Rūpestį vadina nepakankamu

Lietuvoje ir visame pasaulyje ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, daugėja senyvo amžiaus žmonių. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vidutinė tikėtina mūsų šalies gyventojų gyvenimo trukmė pernai buvo 75 metai. Vyrų ji visu dešimtmečiu trumpesnė nei moterų: siekia tik 70 metų, kai tuo metu moterų – 80 metų. Kas šiais garbaus amžiaus gyventojais pasirūpins?

Daugelyje Vakarų valstybių jau seniai rūpinamasi pagyvenusiais žmonėmis, tam sukurtos sistemos, atsirado atskira medicinos mokslo sritis – geriatrija, gydytojai geriatrai. Šioje srityje ypač pažengusios Švedija, Suomija, Norvegija. "Geriatrijos objektas – senyvo amžiaus žmonių ligos ir jų gydymas. Tai ir senyvo amžiaus žmonių sveikatinimas, jų pastatymas ant kojų, grąžinimas į gyvenimą, savarankiškumo išsaugojimas, reabilitacija ir pan.", – apibrėžė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Geriatrijos klinikos vadovė profesorė Vita Lesauskaitė.

Tačiau toks rūpinimosi geriatriniais pacientais modelis kol kas neveikia nė vienoje šalies ligoninėje ar kitoje gydymo įstaigoje. Apskritai, valstybės rūpestį vyresnio amžiaus žmonėmis profesorė vadina nepakankamu.

"Geriatrijos skyriai ligoninėse nelabai kur steigiami. LSMU Kauno ligoninėje, kur pagal planą turėtų atsirasti visas geriatrijos centras ir kur iki pandemijos veikė Geriatrijos skyrius, jis vėl uždarytas. Geriatrinių pacientų vietą užėmė kovidiniai pacientai. Ambulatorinės paslaugos teikiamos, o dienos stacionaro kaip nebuvo iki pandemijos, taip nėra ir dabar. Dienos stacionarai ir konsultaciniai geriatrų kabinetai kol kas tik planuose", – pastebėjo V.Lesauskaitė.

Paslaugas tik planuoja

Profesorės teigimu, geriatrijos paslaugos daugelyje šalies sveikatos priežiūros įstaigų kol kas neteikiamos – tik planuojamos. Gydytojų geriatrų (senyvų žmonių gydytojų) etatai steigiami dar labai vangiai, nors šio specialisto pacientais gali tapti asmenys nuo 60 metų. Tiesa, vien amžius šiuo atveju nėra lemiamas dalykas. "Yra ir daugiau kriterijų: poliligotumas, geriatrinių sindromų buvimas, biopsichosocialinių funkcijų nepakankamumas", – aiškino pašnekovė.

Jos teigimu, gydytojai geriatrai turėtų dirbti daugiaprofilinėse ligoninėse ir stambesniuose sveikatos priežiūros centruose. Dėl konsultantų geriatrų buvimo pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose esą turėtų būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės gyventojų amžiaus sudėtį.

Pasak V.Lesauskaitės, senatvės pradžios riba yra reliatyvi. Kartais ji brėžiama ties 60 metų, kartais – ties 65 metais. 60–64 m. amžiaus žmonių sveikatos būklė ir gebėjimai dažnai nesiskiria nuo vidutinio amžiaus žmonių. O nuo 75 metų ir vyresniems dažniau pasireiškia senyvam amžiui būdingų ligų. Jie dažniausiai ir yra gydytojų geriatrų pacientai.

Anot profesorės, atsižvelgiant į tai, kad visuomenė sensta, geriatrijos paslaugos Lietuvoje išvystytos nepakankamai. "Lietuvoje dar labai mažai kur prieinamos stacionarinės ir ambulatorinės gydytojo geriatro paslaugos, neišvystytas medicininės priežiūros teikimas namuose, nėra geriatrijos dienos stacionarų (nesupainiokime su socialiniais dienos centrais, kurie atsirado, nors jų dar nepakanka). Dienos stacionarai – tarsi tiltas tarp ligoninės ir namų, – palygino V.Lesauskaitė. – Juose gali būti atliekami tyrimai tiems pacientams, kuriuos ištirti vien ambulatoriškai yra sunku. Taip pat atliekamos gydomosios procedūros: kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, leidžiami vaistai į veną, paciento mokymas, formuojami sveikos mitybos įgūdžiai ir kt."

