Labiausiai paplitusios ir daugiausiai žalos padarančios yra širdies bei kraujagyslių, onkologinės, kvėpavimo sistemos ligos, cukrinis diabetas.
Šios problemos kyla tiek dėl pacientų gyvenimo būdo, tiek dėl jų genetikos, rašoma pranešime spaudai. Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininko prof. habil. dr. Viliaus Grabausko, šie du veiksniai yra tiesiogiai susiję. Net ir turintieji genetinį polinkį susirgti viena iš šių ligų gali jos išvengti praktikuodami sveiką gyvenseną. Gyvenimo būdo svarbą lėtinių ligų prevencijai patvirtina Suomijos gyventojų pavyzdys.
„Nors tarp suomių kai kurių sveikatai nepalankių genų variantų paplitimas yra netgi didesnis nei Lietuvoje, pakeitę gyvensenos įpročius, jie reikšmingai sumažino mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – pasakoja prof. V. Grabauskas.
Specialistas pabrėžia, kad sveikos gyvensenos įpročiai turi būti formuojami nuo ankstyvos vaikystės. Tik tokiu atveju jie išsaugomi visą gyvenimą. Kaune atlikto tyrimo duomenimis, egzistuoja neginčijamas ryšys tarp per didelio arterinio kraujospūdžio vaikystėje ir padidėjusio kraujo spaudimo (arterinės hipertenzijos) rizikos peržengus 35 metų ribą. Maža to, vaikystėje genai daro didesnę įtaką arteriniam kraujo spaudimui nei vidutiniame amžiuje, kai svarbesniu veiksniu tampa sveika gyvensena.
Vaikystėje genai daro didesnę įtaką arteriniam kraujo spaudimui nei vidutiniame amžiuje, kai svarbesniu veiksniu tampa sveika gyvensena.
Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, fizinis aktyvumas mažina ir su nutukimu susijusio geno įtaką. Fiziškai aktyviems žmonėms jo poveikis nepasireiškė, o sveika mityba netgi mažino cholesterolio koncentraciją kraujyje didinančio geno varianto poveikį.
„Lietuvos gyventojai turėtų labiau susirūpinti savo mityba. Mūsų mitybos įpročiai gerokai prasilenkia su Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Ir vyrai, ir moterys suvartoja per daug riebalų ir per mažai sudėtinių angliavandenių, o lengvai pasisavinamų angliavandenių (cukraus) vartojame daugiau nei rekomenduojama. Per mažai valgome daržovių ir vaisių. Derėtų atminti, kad būtent mityba gali sumažinti daugelio lėtinių ligų riziką“, – sako profesorius.
Mokslininkai taip pat nustatė ryšį tarp sveikatos būklės ir socialinių bei ekonominių veiksnių. Žemesnis išsilavinimas, nekvalifikuotas darbas, gyvenimas kaimiškose vietovėse koreliuoja su sveikatai nepalankia gyvensena ir didesniu mirtingumu nuo lėtinių neinfekcinių ligų. Šios tendencijos būdingos ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos šalims. Vis dėlto yra ir tam tikrų skirtumų, pavyzdžiui, Lietuvoje nutukimas labiau paplitęs tarp vyrų su aukštu išsilavinimu, o daugelyje išsivysčiusių Europos šalių – tarp vyrų su žemu išsilavinimu.
Prof. V. Grabauskas teigia, kad formuojant sveikatos politiką būtina atsižvelgti į visus socialinius ir ekonominius faktorius. Teigiamą įtaką gali daryti ir tokie veiksmai kaip skurdo mažinimas, švietimo sistemos gerinimas.
Nors epidemiologiniai tyrimai rodo teigiamus pokyčius lėtinių ligų rizikos srityje, sergamumas ir mirtingumas nuo lėtinių neinfekcinių ligų išlieka didelis. Siekiant toliau gerinti situaciją, būtinos pažangios, moksliniais tyrimais pagrįstos jų kontrolės strategijos.
Mokslininkų atlikti tyrimai ne tik pasitelkti formuojant Lietuvos sveikatos politiką, bet ir tapo tarptautiniu mastu pripažintos integruotos lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos koncepcijos pagrindu. Ši koncepcija yra Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Politinės deklaracijos įpareigojimu parengto Globalaus lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės veiksmų plano ašis.
