Parlamentaras A. Mazuronis pagal darbotvarkę trečiadienį visą dieną turėjo dirbti Seime, tačiau vietoj to, dienos metu buvo iškviestas apklausai FNTT, nors ir prisipažino, kad labiau norėtų, jog čia būtų partijos kolega V. Uspaskichas. Pareigūnai antradienį apsilankė Darbo partijos būstinėje, tačiau kokiu tikslu – konkrečiai neatskleidžiama. Trečiadienį būstinės durys – užrakintos, o viduje dirbusi moteris komentuoti apie pareigūnų vizitą nepanoro.

„Neturiu jokių duomenų apie tai“, – sakė moteris.

Dabartinis Darbo partijos pirmininkas A. Mazuronis neslepia, kad būstinėje lankėsi pareigūnai, tačiau, kodėl pradėtas tyrimas, A. Mazuronis atvirai nepasako.

„Teisėsaugos institucijos atliko tam tikrus procesinius veiksmus, o procesą inicijavo Europinės teisėsaugos institucijos. Tai nesusiję su jokia partijos veikla“, – teigė A. Mazuronis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Daugiau informacijos apie tyrimą neteikia nei jį pradėjusi Europos prokuratūra, nei FNTT.

„Jeigu atlieka tyrimą Europos prokuratūra, tai Generalinė prokuratūra jame nedalyvauja“, – aiškino generalinė prokurorė Nida Grunskienė. 

Tiesa, pasak A. Mazuronio, tai susiję ne su pačia partija, o su jos nariais EP. O vienintelis „darbiečių“ atstovas Briuselyje – V. Uspaskichas. Jis turėjo vesti partijos sąrašą ir šių metų rinkimuose.

„Arba keisime EP sąrašo lyderius ir vedlius, arba keisime partijos pirmininką. V. Uspaskich – jis partijos lyderis EP rinkimams“, – teigė A. Mazuronis.

LNK žiniomis, tyrimas galimai pradėtas dėl V. Uspaskicho veiklos praėjusioje EP kadencijoje. Su pačiu politiku susisiekti nepavyko.

„Labai norėčiau jums pasakyti ženkliai daugiau. Patikėkite, taip viskas verda manyje. Aš tiek pasakyčiau jums, kad maža nepasirodys, bet šiai dienai – aš negaliu. Kai galėsiu, viską pasakysiu“, – tikino A. Mazuronis. 

Pasak Seimo valdančiųjų, dar vienas Darbo partiją pasiekęs skandalas palies visus jos narius. Nepaisant to, ar tai tikrai susiję tik su V. Uspaskichu.

Klausimas yra vienintelis – ar partija išsivaduos ir nebebus šio žmogaus įkaitė? Jeigu neišsivaduos, tai aš jokių perspektyvų nematau.

„Praktika formuojama tokia, kad už vieno asmens veiksmus, jeigu jis partijos vadovybės narys, gali tekti atsakyti visai partijai. Tai linkiu „darbiečiams“ neatsipalaiduoti“, – linkėjo Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

„Klausimas yra vienintelis – ar partija išsivaduos ir nebebus šio žmogaus įkaitė? Jeigu neišsivaduos, tai aš jokių perspektyvų nematau“, – savo nuomonę reiškė Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas. 

Darbo partija į teisėsaugos akiratį pateko dar 2006 m. skandalingoje juodosios buhalterijos byloje. Galiausiai, net po dešimties metų trukusio nagrinėjimo, partijos įkūrėją V. Uspaskichą, tuometį parlamentarą Vytautą Gapšį ir buvusią finansininkę Mariną Liutkevičienę, teismas pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Jiems buvo paskirtos piniginės baudos.

„Šiuo metu didžiausias tiek pasaulio valstybių, tiek Lietuvos dėmesys yra nukreiptas į sankcijų įvedimą ir pagalbos suteikimą Ukrainai, tačiau mažai kalbama apie taikius konflikto sprendimo būdus. Kiekvieną dieną konfliktas reikalauja vis daugiau beprasmių žmonių aukų iš abiejų pusių, todėl Vakarų valstybės turi ieškoti būdų kuo greičiau baigti karą ir sustabdyti kraujo praliejimą. Siūlykime Vilniuje susitikti deryboms, kad kuo greičiau būtų pradėtas nusiginklavimas. Tai turi pasiūlyti ir aktyviai komunikuoti mūsų šalies Prezidentas Gitanas Nausėda, taip galėsime pasiųsti daugiau signalų pasauliui apie mūsų valstybę ir jos norus“, – po partijos tarybos posėdžio kalbėjo partijos pirmininkas V. Uspaskich.