Vita Lesauskaitė: geriatrijos politika jau kelis dešimtmečius Lietuvoje vystoma vėžlio tempu.

Steigs geriatrijos centrus

Šalyje vykdomą geriatrijos politiką paprašėme pakomentuoti ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Jos atstovų klausėme, ar, visuomenėje daugėjant senyvų žmonių, gydymo įstaigose tam skiriama daugiau specializuotų lovų. "Atsakymas į šį klausimą yra kompleksinis ir reikalaujantis gilesnės situacijos analizės. Yra žinoma, kad apytiksliai trečdaliui vyresnio nei 65 metų amžiaus žmonių Lietuvoje yra reikalinga ilgalaikė priežiūra. Mūsų visuomenė yra sparčiai senstanti, todėl galime numatyti skaičių asmenų, kuriems ateityje bus reikalinga ilgalaikė priežiūra. SAM siekia išlaikyti vyresnio amžiaus asmenis aktyviais visuomenės nariais kiek įmanoma ilgiau, todėl yra plėtojamos ambulatorinės paslaugos namuose, taip pat ketinama teikti ir dienos centrų paslaugas. Tai leistų plėsti paslaugų prieinamumą ir didinti jų kokybę bei išvengti hospitalizacijų", – teigiama SAM Spaudos tarnybos vyriausiosios specialistės Agnės Kiškytės-Rarivanės atsiųstuose atsakymuose.

Juose taip pat rašoma, kad, vystant geriatrijos paslaugų tinklą Lietuvoje, kuriami du specializuoti geriatrijos centrai (Vilniaus universiteto (VU) Santaros klinikose ir LSMU Kauno ligoninėje), dirbantys glaudžiai bendradarbiaujant su dviem universitetais (VU ir LSMU). "Šie centrai kuriami kaip geriatrinės pagalbos metodologinio vadovavimo, nuolatinio ir tęstinio kvalifikacijos kėlimo, gerontologijos mokslo ir mokymo klinikinės bazės, teiksiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Juose bus teikiamos visos geriatrijos paslaugos: stacionarinės, dienos stacionaro ir ambulatorinės", – rašoma SAM specialistų parengtuose atsakymuose.

Taip pat teigiama, kad tam, jog būtų užtikrintas tolygus geriatrinės medicinos paslaugų teikimas visoje šalyje, keliose respublikinėse ar regioninėse daugiaprofilėse ligoninėse, teikiančiose stacionarines asmens sveikatos priežiūros aktyviojo gydymo, ypač chirurginio, paslaugas, steigiami stacionarines geriatrijos paslaugas teikiantys skyriai. Jie steigiami aštuoniose respublikos ir regiono lygmens ligoninėse (Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje, Marijampolės ligoninėje, Utenos ligoninėje, Regioninėje Telšių ligoninėje ir Tauragės ligoninėje). Taip pat steigiami geriatrijos konsultaciniai kabinetai ir geriatrijos dienos stacionarai trijose regiono ir 21 rajono ligoninėje (Kėdainių, Ukmergės, Radviliškio, Kupiškio, Elektrėnų, Pakruojo, Biržų, Kuršėnų, Molėtų, Vilkaviškio, Švenčionių, Ignalinos, Druskininkų, Jurbarko, Raseinių, Varėnos, Lazdijų, Širvintų, Kaišiadorių, taip pat Rokiškio rajono ligoninėje ir Zarasų rajono savivaldybės Zarasų ligoninėje).

