Festivalio programoje – 19 užsienio ir Lietuvos teatro vitrinos spektaklių, Baltijos dramos forumas ir visiems atviras „Sirenų“ klubas, pristatantis performansus, koncertus ir diskusijas apie aktualų šiuolaikinį teatrą. Festivalis šiemet vyks rugsėjo 25-spalio 13 dienomis. Nuo rugsėjo 24-osios vyksta Baltijos dramos forumas.

Užsienio programoje šiemet – penki spektakliai. Į Lietuvą pirmą kartą atvyksta viena garsiausių britų šiuolaikinio teatro trupių „Forced Entertainment“, 2016 m. pelniusi prestižinį H. Ibseno apdovanojimą.

Trupė pristatys režisieriaus Timo Etchellso pjesę septyniolikai jaunų žmonių – „Naktis seka dieną“, kurioje vaidins 17 vaikų ir paauglių iš Lietuvos. „Naktis seka dieną“ kvies kritiškai ir žaismingai pažvelgti į tai, kaip suaugusieji pateikia savo pasaulį vaikams ir kaip juos varžo ir riboja žodžiai, kuriuos tariame.

Taip pat tarptautinėje programoje – viena šių dienų Vokietijos ir Jungtinės Karalystės scenos favoritų trupė „Gob Squad“, kuri į „Sirenas“ atvyksta su spektakliu „Sukūrimas (Paveikslai Dorianui)“. Tai bus antroji „Gob Squad“ viešnagė Lietuvoje. Teatro mėgėjai dar prieš festivalio pradžią išpirko bilietus į abu spektaklio rodymus Vilniuje, šio spektaklio lietuviškąją premjerą remia Goethe's institutas Lietuvoje.

Dokumentinio teatro gerbėjai turės išskirtinę progą išvysti savo šalį garsinančios vienos įdomiausių Argentinos teatro kūrėjų, režisierės Lolos Arias darbą „Minų laukas“. Šiame puikiai kritikų ir žiūrovų sutiktame spektaklyje scena dalinsis, būgnus muš ir elektrinėmis gitaromis gros Argentinos ir Didžiosios Britanijos karo veteranai, prieš 37 metus kariavę Folklando (Malvinų) salose. Buvusių priešų susitikimas scenoje netikėtais rakursais parodys, kad yra tūkstančiai būdų prisiminti.

Festivalis taip pat pristatys du monospektalius, kurie pasakos apie gyvenimą ribinėmis sąlygomis. Tai indų režisierės ir aktorės Mallikos Tanejos spektaklis „Būk atsargi“, kurio sukūrimą paskatino visą pasaulį sukrėtusi merginos prievartavimo Naujajame Delyje istorija. „Būk atsargi“ – pirmasis Indijos spektaklis, pristatomas Lietuvoje. Garsus palestiniečių aktorius bei dramaturgas Ameras Hlehelis kartu su rež. Amiru Nizar Zuabi žiūrovams pristatys poetiškąją sagą „Taha. Poeto gyvenimas“. Šis pasakojimas apie netektis ir viltį įkvėptas palestiniečių poeto Tahos Muhammado Ali gyvenimo. Spektaklis, apkeliavęs pasaulio teatro scenas, sulaukė itin palankių atsiliepimų nuo Didžiosios Britanijos iki Australijos.

Naujoji Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ meno vadovė Kristina Savickienė pabrėžė, kad kuriant šių metų festivalio programą siekta ne tik pakviesti žiūrovus dalyvauti tris savaites trunkančioje teatro fiestoje. „Norime, kad „Sirenos“ įsitvirtintų kaip teatro įvykis ir reiškinys, išmušantis mus iš kasdienės rutinos - atveriantis naują erdvę dialogui, užčiuopiantis gyvą nervą ir skatinantis permąstyti stereotipais bei lakoniškomis antraštėmis pažymimas šių dienų pasaulio, žmogaus problemas. Būtent todėl šiemet festivalio spektakliai yra stiprūs ir menine prasme, ir įtraukia į naujos „tiesos“ paieškas. Net jei ta „tiesa“ reiškia naujas klaidas“, – sako K. Savickienė.