„Pastebime, kad nuomonių skirtumai Lietuvoje peržengia civilizuotos diskusijos ribas ir viešoje erdvėje pradedama kurstyti ir skleisti tautinę neapykantą, aštrėja tautinis susiskaldymas, žmonės yra menkinami ir puolami dėl jų tautybės, pamirštant, kad karą pradėjo ne konkrečios tautybės žmonės, o valdžia. Turime prisiminti, kad visi Lietuvos piliečiai yra lygūs, nepriklausomai nuo jų tautybės, rasės, tikėjimo ir t.t., todėl negalima pulti niekuo dėtų žmonių vien dėl to, kad jie kitataučiai.  Mano tėvelis yra ukrainietis, tad iš pirmų lūpų, savo giminaičių ir draugų, žinau,  kokia situacija yra Ukrainoje, tačiau supraskime, kad paprasti eiliniai rusai, tuo labiau gyvenantys Lietuvoje prie to neprisidėjo. Todėl kviečiu valdžios atstovus ir teisėsaugą atidžiai stebėti šiuos procesus ir nežiūrėti į tokią nuotaiką pro pirštus“, – pabrėžia V. Uspaskich.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į stiprėjančias militaristines nuotaikas, asmeninį ginklavimąsi ir kitas atskiras iniciatyvas vykti į Ukrainą.

„Norime informuoti Vyriausybę, kad Lietuvoje aktyviai formuojasi savanorių, pasiruošusių vykti į Ukrainą dalyvauti kariniuose veiksmuose grupės. Nekoordinuota tokių grupių veikla gali pakenkti tiek Ukrainos kareiviams ir civiliams, tiek gali būti traktuojama kaip Lietuvos dalyvavimas kariniame konflikte. Vyriausybė nedelsiant turi atkreipti dėmesį į šį reiškinį ir suteikti visą informaciją žmonėms, norintiems vykti į Ukrainą“, – sako V. Uspaskich.

Pirmadienį Vilniaus apeliacinis teismas skelbs nuosprendį dešimtmetį trunkančioje Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje - jeigu šios parijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas ir šios partijos narys Vytautas Gapšys bus pripažinti kaltais, jų laukia įdomūs politiniai procesai: V. Uspaskichas europarlamentaru galės likti ir sėdėdamas kalėjime, nes įstatymai to nedraudžia, o parlamentaro V.Gapšio lauktų apkalta ir grėstų pašalinimas iš Seimo, šeštadienį pranešė „Lietuvos ryto“ televizija.

Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovas Zenonas Vaigauskas sako, kad tokiu atveju V. Uspaskichas pats galėtų spręsti, kaip jam pasielgti - likti europarlamentaru iki 2019 metų vasaros, kada vyks kiti europarlamentarų rinkimai ar atsisakyti mandato.

„Gali spręsti pats, ar jis atsisako to mandato, ar, kai atliks tą bausmę, grįš atgal į europarlamentą, nes rinkimai tik 2019 metų vasarą“, - teigė Z.Vaigauskas.

Tačiau nepalankus teismo sprendimas didesnių rūpesčių pridarytų V.Gapšiui - jo lauktų apkaltos procesas, nes Lietuvos parlamentarai, skirtingai negu Europos politikai, privalo nedelsdami kreiptis į Konstitucinį Teismą.

„Jeigu Konstitucinis Teismas pasako, kas Seimo narys yra prasižengęs Konstitucijai, padaręs nusikalstamą veiką Konstitucijos požiūriu. Tada Seimas balsuoja - jeigu susirenka pakankamas Seimo narių skaičius, apkaltos procesas įvyksta ir Seimo narys netenka mandato“, - teigė Z.Vaigauskas. 

