Atvirą architektūrinį konkursą Kirdiejų rūmų komplekso pritaikymo Vilniaus miesto muziejui laimėjo MB „Dukart jot“ (idėjos autoriai – V. Buinevičius, J. Jurgelis, V. Bieliūnas ir L. Valančiūnas). Autoriai savo idėja „Sluoksniai“ siekia kuo mažiau pakeisti esamą kompleksą, atskleisti ir eksponuoti įvairius istorinius ir kultūrinius sluoksnius. 

„Reprezentacinėje vietoje įsikūrę Kirdiejų rūmai jau seniai laukė atnaujinimo, o Vilniaus muziejui – kaip šiuolaikiškam, atviram bei patogiam sostinės pažinimo kultūros centrui – tai itin tinkama vieta įsikurti“, – sako projektą kuruojanti sostinės vicemerė S. Bieliūnė. 

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr. 

Iškart po projektavimo sutarties pasirašymo prasidės projektavimo darbai, kuriuos valdyti pavesta Vilniaus vystymo kompanijai. 

„Kirdiejų rūmų įveiklinimas – visiems vilniečiams ir miesto svečiams reikšmingas projektas, tad mūsų misija užtikrinti, kad viskas vyktų kuo sklandžiau, laikantis iš anksto suderinto plano“, – tikina Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė. 

Planuojama, kad įgyvendinus projektą pirmajame pagrindinių rūmų aukšte atsiras lankytojų centras, edukacijų erdvė ir skaitykla. Antrasis aukštas skirtas nuolatinei Vilniaus pažinimo ekspozicijai. Trečiajame aukšte, palėpėje, veiks laikinos parodos. Oficinoje įsikurs kavinė ar užkandinė. Vežimine vadinamame pastate vyks renginiai, dalis patalpų bus skirta saugoti muziejaus rinkinius, taip pat bus patalpos muziejaus administracijai. Vidinį kiemą ketinama pritaikyti lauko renginiams.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr. 

„Dauguma Europos miestų-sostinių turi savo muziejus, nuo 2021 m. – ir Vilnius. Vis tik dabartinės patalpos Vokiečių g. neleidžia išnaudoti šios kultūros ir miestą reprezentuojančios institucijos potencialo – tapti susitikimų, veiksmo, bendruomenės ir pirmosios pažinties su miestu vieta. Todėl džiaugiamės nauju etapu ir padarysime viską, kad daugelį metų apleistas pastatų kompleksas ypatingoje Vilniaus vietoje kaip įmanoma greičiau taptų vilniečių ir miesto svečių mėgstama ir dažnai lankoma vieta“, – teigia Vilniaus miesto muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr. 

Projektą numatoma įgyvendinti per 3 metus, iš kurių projektavimo etapui bus skirta 16 mėnesių. Projektavimo kaina sieks 379 tūkst. Eur (įskaitant PVM). O viso projekto, į kurį įeina pastatų komplekso rekonstrukcija, interjero su baldais įrengimas, tvoros ir sklypo sutvarkymas, įgyvendinimo kaina planuojama 5,4 mln. Eur (įskaitant PVM). 

Šiuo metu sostinės širdyje esantis Kirdiejų rūmų kompleksas, adresu Barboros Radvilaitės g. 4 ir 6, yra nenaudojamas.  

„Padarysime viską, kad 30 metų apleistas pastatų kompleksas ypatingoje Vilniaus vietoje kaip įmanoma greičiau taptų vilniečių ir miesto svečių mėgstama ir dažnai lankoma vieta“, – kalbėjo Vilniaus miesto muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė.

Muziejui labai reikia naujų patalpų: kol kas jis neturi erdvių nuolatinei miesto pažinimo ekspozicijai, edukacijoms, rinkinių saugojimui ir laikinai veikia Vokiečių gatvės gyvenamojo namo pirmajame aukšte. Renginiai dabar organizuojami tik nedidelėje ekspozicijos erdvėje ir tai gerokai riboja dalyvių skaičių bei renginių formatą.