Skiria milijonus eurų

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra teigęs, kad geriatrija gali padėti mažosioms šalies ligoninėms išlikti. Mat senyvo amžiaus žmonės tokiose ligoninėse ir iki pandemijos sudarė daugiau kaip pusę visų pacientų. Į klausimą, ar ir dabar vertinama, kad mažosios ligoninės turėtų orientuotis į geriatrijos paslaugų teikimą, SAM atstovai atsakė abstrakčiai. Esą gydytojo geriatro kabinetus ir dienos stacionarus numatyta įsteigti tose savivaldybėse, kurios, įvertinus demografinį senėjimo koeficientą, dalyvauja projekte, finansuojamame ES struktūrinių fondų lėšomis.

Pasiteiravus, iki kada geriatrijos paslaugų tinklas Lietuvoje turėtų pradėti veikti, sulaukta taip pat abstraktaus atsakymo – apie projekto finansavimą. Kaip informuoja SAM, Geriatrinės medicinos paslaugų tinklo kūrimą iš dalies finansuoja ES pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą. Vieno iš šios programos prioritetų uždavinys yra pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus. "Pagal programos priemonę "Sveiko senėjimo paslaugų kokybės gerinimas", kurios veikla skirta geriatrijos paslaugų plėtros modeliui įgyvendinti, finansuojama 31 asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Ši priemonė turi būti įgyvendinta iki 2023 m. rugsėjo pabaigos", – rašoma A.Kiškytės-Rarivanės atsiųstame ministerijos atsakyme.

Kaip informuoja SAM, geriatrijos paslaugų tinklui sukurti Lietuvoje skirta ES fondų investicijų lėšų suma siekia 23,6 mln. eurų.

Pragmatiška ir moralinė pusės

Dienos stacionarai ir konsultaciniai geriatrų kabinetai kol kas yra tik planuose.

V.Lesauskaitės teigimu, dėl to, kad Lietuvoje būtų teikiamos geriatrijos paslaugos, kovojama jau keletą dešimtmečių. Tačiau ir taip lėtai vykusius procesus pandemija dar sulėtino.

"Geriatrijos politika jau kelis dešimtmečius Lietuvoje vystoma vėžlio tempu. Dabar mums svarbus sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų planas. Jis numato geriatrijos tinklo Lietuvoje plėtrą", – sakė V.Lesauskaitė.

Šiame plane – SAM atstovų minėti du specializuoti aukšto lygio geriatrijos centrai Vilniuje ir Kaune, aštuoni geriatrijos skyriai bei geriatrijos konsultaciniai kabinetai (29 dienų stacionarai ir kabinetai). "Jei tai bus realiai įgyvendinta, tai bus didelis žingsnis į priekį vystant Lietuvos senjorų sveikatos priežiūrą", – įsitikinusi V.Lesauskaitė.

Pasak jos, visuomenės paskatos rūpintis vyresnio amžiaus žmonėmis gali būti ir moralinės, ir pragmatiškos. "Iš pragmatiškos pusės rūpestis sveikesniais, gyvybingesniais senyvais žmonėmis mažiau kainuoja visuomenei. Iš moralinės, etinės pusės – rūpestis ir pagarba senstant asmeniui neturi mažėti, neturime diskriminuoti savo senjorų. Visuomenės brandą parodo, kaip ji rūpinasi savo senyvais žmonėmis. Turime už daug ką jiems padėkoti", – teigia profesorė.

Kam priklauso slaugos ir palaikomojo gydymo paslauga?

SAM primena, kokiais atvejais vyresnio amžiaus asmenys gali kelis mėnesius praleisti slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje.

Palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga yra stacionarinė asmens sveikatos priežiūros paslauga, teikiama esant poreikiui ir gydytojo sprendimui / siuntimui, kai pacientui yra atlikti visi tyrimai, išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės, tačiau paciento būklė išlieka sunki ir reikalaujanti nuolatinių sveikatos priežiūros intervencijų. Pacientai negali patys nuspręsti dėl poreikio būti gydomiems ligoninėje.

