Projektą įgyvendinusi darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ keturių aukštų pastate įrengė patalpas kavinei ir viešbučiui, teatro salę, Lenkijos televizijos „TVP Wilno“ studiją. Vilniaus lenkų kultūros namų priestatas taip pat turi požeminę ir antžeminę automobilių stovėjimo aikšteles, sutvarkytą šalia esančią infrastruktūrą, o viso užsakymo vertė siekė virš 10 mln. eurų.

Atliekant rekonstrukcijos darbus, bendrasis Vilniaus lenkų kultūros pastato plotas išplėstas nuo 6 tūkst. kv. m iki daugiau kaip 10 tūkst. kv. m. Pastačius naują priestatą, taip pat sutvarkyta aplinka – šalia esantis skveras, atnaujintos sostinės Kauno ir Naugarduko gatvių šaligatvių dangos.

Pastato teritorijoje įrengtos 86 automobilių stovėjimo vietos, kurias vairuotojai ras tiek požeminėje, tiek antžeminėje aikštelėse. Šalia pastato yra sumontuotos 2 elektromobilių įkrovimo stoteles bei beveik 30 stovėjimo vietų dviračiams.

Pirmajame Vilniaus lenkų kultūros namų priestato aukšte įrengta kavinė, antrojo aukšto patalpose – viešbutis, trečiajame pastato aukšte – universalios paskirties teatro salė. Viršutinėje priestato dalyje įrengtos modernios beveik 600 kv. m. televizijos studijos patalpos, o iš viso čia dirbti nuo šiol galės beveik pusšimtis darbuotojų, lankytis – daugiau nei 300 svečių.

Įmonės nuotr.

„Užbaigus darbus, sostinės centre duris atveria patogios, šiuolaikiškos ir visos bendruomenės bei verslo poreikiams atviros erdvės. Vilniaus lenkų kultūros namai yra ne tik svarbus šalies kultūrinio gyvenimo centras, bet ir ypač reikšmingas nacionalinės partnerystės objektas. Modernių ir išbandytų sprendimų dėka darbai vyko sparčiai ir sklandžiai. Šis išskirtinis ir modernus pastatas tęsia milžinišką potencialą turinčio sostinės Naujamiesčio rajono konversiją ir suteikia galimybes dirbti šiuolaikinius standartus atitinkančiose patalpose“, – sako „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Užbaigus darbus, sostinės centre duris atveria patogios, šiuolaikiškos ir visos bendruomenės bei verslo poreikiams atviros erdvės.

Vilniaus lenkų kultūros namų statybos truko beveik dvejus metus, o rangovas projektui atrinktas vykdant tarptautinį konkursą, kuriame dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos įmonės. Įvertinus kokybės bei kainos kriterijus, pasirinkta bendrovė „YIT Lietuva“.

Naujojo priestato projektą parengė įmonė „Statybos inžinierių konsultantų biuras“, pastato architektūros darbai patikėti architektams Gintarui Čaikauskui ir Miroslaw Szejnicki.

Vilniaus lenkų kultūros namai yra viena didžiausių lenkų tautinės mažumos institucijų Lietuvoje. Ji organizuoja bendruomenės kultūrinį gyvenimą, vienija daugiau kaip 30 visuomeninių organizacijų, čia įsikūrusi Lenkijos televizijos „TVP Wilno“ studija, viešbutis. Šio pastato plėtra įgyvendinta prabėgus dviem dešimtmečiams nuo centro įkūrimo 2001-aisiais.

Šiuo metu „YIT Lietuva“ Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) stato didelę „Pon.Bike“ dviračių gamyklą ir verslo centrą Sporto gatvėje Vilniuje, tęsia „Sky Office“ verslo centro projekto plėtrą sostinės Viršuliškių rajone.  Kaune, Aleksoto rajone, šalia Nemuno salos ir miesto centro bendrovė plėtoja naują modernų gyvenamųjų namų kvartalą „Matau Kauną“ ir tęsia „Piliamiesčio“ plėtrą, Vilniuje Šnipiškėse – „Naujojo Skanseno“ kvartalą, įgyvendina „Matau Vilnių“ projektą šalia Tauro kalno ir ruošiasi naujo gyvenamųjų namų projekto startui Viršuliškėse. Infrastruktūros versle įmonė suformavo jau daugiau nei du trečdalius šių metų krepšelio.

Spektaklis bus rodomas Kauno valstybiniame lėlių teatre spalio 7 diena, 10:00 ir 12:30 val. ir Vilniaus lenkų kultūros namuose spalio 9 dieną, 10:00 ir 14:00 val.

Šis spektaklis - tai lenkų ir meksikiečių bendradarbiavimo rezultatas. Remdamiesi autentiškais amžininkų pasakojimais, projekto kūrėjai norėjo priminti žiūrovams mažai žinomus Antrojo pasaulinio karo laiko įvykius.Spektaklis pasakoja apie po sovietų invazijos į Lenkiją iš šalies ištremtų lenkų odisėją. 

