R. Hendrikxas yra paklausus solistas kviečiamas koncertuoti su garsiausiais Europos orkestrais, didžiulės sėkmės sulaukė jo „Mozarto“ koncertinis turas po Flandriją ir Nyderlandus su Londono filharmonijos simfoniniu orkestru. R. Hendrikxas klarnetą studijavo Liuvene ir Antverpene, po studijų jis tobulinosi meistriškumo kursuose, kuriuos vedė Thea King ir kitos klarneto legendos. R. Hendrikxas daugelį metų buvo pagrindinis Belgijos nacionalinio simfoninio orkestro klarnetas, tačiau 2017 m. pradėjo solinę karjerą. Vis dėlto R. Hendrikxo soliniai pasirodymai su prestižiniais orkestrais neužgožia jo gilios meilės kamerinei muzikai, kurią atlikėjas aktyviai propaguoja su savo paties įkurtu kolektyvu „Roeland Hendrikx Ensemble“.

Roelandas Hendrikxas. Organizatorių nuotr.

„Šio vakaro koncerte klausytojus nudžiuginsime ne tik puikiai pažįstamais klasikos šedevrais, tokiais kaip uvertiūra iš F. Mendelssohn-Bartholdy „Vasarvidžio nakties sapno“ bei F. Schuberto penktoji simfonija, bet kartu su mano bičiuliu, nuostabiu klarnetistu Roelandu Hendrikxu, pristatysime ir ypatingą premjerą – vieno kūrybiškiausių ir garsiausių šių dienų instrumentinės ir vokalinės muzikos aranžuotojų Andreas N. Tarkmanno sukurtą R. Schumanno koncerto smuikui ir orkestrui aranžuotę klarnetui. Tai bus nuostabi patirtis kiekvienam muzikos gurmanui“, – pasakojo koncerto dirigentas Vilmantas Kaliūnas.

Vilmantas Kaliūnas. Organizatorių nuotr.

2010 m. minint Roberto Schumanno jubiliejinius metus A. N. Tarkmannas nusprendė pasinerti į romantiško kompozitoriaus kūrybą ir išleido dvi aranžuotes, kurios pasiūlė gana ypatingą požiūrį į originalius R. Schumanno kūrinius. R. Schumanno koncerto smuikui aranžavimą A. N. Tarkmannas pradėjo svarstymu ar visai kitoks solinis instrumentas gali tikti kūriniui geriau nei smuikas? Jam kilo mintis, kad solinę partiją, kuriai būdingas melodinis jautrumas ir įsiliejimas į orkestrą, daug lengviau ir ryškiau galima pavaizduoti pučiamuoju, o ne styginiu instrumentu. Natūralu, kad tiksliai perrašyti solinę partiją iš esmės kitokiam instrumentui nata į natą buvo neįmanoma, tačiau stebina, kaip Tarkmannas savo puikia aranžuotojo technika sugebėjo paversti koncertą smuikui įtikinamu klarneto koncertu. Ši nauja versija dabar galėtų užpildyti spragą puikiam romantiškam klarneto koncertui pasauliniame klasikos repertuare.

Kas: Koncertas „Klasikos šedevrai su premjera“.

Kur: Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada: 2024 m. vasario 8 d., ketvirtadienį, 18 val.

Atlikėjus į Lietuvą pakvietė dirigentas Vilmantas Kaliūnas, jau daug metų dirbantis ir gyvenantis Vokietijoje. Pokalbyje su „Kauno diena“ jis papasakojo apie kolektyvą iš Hamburgo ir būsimojo koncerto programą.

– Kaip dirigentas dažnai atvykstate į Lietuvą koncertuoti su mūsų šalies orkestrais. Kaip kilo mintis pakviesti kolegas iš Elbės filharmonijos surengti koncertą Kaune?

– Dažnai savo kolegoms Vokietijoje pasakoju apie koncertus ir projektus, kuriuos įgyvendinu Lietuvoje. Idėja atvykti koncertuoti į Lietuvą iš tiesų kilo ne man, ją pasiūlė patys muzikantai. Tik vienas iš jų yra buvęs mūsų šalyje, todėl jiems pasirodė labai įdomu aplankyti Lietuvą ir parengti programą su vietiniu orkestru. Kadangi mane su Kauno miesto simfoniniu orkestru sieja ilgametė draugystė, šią idėją pasiūliau orkestro vadovui Algimantui Treikauskui, kuris su džiaugsmu sutiko.

Publikai ruošiame ir ypatingą staigmeną – specialiai keturioms valtornoms aranžuotą, visiems puikiai žinomą lietuvišką kūrinį.

– Gal galite išsamiau papasakoti apie šį valtornų kvartetą, kaip jie susibūrė, ar rengia koncertus Vokietijoje?

– Valtornų kvartetas nėra paplitusi praktika klasikinės muzikos scenoje, kaip, pavyzdžiui, styginių kvartetai. Toks kolektyvas paprastai susiburia specialiam projektui ar koncertų turui ir dažniausiai remiasi kažkurio simfoninio orkestro narių pagrindu. Taip yra ir šiuo atveju, visi valtornų kvarteto muzikantai yra Hamburgo Elbės filharmonijos orkestro nariai. Šis orkestras – vienas stipriausių Vokietijoje, jame groja geriausi šalies muzikantai. Tačiau net ir geriausiuose pasaulio orkestruose ne visuomet pavyksta suburti tokių kolektyvų, tam reikalingas muzikantų tarpusavio ryšys, bendras požiūris ir noras dirbti kartu. Šiam valtornų kvartetui susiburti taip pat prireikė ne vienų metų ir palankiai susiklosčiusių aplinkybių.

