Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigė, kad sostinės viešojo transporto parkas tokiu mastu atnaujinamas pirmą kartą istorijoje.

„Dar džiugiau, kad tas parkas atnaujinamas būtent troleibusų pirkimu. Kalbant apie miesto tvarumą, miesto žalumą, labai svarbu, kad mūsų viešasis transportas rodytų pavyzdį visai kitai judėjimo sistemai ir taptų neutralaus klimato siekio pavyzdžiu“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė V. Benkunskas.

Didžiąją dalį troleibusų pirkimui reikalingų lėšų – iki 38,23 mln. eurų – su partneriais paskolino Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB). Pats bankas skolina iki 30,58 mln. eurų savo lėšų, dar iki 7,65 mln. eurų suteikė Taivano tarptautinis bendradarbiavimo ir plėtros fondas. Dar 10 mln. eurų bendrovė VVT turi užsitikrinusi iš Klimato kaitos programos.

VVT vadovas Darius Aleknavičius BNS teigė, kad dėl likusios troleibusų įsigijimui reikalingos lėšų dalies šiuo metu taip pat deramasi su ERPB. 

Pirmieji nauji „Škoda“ troleibusai sostinę turėtų pasiekti 2024-ųjų vasaros pabaigoje, o likę – 2025-ųjų pirmoje pusėje. Vieno troleibuso kaina siekia beveik 575 tūkst. eurų.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Miesto meras pabrėžė, kad Vilniaus viešojo transporto sistemoje troleibusai vis dar išlieka svarbūs – anot V. Benkunsko, pasaulinė praktika rodo, kad ši transporto priemonė nėra pasenusi. 

„Yra daug pasaulio žymių, garsių ir pažangių miestų, kurie irgi investuoja į šitą technologiją, ir Vilnius turėdamas kontaktinį tinklą, turėdamas susiklosčiusį maršrutų tinklą tikrai mato perspektyvoje troleibusų sistemą kaip labai svarbią miesto judumo sistemos dalį“, – teigė V. Benkunskas.

Vilnius turėdamas kontaktinį tinklą, turėdamas susiklosčiusį maršrutų tinklą tikrai mato perspektyvoje troleibusų sistemą kaip labai svarbią miesto judumo sistemos dalį.

„Nuo kitų metų miestas pradės labai stipriai keistis, nes mes nebeturėsime to senojo paveldo. Senosios, dažnai ir papuvusios „Škodos“ bus keičiamos naujomis „Škodomis“, ir mes turėsime kokybinį šuolį, kurio Vilnius yra nusipelnęs jau seniai“, – pridūrė Vilniaus meras.

Pasak VVT vadovo Dariaus Aleknavičiaus, renkantis tiekėją atsižvelgta ne tik į troleibusų kainą, bet ir į elektros suvartojimo bei priežiūros kaštus.

„Turėjome labai konkurencingą pirkimo procesą ir gavome vieną geriausių kainos pasiūlymų regione. Tai apie 10 proc. mažesnė kaina, palyginti buvusiomis ankstesniuose konkursuose Rytų Europoje“, – teigė D. Aleknavičius.

„Konkurso metu atsižvelgta ne tik į kainą. Vertinome visas bendras išlaidas, įskaitant elektros vartojimą, aptarnavimą, garantiją ir kita“, – pridūrė VVT vadovas. 

„Škoda Group“ komponentų ir autobusų mobilumo prezidentas Petras Novotny teigė, kad kompanija užtikrins būtiną įsigytų troleibusų priežiūrą.

„Mes suteiksime būtinas aptarnavimo paslaugas, pristatysime būsimus produktus. Mums svarbiausia ilgalaikė partnerystė“, – pridūrė „Škoda Group“ atstovas.

V. Benkunskas teigė, kad Vilniaus savivaldybė ir toliau investuos į troleibusų kontaktinio tinklų atnaujinimą bei viešajam transportui skirtų eismo juostų plėtrą.

„Tai leis mums pasiekti palaipsniui bendrojo tikslo, kad viešasis transportas taptų kuo labiau patrauklus mūsų miestiečiams ir miesto svečiams, kad savanoriškai daug kas atsisakytų asmeninių automobilių ir judėtų į savo kelionės tikslus naudodamiesi viešuoju transportu“, – teigė V. Benkunskas.

„Tai norime padaryti ne prievartos būdu, kažkaip nepatoginant automobilių judėjimą, bet gerinant viešojo transporto kokybę“, – pridūrė sostinės meras.

VVT šiemet skelbs dar vieną – 68 triašių troleibusų pirkimo konkursą. Tokiu būdu iki 2026 metų iš viso bus įsigyti 159 troleibusai.

VVT vis dar naudoja 160 „Škoda“ troleibusų, kurių amžiaus vidurkis – 31 metai. Bendras visų sostinės troleibusų amžiaus vidurkis dabar siekia apie 23 metus. 

Planuojama, kad Vilnius iki 2026 metų atnaujins visą troleibusų parką, o vidutinis jų amžius sieks kiek daugiau nei dvejus metus.

