Čia ir dabar
Kiekvienas jaučia skirtingus jausmus, taip pat skirtingai juos ir išreiškia, o skulptūrų parodos autorė juos išreiškia keramikos objektais, vedama minties, kad nėra nei blogo laiko, nei jausmo, o tik būsena tuo laiku.
"Laikas ir jausmas kartu kuria mūsų vidinę būseną. Koks yra laikas, galbūt jaučiame visi panašiai, bet vidinius jausmus jaučiame visi skirtingai. Tie, kurie gali juos išdainuoti, – išdainuoja, tie kurie gali tapyti, – ištapo, o aš visą vidinį jausmą bandžiau išreikšti per formą", – parodos atidaryme sakė V.Balčiūnienė.
Parodoje kiekviena skulptūra – tai materija virtęs jausmas, kurį praturtina ir lydintis tekstas. Kelios skulptūros parodoje neįvardytos jausmais – autorė palieka vietos kiekvieno jausmų interpretacijai.
V.Balčiūnienė sako, kad jausmų formos gimsta iš to, kas konkrečią akimirką yra jos viduje, tai ir bando atspindėti darbais. "Užduodu sau klausimą, kas yra nežinia, – ar tai šulinys į kurį žiūriu, ar tai debesys?" – dalijasi ji.
Be papildomų dirgiklių
Menininkės objektai neutralių spalvinių tonų, ne tokių ryškių spalvų, kokie buvo ankstesni jos darbai. Jausmus kūrėja sako norėjusi išreikšti ne per spalvą ar ornamentus, o per formą.
Skulptūra „Tyla“. / J. Ramanauskaitės nuotr.
"Kiti darbai atlikti ir kita technika, ten daugiau naudojau raku techniką, ji yra spalvingesnė, o čia skulptūros lipdytos iš šamoto (akmens masės), norėjau perteikti stabilumą. Norėjau paprasto natūralumo, kad nebūtų kažkokių pašalinių atspindžių, blizgesių, linijų. Tiesiog jausmo išraiška. Ne per dekorą, per formą", – pasakoja skulptūrų autorė.
Užduodu sau klausimą, kas yra nežinia, – ar tai šulinys, į kurį žiūriu, ar tai debesys?
Parodoje eksponuojamos keramikos skulptūros pradėtos kurti praėjusių metų vasario–kovo mėnesiais – tuo metu, kai pasaulį užklupo pandemija. Parodos kūrėjos formą įgavę jausmai, tokie kaip "Abejonė", "Nežinia" ar "Panika", daugelį lydėjo pandemijos metu, kuri anot kūrėjos, gėrio nepridėjo.
"Pandemija atnešė visiems šiek tiek liūdesio, ne tik užsidarymo nuo žmonių, bet ir savyje. Gal tai nėra labai blogai, bet iš to vėliau sunkiau išeiti. Normaliai turėtume bendrauti, dalytis, džiaugtis, o pandemija ir sustabdė šiuos dalykus", – apie keistą laikotarpį pasakoja Vilija Balčiūnienė.
Prasminga stotelė
Paroda "Laikas + Jausmas = Būsena" eksponuojama jau ne pirmą kartą, tiesa, Kaune – pirmą. Rudenį paroda buvo atidaryta Panevėžyje, tačiau dėl karantino suvaržymų jos duris lankytojams teko greitai užverti. "Nors paroda vėliau ir vėl buvo atidaryta, lankytojų beveik nebuvo, žmonės rinkosi negausiai, nes dar buvo įbauginti", – sako V.Balčiūnienė.
Skulptūra „Nežinia“. / J. Ramanauskaitės nuotr.
Kaunas – neatsitiktinė stotelė. Čia V.Balčiūnienė 1985 m. baigė Kauno Stepo Žuko aukštesniąją meno mokyklą, kurią ji laiko savo kūrybinio identiteto formavimosi pradžios tašku. "Kaune buvo mano, kaip keramikės, augimo pradžia, į kurį būdama septyniolikos atvažiavau mokytis", – prisipažino ji.
Kaune ekspozicija papildyta skulptūra "Tyla". V.Balčiūnienė sako, kad vidiniai jausmai kinta ir atsiranda naujų skulptūrų idėjų. "Iki begalybės tikrai neisiu, bet minčių dar yra", – apie naujų skulptūrų kūrimą užsiminė menininkė.