Išduosiu paslaptį – koncertas Kaune iš tiesų bus šio valtornų kvarteto debiutas! Nors visi muzikantai yra aukščiausio lygio profesionalai, atliekantys ir solines partijas, tačiau kaip kvartetas į Kauno filharmonijos sceną jie lips pirmą kartą. Kaip minėjau, valtornų kvartetas – nedažnas formatas scenoje, todėl kai pradėjome repetuoti programą šiam koncertui, naujienos greitai paplito ir jau sulaukėme net kelių pasiūlymų surengti koncertus su Vokietijos orkestrais.

– Kokią programą ruošiate penktadienio koncertui, kuo nustebinsite Kauno publiką?

– Klausytojai išgirs įspūdingą romantizmo kompozitoriaus Roberto Schumanno koncertą keturioms valtornoms ir orkestrui. Šiam kūriniui atlikti reikalingi išskirtiniai solistų įgūdžiai. Valtornų partijos yra techniškai sudėtingos ir reikalauja virtuoziško solistų meistriškumo. Koncerte klausytojai išgirs visą spektrą valtornų atliekamų melodijų – nuo švelnių ir intymų iki galingų ir triumfališkų. Tai labai efektingas R. Schumanno koncertas, kuris nė vieno klausytojo nepaliks abejingo.

Be R. Schumanno koncerto, Kauno publikai ruošiame ir ypatingą staigmeną – specialiai keturioms valtornoms aranžuotą, visiems puikiai žinomą lietuvišką kūrinį. Prie šio kūrinio muzikantams teko nemažai padirbėti, kad išgautų tinkamą lietuvišką skambesį. Koncerto klausytojai turės galimybę įvertinti, kaip jiems pavyko.

Kas: Koncertas „Valtornų kvartetas iš Elbės filharmonijos orkestro“.

Kur: Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada: spalio 20 d. 18 val.

Trykštantis muzikalumas, gilus lyriškumas, kerintis garso grožis ir kvapą gniaužiantis virtuoziškumas – tai savybės, priskiriamos smuikininkui S. Krylovui.

Pastaraisiais metais S. Krylovas koncertuoja su žymiausiais pasaulio kolektyvais: Sankt Peterburgo, Londono ir Karališkosios filharmonijų, Rusijos nacionaliniu, Marijos teatro, Prancūzijos radijo, „Filarmonica della Scala“, Berlyno „Konzerthausorchester“ ir kt. simfoniniais orkestrais. Lietuvos publikos itin pamėgtą solistą savo šalyje jau įpratome girdėti griežiant su jo vadovaujamu Lietuvos kameriniu orkestru. O štai šįkart bus proga S. Krylovą išgirsti muzikuojant su kitu Lietuvos nacionalinės filharmonijos kolektyvu – Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO).

Įvairią muziką grojantis solistas geba publiką nustebinti netikėtais programos pasirinkimais. „Man patinka visa muzika, mėgstamiausių kompozitorių neturiu. Kaip sako mano kolegos, mėgstamiausias kompozitorius yra tas, kurį groji čia ir dabar“, – sako S. Krylovas. Tokia „čia ir dabar“ kovo 14-ąją bus amerikiečių minimalisto, Lietuvoje pastaruoju metu dažnai viešinčio ir lietuviškų šaknų turinčio kompozitoriaus Philipo Glasso muzika.

Solo pasirodymui su LNSO S. Krylovas pasirinko Ph. Glasso Pirmąjį koncertą smuikui. Šį kūrinį Glassas rašė Amerikos kompozitorių orkestro užsakymu smuikininkui Paului Zukofsky, jo premjera įvyko Niujorke 1987 m. balandžio 5-ąją. Tai buvo pirmas amerikiečių minimalisto bandymas rašyti didelės apimties kūrinį solistui ir simfoniniam orkestrui, mat iki tol Glassas iš stambių opusų buvo parašęs tik keletą operų.

Darbuodamasis prie koncerto Glassas nuolat prisimindavo savo garbaus amžiaus tėvą, palikusį pasaulį dar prieš šešiolika metų. „Rašydamas šį kūrinį 1987 metais, vis galvojau – noriu sukurti tokią muziką, kuri patiktų mano tėčiui. [...] Jis buvo iš tų sumanių vyrukų, kurie net ir neturėdami jokio muzikinio išsilavinimo yra pagrindiniai koncertų salių lankytojai.“ Ilgainiui Koncertas smuikui tapo vienu populiariausių amerikiečių kūrėjo opusų.

Programoje „Nuo Bacho iki Glasso“ dar skambės LNSO atliekama barokiškai išdailintos Johanno Sebastiano Bacho Pasakalijos ir fugos c-moll versija orkestrui (ją 1922 m. parengė legendinis batutos meistras Leopoldas Stokowskis), taip pat monumentali rusų kompozitoriaus Sergejaus Rachmaninovo Trečioji simfonija.

Šią orkestro muzikos programą turėjo diriguoti Lietuvos klausytojams jau pažįstamas kinų maestro Zhangas Guoyongas. Vis dėlto svečias šįkart neatvyks, o jį pakeis ir prie dirigento pulto stos energingasis lietuvių jaunosios kartos maestro Vilmantas Kaliūnas.

Vilmanto Kaliūno diriguojamo LNSO ir smuikininko Sergejaus Krylovo koncertas „Nuo Bacho iki Glasso“ vyks kovo 14 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje.

Pirmieji baletai „Ugnies paukštė“ ir „Petruška“, sukurti 1911 m. ir 1913 m., nė trisdešimties metų neturinčiam I. Stravinskiui padovanojo pasaulinį pripažinimą.

Paties muzikinis skonis nuolat keitėsi. Jo sukurtos muzikos įvairovę, stiliaus pokyčius galima atrasti paklausius skirtingo laikotarpio kūrinių, kuriuose atsispindi ritmų ir harmonijų ryškumas ir aštrumas, spalvingi orkestro pasažai, džiazo intonacijos, ar praėjusių šimtmečių dvasia.