Naudodamiesi įvairiomis teatrinės raiškos priemonėmis (aktorių vaidyba, vaizdo instaliacijomis, lėlėmis, daiktais, muzika), spektaklio kūrėjai kviečia žiūrovus į kelionę per laiką ir erdvę, nukelia juos į praėjusio amžiaus penktojo dešimtmečio laikus, į tamsų Antrojo pasaulinio karo laikotarpį. Kelias veda iš Lenkijos į Meksiką per Rusiją, Persiją ir Indiją. Kai kurios iš aplankytų vietų yra baisios, kitos – ypatingos. Spektaklio herojai – 10 ir 13 metų brolis ir sesuo - Irena ir Jurgis. Per karą jie praranda savo tėvynę ir šeimą, bet nepaisant sunkių patirčių Irenai ir Jurgiui pavyksta išgyventi, išsaugoti dvasios stiprybę ir norą gyventi.

„Evos Piotrovskos režisuotas spektaklis „Kas sužinos, jei tu nepapasakosi?“ bus rodomas Lietuvoje vykdant projektą „Pėdsakai – tęsinys“. Projekto pavadinimas glaudžiai susijęs su spektaklio tema – sudėtingus karo metais iš šalies ištremtų lenkų likimus ir ilgą kelionę namo. Aplankysime kaimynus, kurių šalies istorijoje yra išlikę mūsų istorijos pėdsakai. Tuo pačiu mes norime palikti jiems ilgalaikių, šiuolaikinio lėlių teatro pėdsakų,“ – teigė gastrolių organizatoriai.

Pirmą kartą spektaklis buvo parodytas 2018 metais Slovakijos, Čekijos ir Vengrijos lėlių teatruose.

Projektas finansuojamas Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos lėšomis, skirtomis 2017-2022 metams daugiametės programos NEPRIKLAUSOMA vykdymui, pagal Adomo Mickevičiaus instituto rėmimo programą „Kultūriniai tiltai“.

Kauno valstybinis lėlių teatras

„Kas sužinos, jei tu nepapasakosi?“

Spalio 7 d. 10:00 ir 12:30 val.

Nuo 12 m.

Norinčius apsilankyti spektaklyje, kviečiame registruotis tel. 8-37 220061

Išreikšti ir įveikti traumines patirtis, atgaivinti istorinę atmintį padeda menas. Gegužės 22 d. Vilniaus lenkų kultūros namuose (Naugarduko g. 76) rengiamas ypatingas vakaras, kuriame bus skaitomi vienos iš tūkstančių 1940 m. ištremtųjų, vilnietės Józefos Bujdo laiškai.

Šis renginys uždarys iki gegužės 21 d. Genocido aukų muziejuje eksponuojamą parodą „Jozefos laiškai“. Tremtinės laiškus savo suaugusiems vaikams įgarsins Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos studentės Gabrielė Ladygaitė ir Fausta Semionovaitė (kurso vadovas – prof. Jonas Vaitkus), su scenos kalbos dėstytojos Ritos Juodelienės pagalba parengusios sceninį dokumentinį performansą.

Józefa Bujdo 1940 m. sovietų saugumo (NKVD) buvo ištremta į Aktiubinską (dabartinis Kazachstanas). Tuomet jai buvo 75 metai. Tremtyje ji išgyveno beveik metus ir per tą laiką į Lietuvą parašė apie dvidešimt laiškų artimiesiems.

Po daugelio metų Velse (Jungtinė Karalystė) gyvenantis Józefos proanūkis Michaelas Danielis Sagatis, tvarkydamas šeimos archyvą, atsitiktinai aptiko šiuos laiškus. Perskaitęs juos, susidomėjo savo giminės istorija ir nutarė atsidėti jos tyrinėjimams. Šitaip jis sužinojo, kad jo prosenelė kartu su vyru eiguliu Konstantinu išaugino šešis vaikus. Prieš pat karą vyras ir vienas iš vaikų mirė. Nors kiti vaikai ragino Józefos bėgti iš gimtinės, jau būdama garbaus amžiaus ji atsisakė ir, deja, buvo ištremta į Kazachstaną.

Tremtyje senolei Józefai teko sunkiai dirbti, kad gautų maisto ir stogą virš galvos. Iš pradžių ji tikėjosi sugrįžti, vėliau laiškų tonas pasikeitė – ji prašė vaikų atsiųsti daugiau pinigų ir maisto, nes to, ką ji uždirbdavo, pragyvenimui neužteko.

Anot istorikės dr. Violetos Davoliūtės, tokie asmeniniai išgyvenimai, kaip Józefos, padeda niuansuočiau suprasti savo istoriją. „Galime susidaryti visapusiškesnį vaizdą, nei skaitydami „sumonumentalintą“ tremčių istoriją ar tiesiog aukų statistiką vadovėliuose.“ (Bernardinai.lt)

Gegužės 22 d. vyksiančiame parodos uždarymo renginyje greta Józefos laiškų skaitymo bus kalbama apie iš kartos į kartą perduodamas traumas, kultūrinę atmintį.

