Augimo tendencijos
Kaunas gerina infrastruktūrą, tačiau ne visada įgyvendinant projektus telpama į miestui priklausančius sklypus. Tad tenka imtis teisinių procedūrų, kad kai kurie objektai atsidurtų savivaldybės rankose.
Perimti visuomenės poreikiams pastatus ar sklypus savivaldybė gali tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų. Pasitaiko atvejų, kai valstybei priklausantį turtą miestui perleidžia ir Turto bankas. Visais atvejais tokie objektai perimami, kad būtų galima įgyvendinti miesto plėtros planus, pagerinti viešas erdves ar įgyvendinti būtinus infrastruktūros projektus.
Savivaldybės atstovai pastebi, kad perėmimo visuomenės poreikiams procedūros paprastai užtrunka trejus–penkerius metus, todėl sunku pasakyti, kiek kasmet padaroma tokių sprendimų ir turtas galutinai atsiduria savivaldybės apskaitoje. Dažniausiai žemės perėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdomos parengus detaliuosius planus ir išlaidų analizę. Pagal šiuos dokumentus argumentuojamas ir pagrindžiamas konkretus sklypų, jų dalių ir juose esančių statinių perėmimas visuomenės poreikiams.
19 – tiek žemės sklypų, jų dalių ir juose esančių statinių gali tekti perimti visuomenės poreikiams, įgyvendinant H. ir O.Minkovskių gatvės tvarkymo projektą.
Pastebima, kad vis daugėja atvejų, kai turtą savivaldybė įsigyja iš kitų asmenų. Tiesa, kiekvieno objekto perėmimui turi pritarti miesto taryba.
„Visuomenės poreikiams perimamų teritorijų skaičius priklauso nuo mieste įgyvendinamų projektų. Natūralu, jeigu projektų įgyvendinti neįmanoma neperėmus žemės ir joje esančių objektų iš privačių asmenų ar bendrovių, pradedamos atitinkamos procedūros – paėmimas visuomenės poreikiams ar pirkimas.
Dažniausiai šios procedūros yra susijusios su miesto infrastruktūros vystymo projektais, probleminių susisiekimo taškų sprendiniais arba miesto rekreacinių erdvių sutvarkymu, pritaikymu miestiečių poreikiams ar netgi naujų žalumos oazių sukūrimu. Kadangi miesto tvarkymo darbų ir vykdomų projektų apimtys didėja, tikėtina, kad atitinkamai daugės ir visuomenės poreikiams paimamų objektų“, – „Kauno dienai“ teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Jis pridūrė, kad visuomenės poreikiams gali būti perimami sklypai, jų dalys ir juose esantys statiniai.
Didesni projektai
Pasak P.Kero, galima išskirti kelis didesnius objektus, kuriuos savivaldybė perėmė visuomenės poreikiams.
„Šiuo metu prie pabaigos artėja trijų žemės ir joje esančių statinių perėmimo visuomenės poreikiams projektai, kurie pasitarnaus miesto susisiekimui gerinti. Dar dviejų sklypų dalys perimamos tiesti Technikumo gatvės daliai nuo Naujokų iki Kalvarijos gatvės. Trys statinių valdos, esančios valstybinėje žemėje tarp Linkuvos ir 9-ojo forto gatvių, perimtos, kad būtų užtikrintas geresnis susisiekimas Žemaičių plentu“, – apie perimtą turtą pasakojo administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Bene didžiausias projektas susijęs su Ateities plento rekonstrukcija ir pietrytinio aplinkkelio tiesimo pirmojo etapo darbais. Į ši projektą pateko net septynių valdų sklypai ir juose esantys statiniai.
Ateities plento rekonstrukcijai ir Pietrytinio aplinkkelio tiesimui teko visuomenės poreikiams perimti septynis sklypus. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)
„Visų sklypų paskirtis bus keičiama pagal numatytą projektą, minimose teritorijose esantys pastatai bus griaunami, o perimamo turto savininkai sulauks kompensacijų. Šiuose ruožuose bus nutiestos naujos kelių atkarpos, kurios palengvins susisiekimą ir leis geriau paskirstyti automobilių srautus“, – teigė P.Keras.