Pagal Seimo statutą nuteistam parlamentarui apkaltą reiktų pradėti artimiausiame posėdyje. Dabar Seimas beveik iki kovo vidurio atostogauja.

Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas sako, kad sprendimą dėl neeilinės sesijos šaukimo priimti turėtų valdančiųjų politinė taryba.

„Negaliu pasakyti, kaip mes tą skubiai inicijuotume“, - teigė A.Sysas.

Po apkaltos netekus Seimo nario mandato, V.Gapšį ištiktų panašus į partijos „Tvarka ir teisingumo“ lyderio Rolando Pakso likimas - durys į Seimą jam užsivertų. Jeigu jis pats atsisakytų mandato iki apkaltos, išsaugotų viltis ateityje eiti aukštas politines pareigas, kurioms reikia prisiekti.

Klausimas dėl parlamentarų "darbiečio" Viktoro Uspaskicho bei Seimo narių mišrios grupės atstovo Remigijaus Ačo neliečiamybės panaikinimo įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę, ją pristatydama ketvirtadienį patvirtino Seimo pirmininkė, Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė.

Seimo vadovė yra gavusi generalinio prokuroro prašymus leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti trijų Seimo narių laisvę - V.Uspaskicho dėl nepagarbos teismui, R.Ačo dėl privataus kaltinimo šmeižto byloje ir "Drąsos kelio" frakcijos nario Algirdo Vaclovo Patacko administracinių teisės pažeidimų byloje dėl iš parduotuvės paimtų prekių.

Prašymas dėl V.Uspaskicho teisinės neliečiamybės panaikinimo L.Graužinienės stalčiuje guli jau mėnesį. Ji praėjusią savaitę pareiškė imuniteto klausimų neteiksianti svarstyti Seimui, nes parlamentas turi svarbesnių klausimų. Opozicija ragino Seimo vadovę klausimų dėl neliečiamybės panaikinimo nevilkinti.

Tuo metu prašymo panaikinti A.V.Patacko teisinę neliečiamybę Seimo pirmininkė L.Graužinienė pareiškė neteiksianti. Generalinis prokuroras Darius Valys dėl A.V.Patacko neliečiamybės panaikinimo kreipėsi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymu. Policija tiria administracinių teisės pažeidimų bylą, kad šių metų rugsėjo 2 dieną Seimo narys praėjo pro prekybos centro kasas nesumokėjęs už vieną elektros lemputę ir vieną saulėgrąžų pakelį, kurių bendra vertė - 10,28 lito.

"Aš informavau prokurorą, kad tikrai Seimui neteiksiu jo prašymo artimiausiu metu, įvertinusi Seimo nario sveikatos būklę, tas aplinkybes, kuriomis jis atliko galbūt ne visiškai tinkamą veiksmą. Aš turiu moralinę teisę įvertinti, ar jis tą savaitės neliečiamybės panaikinimo procesą Seime išgyvens. Neturiu moralinės teisės kaip Seimo pirmininkė teikti procesą Seime, visą savaitės maratoną, nes vertė yra 10 litų 28 centai", - sakė L.Graužinienė.

"Aš manau, kad Seimo narys A.Patackas, įvertinant jo indėlį į nepriklausomos valstybės raidą, nepriklausomybės iškovojimą, aš kaip Seimo pirmininkė neturiu moralinės teisės prašyti Seimo nuimti neliečiamybę dėl 10 litų 28 centų", - pažymėjo parlamento vadovė.

Žiniasklaidoje skelbta, kad žymus sovietmečio disidentas ir Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras A.Patackas sunkiai serga. Pats A.V.Patackas viešai paskelbė prašantis teikti klausimą svarstyti Seimui.

Pagal Lietuvos Konstituciją, Seimo narys negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ir kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo sutikimo. Seimas turi panaikinti teisinį imunitetą ir tais atvejais, kai teisme sprendžiama byla dėl administracinio pažeidimo, už kurį kaip viršutinė baudos riba numatytas areštas.

Politologai skeptiškai vertina po Darbo partijos postų rokiruotės Seimo pirmininko kėdėje įsitaisiusios Loretos Graužinienės galimybes tapti autoritetu Seime – moteriškai paslaptingai save apibūdinusiai politikei esą trūksta charizmos.