Baletą „Ugnies paukštė“ kompozitorius sukūrė inspiruotas rūsų pasakų. Šis kūrinys sulaukė didžiulio pasisekimo ir kompozitorius nusprendė atrinkti kelis charakteringus epizodus bei iš jų sukurti orkestrinę siuitą – versiją koncertų salėms. Taip 1911 m. pasirodė pirmoji „Ugnies paukštės“ siuita. Tačiau populiariausia ir bene dažniausiai koncertų salėse bei garso įrašuose skambanti yra antroji, 1919-aisiais sukurta kūrinio versija, kurioje atsiskleidžia autentiška baleto muzika.

Mano muziką geriausiai supranta vaikai ir gyvūnai.

Siuitą sudaro septynios dalys: Introdukcija; Ugnies paukštė ir jos šokis; Ugnies paukštės variacija; „Princesių ratelis“, Pragariškas Kaščėjaus šokis; Lopšinė; Finalas, kurias I. Stravinskis iš naujo orkestravo kaip savarankišką išbaigtą kūrinį simfoniniam orkestrui, kurį diriguojamas charizmatiškojo Vilmanto Kaliūno, jau šį sekmadienį atliks Kauno miesto simfoninis orkestras.

Dirigentas Vilmantas Kaliūnas kartu su aktoriumi Pauliumi Norkevičiumi į koncertą kviečia mažuosius klausytojus bei jų tėvelius. Ir pažada turiningai praleistą sekmadienio popietę. Skambant nuostabiai I. Stravinskio muzikai P. Norkevičius pasakos istoriją, kuri harmoningai papildys Kauno simfoninio orkestro atliekamą siuitą.

Muzikinė popietė visai šeimai vyks jau šį sekmadienį, 14 val., Kauno valstybinėje filharmonije.

Spauda paleido "antį"

Šį antradienį Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą pasiekė pranešimas, esą Rusijos išskirtinėje ekonominėje zonoje kelto "Regina Seaways" mašinų skyriuje pasirodė dūmai. Nors pavojus, anot atstovų, keltu plaukusiems keleiviams negrėsė, visi jie buvo informuoti apie evakuacijos galimybę.

Lietuvos internetiniai naujienų portalai netruko pranešti žinią apie incidentą kelte, tuo metu Vokietijos bulvarinis laikraštis "Bild" paleido "antį" – iš virtualios erdvės ištraukę seną, liepsnose skęstančio kelto nuotrauką, žurnalistai šalia jos įtupdė antraštę, neva po sprogimo laive įkalinti liko daugiau nei 300 keleivių. Įsitikinti ar tai, ką rašo laikraštis yra tiesa, plaukusiųjų artimieji negalėjo, mat kelte buvo dingusi ir elektra, ir interneto ryšys.

"Tos kelios laukimo ir nežinios valandos orkestro narių tėvams plaukuose ne vieną baltą sruogą išpiešė", – telefonu kalbėjo Saro krašto jaunimo simfoninio orkestro siela, dirigentas V.Kaliūnas.

Tą lemtingą antradienį, jis drauge su šešiomis dešimtimis paauglių ir jaunuolių, keltu plaukė šiam įprastu maršrutu – iš Vokietijos uosto Kylio į Klaipėdą. Iš čia muzikantai turėjo vykti į Mažeikius.

"Vėliau Pernu, Cėsis, Kaunas ir Vilnius", – muzikinės kelionės maršrutą dėliojo V.Kaliūnas.

Svečiai iš Vokietijos Mažeikius pasiekė ir jau spėjo juose surengti koncertą, tačiau nuotykio kelte veikiausiai nepamirš dar ilgai.

Iš pirmų lūpų

"Kaip viskas vyko?", – žodis po žodžio V.Kaliūnas ėmė dėlioti lemtingojo antradienio įvykius.

Pietų metu, trypčiodami eilėje prie maisto, jaunieji orkestrantai ir kiti kelto keleiviai po kojomis pajuto stiprią vibraciją. Pasirodo, virpesius sukėlė į vandenį išmestas inkaras.

"Jokio sprogimo negirdėjome, tik pamatėme, kad laivas sustojo", – Vokietijoje gyvenantis dirigentas neslėpė, mintis apie seklumą, ant kurios užplaukė laivas, pramuštą jo dugną ir vidun besisunkantį vandenį vijęs šalin.

Juolab kad jau po kelių minučių vibracija liovėsi, o kelto keleiviai toliau ramiai į lėkštes krovė maistą. V.Kaliūnas drauge su jais. Tiesa, vos pradėjus valgyti, kąsnis gerklėje užstrigo, o laivo kapitono žodžiai per garsiakalbį dirigentą privertė reaguoti žaibiškai.

"Kapitonas lietuviškai pasakė, kad pradedama evakuacija. Supratau, kad kažkas negerai", – baimindamasis vaikų reakcijos, vyras tąkart nusprendė gudrauti.

Jauniesiems orkestrantams pasakė, kad laive organizuojamos pratybos, o jie bus pastarųjų dalyviais. Vaikų veiduose pasirodė šypsenos. Jos nedingo net tada, kai kapitonas liepė pasirūpinti šiltais drabužiais ir antklodėmis. Įgulos nariams ėmus lakstyti po denį su gelbėjimosi liemenėmis, jaunieji muzikantai suprato, kad situacija neinscenizuota. Netrukus pasijuto degėsių kvapas, pasirodė tamsūs dūmai, o laivo vadas pranešė apie ugnį mašinų skyriuje.

