Tokiu atveju šį apdovanojimą atsiimtų mirusio šeimos nariai ir artimiausi giminaičiai arba asmuo, kuris rūpinasi apdovanojamo asmens viso gyvenimo nuopelnų ir atminimo įamžinimu.

Ketvirtadienį šias parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo pataisas vienbalsiai palaikė 112 tautos atstovų.

Tokia iniciatyva Seime atsirado po žinios apie sovietmečio disidentės, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbės, vienuolės Felicijos Nijolės Sadūnaitės mirtį.

„Apdovanojimo skyrimas net ir po mirties demokratijos gynėjai, disidentei F. N. Sadūnaitei būtų nuoširdi pagarba ir padėka už jos didžiules pastangas ir nuopelnus“, – yra sakiusi Seimo Pirmininkė  V. Čmilytė- Nielsen.

Šiuo Seimo apdovanojimu siekiama įvertinti Lietuvos ir užsienio fizinių ir juridinių asmenų laimėjimus bei indėlį, puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas.

Šiais metais Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – planuojama skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai parlamento vadovei Irenai Degutienei ir kovo pabaigoje mirusiai sovietmečio disidentei, vienuolei F. N. Sadūnaitei.

ELTA primena, kad 2022 m. pirmaisiais Aleksandro Stulginskio žvaigždės laureatais tapo prezidentas Valdas Adamkus ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) senatorius Ričardas Džozefas Durbinas.

2023 metais Aleksandro Stulginskio žvaigžde buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas.

„Mano galva, dabartiniame etape būtų svarbu ir Švietimo ministerijai skirti galbūt daugiau dėmesio tam, kad tautinių mažumų mokyklos galėtų būti tuo tiltu tarp žmonių, vaikų, atėjusių iš labai įvairių šeimų, kuriose įvairūs požiūriai į visuomenę. Tai gali tapti pagalba, o ne kaip tik grėsme. Aš tautinių mažumų mokyklas matau kaip galimybę, kaip didelę pagalbą, o ne kaip grėsmę“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Seimo pirmininkė.

Anot jos, svarstant šį klausimą pirmiausia reikėtų įvardinti, kokią problemą mėginama išspręsti.

„Mokyklos, kuriose dėstoma tautinių mažumų kalbomis, man rodos, yra Lietuvos stiprybė. Tai, kad jos išsaugotos Lietuvoje, tai, kad joms skiriamas dėmesys, yra svarbu. Tai yra ilgesnis kelias integracijos, bet jis yra teisingas, jis yra tvarus“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas praėjusią savaitę atnaujino diskusiją dėl rusiškų mokyklų, keldamas klausimą, ar nevertėtų sekti estų ir latvių pavyzdžiu ir atsisakyti mokymo rusų kalba.

Siūlymą dėl rusų mokyklų laipsniško atsisakymo ministerija planuoja parengti per artimiausias savaites. G. Jakšto teigimu, šalyje galėtų likti veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.

Lietuvoje tankiausias tautinių mažumų mokyklų tinklas yra pietryčių Lietuvoje.

„Neįgaliesiems, ypač moterims, ir kyla daugiau rizikų patirti smurtą, ir jie susiduria su akivaizdžiais sunkumais, kai reikia kreiptis pagalbos. Dažnai žmonės su negalia būna socialiai, emociškai ir fiziškai izoliuoti namie. Ir labai priklausomi nuo aplinkos bei šalia esančiųjų“, – sekmadienį išplatintame pranešime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, vienas iš smurto prevencijos būdų – sudaryti sąlygas žmonėms su negalia išeiti iš namų, dirbti, susitikti su bendraminčiais, dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

„Sportas ar kita įdomi veikla stiprina fizinę sveikatą, kartu gerėja emocinė ir psichologinė savijauta, atsiranda daugiau pasitikėjimo, savarankiškumo, taip pat ir finansinio, kuriami socialiniai ryšiai. O tai yra labai svarbu. Kaip ir tai, kad žmogus neliktų vienas smurtinėje aplinkoje ir nebijotų kreiptis pagalbos“, – tvirtino Seimo pirmininkė.

