Klaipėdiečių šeimai kovinio šuns kaimynystė vos nesibaigė tragedija, – garbaus amžiaus vyro laikomas gyvūnas kibo jų dvejų metų dukrai į veidą ir jį smarkiai apdraskė. Vakar šeimininkas pats geranoriškai atsisakė pavojingo šuns.
Pašokęs nustūmė vyrą
Reikjaviko gatvės 11A namo kieme nelaimė įvyko liepos 26-ąją.
Šiame daugiabutyje gyvenantis Andrejus Baliasnikovas ir jo žmona Andželika pasakojo, kad tądien su dvejų metų ir dešimties mėnesių dukrele išėjo į lauką.
"Ruošėmės eiti pas mano mamą. Tuo metu pasirodė kaimynas, vesdamasis savo kovinį šunį. Nuėjau pasisveikinti. Žmona su dukrele liko stovėti kiek tolėliau. Staiga šuo šoko, mane nustūmė, jas parvertė ir ėmė kąsti dukrelei į veidą", – pasakojo vyras.
A.Baliasnikovas suėmė šunį už kaklo ir greitai jį atplėšė nuo dukters.
"Gyvūną bandė tramdyti ir šeimininkas. Jis timptelėjo pavadėlį, bet kas iš to. Jėgos nelygios. Šuo – stiprus, o šeimininkas – garbaus amžiaus", – prisiminė vyras.
Mažametės tėvas teigė, kad tuo momentu buvo ypač baisu. Po šuns išpuolio įvykio vietoje visur telkšojo kraujo balos. Mergaitė buvo nuvežta į ligoninę, kur medikai jai diagnozavo daugybines veido kąstines žaizdas.
Veidą chirurgai susiuvo dviejose vietose. Išpuolio metu mergaitei buvo išmuštas ir dantukas.
Galėjo nuėsti skruostus?
Nors mergaitės žaizdos sugijo – pirmadienį buvo išimti siūlai, įvykio pasekmes ji tebejaučia. Mažametė dabar bijo ne tik ją užpuolusio, bet ir kitų šunų.
"Pamato šunį ir bijo lipti iš mašinos ar išeiti iš laiptinės. Kartą ėjome, o prie tolėliau esančios laiptinės buvo šuo. Ji pamatė, pabėgo ir pasislėpė laiptinėje. Išėjo tik tada, kai šeimininkas su šunimi nuėjo. Dukrytė dabar bijo bet kokių šunų. Neina į lauką, jei pamato", – pasakojo tėvai.
Pasak A.Baliasnikovo, šis įvykis dar baigėsi laimingai: "Bijau net pagalvoti, kas galėjo nutikti, jei nebūčiau buvęs šalia. Šuo galėjo nuėsti pusę dukrelės veido. Jei būtų dar mažesnė, galėjo ir suėsti".
Klaipėdiečiui keista, kad šeimininkas kovinį šunį vedžiojo be antsnukio.
"Tiksliai negaliu pasakyti, kokios veislės šuo. Žinau tik tiek, kad kovinis. Kaip tokį šunį galima vedžioti be antsnukio? Juk nežinai, kas jam gali šauti į galvą", – stebėjosi klaipėdietis.
Šeimininkas elgėsi geranoriškai
Medikai apie atvežtą šuns sukandžiotą mergaitę pranešė Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui. Šis informaciją perdavė Klaipėdos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Tuomet inspektoriai kartu su savivaldybės specialistais ir policijos pareigūnais vakar susiruošė ieškoti mergaitę sužalojusio šuns ir jo šeimininko.
Tarnautojai neslėpė, jog tokio lygio patikrinimas, kuriame dalyvauja tiek įvairių tarnybų specialistų, dėl šuns organizuojamas pirmą kartą.
Mažametę sužalojusio gyvūno 78 metų šeimininkas Kazimieras Vilčinskas buvo geranoriškas. Tikrintojus jis be ginčų įsileido į savo butą ir parodė šunį.
Paaiškėjo, kad senolis su savimi neturi gyvūno dokumentų. Vyras tvirtino, kad šie yra pas anūką, kuriam ir priklauso gyvūnas. Pasak klaipėdiečio, šuo yra Stafordšyro terjerų veislės.
"Mano dukra neteko darbo. Anūkas baigė mokslus ir tapo jūrininku. Jis nuolat plaukia į jūrą. Išplaukia pusmečiui, sugrįžta keliems mėnesiams ir vėl išplaukia. Nebuvo kam prižiūrėti šuns. Paprašė manęs ir aš jį priėmiau. O kur daugiau dėsi?" – klausė klaipėdietis.
Buvo labai draugiškas
K.Vilčinskas neslėpė, kad auginti šunį jam sunku: "Kiekvieną rytą 6 val. einu jo vedžioti. Mano amžiaus žmogui tai jau sunku. Be to, ir pinigų daug išlaikymas kainuoja, o man butą reikia išlaikyti".