Nepaisant to, Vilniaus muziejus labai populiarus. Per beveik dvejus veiklos metus parodas jau aplankė beveik 25 tūkst. žmonių. Muziejus nuo pat atidarymo bendradarbiauja su daugiau kaip 60 kitų Lietuvos ir užsienio institucijų bei privačių kolekcininkų ir pristato jų rinkiniuose esančius eksponatus muziejaus parodose.

Rudenį buvo paskelbtas architektūrinis konkursas istorinių Kirdiejų rūmų komplekso pertvarkymui. Sulaukta penkių pasiūlymų. Jau kitą savaitę ekspertų komisija įvertins juos ir išrinks nugalėtoją.

Muziejus užims 1244 kv. m. Pirmajame pagrindinių rūmų aukšte galėtų įsikurti lankytojų centras, edukacijų erdvė, skaitykla, suvenyrų parduotuvė ir knygynas. Antrajame aukšte galėtų veikti nuolatinė Vilniaus pažinimo ekspozicija. Trečiajame (palėpėje) – laikinosios parodos. Buvusioje rūmų oficinoje (anksčiau buvusios dirbtuvės, pagalbinės patalpos), paskelbus viešąjį nuomos konkursą, galima įrengti kavinę. Buvusioje vežiminėje galėtų atsirasti konferencijų erdvė, muziejaus administracija ir eksponatų saugykla. Kirdiejų rūmų kieme būtų galima eksponuoti didesnio formato, lauko sąlygoms tinkančius, su Vilniaus istorija susijusius objektus, o šiltuoju metų laiku vyktų renginiai, svečių lauktų lauko kavinė.

Galutinį sprendimą miesto Tarybos nariai planuoja priimti kovo 29 dieną. Vilniaus miesto muziejus Kirdiejų rūmuose galėtų pradėti veikti 2026 metais.

Sostinės Vokiečių gatvėje atsidaranti įstaiga dėl karantino ribojimų vienu metu galės priimti keliolika lankytojų.

Mintis įkurti Vilniaus muziejų sostinės savivaldybėje buvo brandinama nuo 2018-ųjų, tačiau, kaip BNS sakė įstaigos Rasa Antanavičiūtė, planus tai padaryti 2020-aisiais sujaukė koronaviruso pandemija – atidarymo data buvo atidėta triskart.

„Muziejus susijęs su keliais faktoriais, vienas jų – artėjantis 700 metų miesto vardo paminėjimo jubiliejus. Kitas – ore tvyranti susidomėjimo Vilniumi banga. Manome, kad tai bus įdomu ir auditorijai, ne tik jubiliejiniam kalendoriui. Apskritai, ne tik Lietuvoje pastebimas dėmesys „mikroistorijoms“, aplinkai, kurioje žmonės gyvena. Manome, kad miesto muziejus, kalbėdamas apie mūsų miestą, gyvenamas vietas, atsakys į šiuos interesus ir poreikius“, – sakė R. Antanavičiūtė.  

G. Janavičiaus nuotr.

Pasak jos, vadovaujantis minėtų principu ir buvo parengta pirmoji paroda, skirta būtent kampiniam Vokiečių ir Mėsinių gatvių pastatui, kuriame įsikurs apie 500 kv. metrų užimantis muziejus. Čia kelis šimtus metų veikė Vilniaus skerdėjų-mėsininkų krikščionių cecho būstinė.

Čia taip pat veikė mėsinės, įvairios krautuvėlės, o laisvos patalpos buvo nuomojamos. Tarpukariu pastatas ir toliau buvo svarbus Vilniaus amatininkams, o jo ryšiai su sostinės cechais galutinai nutrūko tik 1940 metais. Po Antrojo pasaulinio karo čia apsigyveno nauji gyventojai. 1990-aisiais pirmasis aukštas vėl tapo komercinės veiklos vieta – čia atsidarė ir kurį laiką veikė parduotuvė „LondVil“. Patalpos ne sykį keitė savo išvaizdą ir paskirtį, kol galiausiai čia įsikūrė Vilniaus muziejus.