"Man teko vertėjauti į vokiečių kalbą, nes kapitonas visą informaciją sakė lietuviškai. Buvo jaučiama nedidelė sumaištis ir kiekvieno kova už save, – net ir tada V.Kaliūnas neprarado optimizmo. – Vaikus kviečiau fotografuotis su gelbėjimosi liemenėmis, juokavau, kad daugiau tokios progos nepasitaikys."

Vieni orkestrantai, anot dirigento, laikėsi didvyriškai, kitus apėmė panikos priepuoliai. Kažkas baiminosi, kad nepamatys tėvų, kažkas, kad gaisras suniokos autobusą, kuriame saugomi visi jų instrumentai. Denyje išrikiuotus, gelbėjimo valtelių laukiančius vaikus dirigentas ramino, kad pastariesiems nieko nenutiks. Ramino, tačiau pats tuo netikėjo.

Koncertas restorane

Visgi blogiausiam scenarijui nebuvo lemta išsipildyti – vietoje juodų dūmų pasirodžius baltiems, keleivių evakuacija buvo atšaukta.

"Nors vokiečių turistai buvo mažai informuoti, įgula dirbo profesionaliai. Nekėlė panikos", – kapitonui ir jo komandai už profesionalumą galvą lenkė pašnekovas.

Buvo liūdnos nuotaikos, todėl pagalvojau, kodėl negalėtume surengti koncerto kaip "Titanike".

Kol įgula šalino gedimus laivas dreifavo. Vieniems orkestrantams prasidėjo jūros liga, kiti, atslūgus įtampai, pratrūko verkti.

"Buvo liūdnos nuotaikos, todėl pagalvojau, kodėl negalėtume surengti koncerto kaip "Titanike", – muzikas suvokė, kad tai beprotiška mintis, tačiau nusprendė rizikuoti. – Vokiečių turistams perdavęs kapitono kvietimą vaišintis nemokamais pietumis ir taupiai naudoti lėkštes, nes dingus elektrai nebeveikė indaplovės, užsiminiau apie savo sumanymą. Kapitono akys sužibo. "Tai pati geriausia mintis", – pasakė jis man.

Lydimi įgulos narių orkestro nariai nusileido prie savo autobuso. Tiesa, visų instrumentų su savimi negalėjo pasiimti – neliesti liko kontrabosai, didieji būgnai. Susirinkę savo turtą muzikantai įsitaisė restorane. Kas ant kėdžių, kas ant žemės. Kapitonas per garsiakalbį pranešė, kad po 5 min. įvyks koncertas.

"Už lango liūtis, vėjas, laivas siūbuoja, žmonės ploja, o mes grojame Johanneso Brahmso simfoniją", – kino juostos vertą akimirką prisiminė pašnekovas.

Beskambant muzikai, vienas keleivis nusiėmė kepurę ir paleido per minią. Apsukus ratą joje buvo bemaž 500 eurų. Visi jie nukeliavo į orkestro kasą.

Likimo lemtas keltas

Pasibaigus koncertui, keleivius pasiekė geros žinios – atsirado elektra, ėmė veikti tualetai. Po valandos įgula pranešė, kad jai pavyko sutaisyti vieną motorą, todėl Klaipėdą keltas pasiekė savo jėgomis.

"Kai savomis kojomis palietėme žemę, buvo kur kas ramiau, tiek mums, tiek orkestrantų tėvams. Pastarieji svarstė, ar nevertėtų atgal į Vokietiją vykti autobusu. Pasidomėjau, kad važiuojant per Lenkiją patekti į avariją didesnė tikimybė, nei patirti gedimą plaukiant keltu. Tiesa, grįšime jau su "Victoria Seaways", – V.Kaliūnas prasitarė, kad kelionė paženklinta ne tik dūmais mašinų skyriuje. Būta ir daugiau nesusipratimų.

Kažkas nusprendė pažaisti degtukais, todėl įgula buvo besiruošianti skelbti antrą pavojaus signalą. Per plauką išvengta ir rimtesnių sužalojimų, kai ant eskalatorius nukritus keleiviui, vienas paskui kitą ėmė virsti jam už nugaros stovėjusieji.

"Buvau tas, kuris stovėjo apačioje ir vienu paspaudimu sustabdė eskalatorių, – Praėjus kelioms dienoms po kelionės, muzikas nedvejojo, kad Lietuvą pasiekti vandeniu, o ne oru jam buvo lemta Aukščiausiojo. – Norėjau skristi lėktuvu, o orkestrą pasitikti Lietuvoje. Paskutinę minutę sugalvojau plaukti kartu keltu. Ačiū Dievui, kad taip nusprendžiau, priešingu atveju širdyje būtų buvę labai negera."

Muzikinė kelionė

Dabar V.Kaliūno širdyje ramu, be to, joje skamba muzika. Pačios gražiausios natos liejasi ir iš Saro krašto jaunimo simfoninio orkestro narių krūtinių.

"Šiuo turtu norime pasidalyti ir su jumis, – spalio 12-ąją, 18 val. atverti Kauno valstybinės filharmonijos duris ir kartu nerti į muzikinę kelionę kvietė dirigentas. – Galbūt jie negroja taip nepriekaištingai kaip profesionalai, tačiau jie dega meile tam, ką daro. Negana to, jie patys moka pinigus, kad galėtų koncertuoti."

Drauge su Vokiečių jaunimo simfoniniu orkestru žiūrovams lenksis obojininkas Pijus Paškevičius, liaupsinamas ne tik užsienio spaudos, bet ir garsių muzikos kritikų.

Susirinkusieji pusantros valandos trukmės renginyje išgirs ne tik Carlo Marios von Weberio operos "Laisvasis šaulys" uvertiūrą, Johanneso Brahmso Trečiąją simfoniją ar Wolfgango Amadeuso Mozarto koncertą obojui ir orkestru – melomanai turės išskirtinę progą išgirsti kompozitoriaus Artūro Mikoliūno simfoninę pjesę, kurtą specialiai šiam koncertiniam turui.

