Apie būsimąjį renginį Kaune ir Kauno ženklus jame – pokalbis su festivalio meno vadove, Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus ir Baltijos šiuolaikinės muzikos tinklo nare, kompozitore Vilte Žakevičiūte.
– Sekant festivalio „Iš arti“ istoriją matyti vis naujas ir besikeičiantis renginio veidas, nauji, Kauno publikai mažiau girdėti užsienio kompozitorių vardai. Kas lėmė tokį šių metų festivalio programos pasirinkimą?
– Paminėjote besikeičiantį šiuolaikinio festivalio veidą. Manau, festivalis yra gyvas organizmas. Galima sakyti, kad nuolatinė kaita yra vienintelis tikras organizacinių procesų stabilumas. Šiais metais festivalio įvykis išties neeilinis – prie festivalio „Iš arti“ prisijungė Baltijos šiuolaikinės muzikos tinklo organizuojamas Baltijos muzikos dienų festivalis. Dėl to 2022-ųjų šiuolaikinės muzikos rudens šventė pristatoma kaip jungtinis festivalis Baltijos muzikos dienos / „Iš arti“. Turbūt pavadinimas sufleruoja, kad šiais metais pagrindinis festivalio dėmesys skiriamas Baltijos šalių kompozitoriams, atlikėjams ir bendram kontekstui. Verta patikslinti, kad Baltijos šalys šiame kontekste yra trys: Estija, Lietuva ir Latvija. Tokiu gana netipiniu formatu festivalis pirmą kartą vyko praėjusiais metais Estijoje (Taline ir Tartu). Kitais metais ši nauja tradicija tęsis Latvijoje, Rygoje.
Festivalio tema ir padiktavo gaires, kaip pasirinkti kūrinius, atlikėjus. Dėmesys telkiamas į Estijos, Latvijos ir Lietuvos kūrėjus, atlikėjus. Festivalis skatina pamąstyti, kas mus sieja, kuo skiriamės, kokios šiuolaikinės muzikos tendencijos vyrauja, kas įdomu, neatrasta, o kas pažįstama ir laukiama. Festivalyje Baltijos muzikos dienos / „Iš arti“ pasirodys žymūs Estijos, Latvijos ir Lietuvos atlikėjai. Tai Talino naujosios muzikos ansamblis, elektroninės muzikos ansamblis EMA, Latvijos perkusininkų duetas, Latvijos radijo choras, Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, Klaipėdos kamerinis orkestras, Kauno miesto simfoninis orkestras, šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“. Sulauksime svečių iš Austrijos – šiuolaikinės muzikos ansamblio „Names“. Programa – išties įvairi. Kaip minėjau, vyraus Estijos, Lietuvos ir Latvijos kompozitorių kūriniai.
Kauno „Iš arti“ turi savo veidą. Tačiau žvalgytis į tolį – vertingiau, nei užsidaryti savame rate.
Beje, šiais metais festivalis organizuojamas kartu su Estijos, Lietuvos ir Latvijos kompozitorių sąjungomis. Dėl to labai svarbi ir Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininko kompozitoriaus Mykolo Natalevičiaus pagalba. Aišku, prisideda ir kolegos iš kaimyninių valstybių prisideda.
– Kokią vietą šiame festivalyje užima Kauno kompozitorių kūryba? Ir kaip ateityje festivalis reprezentuos Kauno kompozitorius ir atlikėjus, kokių galimybių atvers Kauno menininkams skleisti savo kūrybą užsienyje?
– Kadangi šiais metais festivalis vyks šiek tiek kitokiu, nei įprasta, formatu, Kauno kompozitoriai nebus festivalio centre. Tad Giedriaus Kuprevičiaus simfoninis kūrinys skambės kaip vienas laukiamiausių kūrinių šiais metais. Žibuoklė Martinaitytė, buvusi kaunietė, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos absolventė, šiuo metu gyvenanti Niujorke, specialiai LRT Klasikos užsakymu sukūrė naują kūrinį, kurį atliks Latvijos radijo choras. Tad „Iš arti“ ryšys ir bendrystė su Kaunu vyksta savaime. Tai Kauno festivalis.
Kartu su festivalio direktore Andrijana Filinaite tikimės, kad šie metai festivalį „Iš arti“ kilstelės į platesnį kontekstą, leis patirti daugiau įspūdžių. Mąstant apie ateitį, svarbu, kad festivalis sugebėtų augti toliau ir kartu išlaikyti tai, ką puoselėjo visus gyvavimo metus. Festivalio misija plečiasi. Tačiau kasdienybės realijos dažnai parodo, kad negalime itin sureikšminti festivalio galios atverti galimybių jauniems (ir ne tik) kūrėjams. Festivalis – šventė, bet tai ir labai žemiškas dalykas. Gana sunku laviruoti konkurencingoje festivalių erdvėje. Kauno „Iš arti“ turi savo veidą. Tačiau žvalgytis į tolį – vertingiau, nei užsidaryti savame rate. Laikai keičiasi...
– Jūs pati esate kompozitorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doktorantė, Baltijos šiuolaikinės muzikos tinklo narė. Jums teko dalyvauti įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Kuo jums išskirtinis šis festivalis?
