Vilniečiai po dramatiškos kovos 4:3 (3:2) palaužė savo aikštėje kovingai sužaidusius kauniečius.

Savotiškoje greitašaudėje per pirmąjį kėlinį ekipos apsikeitė dviem įvarčiais. Kauniečių gretose dusyk pasižymėjo puolėjas Rokas Krušnauskas. Prieš pertrauką svarstyklės vėl pakrypo į svečių pusę. 45-ąją minutę savo komandą į priekį vėl išvedė iš metro kamuolį į vartus nukreipęs L. Antalis.

85-ąją minutę „Kauno Žalgiriui“ pavyko išlyginti rezultatą. Jaunasis Ernestas Mockus baudos aikštelėje išprovokavo M. Tomičius pražangą, savo ruožtu, Joao Figueiredo užtikrintai realizavo 11 metrų baudinį ir pasižymėjo aštuntą kartą šiame sezone.

Ne sykį šiame sezone dėl blankių pasirodymų kritikuotas „Žalgirio“ puolėjas Ertonas Fejzullahu driokstelėjo tada, kada labiausiai to reikėjo. 88-ąją minutę Švedijos ir Kosovo pilietybes turintis futbolininkas išplėšė pergalę savo komandai.

"Žaidžiant namuose praleisti keturis įvarčius, švelniai tariant, daugoka. Manau, kad gynyboje pritrūko atsakomybės jausmo ir momentais buvome per daug atsipalaidavę, per daug pasitikėjome savimi. Gaila, nes manau, kad mano komanda nebuvo verta pralaimėti. Žiūrėsime į priekį, nes gyvenimas nesustoja", - dėstė M.Čepas.

Po šio pralaimėjimo „Kauno Žalgiris“ su 22 taškais nukrito į ketvirtą vietą, į priekį užleisdamas Klaipėdoje laimėjusius Vilniaus „Riterius“.

Vilniaus meistrų komandos „Dinamo“ ištakų reikia ieškoti Lietuvos futbolo rinktinėje, kuri 1946 m. startavo žemiausiame – Sovietų Sąjungos III grupės futbolo divizione. Po metų rinktinė buvo perkelta į Vilnių, pavadinta „Dinamo“ vardu ir pradėjo dalyvauti SSRS II grupės Centrinės zonos pirmenybėse.

Pirmasis Vilniaus „Dinamo“ ekipos pasirodymas šiose varžybose įvyko 1947 metų gegužės 16 dieną. Vilniuje vykusias rungtynes stebėjo net 15 tūkstančių žmonių, o jos baigėsi pralaimėjimu 1:2 Maskvos „Lokomotiv“ komandai. Beje, maskviečiai tą sezoną II grupėje užėmė pirmą vietą ir iškopė į stipriausiųjų komandų grupę. 1947 m. II grupės Centrinėje zonoje žaidė 15 komandų. „Žalgirio“ pirmtakai gėdos Lietuvai nepadarė: per 28 rungtynes surinko 28 taškus ir užėmė 8 vietą.

Nuo 1948 metų reprezentacinė Lietuvos futbolo komanda buvo vadinama Vilniaus „Spartako“ vardu, o 1962 m. pavasarį „Spartakas“ tapo „Žalgiriu“. Taip jau sutapo, kad 70-ies metų jubiliejų švenčiantis „Žalgiris“ kitą antradienį turės progą savo aikštėje priimti principinius varžovus – „Trakų“ ekipos futbolininkus.

„Tai iš tiesų simbolinis ir prasmingas sutapimas. Prieš 70 metų prasidėjusi „Žalgirio“ legenda atlaikė įvairius išbandymus, o dabar mūsų laukia dar vienas iššūkis. Pastaruosius kelis sezonus „Trakai“ kryptingai siekė sustabdyti „Žalgirio“ pergalingą žygį. Neabejoju, kad ir šį kartą riteriai pasistengs mesti mums rimtą iššūkį. Bet nuo to mums tik geriau. Tai bus tikrai ne eilinės, o ypatingos, istorinę potekstę turinčios rungtynės, kuriose abi komandos sieks pergalės netausodamos jėgų“, – teigė „Žalgirio“ vyriausias treneris Valdas Dambrauskas.

Į kovą finale „Žalgiris“ stos prabėgus vos keliems mėnesiams po paskutinio triumfo gegužę Telšiuose. Taip atsitiko dėl pasikeitusio turnyro formato ir perėjimo prie kalendorinių metų sezono. Tai suteikia galimybę šiemet „Žalgiriui“ iškovoti trečią trofėjų – pavasarį taip pat laimėta Supertaurė – ir priartėti prie beprecedenčio titulų ketverto, nes Vilniaus ekipa taip pat pirmauja šalies čempionate.

„Galbūt iš šono atrodo, kad „Žalgiriui“ trofėjus atneša aitvarai, bet už kiekvieno slepiasi daug kraujo ir prakaito. Tas faktas, kad kasmet žaidžiame su kita komanda, rodo, kaip nelengva pasiekti tą finalą. Galime didžiuotis, kad vėl esame čia. Tai mūsų pranašumas, nes žaisti finale yra didžiulė patirtis, prilygstanti kelioms eilinėms rungtynėms“, - sakė Vilniaus klubo treneris Valdas Dambrauskas.

