Pirmiausia – dialogas
Socialinių verslų kūrėjai neslepia, kad neretai išgirsta įvairių klausimų, pavyzdžiui, kas jūs tokie, kuo skiriatės nuo kitų, kas tas socialinis verslas. „Kai manęs paklausia, kas yra socialinis verslas, paprastais žodžiais atsakau, kad tai verslas, kurio pagrindinis tikslas yra kurti teigiamus pokyčius mūsų visuomenei ir mus supančiai aplinkai. Tokio modelio verslas didžiąją dalį savo pelno investuoja atgal į savo misiją, matuoja ir viešai skelbia poveikio matavimo ataskaitas ir atitinka kitus kriterijus, dėl kurių ir turime šiuo metu sutarti visi drauge“, – pasakoja Lietuvos socialinio verslo asociacijos (LISVA) vadovė Viktorija Bražiūnaitė.
Iki šiol sąvoka „socialinis verslas“ buvo neapibrėžta ir paliekanti erdvės interpretacijoms. Visai neseniai Seimui įteisinus šią kategoriją ir pagrindinius jos kriterijus, daugiau galimybių atsivers ne tik smulkiajam ir vidutiniam verslui, bet ir visai Lietuvos ekonomikai, nė kiek neabejoja V. Bražiūnaitė.
Būtent dėl LISVA iniciatyvos prieš porą metų prasidėjęs atviras dialogas jau turi apčiuopiamų rezultatų. Seimas kartu su Ekonomikos komitetu priešakyje žengė svarbų žingsnį – gruodį buvo įteisinta įstatymu apibrėžta socialinio verslo kategorija, oficialiai ji įsigalios nuo šių metų birželio 1-osios, tad liko trys mėnesiai. Pasak V. Bražiūnaitės, iki gegužės 31 d. dar turi būti apibrėžti poįstatyminiai teisės aktai, Vyriausybė iki vasaros turi užbaigti šį procesą.
LISVA vadovės įsitikinimu, kartu su partneriais parengti poįstatyminiai teisės aktai visuomenei aiškiai parodytų, kas yra socialinis verslas, kodėl jį verta populiarinti ir skatinti.
„Per artimiausius tris mėnesius reikia priimti kokybiškus poįstatyminius teisės aktus, o to neįmanoma padaryti atsiribojant nuo ekosistemos. Iki šiol nesulaukėme kvietimo prie bendro derybų stalo. Jo nesulaukė ne tik LISVA, bet ir Seimo, kitų ministerijų, kitų organizacijų atstovai, pavyzdžiui, iš Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos, Savivaldybių asociacijos ar NVO koalicijos“, – teigia ji.
Kontroversija: V. Bražiūnaitė sutinka, kad terminas „socialinis verslas“ išties gali sukelti tam tikrą painiavą ar net prieštaravimų, nes tradiciškai verslumas siejamas su pelno maksimizavimu, o socialinis aspektas – su visuomenės gerove ir socialine atsakomybe. / T. Juknevičiaus nuotr.
Platesnės politikos dalis
Socialinio verslų atstovai kiekvieną dieną susiduria su iššūkiais, todėl žino, kokie pokyčiai yra reikalingi. „Šiuo metu iš ES perspektyvos vykdome socialinio verslo stebėseną (angl. European Social Enterprise Monitor, ESEM), į kurią, tikimės, įsitrauks ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), nes sprendimai turėtų būti priimami remiantis faktais“, – tęsia V. Bražiūnaitė.
„Norint ilguoju laikotarpiu visiškai pabaigti socialinio verslo koncepciją, reikia užtikrinti, kad ji būtų integruota į platesnę ekonominę ir socialinę politiką, skatintų tvarumą, socialinę įtrauktį ir teisingumą. Svarbu sukurti palankią aplinką inovacijoms ir socialinėms iniciatyvoms, įtraukti ir remti socialinius verslus kaip svarbų veikėją sprendžiant socialines ir aplinkosaugos problemas“, – dėsto V. Bražiūnaitė.
LISVA bendradarbiauja su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, šiuo metu aktyvinamas klausimas dėl socialiai atsakingų viešųjų pirkimų. „Per Inovacijų agentūros kanalus viešinamos mūsų inciatyvos, o mes viešiname jų vykdomas iniciatyvas socialiniams verslams“, – dalijasi V. Bražiūnaitė.
„Iki šiol socialinį verslą Lietuvoje dažniausiai vystė tik labai mažos organizacijos, tačiau priimtas įstatymo pakeitimas turėtų paskatinti daugiau žmonių įsitraukti į šią veiklą. Tikėtina, kad atsiras ne tik smulkiųjų, bet ir vidutinio dydžio rinkos žaidėjų. Pavyzdžiui, Italijoje ir kitose Pietų Europos šalyse yra didelių socialinio verslo veikėjų“, – sako ji.