"Susirinks draugystės orkestras – lietuviai ir vokiečiai, kurie jus įtrauks į džiaugsmo sūkurį", – vakaro programa intrigavo V.Kaliūnas.

Birželio 17 d. Kauno jachtklube vyko tradicinis Pažaislio muzikos festivalio koncertas „Johann Strauss muzika ant vandens“, kasmet sutraukiantis būrius nuostabios muzikos gerbėjų. Kauno miesto simfoninis orkestras, diriguojamas Vilmanto Kaliūno, ir vakaro svečiai solistai Raminta Vaicekauskaitė (sopranas) bei Tomas Pavilionis (tenoras), žavėjo melodingais Vienos muzikos karaliaus valsais, trankiomis ir energingomis polkomis bei arijomis iš mėgstamiausių operetės žanro kūrinių.

Kolektyvas džiaugiasi jau ne vienerius metus trukančia draugyste su JAV leidybine kompanija „Delos Music“. Besitęsiantis bendradarbiavimas paskatino įgyvendinti dar tris leidybininius projektus, kurie į Kauną pritraukė kūrybinę komandą iš įvairių pasaulio šalių. Pirmosiomis liepos mėnesio dienomis Kaune viešėjo įspūdingo balso savininkė, sopranas Veronika Dzhioeva. Ji pasirinko būtent Kauno simfoninį orkestrą, kartu įrašyti kompaktinę plokštelę.

Kaune taip pat viešėjo baritonas Gevorgas Hakobyanas ir tenoras Hovhanesas Ayvazyanas. Iš Armėnijos kilę solistai taip pat nusprendė savo solines kompaktines plokšteles įrašinėti kartu su KSO. Kaip įprasta, įrašų sesijos metu orkestrui bei solistams dirigavo orkestro vyr. dirigentas Constantinas Orbelianas. Įrašuose taip pat dalyvavo Niujorko „Metropolitan Opera“ teatro muzikinės dalies administracijos vadovas, orkestro konsultantas operų ir vokalų projektams Johnas Fisheris. Kūrybinėje komandoje taip pat dirbo akustinės muzikos įrašų kompanijos „Baltic Mobile Recordings“ komanda.

KSO vadovas A. Treikauskas džiaugiasi, kad jo vadovaujamas kolektyvas yra labai mėgiamas įvairių muzikos festivalių organizatorių. Orkestras dalyvavo XIII – jame Tarptautiniame Mykolo Oginskio, Pažaislio muzikos bei VII – jame „Daugavpils ReStArt 2018“ fetivaliuose Kaune, Plungėje ir Daugpilyje.

Spalio 3 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje vyks koncertas skirtas Tarptautinei mokytų dienai. Būten šiuo koncertu KSO ir pradeda savo XIV – tąjį koncertinį sezoną. Džiugu, kad tradiciškai kiekvienais metais vykstančio renginio geografija išsiplėtė ir į Kauną šiemet sutrauks ne tik miesto, bet ir visos Lietuvos pedagogus. Koncerto dieną kartu su orkestru pasirodys tiek klasikinės muzikos mylėtojams, tiek populiariosios muzikos gerbėjams puikiai pažįstami solistai. Tai – Merūnas Vitulskis ir Dagna Kondratavičiūtė. Orkestrui ir solistams diriguojas Jonas Janulevičius. Programoje skambės G. Rossinio, G. Puccinio, J. Strauso, A. Raudonikio, B. Dvariono, J. Brahmso, F. Leharo, L. Denzos žinomiausi kūriniai bei ištraukos iš jų.

O spalio 19 d. orkestras visus kviečia į Kauno valstybinę filharmoniją. Čia KSO diriguojamas ilgamečio bičiulio maestro Alain Pâris atliks koncertą skirtą prancūzų kompozitoriaus Charlio Gounod 200 – osioms gimimo metinėms paminėti. Vakaro solistė – jaunoji smuikininkė iš Italijos – Irene Fiorito. Koncerto programoje skambės: H. Wieniawskio Fantazija Charlio Gounod operos „Faustas“ temomis smuikui ir orkestrui, op. 20, Ch. Gounod „Mažoji simfonija“ bei baleto muzika iš operos „Faustas“, C. Saint-Saenso „Rondo Capriccioso“.

Tradiciškai Visų šventųjų dienos proga KSO kartu su Kauno valstybiniu choru spalio 31 d. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje atliks didingą W. A. Mozarto bažnytinę liturgiją „Requiem“ skirtą mirusiesiems pagerbti. Kolektyvams diriguos maestro Petras Bingelis. 

Lapkričio 3 d. orkestras jau ne pirmąjį kartą dalyvaus šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš ARTI“. Koncerte orkestrui diriguos Martynas Staškus. O jau lapkričio 12 – 15 dienomis vyks vadovo Algimanto Treikausko ir vyr. dirigento Constantino Orbeliano inicijuota įrašų sesija. Kaune su miesto orkestru savo solinę kompaktinę plokštelę įrašinės prestižinėse pasaulio koncertų salėse pasirodęs sopranas iš Rusijos Ekaterina Siurina.   