Jos teigimu, festivalio šūkis „Ryšio klaida“ šiemet sujungia visą festivalio programą. „Keliame klausimus apie šiandien trūkinėjančius ir nuolat kintančius ryšius tarp skirtingų kartų, mokytojų ir mokinių, tėvų ir vaikų. Mąstome, kodėl kiekviena karta su įniršiu dekonstruoja praeitį, o tada iš tų pačių elementų kuria savo dabartį ir ateitį. Svarstome apie vaikus mūsų visuomenėje ir tai, kaip juos mokome ar verčiame tapti mūsų susikurtos sistemos dalimi, taip pat – apie esamus ir nesamus autoritetus, erdvę, kurioje veikia mūsų teatro kūrėjai“, – sako K. Savickienė.

16-ąjį kartą pristatomoje „Sirenų“ lietuviškoje programoje – Lietuvos teatro vitrinoje – žinomų ir ne sykį apdovanotų teatro kūrėjų darbai bei jaunosios kartos režisierių spektakliai. Rugsėjo 25-29 dienomis festivalyje bus parodyta net 14 spektaklių, iš jų 8 spektaklių autoriai savo darbus pristatys „Jaunų balsų“ programoje.

„Žiūrovams tai unikali galimybė per trumpą laiką išvysti vienus ryškiausių mūsų teatro scenos darbų, taip pat – susipažinti su naujais mūsų scenos vardais. Tikiuosi, kad drąsi šių metų Lietuvos teatro vitrinos programa, kurioje greta pristatomi jaunų ir pripažintų kūrėjų darbai, sukurs terpę skleistis įdomiems, net jei ir netiesioginiams, „mokinių“ ir „mokytojų“ ryšiams, kurs pokalbį tarp jau įsitvirtinusių mūsų teatro vardų ir kūrybinį kelią pradedančių menininkų. Beje, kai kurie jų dar tęsia scenos menų studijas“, – sako „Sirenų“ lietuviškosios programos koordinatorė Agnė Pulokaitė.

Ji pabrėžė, kad būsimos spektaklių peržiūros kartu bus proga užsimegzti naujoms partnerystėms – festivalyje šiemet lankysis per 70 užsienio scenos menų profesionalų, teatrų atstovų, vadybininkų.

„Sirenų“ lietuviškoje programoje tarp žinomų ir ne sykį apdovanotų teatro kūrėjų – režisierės Yanos Ross spektaklis „Vienos miško pasakos“ (pristato Valstybinis jaunimo teatras), Oskaro Koršunovo „Liučė čiuožia“ (OKT/Vilniaus miesto teatras), šiemet „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimuose triumfavusio norvegų režisieriaus ir choreografo Jo Strųmgreno šokio spektaklis „Durys“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).

Ypatingas šių dienų teatro žvilgsnis – tai rež. Artūro Areimos spektaklis „Fizikai“ (Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras), rež. Kirilo Glušajevo „Nuostabūs dalykai“ (teatras „Kitas kampas“), klaipėdietės lėlių teatro dailininkės ir režisierės Gintarės Radvilavičiūtės „Doriano Grėjaus portretas“ (Vilniaus teatras „Lėlė“).

Tarp „Jaunų balsų“ žiūrovai galės pamatyti ir pirmą kartą „Sirenose“ dalyvaujančio Apeirono teatro režisierės Eglės Kazickaitės spektaklį „Stabat Mater“. Žanro ribas laužys muzikos ir medijų performansas „This Order Goes Wrong“, atliekamas Loros Kmieliauskaitės (smuikas).

Dialogą per dokumentinius nuteistųjų iki gyvos galvos ir jų aukų artimųjų liudijimus praskleis režisierės Kamilės Gudmonaitės ir dramaturgės Teklės Kavtaradzės audiospektaklis „Sapnavau sapnavau“. Kūrėjos savo spektaklį pristatys netradicinėje erdvėje – Lukiškių kalėjime.

