Kaip antradienį skelbė festivalis, praėjusią savaitę „Oskarus“ rengianti JAV Kino meno ir mokslo akademija pradėjo skelbti kino festivalių, kurių nugalėtojai gali pretenduoti į „Oskarų“ apdovanojimus, sąrašą. Į jį pirmą kartą atrinktas ir Lietuvoje vykstantis kino festivalis – Vilniaus trumpųjų filmų festivalis.

Anot pranešimo, tai reiškia, kad nuo šiol Vilniaus trumpųjų filmų festivalio pagrindinio prizo „Grand Prix“ nugalėtojas galės siekti „Oskaro“.

„Jaučiame didžiulį pasididžiavimą, visų pirma, savo komanda, kuri ilgus metus intensyviai dėjo visas įmanomos pastangas pristatyti Lietuvoje naujausius ir aktualiausius trumpametražius iš viso pasaulio. Tai vienareikšmiškai yra milžiniškas įvertinimas ne tik festivaliui, bet ir visam Lietuvos kino, ir plačiąja prasme, kultūros laukui. Tai stipriai prisidės prie Vilniaus miesto, o kartu – ir Lietuvos vardo garsinimo pasauliniu lygmeniu“, – pranešime cituojama Vilniaus trumpųjų filmų festivalio vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė.

„Oskarų“ apdovanojimai – nuo 1929 metų vykstantys kasmetiniai JAV Kino meno ir mokslo akademijos teikiami apdovanojimai už kino pasiekimus.

Trumpieji filmai tokiose „Oskarų“ apdovanojimų kategorijose kaip „Geriausias vaidybinis“, „Geriausias dokumentinis“ ar „Geriausias animacinis trumpametražis filmas“ gali pretenduoti į apdovanojimus trimis būdais. Pirmuoju trumpametražis filmas turi būti komerciškai rodytas JAV kino teatruose, antruoju – laimėjus studentiškų filmų „Oskarų“ apdovanojimus. Trečiuoju – laimėjus apdovanojimą „Oskarų“ kvalifikaciją turinčiame tarptautiniame kino festivalyje.

Festivaliams patekti į kvalifikuotų kino festivalių sąrašą galima atrankos būdu, kurį įgyvendina JAV Kino meno ir mokslo akademijos komisija.

Esminiai aspektai, į kuriuos atsižvelgiama atrankos metu – svari ir solidi festivalio paskutinių metų istorija (konkursinių programų skaičius, aukšta filmų meninė vertė, programų įvairovė, žiuri komisijos narių profesionalumas) bei festivalio reputacija tarptautiniu lygmeniu.

Iš viso „Oskarų“ kvalifikaciją turinčių tarptautinių kino festivalių sąraše – daugiau kaip 180 kino festivalių iš viso pasaulio, tarp jų ir Kanų, Berlyno, Venecijos, Lokarno kino festivaliai, Klermono-Ferano tarptautinis trumpametražių filmų festivalis ir kiti. Lietuvoje vykstančio festivalio kol kas šiame sąraše dar nebuvo.

Pagal Vilniaus trumpųjų filmų festivalio taisykles, į „Grand Prix“ prizą gali pretenduoti visi filmai, dalyvaujantys konkursinėse programose – tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje. 2025 metais vyksiančio festivalio „Grand Prix“ prizo nugalėtojas galės pretenduoti į 98-uosius „Oskarus“, kurie vyks 2026-ųjų kovą.

Vilniaus trumpųjų filmų festivalis yra vienas didžiausių išskirtinai tik trumpametražius filmus rodančių festivalių Baltijos šalyse. Įkurtas 2006 metais, festivalis tapo platforma, pristatančia viso pasaulio naujosios kartos kūrėjų trumpuosius filmus.

Festivalis kasmet žiūrovams pristato apie dvidešimt trumpametražių filmų programų, kuriose rodoma virš 100 trumpųjų filmų.

18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis vyks 2025 metų sausio 15-21 dienomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino teatruose ir visoje Lietuvoje – namų kino platformose. 

Sausio 17–23 dienomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino salėse bei internetinėje namų kino platformoje ŽMONĖS Cinema kino mylėtojų laukia virš šimto įkvepiančių ir jaudinančių filmų bei daugybė renginių, kurie padės nudažyti žiemišką kasdienybę ryškiomis spalvomis.