Netrukus po įrašų orkestras pradės ruoštis koncertui, kurį pavadino „Dainuojantis smuikas“. Lapkričio 23 d., penktadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje vyksiančiame koncerte F. Mendelssohno ir P. Čaikovskio opusais klausytojus džiugins išskirtiniu talentu ir charizma galinti pasigirti jaunosios kartos smuikininkė Ksenija Dubrovskaja. Šios solistės grojimas pelno gausybę publikos simpatijų, nes jam būdinga nepriekaištinga technika, ištobulintas stiliaus pajautimas bei sugebėjimas tiksliai perteikti kompozitorių užslėptus jausmus bei idėjas. Ši artistė nuolat laukiama visų kraštų koncertų salėse. Už dirigento pulto stos ir pirmą kartą Kauno miesto simfoniniam orkestrui diriguos Adrija Čepaitė. Vakaro programoje skambės F. Mendelssohno Uvertiūra „Hebridai“ h-moll, op. 26, F. Mendelssohno Simfonija Nr. 1 c-moll, op. 11 bei P. Čaikovskio Koncertas smuikui ir orkestrui D-dur, op. 35. KSO vadovas A. Treikauskas tiki, kad atėję į šį koncertą net išrankiausi klausytojai tikrai nenusivils.     

O lapkričio 30 d. Kauno simfoninis orkestras kartu su dirigentu Vilmantu Kaliūnu visus kvies pasinerti į kino filmų pasaulį. Nes kartu jie atliks populiariausių kino filmų muziką. Kol kas orkestras neišduoda, kokių konkrečiai filmų muziką jis atliks, tačiau prižada, kad tai garso takeliai, kurie žavi ir stebina viso pasaulio kino ir muzikos mylėtojus.    

Artėjant gražiausioms metų šventėms, gruodžio 1 d. KMSO diriguojamas taip pat Vilmanto Kaliūno visu skvies į šventinį Eglutės įžiebimui skirtą koncertą, kuris vyks Kauno valstybinėje filharmonijoje.  Sekančią dieną, t.y. gruodžio 2 – ąją dirigentas Vilmantas Kaliūnas ragina visas šeimas sekmadienio popietę praleisti su muzika. Ir dovanos Igorio Stravinskio Siuitą iš baleto „Ugnies paukštė“.      

Ne paslaptis, kad orkestro biografijoje itin reikšmingas buvo kolektyvo ir vieno žymiausių pasaulio baritonų Dmitrijaus Hvorostovskio bendradarbiavimas. Su oparos karaliumi tituluojamu solistu surengti koncertai Kaune, Vilniuje, Rygoje, Taline ir Helsinkyje susilaukė didelio klausytojų susidomėjimo. D. Hvorostovskis pasirinko KSO įrašinėti istorinę G. Verdi operą „Simon Boccanegra“. Įrašuose taip pat dalyvavo Niujorko „Metropolitan Opera“ teatro žvaigždės – Barbara Frittoli (sopranas), Stefano Secco (tenoras) ir Marco Caria (baritonas). Šią kompaktinę plokštelę Niujorke leidžiamas žurnalas „Opera News“ pripažino geriausia 2015 m. kompkatine plokštele. Giuseppe Verdi operos „Rigoletto“ kompaktinė plokštelė įrašyta Kaune ir išleista JAV leidybinės kompanijos „Delos music“, įtraukta į 2017 metų geriausių klasikinės muzikos įrašų 25 – tuką. Taip pat apdovanota Tarptautiniu profesionalios muzikos „BraVo“ apdovanojimu. Kolektyvas tik šviesiausiomis mintimis prisimena šį nepaprastai talentingą, charizmatišką ir nuoširdų ilgametį bičiulį.

Ir todėl gruodžio 13 – ąją dediguos koncertą, skirtą šviesaus atminimo bičiuliui pagerbti. Koncerte dalyvaus leidybiniuose projektuose kartu su D. Hvorostovskiu dirbę solistai – mecosopranai Oksana Volkova ir Eglė Šidlauskaitė, bosai Kostas Smoriginas, Tadas Girininkas ir Liudas Mikalauskas, baritonas Andrius Apšega ir tenorai Tomas Pavilionis bei Kęstutis Alčiauskis. Diriguos maestro Constantinas Orbelianas.    

Kaip įprastai, Kauno simfoninis orkestras rudens/žiemos koncertinį sezoną užbaigs koncertais, skirtais Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų sutikimui. Gruodžio 15 d. pasirodys Šiaulių arenoje, gruodžio 27 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje, gruodžio 30 d. Birštono kultūros centre.

"Išvykau kaip obojininkas, grįžtu kaip dirigentas", – sako Vilmantas Kaliūnas, besiruošiantis penktadienio debiutui su Kauno miesto simfoniniu orkestru.

1993 m. į Vokietiją tęsti studijų išvykęs obojininkas, svetur kopęs muzikanto karjeros laipteliais, prieš penkerius metus pasuko nauju keliu. V.Kaliūnas įstojo į Veimaro konservatoriją, žinomą kaip dirigentų kalvė, ir užkopė ant dirigento pakylos. Žinoma, tai įvyko ne iš karto. Didžiulis smalsumas skatino dalyvauti grandų meistriškumo kursuose, stebėti Claudio Abado, Christiano Thielemanno, Paavo Jarvi repeticijas. Nepamiršo ir obojaus, tačiau išsipildė tai, kas buvo pranašauta dar penkiolikamečiui Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje – pradėjo dirigento karjerą.

Debiutui Lietuvoje V.Kaliūnas pasirinko vokiečių romantikus. Koncertą pradės Roberto Schumano uvertiūra lordo Byrono "Manfredui". Drama, kurį kompozitorius Hugo Wolfas vadino kūriniu, kuris "perteikia dramos esmę į plastišką išraišką lengviausiais potėpiais", pateikiama romantine muzikos kalba.

Koncerto viešnia – valtornininkė Amanda Kleimbart, pernai laimėjusi Richardo Strausso konkursą. Tai atkreipė publikos dėmesį visoje Europoje, ji dažnai kviečiama kaip R.Strausso muzikos atlikimo valtorna žinovė. Todėl ir Kaune išgirsime šio vėlyvojo romantizmo atstovo opusą – jaunystės laikais sukurtą Pirmąjį koncertą valtornai ir orkestrui. Valtornos solo tapo galvosūkiu net Richardo tėvui Franzui Straussui, pirmajam jaunojo kompozitoriaus kritikui bei žymiam to meto valtornininkui ir kompozitoriui.