Viktoras Uspakichas perstumdė figūras Seimo vadovybės šachmatų lentoje. Darbo partijos įkūrėjas, matyt, nebuvo linkęs rizikuoti, kad vienas iš jo favoritų Vytautas Gapšys, Vilniaus apygardos teismo pripažintas kaltu vadinamosios Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje, iš Seimo vicepirmininko posto būtų pašalintas per nepasitikėjimo procedūrą, kurią inicijavo opozicija. Tad balsavimo išvakarėse pranešta, jog V. Gapšys savo noru traukiasi iš Seimo pirmininko pavaduotojų, nors kelis mėnesius po teismo nuosprendžio tvirtino esąs nekaltas, trauktis neketinąs ir net kalbėjo apie Seimo pirmininko postą. Politologai mano, kad V. Gapšio savanorišką pasitraukimą iš Seimo vicepirmininko pareigų greičiausiai nulėmė prastėjantys Darbo partijos reitingai.

„Jie gerokai atsiliekantys nuo socialdemokratų ir akivaizdžiai mato, kad kažkas negerai. Žinodami tą Lietuvos klišę, kad rinkėjai, ypatingai kairieji, renkasi pagal asmenybes, gal jie išbando kažką naujo ir žiūri, ar pasiseks, ar ne“, – spėjo TSPMI dėstytojas Mažvydas Jastramskis.

V. Gapšio nušalinimo siekė opozicija ir prezidentė, tam pritarė ir socialdemokratai, tad šis jo žingsnis nieko nenustebino. Vis dėlto Seimo pirmininko Vydo Gedvilo pareiškimas, kad jis taip pat palieka savo kėdę, buvo netikėtas net pačiam premjerui Algirdui Butkevičiui. Opozicija iš karto suabejojo, ar V. Gedvilas nepatyrė Viktoro Uspaskicho spaudimo.

„Aš parašiau pareiškimą savarankiškai ir man niekas jokio spaudimo nedarė, tą galiu patvirtinti. Aš jau vakar vakare buvau nusprendęs. Turiu asmeninių priežasčių ir planų“, – tikino atsistatydinęs Seimo Pirmininkas V. Gedvilas.

Keista, nes mažiau nei prieš mėnesį mus jis tikino neturįs jokių planų keisti darbą.

„Šios pareigos man labai atsakingos. Jeigu politinė situacija leis, noriu dorai dirbti visą kadenciją ir visą kadenciją būti Seimo pirmininku‘, - rugsėjo devintosios laidoje „Savaitė“ duotame interviu aiškino tuometinis Seimo pirmininkas V. Gedvilas.

Politologai neabejoja, kad V. Gedvilą V. Uspakichas pakeitė, nes jis nepateisino lūkesčių, negynė Darbo partijos interesų, be to, buvo gana blankus Seimo pirmininkas. Esą, jei aukštas pareigas einantis asmuo nekritikuojamas, tai arba jį bijo liesti, arba jis neįtakingas – šiuo atveju įtikinamesnis antrasis variantas.

„Matome, kad [jis] nėra pagrindinis politikos formuotojas Lietuvoje, nėra pagrindinis Darbo partijos pozicijos formuotojas, greičiau įgyvendintojas. Tam tikra prasme, kai daugiau asmenų pakeičia darbo vietą, tada ne taip skaudžiai atrodo V. Gapšio atsitraukimas iš Seimo vicepirmininkų. Manau, kad tam ikra prasme tai buvo priedanga“, – dėstė Politikos tyrimų ir analizės instituto direktorius Marius Ulozas.

Atsitraukimas, o gal tik gudrus ėjimas žvelgiant į ateitį? Gal V. Gapšys patrauktas iš Seimo vicepirmininko ir partijos pirmininko pareigų, nes ruošiamas ateičiai ir taip jam suteIkiama keletas poilsio minučių? Toks scenarijus įmanomas, sako politologai. Teistas V. Gapšys yra antras partijos veidas, kuris rengiamas tapti pirmuoju, tad natūralu, kad V. Uspaskichas nenori juo rizikuoti, atitraukia į saugesnę poziciją, duoda jam šiek tiek pailsėti ir meta į politinę kovą daugiau veidų.