„Šiemet džiaugiamės galėdami pasiūlyti kaip niekad daug filmų, skirtingų savo temomis, žanrais ar geografija, bet panašių aktualumu ar polėkiu. Taip pat šiemet itin daug dėmesio skyrėme festivalio prieinamumo didinimui – visuose festivalio miestuose žiūrovai nacionalines konkursines programas galės žiūrėti ne tik su įprastiniais dialogų subtitrais, bet ir juos papildančiais kurtiesiems ir neprigirdintiems skirtais SKN titrais, o Vilniuje, MO muziejuje, vykstančių nacionalinių konkursinių programų seansus papildys akliesiems ir silpnaregiams skirtas garsinis vaizdavimas. Po šių seansų vykstantys  pokalbiai su filmų kūrėjais/-omis bus verčiami į lietuvių gestų kalbą. Paruošėme itin stiprią programą, tad nekantriai laukiame žiūrovų ir linkime malonių įspūdžių“, – atidarymo metu kalbėjo Vilniaus trumpųjų filmų festivalio vadovė Rimantė Daugėlaitė–Cegelskienė.

Kaip ir kasmet, festivalio metu tarptautinė žiuri vertins konkursines programas ir paskelbs, kas tapo laureatais – bus renkami geriausi tarptautinės ir nacionalinės konkursinių programų filmai, vienas filmas bus įvertintas specialiuoju kino kritikų paminėjimu, bei vienas filmas pelnys pagrindinį prizą – festivalio Grand Prix.

Repertuarą puošia net 21 pagal temas ir žanrus suskirstyta programa, tačiau festivalis – ne vien tik kinas. Tikros šventės atmosferą kurs ir daugybė renginių – nuo industrijos dienų, kūrybinių dirbtuvių vaikams ar susitikimų bei pokalbių su kino kūrėjais, iki „Karaokė nakties” ar net „tyliosios diskotekos” (angl. „silent disco“).

Industrijos dienose – dėmesys jaunos auditorijos plėtrai ir kinematografinių istorijų pasakojimui

Kasmet Vilniaus trumpųjų filmų festivalis kviečia ne tik pasimėgauti kinu, bet ir audiovizualinės industrijos atstovams pristato jiems skirtus renginius. Šiais metais „Industrijos dienos“ vyks sausio 18-19 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bei „Meno avilio“ sinematekoje, ir pakvies kalbėtis aktualiomis jaunos auditorijos plėtros, kino kritikos ir kinematografinių istorijų pasakojimo temomis.

Nesulaužoma festivalio tradicija – „Kino naktis“

Kasmet pilnas sales žiūrovų sukviečianti festivalio programa „Kino naktis“ vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose tik sausio 19 d. Dosnioje penkių valandų trukmės programoje – net dvidešimt krūpčioti, juoko ašaras braukti ir antakius kilnoti priverčiančių filmų. Tai ilgiausia festivalio programa, todėl čia apsilankyti – ne tik naktinis nuotykis, bet ir puikus būdas pamatyti didelę dalį festivalio filmų vienu kartu.

Specialūs seansai MO muziejuje

Sausio 21 d. didžiausiu prieinamumu žiūrovams su negalia pasižyminčioje festivalio erdvėje – MO muziejuje – bus rodomos abi festivalio Nacionalinės konkursinės programos, kuriose – trumpieji filmai, besivaržantys dėl geriausio lietuviško trumpametražio filmo titulo. Nacionalinių konkursinių programų seansai yra pritaikyti kurtiesiems ir neprigirdintiems žmonėms – rodomi su SKN lietuviškais titrais, bei garsiniu vaizdavimu, skirtu žmonėms, turintiems regos negalią, o po vykstantys pokalbiai su filmų kūrėjais bus verčiami gyvai į gestų kalbą.

Taip pat MO muziejuje vyks trijų išskirtinai tik čia rodomų „Triangle“ programų seansai. Šių programų iniciatorius – svarbiausias Austrijoje trumpametražių filmų festivalis „Vienna Shorts“, kuris dar pavasarį pakvietė Vilniaus trumpųjų filmų festivalį ir Italijos „Lago Film Fest“ sukuruoti specialias filmų programas, kurių akcentu pasirinktas trumpiausias laiko vienetas – akimirka.