Tarptautinė neįgaliųjų diena kasmet minima gruodžio 3-iąją. Ją 1992 metais paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija.

Kaip informavo Seimo kanceliarija, Lietuvos parlamento vadovė Romoje susitiko su Italijos Deputatų Rūmų Pirmininku Lorenzo Fontana (Lorenzu Fontana) ir Senato vicepirmininku Maurizio Gasparri (Mauricijumi Gaspariu), taip pat Užsienio reikalų ir Gynybos komitetų pirmininkais.

„Dabartiniame geopolitiniame kontekste šalių parlamentų vaidmuo kaip niekada ryškus ir prasmingas. Tiek tikintis NATO sprendimų sėkmės, tiek išlaikant Aljanso vienybę. Nuo parlamentų politinės valios ir lyderystės taip pat priklauso Ukrainos pergalė ir Europos saugumas“, – pranešime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji akcentavo, kad Italija stipriai prisideda prie Baltijos šalių regiono saugumo – dalyvauja NATO oro policijos misijoje, siunčia karius ir karininkus į aljanso struktūras ir pratybas. Seimo pirmininkės teigimu, tai labai svarbu, ypač turint omenyje išaugusias Rusijos gynybos išlaidas, skelbiamas kariuomenės reformas, Kaliningrado militarizavimą ir planus Baltarusijos teritorijoje dislokuoti branduolines pajėgas.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, atgrasymas, saugumas ir kolektyvinė gynyba yra „svarbiausias NATO viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkės prioritetas“.

„Rusijai atgrasyti reikia veikiančios priekinės gynybos, dėl kurios sąjungininkai sutiko dar pernai Madride, naujų NATO gynybos planų, kurie būtų įgyvendinti iki šių metų pabaigos, ir stipresnės oro bei raketinės gynybos. Ir, žinoma, atnaujinti praktinę ir politinę NATO partnerystę su Ukraina, įtvirtinti ją euroatlantinėje saugumo sistemoje, prie kurios prisijungiant laukiame ir Švedijos“, – tvirtina V. Čmilytė-Nielsen.

Susitikimuose Lietuvos parlamento vadovė sako skyrusi dėmesio Ukrainos narystės ES temai, deklaravusi, kad Seimas „vienbalsiai palaiko Ukrainos eurointegraciją“.

„Teigiami politiniai sprendimai įmanomi, juolab gerų pokyčių vykdant Europos Komisijos rekomendacijas yra, nepaisant to, kad šalyje vyksta karas“, – tvirtino ji.

Susitikusi su Italijos politikais Seimo pirmininkė taip pat aptarė nuo viduramžių tebesitęsiančią Lietuvos ir Italijos ryšių istoriją ir prieš daugiau nei trisdešimtmetį Lietuvai atkūrus nepriklausomybę prasidėjusį naują dvišalių santykių etapą.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, abi šalys nuo 1991-ųjų, kai Italija pripažino Lietuvos nepriklausomybę, toliau stiprino ryšius per politinius ir diplomatinius, prekybos, turizmo ir kultūrinius mainus, o pastaraisiais metais abi šalys aktyviau bendradarbiavo energetikos ir infrastruktūros projektuose.

„Santykių plėtros potencialo yra, juolab Lietuva ketina stiprinti ryšius su Pietų Europos šalimis ir suinteresuota Italijos dalyvavimu Rytų kaimynystės politikoje“, –  teigia V. Čmilytė-Nielsen.

Vizitą Romoje Seimo Pirmininkė baigs interviu Italijos valstybinio visuomeninio transliuotojo kanalui RAI TG24.