„Per darbiečių atsitraukimą nuleidus garą, manau, jis galėtų sugrįžti į pozicijas. Viena iš pozicijų, kuria galima žaisti, yra kandidatas į prezidentus. Ponas V. Gapšys dar per jaunas kandidatuoti, tad natūralu, kad Darbo partija kels kitus kandidatus, o V. Gapšys sugrįš į Seimo pirmininkus“, – dėliojo M. Ulozas. 

O kol kas jį pakeis ištikimiausia V. Uspaskicho bendražygė ir politologų pirmąja Darbo partijos ponia vadinama Loreta Graužinienė. Šią savaitę ji patvirtinta nauja Seimo pirmininke.

„Privalau šiek tiek atskleisti ir savo vidinį pasaulį, kurio galbūt jūs kasdieną ir nepamatote. Esu išdidi, bet ne arogantiška, esu ori, bet ne „onorava“, kaip sako aukštaičiai. Esu šiemos žmogus – esu mylinti ir mylima, kartais – moteriškai paslaptinga“, – taip save apibūdino Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Daug kas abejoja jos savarankiškumu. Teigiama, kad V. Uspaskichas jai darys dar didesnę įtaką nei V. Gedvilui. Be to, šiame paskyrime daug kas įžvelgia ir Darbo partijos įkūrėjo asmeninį kerštą prezidentei.

„Kalbant indėnų žodžiais, valdantieji pasirengę kasti karo kirvį su prezidente. Tą rodo ir nutekėję socialdemokratų  strateginiai dokumentai, kaip jie eis į prezidento rinkimus. Darbo partija jau metus akivaizdžiai konfrontuoja su prezidente. Šiuo atveju galima atverti dar vieną naują karo frontą – per L. Graužinienės, kaip Seimo pirmininkės poziciją užimančią asmenybę“, – teigė Politikos tyrimų ir analizės instituto direktorius.

O darbo partijos siela to net neneigia.

„Šioje vietoje, ko gero, egzaminą reikės laikyti prezidentei. <... > Lietuva yra parlamentinė valstybė. Vieną kartą egzaminą laikė L. Graužinienė, dabar egzaminą laikyti turi kitas“, – samprotavo Darbo partijos narys V. Uspaskichas.

Ir vis tiek Dalia Grybauskaitė vėl pasiekė pergalę. Ji nuolat kritikavo valdančiuosius, jog šie, toleruodami Seimo vadovybėje teistus asmenis, daro gėdą valstybei. Dabar teistų asmenų nebėra, bet ar šalies vadovė patenkinta L. Graužinienės, kuriai neleido tapti ministre, kandidatūra? Šiandien ne vien prezidentę domina, kaip seksis L. Graužinienei eiti naujas pareigas.

„Kaip politikė ji neturi labai didelės iškalbos, charizmos. Kalbant apie autoritetą, nemanau, kad ji gali būti lyginama su tokio rango politikais kaip Irena Degutienė. Skeptiškai vertinčiau jos galimybes būti tuo žmogumi, kurį gerbia visi Seimo nariai ir kuris sugeba užtikrinti sklandų Seimo darbą“, – neslėpė TSPMI dėstytojas M. Jastramskis.

„Manyčiau, jai nepavyko užsitikrinti didelio autoriteto. Nors ji yra dalyvavusi ir prezidento rinkimuose, labiau buvo aptarinėjamos jos šukuosenos ir suknelių ilgis, o ne politinė programa. Manau, kad ji labai nesikeis nuo to, kokiu Seimo pirmininku buvo V. Gedvilas. Gal tik bus labiau aikštinga, moteriškesnė V. Gedvilo versija“,  – įsitikinęs M. Ulozas.

V. Uspakichas jau kurį laiką nuosekliai kartoja, kad traukiasi iš aktyvaus politinio gyvenimo. Tai rodo ir jo žingsniai – paliko partijos pirmininko postą, o šią savaitę V. Gapšiui užleido ir Seimo Darbo partijos  frakcijos seniūno kėdę. Tačiau mažai kas abejoja, kad savo teatre jis ir toliau bus pagrindinis lėlininkas.