Dėmesys pogrindžio kultūrai Artūro Baryso-Baro retrospektyvinėje programoje

Filmų programa „Šššša! Jokių bajerių sėdimojoje diskotekoje“ – specialiai Vilniui parengta neseniai suskaitmenintų šviesaus atminimo lietuvių autorinio kino kūrėjo, avangardinės grupės „IVTKYGYG“ bendraįkūrėjo ir kultinės pogrindžio asmenybės Artūro Baryso retrospektyva. Jos repertuare – 1972–1982 m. sukurti ir ilgai lentynose dulkėję trumpi filmai su šiuolaikinių lietuvių kompozitorių specialiai sukurta ir 2022 m. įrašyta muzika. Ši programa bus rodoma išskirtinai „Skalvijos“ kino centre sausio 20-21 dienomis. Po sausio 20 d. seanso vyks pokalbis su programos sudarytojais Davidu Ellisu ir Lijana Jakovlena Siuchina, Artūro Baryso sūnumi Vyčiu Barysu, režisieriumi Arturu Jevdokimovu ir rašytoju, muzikologu Robertu Kundrotu.

Programoje – ne tik filmai mažiesiems, bet ir kūrybinės dirbtuvės

Festivalis kviečia mažuosius kino mylėtojus mokytis iš kino ir apsilankyti kūrybinėse dirbtuvėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Dirbtuvės skirtos smalsiems 6-10 m. vaikams, trokštantiems iš arčiau susipažinti su animacijos kūrimo subtilybėmis. Po dirbtuvių dalyviai keliaus žiūrėti „Animacinės išdaigos vaikams“ programos, kurioje šiemet – net 10 animacinių trumpųjų filmų iš įvairių pasaulio šalių! Dirbtuvės nemokamos, tačiau dalyvauti galima tik įsigijus bilietus į „Animacinis pasaulis vaikams“ seansus kino teatrų svetainėse arba kasose bei užsiregistravus internetu.

Festivalyje – duoklė muzikai bei gyvenimo džiaugsmui

Sausio 19 d. bare „Paviljonas“ vyks vienas iš smagiausių ir skambiausių festivalio renginių, kuriame vakaro žvaigždėmis taps nebe aktoriai, o lankytojai. Čia vyks „Karaokė naktis“, ilgainiui tapusi festivalio tradicija ir ne tik proga demonstruoti paslėptus talentus, bet ir susipažinti su festivalio komanda, užsienio svečiais ir lietuvių kino kūrėjais.

Antrasis su muzika tampriai susijęs renginys – sausio 20 d. Lukiškių kalėjime vyksiantis „Silent disco“ – tylioji diskoteka, kurioje renginio dalyviai šoks klausydamiesi dviejų DJ gyvai grojamos muzikos per belaides ausines, o ne per įprastą garsiakalbių sistemą.

Taip pat programoje – daugybė susitikimų su kino kūrėjais, filmų pristatymų ir šventiško šurmulio po seansų.

Festivalis vyks sausio 17-23 d. kino teatruose Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir Šiauliuose bei namų kino platformoje ŽMONĖS Cinema. Festivalį organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.

Beveik per savaitę Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino salėse bei namų kino ekranuose bus parodyta daugiau kaip šimtas trumpųjų filmų.

„Repertuaro puošmena „Algoritmų miražai“ – tai dirbtinio intelekto pagalba arba paties dirbtinio intelekto sukurtų filmų programa, kviečianti į gluminančią ekskursiją po sintetinio sukirpimo filmus, kurtus naudojant AI įrankius“, – teigia organizatoriai.

Anot jų, ši programa privers suabejoti tuo, kas tikra, o kas – algoritmų miražas ir paliks daugiau klausimų nei atsakymų.

Festivalio programoje – taip pat trumpieji šiuolaikinio kino veidą formuojantys ir ateitį pranašaujantys filmai, išskirtinių kino kūrėjų retrospektyvos, animacija vaikams bei tradicinė Kino naktis.

Festivalio metu tarptautinė komisija vertins konkursines programas ir paskelbs, kas tapo laureatais – bus renkami geriausi tarptautinės ir nacionalinės konkursinių programų filmai, vienas filmas bus įvertintas specialiuoju kino kritikų paminėjimu, vienas filmas pelnys pagrindinį prizą.

2006 metais įkurtas Vilniaus trumpųjų filmų festivalis yra vienas didžiausių išskirtinai trumpametražius filmus rodančių festivalių Baltijos šalyse.

