„Šiemet prašymų dėl vilkų padarytos žalos kompensavimo sulaukėme gana vėlai. Pirmieji prašymai Savivaldybę pasiekė liepos vidury, kai anksčiau juo gaudavome dar gegužės pabaigoje. Šiemet jau gauta 12 prašymų. Iš viso vilkai sudraskė 15 galvijų: 4 buliukus, 2 veršelius, 7 telyčaites bei 1 aviną. Prašymų sulaukta iš 2 seniūnijų, kuriose vilkai aktyviausi: Judrėnų (gyvuliai sudraskyti Judrėnų miestelyje, Dauskių bei Pajudrio kaimuose) ir Veiviržėnų (gyvuliai sudraskyti Balsėnų, Jonikaičių, Vainotiškės ir Pašlūžmio kaimuose). Šiemet vilkų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos bei miškų savininkams, naudojantiems repelentus (atbaidančiąsias medžiagas, baidiklius) apsaugai nuo žvėrių, kompensacijoms Aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje numatyta beveik 29 tūkst. eurų“, – pranešime cituojama Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė.

Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės, ūkininkai, norintys gauti vilkų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos atlyginimo kompensaciją, turi ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo rašytiniu prašymu dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo apie tai pranešti atitinkamai seniūnijai ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriui. Taip pat reikia pateikti gaišenų važtaraštį, pranešimą apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą iš ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos, medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą bei nukentėjusių gyvūnų fotofiksaciją.

Šiuo metu vilkai moko savo jauniklius medžioti, todėl svarbu pasirūpinti priemonėmis, saugančiomis ūkinius gyvūnus nuo vilkų.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ekologė Kristina Stulpinienė ragina gyventojus imtis saugos priemonių. Vienas populiariausių apsaugos priemonių nuo vilkų – elektrinis piemuo, jis turi būti sudarytas iš ant tvirtų kuolų ištemptų kelių (rekomenduojama ne mažiau 5) vielų, kuriomis teka elektros srovė. Kad žvėris negalėtų patekti į aptvarą nei per viršų, nei per apačią, reikia elektrinio piemens pirmą juostą kabinti 10-15 cm virš žemės paviršiaus. Viršutinė juosta turėtų būti ne žemiau kaip 1-1,20 m aukštyje, jei yra galimybė, galima aukštinti iki 2 metrų. Aptvaras efektyviai veikia, kai juo teka srovė, todėl reikia reguliariai tikrinti, ar nėra gedimų arba srovės nuotėkių per besiliečiančius objektus. Taip pat rekomenduojama kas 15-20 cm ant elektrinio piemens pririšti baltos spalvos ne mažesnes nei 2 cm pločio juostas. Dėl gyvulių saugumo, ypač šiuo aktyviuoju vilkų medžioklės metu, rekomenduojama nakčiai gyvulius parsivesti į tvartus.

„Kasmet svarstome tą patį. Imkitės priemonių, kad kitą kadenciją nereikėtų komitetui kalbėti apie vilkų daromą žalą“, – trečiadienį piktinosi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiemet iki rugsėjo 1-osios Lietuvoje užfiksuoti 245 vilkų padarytos žalos atvejai, papjauti arba sužaloti 689 ūkiniai gyvūnai. Apskaičiuota žalos atlyginimo suma siekia 71 tūkst. eurų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, vilkų žalos atvejų padaugėjo 19 savivaldybių, iš viso – beveik 30 proc., papjautų ar sužalotų gyvūnų – beveik 40 procentų.

Kita vertus, šalyje didėja ir avių skaičius. Būtent šie ūkiniai gyvūnai dažniausiai tampa vilkų grobiu. Prieš penkerius metus šalyje registruota 58,5 tūkst. avių, šiemet – 147 tūkstančiai.

„Augant naminių gyvūnų skaičiui, kalbu apie avis, reikėtų imtis ir atitinkamai prevencijos priemonių. Liepą, rugpjūtį, kada pradeda vilkai mokyti savo jauniklius, reikia galvoti apie gyvulių parvedimą į tvartą. Yra kitos efektyvios priemonės, tai yra sutankintas elektrinis piemuo, vėliavėlės, yra specialios rūšys šunų, kurie gali saugoti nuo vilkų“, – aplinkos viceministras Linas Jonauskas pabrėžė, kad ir patys ūkininkai privalo saugoti savo gyvūnus.

Visgi viceministras pripažino, kad medžioklė yra vienintelė priemonė šių laukinių gyvūnų populiacijai reguliuoti.

Aplinkos apsaugos komiteto nariai kritikavo Aplinkos ministerijos taikomą vilkų skaičiavimo metodiką, kai šių gyvūnų skaičius nustatomas žiemą miškuose skaičiuojant jų pėdsakus. Pasak A.Salamakino, praėjusią žiemą praktiškai nebuvo sniego, todėl abejotinas gautas rezultatas.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje gyvena 292 vilkai. Tačiau kai kurių Seimo komiteto narių nuomone, iš tiesų vilkų gali būti dvigubai daugiau. Būtent gyvūnų skaičius lemia aplinkos ministro įsakymu nustatomą vilkų medžioklės kvotą. Praėjusį medžioklės sezoną leista sumedžioti 60 vilkų.

„Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai turi parengti metodiką, kuri leistų suskaičiuoti tiksliai vilkus, kai nėra sniego. Tada žinosime tikslų skaičių ir vadovaudamiesi vilkų apskaitos planu galėsime numatyti būtent tokią kvotą, kokia turėtų būti reguliuojant vilkų gausą Lietuvoje“, – sakė L.Jonauskas.

Vilkų medžioklės sezonas prasidės spalio 15-ąją. Šešiose savivaldybėse, kur vilkai padarė daugiausia žalos, nelaukiant šio termino leista sumedžioti dvylika šių gyvūnų. Tačiau kol kas tik Anykščių rajone pavyko nušauti tris vilkus.