Debiutas ne tik „Sirenose“, bet ir apskritai profesionalioje scenoje – tai režisieriaus Motiejaus Ivanausko spektaklis „Užšalimas“, tapęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijos scenos meno eskizų konkurso „Balkono okupacija 2018“ nugalėtoju. Taip pat – šiame konkurse publikos simpatijų prizą pelnęs spektaklis „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“ (rež. Augtumas Danielius Harneris).

Pirmą kartą „Sirenų“ Lietuvos teatro vitrinoje dalyvauja Juozo Miltinio dramos teatras, Apeirono teatras, Meno ir mokslo laboratorija, improvizacinis teatras „Kitas kampas“.

„Festivalis „Sirenos“, pirmasis pradėjęs rengti lietuviško teatro vitriną ir pakvietęs su ja susipažinti užsienio scenos ekspertus, per 15 metų parodė garsiausių lietuvių režisierių spektaklius – nemaža jų dalis dabar sudaro Lietuvos teatro aukso fondą. Praėjusiais metais išėjo Eimuntas Nekrošius – po tokios netekties supranti, kad teatras šiandien yra esminių pokyčių ir virsmų zonoje. Todėl ypač svarbi į sceną žengianti naujoji karta, kurią šiemet norime pristatyti. Vieniems režisieriams tai – debiutiniai darbai, kiti jau yra sukūrę ne vieną spektaklį ir toliau formuoja savitą teatro kalbą. Neatsitiktinai lietuviškoje vitrinoje – ir E. Nekrošiaus mokinių spektakliai“, – sako „Sirenų“ lietuviškosios programos koordinatorė Agnė Pulokaitė.

„Mūsų teatro mėgėjams tai išskirtinė galimybė per labai trumpą laiką pamatyti šviežius, drąsius, novatoriškus pastarųjų poros sezonų lietuviškus spektaklius. Taigi durys atviros visiems, ne vien Vilniuje festivalio metu būsiantiems užsienio ekspertams ar galimiems kūrybos partneriams“, – pabrėžia A. Pulokaitė.

16-ąjį kartą pristatomoje „Sirenų“ lietuviškoje programoje – žinomų ir ne sykį apdovanotų teatro kūrėjų darbai. Tai režisierės Yanos Ross „Vienos miško pasakos“ (pristato Valstybinis jaunimo teatras), Oskaro Koršunovo „Liučė čiuožia“ (OKT/Vilniaus miesto teatras), Artūro Areimos „Fizikai“ (Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras), Kirilo Glušajevo „Nuostabūs dalykai“ (teatras „Kitas kampas“), klaipėdietės lėlių teatro dailininkės ir režisierės Gintarės Radvilavičiūtės „Doriano Grėjaus portretas“ (Vilniaus teatras „Lėlė“), šiemet „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimuose triumfavusio norvegų režisieriaus ir choreografo Jo Strømgreno šokio spektaklis „Durys“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras). 

Lietuvos teatro vitrinos „Jaunų balsų“ programoje – net kelių E. Nekrošiaus studentų darbai. Tai Pauliaus Markevičiaus spektaklis „Dalykai“ (Meno ir mokslo laboratorija), Adomo Juškos „Fikcijos“ (Valstybinis jaunimo teatras) ir Ievos Kaniušaitės spektaklis „1+1=1“ (teatras „Meno fortas“).

Rugsėjo 29 – spalio 14 dienomis Vilniuje įvyks net septyni tarptautinės programos spektakliai su specialia „Europolio“ programa, taip pat festivalio kontekste numatomos dokumentinių kino filmų ir dramaturgijos tekstų ekranizacijų peržiūros, kūrybinės dirbtuvės ir tarptautinė jaunųjų teatro kritikų konferencija, užsienio teatro ekspertams bus pristatyta Lietuvos teatro panorama bei vyks tradiciniai susitikimai su užsienio teatro kūrėjais. O liepos 27 d. 15 val. LRT studijoje vyks R. Miliūtės moderuojama diskusija „Žinios – tai aš“: renginio žiūrovai gaus ypatingas nuolaidas pirmiesiems spektaklių bilietams.