Vakaro pradžia 19 val. Įėjimas laisvas.

LŽNS – visuomeninė organizacija, jungianti organizacijas, dirbančias žmonių su negalia integracijos srityje. LŽNS prezidentė Rasa Kavaliauskaitė akcentuoja, kad neįgaliems žmonėms svarbu būti pastebėtiems, pripažintiems, reikalingiems. Tradiciškai festivalyje dalyvauja artistai, turintys įvairias negalias: judėjimo, regos, klausos ir kitas. Dėl didžiojo „Begaso“ prizo varžysis 10 teatrų.

Atidarant festivalį dalyvius iš Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos žada pasveikinti Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė R. Kavaliauskaitė ir lenkų neįgaliųjų asociacijos ,,LitPolinva“ pirmininkas Gžegožas Saksonas. Renginį ves LŽNS humoro trupė ,,ŠDP“ (vadovas Darius Rakauskas).

Festivalio programos sudarytoja ir meno vadovė Snieguolė Dikčiūtė teigia: „Festivalio tikslas – mažinti neįgalių žmonių socialinę atskirtį, kelti neįgaliųjų teatrų profesionalumo lygį, formuoti visuomenės pozityvius pokyčius kultūrinėje ir socialinėje srityse bei praplėsti teatro teritorijos ribas. Džiaugiamės, kad šiemet pavyko užmegzti bendradarbiavimo ryšius su Baltarusijos teatru“.

Vertinimo komisija (pirmininkas – režisierius Vitalijus Liubota iš Ukrainos, aktorė ir režisierė Saulė Degutytė, aktorius Saulius Čėpla, socialinės ir sveikatos apsaugos specialistė Zanda Vitola iš Latvijos) visas festivalio trupes apdovanos mažomis „Begaso“ skulptūrėlėmis (autorius – tautodailininkas Eugenijus Paukštė), o sėkmingiausiai pasirodžiusiai įteiks didįjį „Begasą“.

Tradiciškai festivalyje išsiskiria judesio spektakliai. Vilniaus m. biudžetinės įstaigos dienos centro „Šviesa“ teatro terapinė trupė TTT parodys spektaklį ,,Akmens sriuba“ (pagal Bruno Ferrero  pasakojimą, rež. Silvijana Bilskytė), o VšĮ „Kurčiųjų reabilitacijos centro“ liaudies teatras ,,Mimika“ – miniatiūrą ,,Jūratė ir Kastytis‘‘ (pagal Maironio kūrinį, rež. Janina Mažeikienė).

Festivalio naujokai – teatro studija ,,Be įtampos“, veikianti prie Naujojo teatro (vadovė Svetlana Laima Zemleckienė), suvaidins spektaklio–misterijos ,,Alter Ego“ ištrauką. Šiemet festivalyje antrą kartą dalyvausianti Vilniaus neįgaliųjų dienos centro ,,Gyvojo skaitymo“ teatro trupė skaitys Nikolajaus Gumiliovo pjesės ,,Permainų medis“ fragmentus (režisierius Gediminas Storpirštis, trupės vadovai – Nijolė Zenkevičiūtė ir Rūta Čepienė).

Žiūrovus į komedijos stichiją panardins sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos ,,Plungės viltis“ teatro grupės „Kaukė“ vaidinimas ,,Daktaro Bijūno poliklinika“ (vadovė Romualda Šimkuvienė), Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Molėtų filialo trupės „Molėtuvka“ vaidinimas ,,Nesusikalbėjimai bei kitos paslaptys“ (vadovas Pranas Pliuška) ir Kupiškio krašto žmonių su negalia sąjungos teatro ,,Pasitikėjimas“ situacijų komedija ,,Gražus gyvenimas“ (pagal Kazimiero Čiplio-Vijūno kūrybą, vadovė Palma Skrebienė) ir Panevėžio regiono sergančiųjų išsėtine skleroze asociacijos trupės ,,Šeimynėlė“ satyra ,,Kokie tėvai, tokie ir vaikai“.

Festivalyje pirmą kartą dalyvaus svečiai iš Baltarusijos – Stolino valstybinio korekcinio-lavinamojo mokymo ir reabilitacijos centro neįgaliųjų teatro trupė ,,Gaivus vėjas“ (vadovė Ina Šolomickaja) parodys spektaklį „Afrikietiška istorija“. O pirmą kartą festivalyje viešėsianti Kentšyno (Lenkija) užimtumo terapijos dirbtuvių teatro trupė – kaukių vaidinimą „Be baimės“.

Festivalio išvakarėse, lapkričio 28-ąją, „Stalo teatras“ specialiai svečiams iš užsienio parodys komišką vaidinimą vaikams „Sekretai iš būtųjų laikų“ (rež. S. Degutytė), kuriame su humoru pasakojama apie svarbius Lietuvos istorijos įvykius ir asmenybes.

Įėjimas į renginį – laisvas.