Siuntimą tokiai paslaugai išrašantis gydytojas vadovaujasi sveikatos apsaugos ministro įsakyme nustatytomis medicininėmis indikacijomis ir bendrosiomis indikacijomis, tokiomis kaip:

– po gydymo ir slaugos paciento namuose, kai ambulatorinė pagalba neefektyvi;

– po gydymo stacionare, teikiančiame aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kai reikia palaikomojo gydymo ir slaugos;

– užsitęsusių ligų ir būklių tai atvejais, kai nereikia aktyvaus stacionarinio gydymo, paskiriama medicininė reabilitacija;

– po galvos smegenų operacijų ar kitų ligų, kai negalima ankstyva medicininė reabilitacija;

– kai dėl objektyvių priežasčių pacientui netaikytinas radikalus gydymas;

– po medicininės reabilitacijos, nepakitus paciento biosocialinių funkcijų sutrikimo laipsniui, esant simptominio gydymo ir slaugos indikacijoms;

– esant sužalojimų, apsinuodijimų ir kitų išorinių priežasčių poveikio neigiamų padarinių, kai paskiriama medicininė reabilitacija.

Slaugos stacionaro paslaugos nevienintelis būdas užtikrinti pacientui reikalingas ilgesnį laiką trunkančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Lietuvos savivaldybėse sparčiai vystomos ambulatorinės slaugos paslaugos – asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų kompleksas, kurį paciento namuose teikia sveikatos priežiūros specialistų komanda (slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas). Ši paslauga sudaro sąlygas asmeniui kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje, užtikrinant atitinkančių sveikatos būklę sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų integruotą teikimą. Taip siekiama išsaugoti asmens savarankiškumą, apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo, atsižvelgiant į paciento ir jo šeimos poreikius, taip pat paciento, jo šeimos ir valstybės galimybes.

Šaltinis: Sveikatos apsaugos ministerija

"Kauno dienos" studijoje – pokalbis su Geriatrijos klinikos vadove prof. habil. dr. Vita Lesauskaite apie senatvę, mąstymo ir minčių galią bei jos vadovaujamo Geriatrijos skyriaus padėtį šiuo įtemptu COVID-19 metu.

Lieka nuskriausti

– Kokios paskutinės COVID-19 naujienos?

– Dingo nuotaika, nes mūsų skyrius – jau nebe geriatrijos, o koronaviruso, kaip ir daugelis skyrių Lietuvoje. Per pandemiją aštuonis mėnesius nebuvo Geriatrijos skyriaus, po jos tris mėnesius buvo, o dabar vėl uždarysime. Geriatrijos pacientai lieka nuskriausti. Tarp  COVID-19 ligonių vyrauja pagyvenę žmonės, kurių sveikata dėl koronaviruso ypač prastėja, o ir gretutinių ligų jiems užtenka.

– Kokie pacientai guli Geriatrijos skyriuje?

– Vyrauja demencijos, įvairiomis ūminėmis ligomis sergantys pacientai. Tai ne slauga, o skubi pagalba, kai pagyvenusį žmogų, pritaikius reabilitacijos priemones, kineziterapiją, psichologų, psichiatrų paslaugas, bandome pastatyti ant kojų.

– Jūs matote realią situaciją: kai koronaviruso ligonių skaičius didėja, nuo to nukenčia paprasti pacientai. Kokių emocijų kyla, kai girdite kalbant, kad tai gripas, nieko pavojingo?

– Kyla pyktis, kai nevertinamas medikų darbas. Nuolatinis nuovargis, įtampa, negalime suteikti pagalbos įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms, ją reikia teikti tik koronaviruso ligoniams. Atrodo, kad žmonės kartais būna akli, nesupranta, kas skelbiama, kiek milijonų mirčių visame pasaulyje. Lietuva pirmauja ES pagal sergamumą ir mirštamumą.

Kyla pyktis, kai nevertinamas medikų darbas. Nuolatinis nuovargis, įtampa, negalime suteikti pagalbos įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms, ją reikia teikti tik koronaviruso ligoniams.