Atskleisti save kaip dirigentą V.Kaliūnas pasirinko monumentalią Liudvigo van Bethoveno "Herojinę" simfoniją. Šis kūrinys apipintas dedikacijos Napoleonui legenda, tačiau už jos jau du šimtus metų atrandame novatorišką kūrinį, skiriantį klasicizmo ir romantizmo epochas. Abejonių nėra, muzikos istorijoje šis kūrinys užimą tokią vietą kaip Napoleonas – Europos istorijoje. Antroji dalis Adagio assai nuo pat sukūrimo tapo laidotuvių maršo sinonimu. Skambant šiai muzikai palaidotas Felixas Mendelssohnas, Arturo Toscanini, JAV prezidentai Franklinas D.Ruzveltas ir Johnnas F.Kennedy. Vienas pasaulinės klasikos šedevrų tiesia kelius vėliau L.van Beethoveno sukurtai Devintajai simfonijai. O klausytojams – į Lietuvoje dar nepažįstamą dirigentą V.Kaliūną.

– Lietuvoje debiutuojate kaip dirigentas. Kaip nutiko, kad pasirinkote Kauno miesto simfoninį orkestrą (KMSO)?

– Norėjau pasiruošti kelionei į Lietuvą, nes žinau, kad Lietuvos publika turi gerą skonį. Peržvelgęs dešimties metų KMSO  istoriją, pamaniau, kad čia menininkai tarsi įgyja sparnus. Kaunas – tarsi tramplinas į tolesnes aukštumas. Man buvo įdomu sužinoti, kodėl KMSO taip pakylėja.

– Kas jums pačiam tapo sparnais darant dirigento karjerą? Juk, palyginti su kitais dirigentais, ant pakylos užlipote gana vėlai.

– Dirigavimas yra viena išraiškos priemonių. Gyvenimas keičiasi ir šios priemonės kinta taip pat. Kai buvau jaunas, mėgau skaityti eilėraščius ir dalyvauti skaitovų konkursuose. Maniau, darysiu tai visą gyvenimą. Vėliau atradau obojų ir ėjau nauju keliu – jaučiau, kad ilgus metus šis kelias buvo teisingas. Bet atėjo metas ieškoti naujos išraiškos priemonės ir ja tapo dirigavimas. Viskam savas laikas. Stereotipinis požiūris verčia viską sudėlioti į lentynėles, kada teisinga pradėti diriguoti. Neseniai pradėjau studijuoti Veimaro akademijoje. Būdamas šalia ką tik studijas pradėjusių jaunuolių ir turėdamas  septyniolikos metų atlikėjo patirtį, jaučiuosi keliomis galvomis pranašesnis. Dirigentas yra pirmasis orkestro klausytojas, ne kritikas. Stengiuosi išklausyti ir išgirsti tai, kas vyksta orkestre. Štai vakar mes repetavome pirmą kartą su miesto simfoniniu orkestru. Įvyko pažintis, kiekvienas pasakoja savo gyvenimo istoriją.

– Kokias užduotis orkestrui keliate kaip dirigentas? Koncerto programa nėra lengva, nuo pažinties iki galutinio rezultato koncerte turite nedaug laiko. Į ką atkreipiate dėmesį?

– Man svarbiausia visus muzikantus suvienyti, sutelkti kelionei viena kryptimi. Sakyčiau, kad dirigavimo mokausi iš fizikos. Teoriškai žmogus galėtų skristi arba eiti kiaurai sienas. Bet tam reikia, kad visos dalelytės, milijonai dalelyčių judėtų viena kryptimi. Tai neįmanoma, negalime skristi. Tačiau tai man leido suprasti, kad orkestras – mažas organizmas, todėl, metaforiškai kalbant, galime skristi ir keliauti šviesos greičiu. Žinoma, pirmiausia turi būti teisingas tempas, ritmas, gaidos, artikuliacija. Jeigu tai yra, keliaujame toliau. Kalbame apie spalvas, interpretaciją. Didžiausias tikslas – kad koncerto metu orkestras ir dirigentas skrydžiui nuteiktų ir publiką.

– Pakalbėkime apie publiką. Dažnai statistinis klausytojas nežino muzikos atlikimo arba interpretacijos subtilybių, technikos detalių. Kas koncerto metu, jūsų nuomone, sujungia klausytoją, orkestrą ir dirigentą? Kas ta jungiamoji grandis?

– Ji ne vieno lygmens. Publika seka dirigento mostus, mato, kokius orkestro balsus akcentuoju, kurie yra svarbūs kūrinyje. Šia prasme tarsi diriguoju ne tik orkestrui, bet ir publikai. Tai pirmoji jungtis tarp publikos ir scenos. Vėliau seka emocinė banga, pavyzdžiui, labai tylus piano gali sukelti šiurpulį. Simfoninėje muzikoje nėra žodžių. Kiekviename paliečiame skirtingas emocijų, išgyvenimų prisiminimų stygas. Kaip ir kiekvienas žodis kiekvieno žmogaus suprantamas skirtingai, pavyzdžiui, suprantame, ką reiškia žodis "myliu", bet aiškiname jį savaip. Taip pat ir muzikoje a-moll trigarsis turi daugybę interpretacijų.

– Pakalbėkime apie programą. Norėčiau pradėti nuo L.van Bethoveno Trečiosios simfonijos. Tai monumentalus, revoliucinis kūrinys, klasicistinės ir romantinės simfonijos epochų takoskyra savo forma, trukme, turiniu, socialiniu kontekstu. Kokią žinią šiuo kūriniu siunčiate klasytojui? Kuo kūrinys aktualus dabar?