„Dalis parodos yra apie mėsininkus-skerdėjus, kita dalis yra apie miestą ir mėsą. Kadangi tų krikščionių skerdėjų cechas išnyko mums iš akiračio, bet jis šiame name buvo įsikūręs beveik 300 metų, tai norėjosi pasižiūrėti, kaip čia yra, kad mes nebeturime nei tokių cechų, nei bežinome, iš kur ta mėsa parduotuvių lentynose atsiranda. Pasekėme šią istoriją, taip pat paties namo raidą – kaip jis buvo rekonstruojamas, kaip keitėsi jo išvaizda, gyventojai“, – pasakojo muziejaus vadovė.

Vilniaus muziejaus istorija siekia praėjusio amžiaus pradžią – pirmoji mintis mieste steigti muziejų užfiksuota dar 1912 metais, tačiau projekto įgyvendinimo imtasi tarpukariu.

Grupė anuomet lenkiško Vilniaus intelektualų, miesto mylėtojų bei akademikų nutarė įkurti miesto muziejų, svarstytos patalpų galimybės, o miestiečiai jau buvo pradėję dovanoti muziejaus rinkiniui meno kūrinius, tačiau planus sujaukė Antrasis pasaulinis karas.

Patalpose muziejus įsikurs penkeriems metams, kol Vilniaus savivaldybė ras tinkamesnę vietą nuolatinei būstinei.

R. Antanavičiūtė sako, kad kol kas muziejuje dėl ribotų ekspozicinių erdvių veiks laikinos parodos, jos bus keičiamos keliskart per metus, pirmoji truks iki birželio ar kiek ilgiau. Lankytojai kviečiami registruotis iš anksto. 

„Su naująja muziejaus vadove aptarėme, kad šis muziejus turi būti ne tik fizinė vieta, kurioje gali pažinti Vilnių ir jo istoriją, bet ir globoti kitas iniciatyvas mieste, kurios prisideda prie tos pačios misijos – atskleisti Vilniaus identitetą, miesto istoriškumą ir nuostabumą jo gyventojams ir svečiams“, – penktadienio savivaldybės pranešime cituojamas Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Muziejaus vadovė darbą pradės pirmadienį.

Ji teigė, kad Vilniaus istorija domisi daug žmonių, tačiau informacijos poreikis dar nėra užpildytas.

„Miesto istorija kupina įdomių detalių, per kurias galima pritraukti įvairių kartų žmones, tereikia visa tai pateikti patraukliai. Tuo labiau, kad susidomėjimas miesto istorija šiandien yra tikrai didelis, o poreikis ir visos nišos dar tikrai neužpildytos“, – sakė R. Antanavičiūtė.

Planuojama, kad muziejaus laikinos patalpos su keičiamomis ekspozicijomis pačiame Vilniaus centre duris atvers jau šių metų pabaigoje.

Pagrindinė Vilniaus miesto muziejaus tikslinė auditorija, pasak direktorės, pirmiausiai bus patys vilniečiai – tie, kurie nėra abejingi savo gyvenamajai aplinkai, ir, ją geriau pažinę ir supratę, galėtų tapti dar stipresniais jos šeimininkais.

„Iš pradžių turėsime paruošti labai rimtą koncepciją – ką kaupsime ir kaip kaupsime. Teoriškai galima apsispręsti radikaliai – kaupti tik duomenų bazę, dokumentuojant tam tikrus artefaktus ir grąžinant juos savininkams. Kita vertus, yra artefaktų, kuriuos norisi išsaugoti fiziškai, o savininkui tai nebūtinai pavyks. Tad labiausiai svarstytinas hibridinis kolekcijos variantas – su saugyklomis ir fiziniais rinkiniais“, – sakė R. Antanavičiūtė.

Vilniaus miesto muziejus penkeriems metams kuriasi Vokiečių g. 6, o po penkerių metų turėtų persikelti į kitas, nuolatines patalpas Vilniaus centre.