Finansinė grąža – būtina
Bent jau iš pirmo žvilgsnio žodžių junginys „socialinis verslas“ tarsi sunkiai dera tarpusavyje. Taip veikiausiai yra dėl dedamosios „socialinis“, kuri su verslumu ir reikšminga finansine grąža standartiniu požiūriu ne visada asocijuojasi.
Socialiniai verslai Lietuvoje veikia įvairiose srityse – nuo švietimo ir sveikatos priežiūros iki aplinkosaugos ir kultūros.
V. Bražiūnaitė sako, kad šių dviejų sričių derinys yra būtent tai, kas apibrėžia socialinį verslą ir jis gali būti labai sėkmingas tiek socialinės, tiek finansinės grąžos požiūriu. Terminas „socialinis verslas“ išties gali sukelti tam tikrą painiavą ar net prieštaravimų, nes tradiciškai verslumas siejamas su pelno maksimizavimu, o socialinis aspektas – su visuomenės gerove ir socialine atsakomybe.
„Socialinis verslas siekia spręsti socialines problemas arba patenkinti visuomenės poreikius per verslo metodus ir modelius, kurie yra tvarūs ir generuoja pajamas. Finansinė grąža socialiniame versle nėra antraeilė – ji būtina tvarumui užtikrinti, leidžia verslui plėstis ir turėti didesnį poveikį. Skirtumas nuo tradicinio verslo slypi priorituose: socialinis verslas pelną laiko priemone socialiniams tikslams pasiekti, o ne pagrindiniu tikslu“, – aiškina LISVA vadovė.
Finansinė grąža socialiniame versle gali būti įvairi, priklausomai nuo konkrečios veiklos, rinkos poreikių ir verslo modelio efektyvumo. „Kai kurie socialiniai verslai gali pasiekti labai didelę finansinę sėkmę ir konkuruoti rinkoje su tradiciniais verslais, kartu teikdami reikšmingą socialinę naudą. Kiti gali susidurti su didesniais iššūkiais siekiant finansinės grąžos, ypač pradiniame etape, bet vis tiek laikyti finansinį stabilumą esminiu tvarumo ir ilgalaikio poveikio generavimo veiksniu“, – tęsia ji.
„Svarbu pabrėžti, kad socialinis verslas – ne labdaros veikla, jis turi būti finansiškai savarankiškas ir pajėgus generuoti pakankamai pajamų savo socialiniams tikslams pasiekti ir plėsti“, – akcentuoja V. Bražiūnaitė.
Plėtra Lietuvoje
Pasak LISVA vadovės, socialinis verslas Lietuvoje plečiasi, o tai atspindi visuomenės sąmoningumo, atsakomybės ir noro spręsti socialines problemas augimą. „Socialinis verslas, kaip aiškesnė koncepcija, Lietuvoje pradėjo formuotis maždaug 2011 m., įkvėptas globalių tendencijų ir ES iniciatyvų skatinti socialinę įmonių atsakomybę ir tvarumą“, – pasakoja ji.
Vienas iš pavyzdžių, galintis simbolizuoti socialinio verslo pradžią Lietuvoje, – restoranas „Mano Guru“, kuris veiklą vykdo nuo 2004 m. „Restorane vykdoma socialinė integracija asmenų, kurie išėjo iš įkalinimo įstaigų arba turi priklausomybių, yra baigę reabilitacijos programas. Kavinėje jie gali mokytis virėjo, padavėjo, barmeno profesijos, suteikiama psichologo, socialinio darbuotojo ir kitokia pagalba, kartais net taip reikalinga laikinojo apgyvendinimo paslauga. Įgiję darbo įgūdžių, jie pradeda dirbti: iš pradžių – „Mano Guru“, vėliau – kitose maitinimo įstaigose“, – pasakoja V. Bražiūnaitė.
Kitoks socialinio verslo pavyzdys Lietuvoje galėtų būti edukacinis bendruomenės centras „Miesto laboratorija“, organizuojanti įvairias dirbtuves, mokymus, paskaitas, diegianti įvairias ekologines inovacijas.
Nors tikslus skaičius gali kisti, socialinių verslų skaičius Lietuvoje gali svyruoti net iki kelių šimtų, atsižvelgiant į tai, kaip plačiai apibrėžiama socialinio verslo koncepcija, sako LISVA lyderė: „Socialiniai verslai Lietuvoje veikia įvairiose srityse – nuo švietimo ir sveikatos priežiūros iki aplinkosaugos ir kultūros.“
„Svarbu paminėti, kad Lietuvoje socialinio verslo plėtrai didelę įtaką turi valstybės skatinimo politika, įvairios finansinės ir konsultacinės skatinimo programos, investicijos, taip pat visuomenės požiūris ir palaikymas. Vis dėlto socialinio verslo ekosistema vis dar susiduria su iššūkiais, įskaitant aiškaus teisinio reglamentavimo trūkumą, finansavimo ir investicijų pritraukimo sunkumus, taip pat visuomenės informuotumo ir supratimo apie socialinio verslo prasmę ir svarbą klausimus“, – vardija V. Bražiūnaitė.