– Įsivaizduoju, kad turėtų žeisti profesinį orumą, kai girdimi kaltinimai medikams – nupirkti, meluojate, visas gyvenimas atiduotas mokslui, o dabar pagal kažkieno dūdelę šokate.

– Negali būti, kad milijonai gydytojų pasaulyje dainuoja užsakytas dainas. Reikia turėti nepaprastai lakią fantaziją ir gyventi visiškai užsimerkus prieš tikrovę.

Liūdni padariniai

– Kaip prisibelsti iki tų žmonių?

– Patirtis rodo, kad vadinamieji antivakseriai, kurie nesiskiepija ir namiškiams draudžia tai daryti, ir suserga, ir miršta. Toks jau labai drastiškas auklėjimo būdas.

– Būna, kad ir pasiskiepijusiuosius paliečia liga.

– Taip. 80 proc. iš susirgusių žmonių būna nepasiskiepiję, o pasiskiepijusieji dažniausiai serga lengviau. Mažumai būna rimtų komplikacijų ar ištinka mirtis. Dažniausiai komplikacijų kyla senjorams, kurie serga sunkiomis gretutinėmis ligomis.

Požiūris: V.Lesauskaitės teigimu, visuomenės vertę galima nusakyti pagal jos požiūrį į vyresnio amžiaus žmones. Vilmanto Raupelio nuotr.

– Ką sako tie, kurie nesiskiepijo, susirgo ir sunkios būklės guli ligoninėje? Kaip tada jie kalba?

– Kai būklė sunki, niekas nepuola auklėti.

– Pasiskiepijusiems žmonėms dažniausiai dar kenkia gretutinės ligos.

– Ne visi pasiskiepiję asmenys įgyja imunitetą. Yra ligų, kai pažeista imuninė sistema ir nesusidaro antikūnų.

Senėjimo procesas

– Žmogaus organizmas unikalus. Mus visus vienija, kad tik gimę pradedame senti.

– Organizmas sensta visą laiką: mažėja vandens kiekis, silpsta imuninė sistema, sensta audiniai, sutrinka širdies ir venų vožtuvų darbas, suglemba oda.

– Tikriausiai sutiksite, kad dabar vyrauja jaunystės kultas ir senėjimo procesą daugelis bando sustabdyti: sportuoja, sveikai maitinasi, laikosi specialių dietų. Kokie, mokslo nuomone, tinkamiausi būdai pristabdyti ar atitolinti senėjimo procesą?

– Yra trys pagrindiniai būdai, dabar prisidėjo dar vienas akcentas – vakcinacija. Pirma – sveika mityba. Paskui – adekvatus fizinis aktyvumas, kuris priklauso nuo ligų ir būklių, ir pozityvus mąstymas, dvasingumas ir profilaktika, kuri pandemijos sąlygomis kartais nelabai įmanoma.

– Kiek mūsų fizinį kūną gali paveikti pozityvus mąstymas, minties galia?

– Vaikiškoje knygoje skaičiau – didelis laimėjimas, kad mes supratome, jog mūsų mintys turi tiek energijos, kiek elektra, kuri įžiebia lemputę.

– Kitiems gali pasirodyti, kad minčių, paveikiančių dvasinę ir fizinę būseną, galia skamba kaip horoskopai.

– Mokslas nepaneigė energijos. Nuo mūsų mąstymo, emocijų priklauso ir širdies susitraukimų dažnis, kraujotaka, streso išvengimas ar pasidavimas. Stresas – vienas iš neigiamiausių veiksnių, kurie veikia mūsų organizmą, ypač moderniame pasaulyje.

– Mes gyvendami dažnai dirbame kitiems – kuriame gerovę šeimai. Pamirštame dirbti sau – mąstyti pozityviai, sportuoti. Metai bėga greitai ir su amžiumi vis labiau tai pajuntame.