– Mane žavi festivalio stiprybė būti jaukiam. Festivalį „Iš arti“ pavadinčiau daugiau kameriniu, nedidelę, bet smalsią publiką suburiančiu šiuolaikinės muzikos reiškiniu. Kiek tenka lankytis užsienio festivaliuose (arba apie juos domėtis kitais būdais), mūsiškis turi savo veidą. Bet verta pastebėti, kad jį gana sunku sulyginti su užsienyje vykstančiais. Tai nei pranašumas, nei trūkumas. Tačiau galvoti, kokia ateitis festivalio laukia, verta. Festivalio krypties klausimai – patys sudėtingiausi. Esame tarptautinis festivalis, tačiau tarptautiškumas nėra drąsus. Jeigu akcentuojamas Kaunas, kyla klausimas, o kam tuomet tarptautiškumas? Atvirai kalbant, žodelis „tarptautinis“ suveikia rašant paraiškas – gaunamas didesnis finansavimas (kuris, beje, ir taip labai mažas). Bet turime pagalvoti, kokio tarptautiškumo norime. Ką padarysime, kad festivalis išlaikytų savitumą būdamas tarptautinis? Tai svarbūs klausimai, ko gero, kreipiantys į tolesnę ateitį.
– Kokią žinią neša festivalio muzika klausytojams? Nuo ko priklauso aktyvus klausytojų dalyvavimas, domėjimasis? Kaip, jūsų manymu, vystosi, kinta atlikėjų ir klausytojų santykis koncertų, pasirodymų metu, kiek svarbus klausytojų muzikinis, kultūrinis išprusimas?
– Labai rimti ir vertingi klausimai, apie kuriuos nejučia pagalvoju nuolat. Pasaulis stipriai keičiasi. Nuolat patiriame pokyčių tiek savyje, tiek aplinkui. Kartais nesinori tai pripažinti, bet deja... Keičiasi ir klausytojas. Koks jis šiandien, turbūt neįmanoma atsakyti. Tačiau įžvelgti tam tikrų tendencijų nesudėtinga. Šiuolaikinė muzika yra rimtas iššūkis bet kurio miesto publikai. Kuo daugiau kalbėsime apie šiuolaikinę muziką, kuo plačiau ją pristatysime, tuo daugiau sulauksime besidominčių šiuo reiškiniu.
Manau, svarbiausia – atrasti kontaktą su klausytojais. Dabar koncertai neapsiriboja scena, atlikėjais ir atliekama muzika, dažnai ieškoma įdomesnių paties koncerto pateikimo būdų, pasitelkiamos naujausios technologijos, vizualūs sprendimai. Nevengiama nukrypti nuo muzikos tiesioginio poveikio klausytojams. Tarsi vyksta savotiškas pataikavimas publikai. Koncertuose neretai stinga nuoširdžiai besidominčių muzika (tokių, manau, reta), bet susirenka žmonių, kurie tikisi sužinoti kažką naujo. Be abejonės, išprusimas ir domėjimasis muzika, ypač šiuolaikinės muzikos kontekstuose, labai padeda. Galbūt tampa vieninteliu receptu, kaip pamėgti tokią muziką.
Šiandiena kelia nemažai iššūkių tiek kompozitoriams, tiek atlikėjams. Ieškoma būdų prisivilioti klausytoją. Galbūt tokie iššūkiai lydėjo menininkus ir prieš 200 ar 300 metų, tačiau iš savo patirties galime kalbėti tik apie šiandieną. Manau, svarbiausia – bendravimas ir komunikacija visais aspektais. Atlikėjai, kompozitoriai, publika – nedalomas trikampis. Be vieno nebūtų kito. Muzika suartina, sutelkia. Apie tai smagu galvoti. Tampa lengviau kvėpuoti.
– Kokių festivalio renginių galime tikėtis kitais metais?
– Pastarieji metai sujaukė visų mūsų gyvenimus. Šiandien nebeaišku, kaip bus rytoj. Atrodo, senokai buvome taip išsiblaškę, sunerimę. Nerimo pastebima visose mūsų gyvenimo srityse. Mene, muzikoje – taip pat. Norisi tikėti, kad gyvuosime įprastai, kai dirbama dėl užsibrėžto tikslo ir tikimasi geriausio, tačiau realybė nuleidžia ant žemės ir priverčia atsargiau planuoti.
Negalėčiau pasakyti, kad esame visai atsigavę po prieš kelerius metus prasidėjusių negandų. Dabar esame priversti ypač vertinti šią dieną, nes esame apsupti nežinomybės. Be abejo, tikimės, kad kitais metais festivalis bus stipresnis ir publikai pristatys puikią šiuolaikinės muzikos programą. Pasiūlymų iš atlikėjų ir kompozitorių sulaukiame nuolat. Tai teikia vilčių. Norisi pasidžiaugti, kad vis daugiau kolektyvų atranda festivalį „Iš arti“, nori jame dalyvauti, dovanoti publikai tai, ką sugeba geriausiai. Mums irgi smagu pakviesti tokių menininkų, patirti naujų įspūdžių.
Kitais metais, kaip paprastai, turėtume sulaukti kamerinių ir simfoninės muzikos koncertų. Norisi, kad festivalis taptų prieglobsčiu ne tik muzikams, bet ir kitų sričių menininkams. Tai tik mintys, tačiau ilgainiui jos galėtų tapti realybe. Matant dabarties tendencijas ir linkint festivaliui sėkmės, verta apsvarstyti festivalio plėtros galimybes. Su A.Filinaite, festivalio direktore, apie tai galvojame. Kaunas yra itin įdomus ir savitas miestas. Tai – ir drąsus miestas. Turėtume nebijoti būti drąsūs ir mes. To ir linkėčiau „Iš arti“ – būti atviram ir kviečiančiame pas save.