Keturiuose iš penkių taurės turnyro finalų prie žalgiriečių pergalių prisidėjo saugas Mantas Kuklys.

„Visi finalai buvo sunkūs ir skirtingi. Pirmą taurę iškovojus džiaugsmas ypatingas, bet po to irgi vienodai geras. Visada norisi tą pakartoti. Bet finale yra vienerios rungtynės todėl gali būti visko. Mūsų pranašumas - psichologinis“, - kalbėjo žaidėjas.

Pasak V. Dambrausko, titulais persisotinti sudėtinga, ypač todėl, kad žaidėjai kasmet nuolat keičiasi: „Nuo gegužės į komandą atėjo trys nauji žaidėjai. Jiems tai didelis stimulas. Iš kitos pusės, kiekvieno žaidėjo pareiga išeiti į aikštę ir atiduoti viską dėl taurės, ją padovanoti savo gerbėjams.“

„Sūduvos“ klubas yra laimėjęs taurę 2006 ir 2009 metais, tačiau pastaruosius ketverius metus marijampoliečiai neiškovojo nei trofėjų, nei medalių. Šią nesėkmingą seriją bandys nutraukti neseniai paskirtas komandos treneris Vladimiras Čeburinas, kuris futbolo mėgėjams geriausiai žinomas kaip sidabrą prieš dvejus metus iškovojusios „Kruojos“ vairininkas.

„Kiekvienas „Sūduvos“ žaidėjas nori įsirašyti į istoriją savo vardus. Šalies taurė tai svarbus trofėjus, jį iškovoti nori visi. Suprantame, kokio galingumo varžovas laukia. Stengsimės surasti jo silpnų vietų, nors jų mažai, nes tai gera subalansuota komanda. Bet taurės turnyre mūsų šansus vertinčiau 50 procentų. Stengsimės parodyti savo žaidimą ir pateikti savo siurprizų“, - kalbėjo V. Čeburinas.

Taurės nėra iškovojęs ir „Sūduvos“ kapitonas, vienas komandos simbolių Tomas Radzinevičius, kuris 2002 metais žaidė finale, bet jame pralaimėjo.

„Pirmas finalas buvo nepasisekęs, gavau antrą šansą. Dabar stengsiuosi padaryti viską, kad jį išnaudoti ir taurę parvežti į Marijampolę. Suprantu, kad žaidžiame prieš „Žalgirį“, stipriausią Lietuvos komandą, todėl nebus lengva. Tačiau taurės rungtynės visai kitokios nei lygoje. Jei kiekvienas atiduos 110 procentų, bus puiki kova. Manau, kad tas noras gali nulemti“, - vylėsi puolėjas.

LFF taurės turnyro finalinės vyks sekmadienį nuo 14 valandos Klaipėdos miesto stadione.

Vilniaus “Žalgiris” pasiekė susitarimą su “Aktobe” klubu dėl saugo Artūro Žulpo persikėlimo į Kazachstano vicečempionų gretas. Reprezentacinėje Lietuvos sostinės ekipoje vilnietis rungtyniavo nuo 2013 metų.

“Žalgiryje” karjera A. Žulpai klostėsi sėkmingai. 24-erių metų futbolininkas dukart tapo Lietuvos čempionu, džiaugėsi iškovotais LFF taurės bei Supertaurės titulais.

Saugas stipriausioje šalies komandoje sužaidė 76 rungtynes, pelnė 4 įvarčius bei atliko 3 rezultatyvius perdavimus.

Patikimu žaidimu “Žalgiryje” pasižymėjęs A. Žulpa patraukė Lietuvos nacionalinės rinktinės dėmesį, kurioje rungtyniaujantį lietuvį gyvai stebėjo ir kazachstaniečiai.

“Jausmai dvejopi. Pirmiausia Artūras per šiuos dvejus metus tapo labai svarbia mūsų komandos dalimi, tačiau jam atsiradusi galimybė tęsti karjerą pajėgiame “Aktobe” klube yra labai perspektyvi. Artūras praėjusiais metais buvo viliojamas įvairių šalių klubų, tad neabejojome, kad tai tik laiko klausimas, kada atsiras pats tinkamiausias pasiūlymas. Manau, jog “Aktobe” yra teisingas pasirinkimas, nes šis klubas, jo prezidentas, direktoriai ir treneris, labai norėjo matyti Artūrą savo komandoje. Džiaugiamės, kad lietuvis žais pajėgiame čempionate ir tai bus papildomas pliusas Lietuvos nacionalinei futbolo rinktinei. Linkime Artūrui sėkmės ir lauksime jo ateityje sugrįžtant į žaliai baltų gretas”, - kalbėjo “Žalgirio” sporto direktorius Mindaugas Nikoličius.

A. Žulpa su naujuoju savo klubu pasirašė trejų metų kontraktą. “Aktobe” praėjusiame sezone užėmė antrąją vietą Kazachstano čempionate, taip pat pateko šalies taurės varžybų finalą.

Čempionų lygos atrankos trečiajame etape “Aktobe” ekipą po labai atkaklios kovos vieno įvarčio persvara bendru rezultatu 4:3 eliminavo Giedriaus Arlauskio “Steaua” klubas. Europos lygos “Play-offs” etape kazachstaniečiai nepasipriešino Varšuvos “Legia” komandai.