Mes esame žinios

„Žinias kuriame mes, – teigia festivalio meno vadovė Audra Žukaitytė, – Mes visi: kasininkai, viešųjų ryšių specialistai, boksininkai, aktoriai ir šokėjai, kareiviai, viešbučių klientai ir aptarnaujantis personalas, valytojai – visi. Tai, kaip mes gyvename ir kuo dalinamės, tampa informacija naujienų portaluose ir televizorių ekranuose. Eidami į teatrą žmonės sako norintys pailsėti nuo to, ką mato per televiziją, tačiau šiemetinis festivalis neleis žiūrovams bėgti nuo savo pačių atvaizdo. Mes esame žinios, mes jas kuriame ir mes turime nebijoti pažvelgti į savo kūrinius – save. Būtent tai festivalis šiemet ir pristatys: baisią, gąsdinančią, aktualią, tikrą ir jautrią kasdienybę ir kiekvieną iš mūsų joje“.

Susidurti su tuo, kokia ta kasdienybė ir kaip artimai susijusios šių metų festivalyje nagrinėjamos temos, bus galima įsitikinti liepos 27 d. vyksiančioje atviroje diskusijoje, kurioje dalyvaus spektaklių personažams atstovaujančių profesijų atstovai, moderuojami žurnalistės Ritos Miliūtės. Į diskusiją žiūrovai, gausiantys ypatingas nuolaidas įsigyti festivalio renginių bilietus, yra kviečiami registruotis iki liepos 25 d. adresu vytaute@sirenos.lt. Vietų skaičius – ribotas.

Daugiau nei dvi savaites rudenį truksiančių festivalio renginių maratono metu Lietuvos žiūrovams bus pristatyti scenos meno kūriniai iš Graikijos, Portugalijos, Vokietijos, Lenkijos, Izraelio, Šveicarijos ir, žinoma, Lietuvos. „Tiketoje“ jau galima įsigyti bilietų į spektaklius mažesnėmis kainomis. Rugsėjo 29 – spalio 2 dieną vyks lietuviško teatro vitrinos pristatymas užsienio teatro ekspertams ir Lietuvos žiūrovams. Kartu bus pristatyta festivalio edukacinė programa, o Lietuvių teatro agentūra surengs nemokamą tarptautinę jaunųjų teatro kritikų konferenciją. Ji šiemet vyks jau šeštąjį kartą.

Festivalio naujiena – „Europolis“

Tarptautinė festivalio programa prasidės specialia „Europolio“ programa, pristatoma bendradarbiaujant su Goethes institutu. „Europolis“ – tai projektas, kuriame menininkai iš Europos – teatro, kino kūrėjai, rašytojai, aktoriai, muzikantai, aktyvistai – dokumentuoja Senojo pasaulio virsmą naujuoju.

Projektas organizuojamas Goethes institutams Europoje bendradarbiaujant su Münchner Kammerspiele, Onassis kultūros centru Atėnuose, Vilniaus tarptautiniu teatro festivaliu „Sirenos“, Teatro Maria Matos Lisabonoje ir Tiger Dublin Fringe.

„Europolio“ programą pradės vienu sėkmingiausiu projekto dalyviu pripažinta Rugilės Barzdžiukaitės, Linos Lapelytės ir Vaivos Grainytės kurta opera „Geros dienos!“ pristatanti šiandieninę realybę muzikaliais prekybos centro kasininkių balsais. Spalio 6–7 dienomis Menų spaustuvės Juodojoje salėje, akomponuojant prekių skanavimo aparatams, suskambės tarptautinius apdovanojimus pelnęs scenos kūrinys, pristatytas žiūrovams nuo Šanchajaus iki Niujorko. Spalio 7–8 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro mažojoje salėje į susitikimą žiūrovus kvies graikų teatro kūrėjai Anestis Azas ir Prodromos Tsinikoris, pristatysiantys spektaklį „Švarus miestas“. Kas valo Atėnus? Kodėl dauguma Atėnų valytojų yra moterys ir imigrantai? Are jie „gimė“ valytojais? Kaip jų CV skiriasi nuo jūsų? Tokius klausimus keliantys režisieriai Azas ir Tsinikoris tiria „švarumo“ ir „tyrumo“ rasizmą, fašizmo apraiškas ir moterų imigraciją į Graikiją bei jų kaip valytojų identitetą. Kas jos tokios, kasdien švarinančios traukinių stotis ir prekybos centrus, pasiturinčiųjų vilas ir kasdienių pakeleivių mindomus šaligatvius?

