar Antakalnyje esančiame parke jų yra 800.
„Ieškome didelio namo. Tokiai bendruomenei svarbi lokacija, todėl žvalgomės centre, Naujamiestyje – vieta turi būti patogi. Taip pat svarbus vietos autentiškumas, nesinori daryti tradiciniame verslo centre, kur viskas nauja, ekonomiška ir labai efektyvu, nes tos vietos dažnai neturi dvasios“, – BNS sakė D. Žakaitis.
„Mūsų valstybė labai turtinga ir turi tuščių objektų, mes žvalgėmės, tik iš tos žvalgybos mažai naudos ir rezultatų. Valstybė ne visada, mano supratimu, efektyviausiai moka tvarkytis su savo nekilnojamuoju turtu. Kol kas nepavyksta. Lukiškės būtų puikus sprendimas, deja, tai irgi tik šnekų lygyje“, – aiškino jis.
Birželį iš Lukiškių kalėjimo iškėlus paskutinius nuteistuosius, šiuo metu Vilniaus centre, dviejų hektarų teritorijoje esantis pastatų kompleksas yra tuščias, čia rengiamos ekskursijos. Politikai ir visuomenininkai buvusioje įkalinimo įstaigoje regi startuolių centrą, viešbutį, muziejų ar tiesiog turistinę erdvę.
Penktadienį po sostinės mero Remigijaus Šimašiaus ir premjero Sauliaus Skvernelio susitikimo, pastarojo atstovas spaudai Tomas Beržinskas teigė, jog Vyriausybė planuoja atlikti „platesnę studiją“, kurios rengėjai turėtų atsakyti, kaip galima pritaikyti pastatų kompleksą kultūrinei ar kitai veiklai. Jo teigimu, studijos rengimas turėtų užtrukti „nuo mėnesio iki kelių mėnesių, daugiausia – pusmetį“.
D. Žakaičio teigimu, įstaigą domina net ir prastesnės būklės pastatai, nes galima atkurti jų autentiškumą. Paklaustas, kiek laiko užtruktų įrengti naują parką, „Vilniaus Tech Park“ vadovas teigė, kad viskas priklauso nuo to, kokias patalpas gautų: „Jeigu tai yra stovintis namas, kurį reikia tik remontuoti, ne statyti, galėtume per metus.“
Pasak jo, neplėtojant startuoliams tinkamos infrastruktūros, šalis gali prarasti galimybių skatinti jaunų žmonių verslumą.
Savivaldybės administracija šiuo metu neturi ką pasiūlyti. Apie tai kalbėta su parko atstovais ir jie mūsų galimybes žino.
„Pavyzdžiui, pas mus išaugo ir išsikėlė „Oberlo“, auga kitos kompanijos, kai kas planuoja išsikelti į verslo centrus. Tokios vietos katalizuoja įmonių kūrimąsi, augimą. Čia labai daug galimybių ir tuo reikėtų naudotis, nes kaip kitaip tą ekonomiką pastatyti, jei ne ant jaunatviško verslumo. Jie patys save išlaiko, kuria darbo vietas, eksportuoja, dirba globaliai. Mes tas galimybes turėtume išnaudoti“, – kalbėjo „Vilniaus tech park“ vadovas.
Idėja gera, bet pasiūlyti nėra ko
Vilniaus savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus patarėjas Modestas Rudys BNS teigė, jog savivaldybė bendravo su parko atstovais, tačiau pasiūlyti jiems nieko negalėjo.
„Niekam nekyla abejonių, kad kuo daugiau tokių centrų, tuo geriau Vilniui ir vilniečiams. Tai ir reklama miestui, ir suaktyvėjęs kultūrinis gyvenimas bendruomenėse, ir investicijų pritraukimas, ir be jokios abejonės, naujų technologijų kūrimas, kuris garsina Lietuvą“, – kalbėjo M. Rudys.
„Savivaldybės administracija šiuo metu neturi ką pasiūlyti. Apie tai kalbėta su parko atstovais ir jie mūsų galimybes žino. Tokiam centrui plėstis reikalinga iki 1 tūkst. ir daugiau kv. m ploto patalpų, o tokios koncentracijos vienoje vietoje mes neturime“, – sakė jis.
Turto banko Komunikacijos vadovas Tomas Bagdonas BNS sakė, jog nors šiuo metu valdoma nemažai laisvų patalpų, tačiau Vilniuje jų nėra.
„Šiuo metu Turto bankas valdomuose administraciniuose pastatuose turi 11 proc. neužimto ploto patalpų, kuris kvadratiniais metrais siekia iki 40 tūkst. Nors laisvas plotas, atrodo nemažas, tačiau jis labai netolygiai išsidėstęs geografiškai. Vilniuje ir Kaune užimtumas svyruoja tarp 90-95 proc., todėl nuomininkui suformulavus 1 tūkst. darbo vietų poreikį įsikurti Vilniuje ar Kaune, šiandien negalėtume pasiūlyti tinkamo varianto“, – sakė T. Bagdonas.
Pasak jo, Turto bankas gali nuomai pasiūlyti laisvų patalpų regionuose.
„Regionuose situacija kitokia: dėl demografinių pokyčių ten atsilaisvina nemažai valstybės patalpų, ir ne tik administracinės paskirties, tačiau ir švietimo, rekreacinės“, – aiškino jis.
„Verslios Lietuvos“ duomenimis, 2018-aisiais Lietuvoje veikė apie 520 startuolių, kurie pritraukė 183 mln. eurų investicijų.