Pasak Seimo pirmininkė pasisakyme kovos su smurtu prieš moteris dieną ragina ypač atkreipti dėmesį į karo zonose smurtą dėl lyties, seksualinę ir kitokią prievartą patyrusias mergaites ir moteris.

„Net ir taikos sąlygomis smurtą artimoje aplinkoje dažniausiai patiria mergaitės ir moterys. O ką kalbėti apie karo metą! Išpuoliai prieš civilius, seksualinė prievarta ir smurtas nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios tapo dar vienu agresorės Rusijos ginklu prieš taikius gyventojus, pirmiausia, žinoma, mergaites ir moteris“, – sakoma Seimo Ryšių su visuomene skyriaus paskelbtame parlamento pirmininkės pranešime.

Išpuoliai prieš civilius, seksualinė prievarta ir smurtas nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios tapo dar vienu agresorės Rusijos ginklu prieš taikius gyventojus.

Anot jos, tokiais veiksmais okupantai bando palaužti kovinę dvasią, sunaikinti žmogiškąjį orumą ir ištrinti tapatybę.

„Kad ir kaip būtų, seksualinis smurtas ir prievarta yra nusikaltimas. O už tai nusikaltėliai privalo sulaukti deramo atpildo. Todėl Ukraina ir tarptautinė bendruomenė šalia karinių Rusijos nusikaltimų įrodymų privalo pridėti ir seksualinio smurto karo metu bylas“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.

„Mano supratimu, šis įstatymo pakeitimas yra reikalingas, šiandien, tikiuosi, kad pateikimo stadijoje jis sulauks palaikymo“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Viktorija Čmilyė-Nielsen.

„Jis yra svarbus dėl to, kad žmonės neturėtų būti siunčiami už grotų dėl tų nusižengimų, į kuriuos galima reaguoti kitokiu būdu. Lietuva yra viena iš griežčiausiai šią sritį reguliuojančių šalių, ir būtent kanapių produktų dekriminalizavimas yra neprasilenkiantis su sveiku protu sprendimas, racionalus“, – tvirtino ji.

Seimo vadovė pažymėjo, kad dauguma civilizuotų, demokratinių šalių yra priėmusios tokius sprendimus.

Žmonės neturėtų būti siunčiami už grotų dėl tų nusižengimų, į kuriuos galima reaguoti kitokiu būdu.

Antradienį Seimas planuoja baigti pateikimo procedūrą taisant Baudžiamąjį ir Administracinių nusižengimų kodeksus, kad už neteisėtą kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė, kaip yra dabar.

Pirmadienį šie projektai buvo pateikti Seimui, tačiau opozicijos atstovams paprašius pertraukos, balsavimas pateikimo stadijoje atidėtas.

Pagal siūlomas pataisas, nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėtojai būtų baudžiami įspėjant juos arba baudomis nuo 30 iki 250 eurų. 250–400 eurų dydžio baudos grėstų už pakartotiną nusižengimą. Visais atvejais kanapės, jų dalys, aliejus, dervos, ekstraktai ar tinktūros būtų konfiskuojamos.

Pataisų projektai numato, kad nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėtojai galėtų būti įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo programose ar kursuose.

Nuo administracinės atsakomybės būtų atleidžiami tie žmonės, kurie savanoriškai kreiptųsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar į valstybės institucijas atiduoti neteisėtai pasigamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas kanapes arba jų dalis ar produkciją iš jų: aliejų, dervas, ekstraktus ar tinktūras.

Siekis dekriminalizuoti kai kurių narkotinių medžiagų įsigijimą ir turėjimą nėra pirmas šios kadencijos Seime – parlamentarai praėjusį lapkritį atmetė tai numačiusias pataisas.

Praėjusios kadencijos „valstiečių“ Seimas yra patvirtinęs Aurelijaus Verygos vadovautos Sveikatos apsaugos ministerijos rengtą Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą, joje irgi  įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę.

2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimo.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas šių metų pradžioje skelbė, kad narkotikų paplitimas Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus išaugo pusantro karto.