Jaunimas ir kryptys
Socialinis verslumas gali būti laikomas ir naujosios verslios kartos kryptimi. „Šiandien, kai informacija lengvai prieinama ir socialinės problemos vis akivaizdžiau matomos, jaunimas labiau linkęs įkurti verslų, kurie spręstų šias problemas“, – pastebi V. Bražiūnaitė.
Yra įvairių socialinio verslumo krypčių, tačiau LISVA vadovė išskiria tris pagrindines: „Viena iš krypčių yra aplinkosauga ir tvarumas. Tai apima įmones, kurios siekia mažinti atliekų, skatina perdirbimą, siūlo tvarių ar ekologiškų prekių ir paslaugų. Pavyzdžiui, pakartotinio naudojimo produktų, ekologiškų maisto produktų, tvarios mados prekių.“
„Kita kryptis siejama su socialine įtrauktimi, kai veikiama neįgaliųjų įdarbinimo, socialinės integracijos, pabėgėlių ar marginalizuotų grupių paramos linkme. Pavyzdžiai galėtų būti kavinės ar dirbtuvės, kurios įdarbina asmenis su negalia“, – sako V. Bražiūnaitė.
„Švietimo ir ugdymo srityje veikiantys socialiniai verslai siūlo inovatyvių mokymosi būdų, prieinamą švietimą mažiau privilegijuotiems asmenims, edukacinių technologijų“, – tęsia ji.
Jaunųjų verslininkų susidomėjimas šiomis sritimis rodo, kad jie siekia ne tik finansinės sėkmės, bet ir nori prisidėti prie svarbių visuomenės iššūkių sprendimo.
Socialinis verslas – ne labdaros veikla, jis turi būti finansiškai savarankiškas ir pajėgus generuoti pakankamai pajamų savo socialiniams tikslams pasiekti ir plėsti.
„Atsižvelgdami į šias tendencijas, ateinančius dvejus metus aktyvinsime socialinio verslo ekosistemą Šiaurės Lietuvoje. Bendradarbiaujame su Rokiškio savivaldybe ir partneriais iš Latvijos – Latvijos socialinio verslumo asociacija ir Žiemgalos planavimo regionu, išskirtinį dėmesį skirsime socialiniam verslui populiarinti mokyklose“, – apie planus pasakoja V. Bražiūnaitė.
Užsienio pavyzdžiai
JAV socialinis verslas ir jaunosios kartos verslumas yra labai susiję reiškiniai. ES – ne išimtis. Pasak V. Bražiūnaitės, ES pripažįsta socialinį verslumą kaip svarbų ekonominės plėtros ir inovacijų veiksnį, todėl skiria nemažai dėmesio per įvairias iniciatyvas, programas, skiria finansavimą ir taip skatina socialinių įmonių plėtrą ir augimą.
„Pavyzdžiui, Europos socialinio verslumo iniciatyva ir Socialinio verslumo veiksmų planas yra skirti socialiniam verslumui per finansavimą, mokymus, mentorystę ir kitą būtiną paramą remti. Kalbant apie ryškius pavyzdžius ES ir mūsų regione, yra keletas šalių, kurias galima laikyti pažangiomis“, – teigia ji.
„Vokietija turi daug socialinių startuolių, kurie sprendžia įvairias socialines problemas – nuo integracijos ir švietimo iki aplinkosaugos. Pavyzdžiui, „Dialog im Dunkeln“ (liet. Dialogas tamsoje) – paroda, kurioje lankytojai patiria kasdienį gyvenimą iš neregio perspektyvos. Taip siekiama didinti supratimą ir empatiją“, – pasakoja LISVA vadovė.
Nyderlandai garsėja savo novatoriškomis socialinėmis įmonėmis: „Pavyzdžiu galėtų būti olandų elektronikos gamintojas „Fairphone“, kuriantis ir gaminantis išmaniuosius telefonus ir ausines. Įmonė siekia maksimaliai sumažinti savo įrenginių etinį ir aplinkosaugos poveikį pasitelkdama įvairias perdirbtas medžiagas ir sąžiningos prekybos būdus.“
„Danija atpažįstama dėl savo socialinių inovacijų ir verslų. Pavyzdžiui, „Specialisterne“ mėgina integruoti autizmo spektro sutrikimą turinčius žmones į darbo rinką, įmonė pabrėžia šių asmenų ypatingus įgūdžius“, – išskiria V. Bražiūnaitė.
