Svarbiausia – išdrįsti
Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Šilainių padalinyje veikiančioje parodoje eksponuojami V.Povilaitienės, Indrės Gražulevičiūtės-Vileniškės, Rimos Šidlauskienės ir Daivos Kerienės darbai tapyti naudojant skirtingas technikas ir įvairius stilius: nuo tradicinės iki abstrakčios tapybos stilistikos.
"Paroda spalvinga, įdomi, išryškinanti kiekvienos autorės galimybes. Aiškiai matyti, kad vienos autorės yra atradusios savo temą, braižą, kitos dar ieškančios savųjų raiškos galimybių. Tačiau bendra parodos visuma liudija, kad turint norą ir idėją galima sukurti įdomius darbus, ieškoti ir atrasti meno pažinimo džiaugsmą ir juo dalytis", – apibūdino menotyrininkė ir parodų kuratorė Gabrielė Kuizinaitė.
Paroda spalvinga, įdomi, išryškinanti kiekvienos autorės galimybes.
V.Povilaitienė iki paimdama teptuką į rankas per socialinius tinklus sekė dailininkės ir tapybos studijos vadovės Rūtos Levulienės kūrybinius vingius, žavėjosi jos darbais, kai atsitiktinai pamatė informaciją, kad tapytoja rengia mokymus. Moteris pasakojo, kad jos sūnus baigęs A.Martinaičio dailės mokyklą, bet pačiai išbandyti kūrybą trukdė, kaip iš pradžių įvardijo, gyvenimo tempas.
"Sunku buvo prisiruošti. Bet reikėtų vadovautis principu "dabar arba niekada", – drąsino visus kauniečius išbandyti tapybą ar kitą meno sritį V.Povilaitienė.
Pirmieji užsiėmimai jos neišgąsdino, atvirkščiai, iš karto įtraukė. "Labai sudomino ir pasakojimai, ir įvairių tapymo technikų mokymai. Ne tai, kad ateini ir tau duoda tapyti, kaip nori, kaip moki. Aiškino, rodė, kaip išgaunamos spalvos ir pan.", – pasakojo V.Povilaitienė.
Pabėgti nuo kasdienybės
Dvejus metus tapybos studiją lankančią kaunietę labiausiai domina peizažo ir portreto žanras. "Matome plačias autorės galimybes kurti tiek abstrakčiąją tapybą, tiek ir stilizuotą minimalistinį peizažą, naudoti tiek itin platų koloristinį diapazoną, tiek ir apsiriboti saikingu kelių spalvų deriniu", – teigė G.Kuizinaitė.
Tapybą V.Povilaitienė vadina savotiška terapija. Moteris pastebėjo, kad per užsiėmimus pasisemia ramybės. "Labai padeda atsipalaiduoti po sudėtingų darbų", – teigė moteris.
R.Šidlauskienė, parodoje pristatanti darbus "Lingių ferma", "Peizažas", "Žydinti pieva", "Ramybė" ir "Jūra", pasirinkusi abstrakčiąją stilistiką. "Ji išryškina autorės galimybių įvairovę nuo stilizuoto minimalaus kaimo gamtos peižažo iki abstrahuotos gamtos motyvo raiškos. Sodrios lietuviškajam peizažui būdingos spalvos itin dera su autorės pasirinkta stilistika, yra dinamiškos", – apibendrino G.Kuizinaitė.
Įkvėpimas – iš gamtos
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkės ir dėstytojos I.Gražulevičiūtės-Vileniškės parodai atrinktus darbus vienija pelėdos motyvas. "Autorė žaismingai ir ironiškai transformuoja savąsias pelėdas nuo portreto iki grupinės pelėdų parlamento improvizacijos. Ryški koloristika, drąsi stilizacija, kontekstinis gamtos motyvas, drąsa eksperimentuoti būdinga šios autorės darbams "Pelėdų parlamentas", "Pelėda su pelėdžiukais", "Pelėda kraštovaizdyje", "Sena pelėda", "Pelėdų skrydis". Ir dar viena visus šios parodos autorės darbus vienijanti detalė: dažno paveikslo akcentu tampa pelėdų ir pelėdžiukų akys, kurios gali būti ir gėlės ar saulės atitikmeniu ar improvizacijos pagrindu", – apžvelgė G.Kuizinaitė.
Mėgstanti gamtovaizdžius, kaimo peizažą medikė D.Kerienė antrino V.Povilaitienei, kad tapymas visų pirma – labai geras būdas atsipalaiduoti. "Nors ši dailininkė yra mažiausiai linkusi stilizuoti ir abstrahuoti savo kuriamą pasaulį, jos darbai žavi savo gamtovaizdžių gaivališkumu ir vitališkumu, sodriai ryškia koloristika, apgalvota kompozicija, meniniu jautrumu", – komentavo menotyrininkė.
Tapybos studiją "Laisvė kurti" įkūrusi ir kitas moteris kurti skatinanti dailininkė R.Levulienė yra teigusi norinti savo abstrakcijomis suteikti emocinio peno, džiugesio. Atrodo, kad tokiu optimizmu alsuoja ir jos mokinės.
Kas? Paroda "Laisvė kurti".
Kur? Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Šilainių padalinyje.
Kada? Veikia iki liepos 20 d.