Spalio 8–9 dienomis LNDT Studijoje į privačius, 10 asmenų interaktyvius spektaklius-žaidimus kvies vokiečių teatro kūrėjų ir media dizainerių kolektyvas „Machina eX“. Save pristatantis kaip žaidimų laboratoriją, kūrėjų kolektyvas ieško naujų formatų ir interaktyvių istorijų nedidelėms auditorijoms, kurioms suteikiamos intensyvios patirtys ir aktyvūs emocijų mainai. Pasirodyme „Nutekinimo pamokos“ sceninė dramaturgija sujungiama su skaitmeninių žaidimų principų jėga, o atlikėjai ir žiūrovai tampa lygiateisiais fiktyvaus pasaulio žaidimo dalyviais: 2021-ųjų metų Vokietija ir referendumas, nulemsiantis, ar šalis liks ES nare. Rodos, girdėta? Spektaklyje, skirtingai nei realybėje, situacija pakrypsta kiek kita linkme, nes porą dienų prieš balsavimą, į jauno viešųjų ryšių specialisto rankas pakliūva ypatingai slapta informacija. Jos nutekinimas turėtų ryškių pasekmių visai Europai. Dešimties žmonių grupėje žiūrovams tenka galimybė sudalyvauti politiniame trileryje ir prisiimti sprendimą: nutekinti ar nenutekinti?

Paskutiniu „Europolio“ programos spektakliu spalio 12–13 dienomis LNDT studijoje pasirinktas tikras portugalų teatro smūgis. Tai – menininkės Claudios Dias, poeto Jaime Neves ir kikboksininko Pablo Fidalgo Lareo jungtinis projektas „Pirmadienis – atsargiai iš dešinės“, vyksiantis tiesiogine ta žodžio prasme – ringe. Portugalų kūrėjai laiko save nugalėtos kartos, puolusios bendruomenės, kritusios ir bankrutavusios šalies, nepavykusios sąjungos, nuniokoto pusiasalio, prarasto kontinento atstovais. Puldami vienas kitą kumščiais ir argumentais jie leidžia rastis šviesai – tarp kraujo, prakaito ir ašarų. Priešingos jėgos susiima, kad žodžiai virstų veiksmu. Mačas susideda iš kelių skirtingų blokų, sudarytų iš klausimų apie nuotolį, intymumą, skirtumus, artumą, bendrumą, apie tai, kodėl kai kurie dalykai yra būtent tokie, kokie yra, kodėl mes esame tokie, kokie esame. Daugiau nei du šimtai klausimų, prasidedančių kitų baime, besitęsiančių per ateities ir lūkesčių baimes. Ir vis tik, esminis klausimas išlieka vienas: kaip kalbėtis su kitais? Kaip suartėti? Kokia kalba? Jų? Kas yra artumas, šeima, bendruomenė? ...Europa?