Šiuo metu VVT turi 649 transporto priemones: 397 autobusus ir 252 troleibusus.

Kaip trečiadienį pranešė įmonė, patikslinus sąlygas, paskelbtas tą numatantis viešasis pirkimas. Pirmieji naujieji troleibusai sostinę turėtų pasiekti 2024-ųjų vasarą, o likusieji – 2025-ųjų pradžioje.

Tarptautinis pirkimas bus finansuojamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), įskaitant ir Klimato kaitos programos lėšas – 10 mln. eurų, kuriuos bendrovė gavo dar 2021-aisiais.

„Pagal paskelbtas pirkimo sąlygas troleibusai į Vilnių atkeliaus partijomis po 20, 35 ir 36 vienetus. Bendra troleibusų su pristatymu kaina bus aiški pasibaigus konkursui, tačiau suma neviršys 48 mln. eurų, kurių didžiąją dalį finansuos ERPB tarptautinis bankas“, – pranešime sakė VVT vadovas Darius Aleknavičius.

„Konkurso nugalėtojas bus nustatytas įvertinus ne tik geriausią kainą, bet ir 10 metų troleibusų gyvavimo ciklo sąnaudas: elektros suvartojimą, eksploatacinius, remonto bei baterijų nusidėvėjimo kaštus“, – pridūrė jis.

Pagal paskelbtas pirkimo sąlygas troleibusai į Vilnių atkeliaus partijomis po 20, 35 ir 36 vienetus.

Anot VVT, tarptautinis pirkimas pirmą kartą vykdomas naudojantis banko pirkimų sistema. Tai leis užtikrinti didesnę tarptautinę konkurenciją, skaidrumą bei sutrumpins pirkimo procedūrų trukmę.

Antrame troleibusų atnaujinimo etape – 2023 metais – bendrovė skelbs dar vieną viešąjį pirkimą 68 triašiams troleibusams įsigyti. Tad iš viso troleibusų parkas iki 2026 metų bus atnaujintas 159 troleibusais.

Planuojama, kad Vilnius iki 2026 metų atnaujins visą troleibusų parką, o vidutinis troleibusų amžius sieks kiek daugiau nei dvejus metus.

„Atnaujinome didelę dalį autobusų, dabar atėjo laikas troleibusams (...). Ir tai, sakyčiau, net ne troleibusai, o labiau elektriniai autobusai, pasikraunantys nuo kontaktinio tinklo“, – teigė sostinės meras Remigijus Šimašius.

Kaip nurodo VVT, naujieji autonominės ridos troleibusai dalį kelio gali nuvažiuoti be papildomo įkrovimo – jei standartinių troleibusų maršrutus riboja esamas kontaktinis tinklas, tai troleibusai su autonomine eiga gali važiuoti ir šiam nesant.

„Autonominės ridos troleibusai gali nuvažiuoti ne mažiau kaip 20 kilometrų nenaudodami kontaktinio tinklo. Tokio tipo troleibusai yra manevringesni, komfortiškesni, gali apvažiuoti susidariusias kliūtis ne tik sankryžose, bet esant reikalui ir aplinkinėmis gatvėmis, dėl to viešojo transporto sistema taps dar lankstesnė ir efektyvesnė“, – sakė D. Aleknavičius.

Kaip paskyroje „Facebook“ teigė R. Šimašiaus, tai leis panaikinti kontaktinį tinklą, „kur jis neestetiškas, kur reikalauja daug stulpų ar prikabinamas prie paveldo saugomų sienų – miesto širdyje“.

VVT nurodo, kad pirkimo sąlygose numatyta įsigyti žemagrindžius troleibusus, kurie užtikrins ir žmonių su negalia lygiavertį judėjimą viešuoju transportu. Šiuo metu bendrovėje tokios transporto priemonės sudaro 74 proc., o po pirkimo šis skaičius turėtų siekti apie 90 procentų.

Šiuo metu VVT turi 657 transporto priemones: 405 autobusus ir 252 troleibusus.

Kaip nurodoma antradienį išplatintame pranešime, nauja darbo apmokėjimo sistema buvo pateikta profesinei sąjungai kaip pasiūlymas, kuris padėtų gerinti darbo sąlygas esamiems darbuotojams ir į bendrovę pritraukti naujų vairuotojų.

Vilniaus viešojo transporto profesinė sąjunga teigia, kad sprendimas keisti sistemą su ja nederintas ir vertintinas kaip „viešųjų ryšių akcija“, o bendrovė nesilaiko su darbuotojų atstovais pasiektų susitarimų siekiant išvengti streiko.

Šiuo metu, VVT teigimu, trūksta apie 200 viešojo transporto vairuotojų.

Atlyginimas VVT darbuotojams bus keliamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai padidinus finansavimą ir skyrus papildomus 3,2 mln. eurų darbo užmokesčio fondui.

Įmonė, remdamasi šių metų antrojo ketvirčio duomenimis, nurodo, kad pagal siūlomą darbo apmokėjimo sistemą vairuotojų vidutinis atlyginimas pakiltų nuo 1724 eurų prieš mokesčius iki 1952 eurų, o kitų darbuotojų – nuo 1716 iki 1888 eurų prieš mokesčius.