Klaipėdietis tikino, kad gyvūną jis stengiasi vedžioti su antsnukiu. Be jo išsiveda tik anksti rytais, kai nėra žmonių. K.Vilčinsko teigimu, nelaimės dieną gyvūnas be antsnukio buvo, nes jau ruošėsi eiti į namus.
"Kai nėra žmonių, palandžiojame po krūmus be antsnukio. Šiaip jį uždedu. Tą dieną buvome nebetoli namų, todėl gyvūnas ir buvo be antsnukio", – prisiminė klaipėdietis.
Vyras dar dabar pats stebisi, kaip galėjo įvykti tokia nelaimė. Pasak šeimininko, dėl gyvūno anksčiau jokių problemų nebuvo kilę. Kad šuo draugiškas, patvirtino ir kiti kaimynai.
"Nėra ant ko nors net sulojęs. Tą dieną jis pamatė pro duris išeinantį kaimyną. Šuo atsigulė ant žolės ir laukė, kol prie jo prieis. Kol kaimynas glostinėjo gyvūną, išėjo jo duktė ir žmona.
Mergaitė taip pat priėjo prie šuns. Glostė. Iš pradžių viskas buvo gerai. Šuo patenkintas. Tačiau staiga puolė", – savo įvykių versiją dėstė K.Vilčinskas.
Vyras spėjo, kad mergaitė šuniui paėmė už nosies, o jis to nemėgsta.
"Tada šuo puolė, aš truktelėjau atgal. Tai spėjo išplėšti. Šiaip jis su visais – ir vaikais, ir suaugusiaisiais sugyvendavo", – pabrėžė šeimininkas.
Su katinu – viename kambaryje
K.Vilčinskas geranoriškai sutiko su tikrintojų pasiūlymu ir atidavė šunį į prieglaudą negrąžintinai.
"Atiduodu. Draugas buvo, bet per sunku man. Iš pradžių aš net nežinojau, kad daugiabučiame name negalima laikyti pavojingų veislių gyvūnų. Tik vėliau apie tai perskaičiau laikraštyje", – teigė vyras.
Apie pusvalandį, kol atvyks prieglaudos darbuotojai, šuo buvo uždarytas kambaryje. Kartu su juo buvo ir katinas. Keturkojai gyveno tame pačiame bute.
"Jei šuo ir katinas sugyvena, vadinasi, šuva nėra piktas. Matyt, kažkas jam nepatiko, kad puolė", – svarstė aplinkiniai.
K.Vilčinsko šuo bus apgyvendintas prieglaudoje. 14 dienų jis bus stebimas, ar neserga pasiutlige.
"Pirminiais duomenimis, šuo pasiutligės požymių neturi", – tvirtino Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Virgilijus Valantinas.
K.Vilčinskas šuns negalės atgauti. Jį turės galimybę paimti tik tie žmonės, kurie gyvena privačiame name.
Bute laikyti draudžiama
Nuo liepos 1 d. įsigaliojo Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pataisa, pagal kurią daugiabučiuose namuose negalima laikyti pavojingoms veislėms priskiriamų šunų ir jų mišrūnų.
Tokių veislių yra aštuonios. Daugiabučiuose namuose gali likti tik tie pavojingi šunys ir jų mišrūnai, kurie užregistruoti iki įstatymo pataisos įsigaliojimo. Tačiau šie gyvūnai turi būti kastruoti.
Įstatyme numatyta, kad pavojingų veislių šunys, kurie laikomi daugiabučiuose namuose be leidimo, turi būti paimti iš šeimininkų. Jiems bus paskirta laikina globa.
K.Vilčinsko šuo – toks pirmasis Klaipėdoje.
Uostamiestyje yra išduota 15 leidimų laikyti pavojingų veislių šunis. 11 iš jų – nuo sausio 1 iki liepos 1 d., kai jau buvo paskelbta apie įsigaliosiančią naująją tvarką.
Tačiau, anot Klaipėdos savivaldybės Miesto priežiūros poskyrio vyriausiosios specialistės Laimos Jūrevičienės, akivaizdu, kad tokių gyvūnų yra kur kas daugiau.
Ar daugiabučiuose namuose be leidimų nėra auginami pavojingų veislių šunys, kontroliuoja savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai. Reaguojama į gyventojų skundus.
"Nė vienas gyventojas dar nepranešė, kad jo name auginamas pavojingos veislės šuo. Daugiausia nusiskundimų sulaukiame dėl lojimo, kad trukdo miegoti", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyriausiasis specialistas Vigandas Jablonskis.
Anksčiau teigta, jog ypač bus sudėtinga nustatyti pavojingų veislių mišrūnus. Tačiau tam į pagalbą pasitelkiami specialistai.
Pavojingos šunų veislės
Amerikiečių Stafordšyro terjeras;
Stafordšyro bulterjeras;
Amerikiečių buldogas;
Argentinos dogas;
Fila Brasileiro (brazilų mastifas);
Kangalas (turkų aviganis);
Kaukazo aviganis;
Pietų Rusijos aviganis.