„Šiemet kaip niekad jaudinamės prieš festivalio startą – po virtualybės metų su nekantrumu laukiame sugrįžimo į kino sales, į gyvus susitikimus su žiūrovais, į šurmulį po seansų. Ir, žinoma, labai laukiame sugrįžimo pas tuos žiūrovus, kurie pernai trumpametražį kiną pamilo namų kino platformose. Festivalis šiemet vyks hibridiniu formatu – ir kino salėse, ir virtualiai. Kaip ir kasmet, parengėme labai kruopščiai atrinktas trumpųjų filmų programas, kuriose savo favoritą, tikiu, atras kiekvienas žiūrovas“, – per festivalio atidarymą kalbėjo jo vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė.

Vilniaus trumpųjų filmų festivalis žiūrovams pasiūlys šešiolika programų, iš kurių viena – Nugalėtojų programa, kino ekranuose pasirodys iki festivalio pabaigos likus vos dviem dienoms – tarptautinei žiuri nusprendus, kurie filmai šiemet nusipelnė geriausiųjų vardo. Tarptautinėse konkursinėse programose varžosi beveik 40 filmų, tarp kurių – dešimt lietuvių darbų. Sausio 16 d. žiuri paskelbs geriausius tarptautinį ir lietuvišką filmus, o taip pat skirs „Grand Prix“ apdovanojimą geriausiam iš visų.

Be konkurse besivaržančių filmų, žiūrovai taip pat mėgausis specialiosiomis programomis: Lauryno Bareišos trumpųjų filmų retrospektyva, subtilios komedijos programa „Kas čia juokingo?“, geriausiais queer festivalyje „Kreivės“ rodytais filmais, migracijos temą nagrinėjančia „Kai susitinka istorijos“ programa, jaunųjų Europos kūrėjų kūriniais ir, tradiciškai, mažiesiems žiūrovams skirtomis istorijomis „Animaciniuose nuotykiuose“.

Visus penkioliktojo Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio filmus (išskyrus „Kino nakties“ programą) žiūrovai sausio 12–18 d. galės išvysti kino teatruose Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Ukmergėje, Gargžduose, Tauragėje ir „ŽMONĖS Cinema“, „GO3“, „Cgates“, „Skalvijos“ virtualiose namų kino platformose. Informaciją apie filmus ir jų rodymo vietas galima rasti adresu www.filmshorts.lt.

Apie Vilniaus tarptautinį trumpųjų filmų festivalį

Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis yra vienas didžiausių išskirtinai tik trumpametražius filmus rodančių festivalių Baltijos šalyse. 2006 metais įkurtas festivalis tapo vienu iš nedaugelio kino renginių Lietuvoje, kuriame galima pamatyti tokią plačią naujausių trumpametražių filmų programą iš viso pasaulio. Festivalis kasmet žiūrovams pristato keliolika programų, kuriose rodomi stipriausi pastaraisiais metais sukurti darbai. Jį organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.

„Šis jau legendinis mūsų seansas kasmet sulaukia itin daug žiūrovų dėmesio, nes per kelias valandas čia galima pamatyti daugybę gerų filmų vienoje vietoje. Ir ne šiaip gerų, bet ir labiausiai įtraukiančių – dėliodami šią programą nuolat galvojame, ar filmai išlaikys žiūrovų dėmesį iki pat ryto. Tad „Kino naktis“ pasiūlys ir lengvų nuotaikingų filmų, ir iš įtampos nepaleidžiančių bei kvapą užgniaužiančių istorijų“, – pasakoja Vilniaus trumpųjų filmų festivalio prodiuserė Gabrielė Cegialytė.

„Po virtualybės metų ypač džiaugiamės vėl galėdami šį renginį organizuoti kino salėse, nes gyvas susitikimas su bendraminčiais ir bendras nusiteikimas žiūrėti filmus iki ryto prideda dar daugiau gerų patirčių. Šiemet „Kino naktis“ pirmą kartą iškeliauja ir už Vilniaus ribų – tikimės, kad ir Šiauliuose bei Klaipėdoje salės taip pat bus pilnos ištvermingų kino fanų“, – sako G. Cegialytė.

Septyniolika trumpųjų filmų iš įvairių pasaulio šalių sugulė į programą, kurią trijuose miestuose bus galima pamatyti tik po vieną kartą. Programos žiūrovai per penkias valandas išvys ir naivios ar besaikės meilės istorijų, ir priverstinės, kai vaikai jau įpareigoti galvoti apie savo vedybas; kai kuriuos filmus lydės absurdo, o kitus – grėsmės nuojauta; vienos istorijos kalbės apie aktualijas – gyvenimą žvelgiant pro langą į COVID-19 sustingdytą miestą ar vienos moters problemas dėl panašumo į D. Trumpą, o kitos istorijos mėgins prikelti jau pamirštus senus įvykius, kurių galbūt nė nesinori prisiminti.