Turtinga užsienio spektaklių programa

Pagrindinė festivalio programoje taip pat nestigs „smūginių“ spektaklių. Vienas jų – spalio 10–11 dienomis LNDT Didžiojoje salėje vyksiantis lenkų genijaus Krzysztofo Warlikowskio spektaklis „Varšuvos kabaretas“. Krzysztofas Warlikowskis – viena iš atpažįstamiausių Lenkijos teatro pavardžių. „Varšuvos kabaretas“, įkvėptas Johno Van Druteno pjesės „Aš esu kamera“ ir Johno Camerono Mitchello filmo „Shortbus“, grąžina mus į 1930-ųjų reviu kabaretą: intensyvūs ritmai ir garsai tarsi bando nuslopinti artėjančio militaristinio maršo nuojautas. Scenoje atsiveria dvi konkrečios istorinės realybės: Veimaro Vokietija, prieš užimant ją naciams, ir Niujorkas po rugsėjo 11-osios išpuolių. Tai – dvi virtualios laiko ir erdvės laboratorijos, kuriose istorinės aplinkybės iššaukia užslėptas baimes, seksualines ir erotines fobijas bei ilgesį, sukeliančius įtampą, vedančią į krizines situacijas. Tuo pačiu, nuspalvintas skoningu humoru, spektaklis leidžia įsijausti į fantasmagorišką personažų kasdienybę. Šie du kontrastingi pasauliai tarnauja kaip veidrodis, kuriame šiandieninė Varšuva – o tuo pačiu ir kiti panašių istorinių patirčių Europos miestai – gali regėti savo atspindį.

Spalio 13–14 dienomis bus pristatytas Izraelio menininkų Nadav Bossem ir Adili Liberman interaktyvus spektaklis-ekskursija „Ginkluotos merginos. Vilniaus atgavimas“. Skirtingose erdvėse Tel Avive rodyto spektaklio tarptautinė premjera įvyks Vilniuje – žydų teatro kūrėjai kvies į netipinį pasivaikščiojimą, specialiai pritaikytą ir įkvėptą pasirinktos vietos istorinės praeities ir reikšmės nūdienos miesto gyvenime. Trindami ribą tarp vaidinančių ir stebinčių, tikras istorijas supindami su išgalvotomis, spektaklio kūrėjai kelia klausimus apie kolektyvinę atmintį, tikslingai kuriamus tautinius mitus, dažnai slepiančius kitokią tiesą. Kuo istoriniai naratyvai skiriasi nuo fiktyvių istorijų? Propaganda nuo pasakos? Ar mūsų santykis su tam tikromis istorinėmis vietomis, naratyvais, tiesomis yra konstruojamas iš šalies mums patiems to nepastebint, ar tai sąmoningas mūsų pačių pasirinkimas? Humoristinis ir aštrus, politiškas ir nepatogus Izraelio kūrėjų pasirodymas kvies žiūrovus kitomis akimis, kritiškai pažvelgti į visiems gerai pažįstamą vietą, ją supančius politinius, socialinius, kultūrinius ir emocinius sluoksnius, privers suabejoti absoliučiom tiesom ar bent jau iš naujo įvertinti jų reikšmę šalies ir tautos istorijos kontekste.

Finalinis spektaklio akordas suskambs spalio 14 d. LNDT Didžiojoje salėje – tai vieno inovatyviausių ir įdomiausių šiandieninių režisierių – šveicarų kūrėjo Christopho Marthalerio muzikinis brangakmenis „Karališko dydžio“. Tai sapnas, kuriame skamba muzikiniai motyvai nuo J. S. Bacho iki Jacksonų penketuko, juose įsimaišo „The Kinks“, Michelio Polnareffo, Eriko Satie ir kitų melodijos. Šveicarų režisieriaus ir kompozitoriaus Christopho Marthalerio spektaklis „Karališko dydžio“ priverčia panirti į lengvo absurdo ir nostalgiško komizmo derinį, telpantį viešbučio kambaryje. Marthalerio rankose dainų prisodrintas vakaras virsta žavinga ir gilia meilės ir sapnų vilionių meditacija. Pasak spektaklio dramaturgo Maltes Ubenaufo, šio pastatymo šerdis – tai skirtumas tarp to, kokį savo gyvenimą įsivaizduojame ir to, koks jis yra iš tikrųjų: „Visi norime „karališko dydžio“ gyvenimo, tačiau mūsų vilčių ir realybės neatitikimas kartais matomas tik mums miegant – sapnuose“.