„Kuriant darbo apmokėjimo sistemą buvo pasitelkta darbuotojų nuomonė. Dauguma darbuotojų pritarė, kad sistema turi būti aiškesnė, su mažesniu priedų skaičiumi. Kita vertus, darbuotojams buvo svarbu, kad didėtų valandinis atlyginimas, būtų atsižvelgta į jų darbo stažą, darbo sudėtingumą, pertrauktą grafiką. Objektyviai įvertinome ir dalį priedų palikome, o kitus perkėlėme į bazinį atlyginimą“, – sako VVT direktorius Darius Aleknavičius.

Bendrovės vadovo teigimu, nauja apmokėjimo sistema užtikrins vienodas sąlygas visiems darbuotojams ir daugiau teisingumo visų darbuotojų atžvilgiu.

Motyvacinis priedas už darbo kokybę

Siekiant suteikti darbuotojams didesnę motyvaciją bei didinti viešojo transporto paslaugų kokybę vilniečiams, naujoje darbo apmokėjimo sistemoje siūloma keisti darbo vertinimo tvarką. Ji bus paremta išlaikant įprastus vertinimo kriterijus, pavyzdžiui, punktualumas, saugumas, kokybiškas keleivių aptarnavimas.

Pagal naują tvarką puikiai savo darbą atliekantiems vairuotojams mėnesinė priemoka numatyta virš 250 eurų.

„Pagal naują tvarką puikiai savo darbą atliekantiems vairuotojams mėnesinė priemoka numatyta virš 250 eurų. Norime, kad nauja tvarka labiau motyvuotų mūsų vairuotojus, todėl bus atsisakyta „baudimo“ praktikos, kuomet už pažeidimus būdavo vykdomi išskaitymai iš atlyginimo“, – sako VVT personalo ir žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Greta Jezukevičienė.

VVT darbuotojams galios papildomos naudos, tokios kaip draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, išmokos gimus vaikui, galimybė nemokamai pasiskiepyti nuo virusinių ligų, sveikatingumo skatinimo priemonės.

Be to, atsižvelgiant į darbo stažą, skiriamos ir papildomos kasmetinės atostogos, kasmėnesiniai priedai prie darbo užmokesčio. VVT švenčių proga ilgamečius ir kokybiškai dirbančius darbuotojus apdovanoja piniginėmis premijomis už lojalumą ir puikius darbo rezultatus.

Bendrovė taip pat pranešė nuo lapkričio 10 proc. padidinusi atlyginimus. Tai buvo viena iš profsąjungos sąlygų gegužę, kurią įgyvendinus ji sutiko atšaukti neterminuotą streiką.

Profsąjunga: siūlymas nesuderintas

VVT profesinės sąjungos vadovas Algirdas Markevičius tvirtino, kad rugsėjo 30-ąją ketinimų protokole dėl streiko stabdymo sutarta, kad darbuotojų darbo užmokestis bus didinamas pagal lapkričio 1-ąją galiojančią darbo apmokėjimo sistemą. Jis pabrėžia, kad tuomet nebuvo jokio susitarimo, kad atlyginimai bus didinami tik susitarus dėl naujos sistemos.

Bendrovės teiginiai, kad nauja darbo apmokėjimo sistema padėtų gerinti darbo sąlygas esamiems darbuotojams ir į bendrovę pritraukti naujų vairuotojų vertintini kaip viešųjų ryšių akcija.

„Bendrovė praėjus mėnesiui nuo sutarto darbo užmokesčio padidinimo atsisako vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus ir didinti darbo užmokestį pagal lapkričio 1-ąją galiojančią darbo apmokėjimo sistemą“, – BNS teigė A. Markevičius.

Anot jo, bendrovės vadovybė derybose elgėsi nekonstruktyviai, o tą yra konstatavę ir teismai.

„Bet tenka apgailestauti, kad ir toliau bendrovės vadovybė nenori konstruktyviai spręsti streiko reikalavimų ir netgi laikytis savo pačios pasirašyto susitarimo. Bendrovės teiginiai, kad nauja darbo apmokėjimo sistema padėtų gerinti darbo sąlygas esamiems darbuotojams ir į bendrovę pritraukti naujų vairuotojų vertintini kaip viešųjų ryšių akcija“, – sakė A. Markevičius.

Profesinės sąjungos vadovas kaltina VVT administraciją, jog per pastaruosius metus bendrovę paliko „šimtai vairuotojų ir kitų administracijos darbuotojų“ dėl prastos darbo santykių kultūros, darbuotojų teisių nesilaikymo ir prastų sąlygų.

Rengti streiką profesinės sąjungos ketino prieš metus, tačiau tai padaryti trukdė ginčai teismuose ir valstybėje įvesta nepaprastoji padėtis.

Gegužę Vilniaus apygardos teismas galiausiai leido streikuoti užtikrinant pusę paslaugų, o kliūčių dėl nepaprastosios padėties neliko nuo rugsėjo vidurio šiam teisiniam režimui ėmus galioti tik pasienyje.