Filmo „Bumpt“ stop kadras

„Kino nakties“ programą sudaro lietuvių ir užsienio kūrėjų darbai, neapsiribojantys vienu žanru – vaidybinius filmus keičia animacija, dokumentika ir atvirkščiai. Organizatoriai sufleruoja – jei neturėsite laiko peržiūrėti visų Vilniaus trumpųjų filmų festivalio konkursinių programų, didžiąją dalį jų filmų galėsite išvysti būtent „Kino naktyje“.

Visus 15-ojo Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio filmus (išskyrus „Kino nakties“ programą) žiūrovai sausio 12–18 d. galės išvysti kino teatruose Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Ukmergėje, Gargžduose, Tauragėje ir „ŽMONĖS Cinema“, „GO3“, „Cgates“, „Skalvijos“ virtualiose namų kino platformose.

Filmo „Besaikė meilė“ stop kadras

Apie Vilniaus tarptautinį trumpųjų filmų festivalį

Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis yra vienas didžiausių išskirtinai tik trumpametražius filmus rodančių festivalių Baltijos šalyse. 2006 metais įkurtas festivalis tapo vienu iš nedaugelio kino renginių Lietuvoje, kuriame galima pamatyti tokią plačią naujausių trumpametražių filmų programą iš viso pasaulio. Festivalis kasmet žiūrovams pristato keliolika programų, kuriose rodomi stipriausi pastaraisiais metais sukurti darbai. Jį organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.

Tunisiečių-amerikiečių kilmės kino režisierės Meryam Joobeur darbas nominuotas Geriausio trumpametražio vaidybinio filmo kategorijoje. Šį filmą sausio 16-19 dienomis bus galima išvysti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Marijampolės ir Ukmergės kino teatruose. 

Vaidybinis filmas „Brolystė“ pasakoja aštrią Tuniso provincijoje vykstančią istoriją. Į kaimą su nauja žmona grįžus sūnui, tėvas turi pasirinkti tarp lojalumo šeimai ir savo griežtų moralės principų. „Brolystės“ premjera įvyko Toronto kino festivalyje, kur juosta pelnė geriausio Kanados trumpametražio filmo apdovanojimą.

Režisierės Meryam Joobeur darbas jau laimėjo daugiau nei 60 prizų ir buvo rodytas 48 šalyse. 

Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio programos sudarytojai „Brolystę“ pastebėjo ir atrinko iš daugiau nei dviejų tūkst. į renginio programą norėjusių patekti darbų. Filmas dalyvaus tarptautiniame konkurse ir bus rodomas trumpametražių filmų programoje „Prieš srovę“.

„Tai tikrai pelnytai įvertintas darbas, kuris stebina puikia kinematografija ir stipria vaidyba. Filme fiksuojamas vienos musulmonų šeimos gyvenimas ir kaip jį neišvengiamai veikia kariniai ir religiniai konfliktai šalyje. Taip pat stebina režisierės gebėjimas sudėtingą istoriją pasakoti poetiškai. Rekomenduoju pamatyti šį tiesiog labai gerą filmą,“ – sako vienas iš festivalio programos sudarytojų Andrius Blaževičius.

10-ojo Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio apdovanojimų ceremonijos metu buvo paskelbti tarptautinės ir nacionalinės konkursinių programų laureatai. Tarptautinę konkursinę programą šiais metais sudarė 45 trumpo metro filmai iš skirtingų pasaulio šalių, o nacionalinę – 10 geriausių pastarųjų metų jaunų lietuvių režisierių sukurti filmai.

Premijomis apdovanoti trys geriausi tarptautinės konkursinės programos trumpametražiai filmai – geriausias vaidybinis, geriausias dokumentinis ir geriausias animacinis filmai. Tiek tarptautinę, tiek nacionalinę konkursines programas vertino tarptautinė žiuri: žurnalistė ir kino kritikė Auksė Kanceravičiūtė (Lietuva), kino režisierius Denes Nagy (Vengrija) ir prodiuseris Oliver Chantriaux (Prancūzija). Premija už geriausią vaidybinį filmą atiteko juostai „Aisa“ (Aïssa, rež. Clément Tréhin-Lalanne, Prancūzija, 2014).