Į ką dar nusitaikė?
Jau pradedama tvarkyti dokumentus ir dėl kitų objektų perėmimo. P.Keras nurodė, kad artimiausiu metu bus pradedamas įgyvendinti H. ir O.Minkovskių gatvės tvarkymo projektas. Norint jį tinkamai įgyvendinti, nemažai sklypų ir pastatų teks perimti visuomenės poreikiams.
„Diskutuojame dėl dar devyniolikos žemės sklypų, jų dalių ir juose esančių statinių“, – patikslino savivaldybės atstovas.
Tai dar ne viskas. Metų pradžioje miesto taryba pritarė, kad visuomenės poreikiams bus perimtas Šilainiuose esantis Linkuvos dvaras. P.Keras užsimena, kad svarstoma perimti Sargėnų ir Šilainių parkus, kitas erdves, kurios būtų sutvarkytos ir panaudotos kauniečių laisvalaikiui.
„Šiuo metu esame nusprendę parengti šių teritorijų planavimo dokumentus, ekonominę pagrindimo analizę ir tik tuomet, kai visa tai bus padaryta, galėsime nuspręsti, ar tuos plotus miestas perims, ar ne. Dėl kiekvieno konkretaus objekto perėmimo Kauno taryba apsispręs matydama parengtus projektus, specialistų analizes, realią šių objektų pritaikymo naudą miestiečiams“, – teigė P.Keras.
„Kauno diena“ primena, kad apie Linkuvos dvaro ateities planus miesto atstovai kalbėjo gana optimistiškai. Perėmus dvarą visuomenės poreikiams, planuota suformuoti bendrą parko teritoriją, sutvarkyti apleistus pastatus, išsaugoti jų vertingąsias savybes.
„Mūsų vizija labai paprasta – apleistą dvaro kompleksą sutvarkyti ir paversti parku, į kurį nebus gėda ateiti ir leisti laiką ne tik Šilainių gyventojams, bet ir visiems miestiečiams. Dvaras įsikūręs vaizdingoje vietoje – Veršvos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, tačiau didžiuliame plote išsibarstę statiniai apaugę brūzgynais, apleisti ir nykstantys. Sukūrus reikiamą infrastruktūrą, ši vieta galėtų tapti viena patraukliausių ir vaizdingiausių visame Kaune“, – apie Linkuvos dvaro viziją yra kalbėję miesto vadovai.
Linkuvos dvaro sodybos teritorijoje esą būtų galima vykdyti Kauno savivaldybės funkcijas, tokias kaip kūno kultūros ir sporto plėtojimas, turizmo ir gyventojų poilsio organizavimas, gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas. Norima esamus pastatus ir teritoriją pritaikyti viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui.
Pasak administracijos direktoriaus pavaduotojo, pasitaiko atvejų, kai visuomenės poreikiams planuojamus perimti objektus miestas nieko nelaukdamas įsigyja.
„Miestui pavyko susitarti su Perkūno al. 4B savininku ir savivaldybė įsigijo šį žemės sklypą bei jame esantį bendrojo ploto pastatą – kavinę-barą. Taip ne tik siekiame visą Vytauto parką sugrąžinti miestui, bet ir užtikriname, kad apleistas pastatas būtų rekonstruotas, išsaugomos visos autentiškos jo detalės ir jis vėl atvertų duris kauniečiams. Šiuo metu svarstoma restauruotą statinį pritaikyti rekreacinėms veikloms, vaikų neformaliajam ugdymui“, – aiškino pašnekovas.
Miestui pavyko nupirkti Perkūno al. 4B pastatą, tad pagaliau bus galima sutvarkyti Vytauto parką. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Anot P.Kero, jeigu teritorija perimama iš valstybės, miestui tai nieko nekainuoja, o jei perimama iš fizinių ar juridinių asmenų, buvusiems savininkams atlyginama už turtą rinkos verte.