– Su metais labai pasijunta laiko reliatyvumas, greitėja tėkmė. Kitą vertus, jei kažką labai svarbaus dirbi ir pasiaukoji dėl kitų, – labai stiprina. Viena mano magistrantė rašė darbą, kuriame gvildeno klausimus apie asmenų, kurie slaugo sergančius demencija ligonius, gyvenimo kokybę ir lygino su grupe, kurie neslaugo Alzheimerio ligonių. Manėme, kad bus labai neigiami rezultatai, nes slaugantys žmonės dirba 24 valandas per parą. Paaiškėjo, kad ne, jų savivertė kaip tik buvo aukšta, jie jautėsi reikalingi ir tam tikrais aspektais jų gyvenimo kokybė buvo geresnė nei tų, kurie nieko neveikė.

Diskriminacija dėl amžiaus

– Žmogui svarbu daryti kažką prasmingo, jaustis reikalingam. Ar jūsų neerzina jaunystės kultas?

– Kartais iš dalies tai neteisinga. Sakoma, kad vyresnio amžiaus žmonės – našta visuomenei. Bet mąsto strategiškai, gali atsisakyti nereikalingų darbų, nepulti daryti beprasmiškų dalykų. Lietuva sensta kaip valstybė. Senjorų Lietuvoje – daugiau nei ketvirtadalis.

– Darbo rinkai teks persiorientuoti.

– Taip. Iš dalies persiorientuojama, kai vis didinamas pensinis amžius. Teko klausytis Didžiosios Britanijos Lordų Rūmų atstovės. Ji sakė, kad vyresni žmonės dirba ilgiau, sėkmingiau, sukūrė nacionalinį produktą ir gyvena ilgiau.

– Nepriklausomybės pradžioje moterys išeidavo į pensiją 55-erių, vyrai – 60-ies. Pensinis amžius ilgėja. Iš dalies nesąžininga, nes daug metų dirbęs žmogus turėtų skirti laiko sau, keliauti. Iš kitos pusės, gal visuomenė tapo sveikesnė, ilgiau gyvena, išlieka darbinga. Koks jūsų požiūris?

– Matyt, tai neišvengiama. Kai populiacija sensta, tai ir pensinio amžiaus ilginimas neišvengiamas. Daugelis žmonių nori dirbti ilgiau. Kita vertus, psichologai pataria, kad pozicijas reikia apleisti palaipsniui – jei dirbai vadovaujamąjį darbą, nesikabinti dantimis į jį, o protingai sumažinti apsukas, veiklą, adaptuotis pačiam, o ne kad kažkas priverstų.

– Kada senėjimas pradeda riboti tiek fizinę, tiek protinę žmogaus būseną?

– Anglų kalboje skirstoma į young-old ir old-old, pastarasis etapas prasideda nuo 75-erių metų, o iki 74-erių sveikatos būklė ir darbingumas panašūs į vidutinio amžiaus žmonių.

– Iš principo žmogus iki 74-erių – gana darbingas?

– Taip, nors tai labai individualu. Vyresnio amžiaus žmonės kuo toliau, tuo labiau nevienodi. Vieni turi didelę šeimą, kiti – ne, vieni turi daug santaupų, kiti – ne, vieni išsimokslinę daugiau, kiti – mažiau, kai kurie dar dirba, o kiti jau su pragulomis guli.

– Visur kovojame su diskriminacija – rasistiniu pagrindu, seksualinės orientacijos – ar nereikėtų atsisakyti ir amžiaus diskriminacijos?

– Diskriminacija dėl amžiaus yra kaip seksizmas ir rasizmas. Ši diskriminacija gali būti tiek senjorų, tiek jaunimo atžvilgiu, tačiau senyviems žmonėmis taikoma dažniau. Tai žmogaus vertinimas pagal jo metus, o ne pagal gebėjimus.

– Lietuva tik pradeda eiti diskriminacijos mažinimo keliu.

– Reikėtų prisiminti ne tik rasizmą, seksizmą, bet ir diskriminaciją dėl amžiaus. Visuomenės vertę galima nusakyti pagal  jos požiūrį į vyresnio amžiaus žmones.

– Kas geriausiai padeda ir saugo nuo COVID-19?