„Šis filmas yra apie juodaodę merginą, stovinčią priešais žiaurią sistemą. Ji turi praeiti medicininį patikrinimą, kurio metu žmonės traktuojami kaip rūšies atstovai be tapatybės. Subtilus, minimalistinis ir provokuojantis darbas“, – įteikdamas apdovanojimą kalbėjo vienas iš žiuri narių Denes Nagy.

Apdovanojimas už geriausią animaciją atiteko šiais metais puikiai pasauliniuose kino festivaliuose pasirodžiusiai filmo „Simfonija nr. 42“ (Symphony No. 42, rež. Reka Bucsi, Vengrija, 2014) komandai. „Už netikėtas asociacijas, savitą, siurrealistinę viziją ir efektingą animacinės technikos panaudojimą. Filmas leidžia iš naujo permąstyti žmogaus ir gamtos ryšį“, – skelbdama laimėtoją sakė žiuri narė A. Kanceravičiūtė.

Geriausiu dokumentiniu konkursinės programos filmu paskelbta trumpo metro juosta „Jei mamai negerai, niekam negerai“ (If Mama Ain’t Happy, Nobody’s Happy, rež. Mea de Jong , Olandija, 2014).

„Kaip būti laisva moterimi ir kokią kainą kartais tenka sumokėti už laisvę – apie tai kalba šis filmas. Režisierei puikiai pavyko papasakoti istoriją ir sukurti jautrų ir universalų filmą“, – sakė žiuri narys O. Chantriaux. Apdovanojimą atsiėmė nugalėjusios juostos platintojas Wouter Jansen. Specialus paminėjimo apdovanojimas skirtas vaidybinio trumpametražio filmo „Iškyla“ (Picnic, rež. Jure Pavlović, Kroatija, 2014) kūrėjams.

Nacionalinės konkursinės programos nugalėtoju tapo vaidybinis filmas „Triukšmadarys“ (The Noisemaker, rež. Karolis Kaupinis, Lietuva, 2014).

„Už įtaigiai atskleistą pavojaus laukimo temą, atidų žvilgsnį į mus supančią tikrovę, puikius aktorių vaidmenis ir humorą, kurio taip dažnai mums trūksta tiek kine, tiek gyvenime“, – sakė A. Kanceravičiūtė.

Atsiimdamas premiją, filmo režisierius Karolis Kaupinis kalbėjo: „Filmo herojai laukia delegacijos iš ministerijos, o aš vakar kaip tik šį filmą rodžiau Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojams. Po filmo jie kalbėjo labai panašiai, kaip ir žiuri narė – džiaugėsi, kad galėjo pasijuokti iš savęs“.

Nacionalinės konkursinės programos nugalėtojui atiteko festivalio partnerės, bendrovės „Cgates“, įsteigtas prizas – 1000 eurų naujam projektui. Specialus nacionalinės programos paminėjimo apdovanojimas buvo įteiktas režisierei Marijai Kavtaradzei už jos vaidybinį filmą „Man dvim keli“ (I’m twenty something, Lietuva, 2014).

Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio metu vyko naujų trumpametražių filmų projektų pristatymui skirtas renginys – „Baltic Pitching Forum 2015“. Lietuvos, Latvijos ir Estijos filmų kūrėjai pristatė devynis projektus - po tris iš kiekvienos šalies. Tarptautinė forumo komisija išrinko du geriausius filmų projektus. Nugalėtoju tapo animacinio filmo  „Winter In The Rainforest“ (rež. Anu-Laura Tuttelberg, prod. Kerdi Oengo, Estija) projektas, laimėjęs kelialapį į Europos trumpametražių filmų koprodukcijos forumą „Euro Connection 2016“, kuris yra 38-ojo tarptautinio trumpametražių filmų festivalio „Clermont-Ferrand“ (Prancūzija) dalis. Kitas laimėtojas – vaidybinio filmo „Bathhouse“ (rež. Laurynas Bareiša, prod. Klementina Remeikaitė, Lietuva) projektas, kuris keliaus į scenarijaus vystymo dirbtuves „European Short Pitch 2016“.

Nespėjusieji apsilankyti festivalio filmų seansuose, turės dar vieną progą išvysti geriausiais paskelbtus filmus spalio 12 d., pirmadienį, 17 val. „Skalvijos“ kino centre bei 19 val. kino teatre „Pasaka“. Spalio 15-18 dienomis festivalio filmai bus rodomi Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Ukmergėje. 

Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis yra didžiausias Baltijos šalyse, pristatantis geriausius trumpus filmus iš viso pasaulio.