„Kiekvieno objekto vertę nustato nepriklausomi sertifikuoti turto vertintojai pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą“, – nurodė administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Miesto tvarkymo darbų ir vykdomų projektų apimtys didėja, todėl tikėtina, kad atitinkamai daugės ir visuomenės poreikiams paimamų objektų.
Keičiasi paskirtis
Perėmus nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams iš gyventojų ir juridinių asmenų, dažniausiai tenka pakeisti ir sklypų paskirtį. Tad, pažvelgus į senus Kauno planus, galima matyti, kad kai kuriose miesto vietose anksčiau buvo numatyti gyvenamieji namai ar komercinės patalpos, o dabar driekiasi gatvės.
„Visuomenės poreikiams perimtos teritorijos paskirtis dažniausiai keičiama, nes būtent toks ir yra šios procedūros tikslas – įgyvendinti visuomenei reikalingus projektus. Tai gali būti naujų gatvių tiesimas, infrastruktūros vystymo projektai, teritorijų tvarkymo darbai, kurių nenori ar dėl lėšų stygiaus negali įgyvendinti privatūs asmenys. Miestui savo žinion perėmus tokias teritorijas, jos sutvarkomos ir pritaikomos visuomenės poilsiui ar kitoms reikmėms“, – aiškino P.Keras.
Visuomenės kritika
Kartais miestas įsivelia į teisinius ginčus, nes savininkai nesutinka už tam tikrą sumą perleisti savo turto savivaldybės žinion. Būna, kad miesto sprendimus perimti tam tikras teritorijas visuomenės poreikiams kritikuoja ir gyventojai.
Štai vasario mėnesį Kauno taryba pritarė visuomenės poreikiams perimti Vydūno al. 4 sklypą. Apie 3 ha ploto užimantis sklypas yra šalia Ąžuolyno. Projekto aiškinamajame rašte buvo teigiama, kad šioje vietoje galės būti įrengta 2 tūkst. vietų automobilių aikštelė, kuri esą galės pasitarnauti S.Dariaus ir Girėno stadiono, sporto halės ir Lietuvos zoologijos sodo lankytojams.
Vydūno al. 4 sklype užsiminta apie ketinimus įrengti automobilių stovėjmo aikštelę, bet tam pasipriešino bendruomenė. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Būtent šis sprendimas sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą, nes kauniečiai nenorėjo, kad ties Ąžuolynu atsirastų tokia didelė aikštelė, padidėtų Žaliakalnio oro tarša.
Tada savivaldybė puolė aiškinti, kad 2 tūkst. automobilių vietų aikštelės įrengimas yra tik teorinis planas. Miesto atstovai tikino, kad teritorijoje pirmiausia bus siekiama išsaugoti žaliuojančią augaliją. Be to, greta esą gali būti įrengtos žaidimų aikštelės vaikams ir kiti rekreacinėms erdvėms tinkami patogumai.
„Minėtas žemės plotas priskiriamas komercinėms teritorijoms. Šiame sklype daug metų buvo vykdoma komercinė veikla. Būta įvairių ketinimų išvystyti šią teritoriją, tačiau tai, daugumos gyventojų nuomone, tiesiog nedera su Ąžuolyno parku.
Perėmus sklypą visuomenės poreikiams, pagrindiniu prioritetu taps užduotis projektuoti aikštelę taip, kad jos poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis. Tokios infrastruktūros įtaka parkui privalo būti sumažinta iki minimumo. Taip būsime tikri, kad šis plotas tarnaus visų gyventojų ir miesto svečių patogumui“, – savivaldybės išplatintame spaudos pranešime buvo cituotas P.Keras.
Vadinasi, kol galutinai nesutvarkyti dokumentai ir Vydūno al. 4 sklypas neperimtas miesto žinion, neaišku, kaip teritorija bus sutvarkyta, kiek automobilių vietų ir kokių dar infrastruktūros elementų čia atsiras.