– Visi programos kūriniai vienos tonacijos – Es-Dur. Tai pirmiausia krinta į akis. Žinau, kad šeštadienį KMSO atliko šio kompozitoriaus Šeštąją simfoniją. Joje yra Trečiosios simfonijos citatų. Bet Šeštoji simfonija iš pirmo žvilgsnio kitokia – kompozitorius ja parodo savo santykį su gamta. Vaizdžiai tariant, Šeštoji gimsta iš pasivaikščiojimų Vienos priemiesčių miškais.

Taip, ji ten ir gimė. Tačiau, vaikščiodamas miškais, kompozitorius prisimena savo "Herojinę" simfoniją. Paskutiniojoje Šeštosios simfonijos dalyje girdime Trečiosios simfonijos pirmosios dalies temą. Tai mažas tiltas tarp orkestro programų. Visi žinome, kad "Herojinė" simfonija iš pradžių buvo dedikuota Napoleonui, vėliau, jam pasiskelbus imperatoriumi, L.van Bethovenas dedikacijos atsisakė. Ši simfonija yra aktuali šiandien, nes, kaip matome, demokratija tolsta nuo pirminės minties – tauta valdo. L.van Bethovenas buvo demokratijos šalininkas, pirmiausia kompozitorius patikėjo Napoleono, kaip pirmojo konsulo, posakiu "Esu pirmasis tautos tarnas" ir nusigręžė, jam tapus tironui.

Debiutuoju Lietuvoje su šia simfonija, ir man tai iššūkis. Išvykau kaip obojininkas, grįžtu kaip dirigentas, nors visada buvau arti Lietuvos.

Man interpretuojant šis kūrinys bus spalvingas ir emocionalus. Tai didelės apimties romantinė simfonija, čia L.van Bethoveną atrandu nebe rūstų ir griežtą, o minkštesnį.

Romantinė simfonija panaši į literatūros kūrinį, tai tarsi epas, kuriame yra kova, heroizmas, nuopuolis ir galiausiai triumfas arba mirtis. Simfonijos partitūrą galima skaityti kaip romaną, kriminalą. Taip ir bandau analizuoti, studijuoti naują partitūrą taktas po takto. Visuma man svarbiausia. Jausti visą medžiagą sykiu ir perduoti ją muzikantams yra svarbus dalykas.

– Kaip jums svarbu gilintis į autentišką kūrinio skambesį, spalvas, aplinkybes? Ar tai tik viena galimybių?

– Tik viena galimybių. Esu už tai, kad muzika taip pat prisitaikytų prie šiandienos realijų. Žinoma, domiuosi kūrinių praeitimi, aplinkybėmis. Pavyzdžiui, R.Schumano kūrinyje, kurį atliksime, kelios vietos pažymėtos ženklu fortissimo. Nustebau – atrodytų, klaida. Kai sužinojau, kokiomis aplinkybėmis R.Schumanas dirbo Diuseldorfe, tapo aiškiau. Šį motyvą galiu paaiškinti ir trimitininkui ar valtornininkui, kuris gali suprasti šią žymę tiesiogiai. Tai padeda subalansuoti orkestrą. Bet klasikinė muzika šiandien konservatyvumui neturi laiko.

– Kaip atradote A.Kleimbart, šio koncerto solistę?

– Keletą sykių mūsų keliai susikirto, bet labiausiai atkreipiau dėmesį į ją Liucernos festivalyje. Stebėjau Claudio Abado ir Liucernos festivalio orkestro repeticijas. Beje, tai buvo paskutinis C.Abado koncertas. Šiame festivalyje groja viso pasaulio muzikos grietinėlė, o C.Abado atsirinkdavo muzikantus į festivalio orkestrą asmeniškai. Jeigu nepatikai maestro, po dešimties minučių gali keliauti namo. Tuomet ir pasiūliau Amandai surengti koncertą kartu. O jų jau įvyko net keli Vokietijoje, Kaune susitiksime scenoje trečiąsyk. Pernai ji laimėjo R.Strausso konkursą Miuchene. Ši pergalė titulavo Amandą R.Strausso valtornos specialiste, neseniai ji pasirodė R.Strausso gimtinėje surengtame festivalyje. Tad ir Kaune kūrinio pasirinkimas nekėlė abejonių.

– Grįžkime prie klausytojo. Dažnai klausiama, ar dėl publikos reikia pakovoti. Pasiūla, laikas, skaitmeninės technologijos senokai perkėlė koncertų sales į kiekvieno namus.

– Sakyčiau, kad muzikos klausyti koncerte tolygu masažui, o žiūrėti koncertą ekrane – tarsi stebėti, kaip masažas atliekamas kitam. Atrodo gražiai, klausyti malonu, bet tikrąjį jausmą jaučiame koncertų salėje. Tačiau žiūrėti koncertus per televiziją daug geriau negu žinias. Vokietijos koncertų salėse yra įvairios publikos: vieni nori būti pastebėti, populiaru dovanoti abonementus Kalėdų proga, yra didžiųjų ekspertų, kurie klauso koncertų su partitūromis rankose. Šioje šalyje ypač daug dėmesio skiriama tam, kad būtų pritrauktas jaunas klausytojas, yra optimistinių ženklų. Publikos senėjimas – didelė problema, apie ją kalbama nuolat. Koncertų salėje žmogus nors sekundę turėtų atitrūkti nuo kasdienybės. Toks mano, kaip dirigento, tikslas. Ir jeigu bent vienas žmogus išlieja nors ašarą, tai yra atlygis visam kolektyvui.

Kas? Koncertas "Didieji Vokietijos romantikai".

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Gruodžio 4 d. 18 val.