„Vilniaus miesto muziejaus steigimas yra ypač svarbus miesto istorijos įprasminimui, be to, tai yra ir viena iš pasirengimo priemonių minėti Vilniaus 700-ąjį gimtadienį po trejų metų. Džiaugiuosi, kad nuo idėjos sėkmingai pereiname prie jos įgyvendinimo – šiandien Tarybos sprendimas skirti istorines patalpas miesto centre yra tvirtas pagrindas Vilniaus muziejaus atsiradimui. Tikiu, kad šis muziejus užpildys svarbią vilniečių identitetui nišą ir leis atrasti bei pažinti miestiečiams, miesto svečiams dar negirdėtas Vilniaus istorijas“, – sako sostinės meras Remigijus Šimašius.

Muziejui kurti pasirinktos laikinos, šiuo metu nenaudojamos 751,31 kv. m istorinės patalpos. Anksčiau jose veikė vaikų restoranas ir Iliuzijų muziejus. Patalpų įėjimas iš Vokiečių gatvės pusės pritaikytas neįgaliųjų poreikiams. Iki 2020 m. žiemos Vokiečių g. patalpas planuojama sutvarkyti ir pritaikyti muziejaus veikloms. Gruodžio pradžioje tikimasi surengti atidarymą su pokalbių programa, lydinčia pirmąja VMM paroda apie Vilniaus utopijas.

Vokiečių gatvėje bus ekspozicinė erdvė ir VMM skaitykla, bus galima pasivaišinti kava ir įsigyti leidinių apie Vilnių. Patalpose vyks pokalbiai, susitikimai, pristatymai, ilgainiui pradės veikti Vilniaus pažinimo centras. Ten pat įsikurs VMM administracija ir tyrimų centras, muziejus pradės rinkti su Vilniumi susijusių artefaktų kolekciją. Tikimasi, kad muziejus taps mėgstama vilniečių laisvalaikio vieta judrioje Vokiečių gatvėje.

Miesto centre laikinai įsikuriantis muziejus, kaip nurodoma sostinės savivaldybės pranešime, sistemingai kaups, moksliškai tyrinės ir šiuolaikiškai pristatys Vilniaus istoriją, kultūrą, urbanistiką ir architektūrą, socialinius ir demografinius procesus, bendruomenės ir kitus miesto gyvenimo aspektus, su tuo susijusias žinias ir artefaktus, skatins domėjimąsi Vilniaus praeitimi, dabartimi ir ateitimi bei puoselės aktyvų pilietiškumą.

Muziejus taip pat rengs laikinas parodas, vykdys mokslinius tyrimus bei juos skelbs organizuodamas konferencijas, paskaitas, publikuodamas akademinius tekstus, kaups, tirs ir pristatys su Vilniaus istorija ir dabartimi susijusį objektų rinkinį, įkurs ir palaikys Vilniaus pažinimo centrą, rinks teminių leidinių rinkinį (biblioteką), organizuos edukacinius užsiėmimus ir teiks informaciją apie miestą visuomenei, palaikys ryšius ir bendradarbiaus su panašaus pobūdžio įstaigomis ir organizacijomis.

Vilniaus miesto muziejaus steigimas yra viena iš pasirengimo priemonių 2023-iaisiais minėti Vilniaus 700-ąjį gimtadienį.

Iki šiol Vilniuje nebuvo miesto muziejaus, o Vilniuje veikiančiuose muziejuose nėra specialiai parengtų Vilniaus miesto istorijai ir kultūrai skirtų ekspozicijų. Tuo tarpu daugumoje Europos sostinių, taip pat ir kai kuriuose Lietuvos miestuose tokie muziejai yra ir sėkmingai veikia.

Sostinės tarybai priėmus sprendimą steigti Vilniaus miesto muziejų, ieškoma ir kas vadovaus ir kurs svarbiausią miesto muziejų. Jau greitai bus skelbiamas direktoriaus (-ės) konkursas.