– Geriausiai saugo vakcinos, distancijos išlaikymas. Pradžioje buvo sakoma, kad reikia socialinės izoliacijos, o iš tikrųjų reikia fizinės. Reikia protingai elgtis situacijoje, ir tai negali virsti senjorų atstūmimu.

Prieš aštuonerius metus Kauno ligoninėje atidarytas pirmasis šalyje specializuotas geriatrijos skyrius, kuriame gydomi vyresni nei 60 metų ligoniai, sergantys įvairiomis lėtinėmis ar ūminėmis ligomis. Dabar jis uždarytas. Ne dėl krizės ar poreikio nebuvimo – specialiai senjorams pritaikytą skyrių ir jo specialistus pasiglemžė COVID – 19.

Šiuo metu čia gydomi tik šiuo virusu užsikrėtę ir komplikacijas patyrę ligoniai, o kitomis ligomis sergantys senjorai palauks, kol pasveiks antivakseriai. Jie sudaro apie 80 proc. skyriaus pacientų, pasakoja prof. habil. dr. V. Lesauskaitė.

Tačiau pokalbis su profesore „Kauno dienos“ studijoje ne tik apie koronavirusą. Kaip sulėtinti senėjimą, nuo kokio amžiaus žmogų derėtų vadinti senjoru, kiek žmogus išlieka darbingu ir ar teisingai elgiasi darbdaviai, ignoruodami vyresnio amžiaus darbuotojus – visa tai aptarsime su prof. V.Lesauskaite.

Centro mokslininkų kartu su medikais kuriama senyvo amžiaus žmonių stebėsenos sistema GRIŪTIS leidžia realiu laiku stebėti senyvų žmonių judėjimą patalpoje: pastebėjus griuvimą, siunčiamas signalas slaugytojams ar artimiesiems.

„Senų žmonių griuvimo problema geriatrijoje yra ypač aktuali. Griuvimai yra vienas iš dažniausių simptomų, signalizuojančių apie pačias įvairiausias problemas. Prasidėję griuvimai yra blogos prognozės požymis, jie didina mirtingumo tikimybę. Be to, kad griuvimai padidina fizinių traumų tikimybę, jie sukelia ir psichologinių problemų – žmogus pradeda nepasitikėti savimi, bijo judėti savarankiškai“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrėja dr. Vita Lesauskaitė.

Bendradarbiaudamos KTU ir LSMU tyrėjų grupės sukūrė senyvų žmonių stebėsenos sistemos prototipą, kurį sudaro stacionarūs davikliai, tvirtinami patalpoje. Pastebėjus žmogaus būsenos sutrikimą, įtariant jo griuvimą, siunčiamas signalas jo priežiūra besirūpinantiems asmenims. Kitas projekto kūrėjų žingsnis – technologijų patentavimas ir produkto komercializavimas. Planuojama, kad jau kitais metais senyvo amžiaus žmonių stebėsenos sistema bus taikoma geriatrijos klinikoje. Tyrėjai šiam projektui realizuoti gavo ir Lietuvos mokslo tarybos finansavimą.

„Sistemos prototipą išbandžiau pats, namuose. Jaučiuosi ramiau, kai žinau, kaip sekasi garbaus amžiaus sulaukusiai mano mamai, kai manęs nėra šalia. Džiugu, kad suvieniję skirtingų sričių kompetencijas ir žinias galime kurti inovacijas“, – teigia E. Kazanavičius.

Projektas GRIŪTIS yra vienas iš beveik 10 jungtinių KTU ir LSMU tyrimų projektų, kurie šiais metais buvo finansuojami dviejų universitetų fondo lėšomis. Tarp kitų dviejų universitetų vykdytų projektų yra neinvazinių metodikų kūrimas kepenų fibrozės diagnostikai, vestibulinės funkcijos tyrimo sistema, naudojant virtualiąją realybę, kompiuterinės tomografijos naudojimas odontologijoje ir kiti projektai.

Bendradarbiavimas ypač svarbus ugdant jaunuosius mokslininkus

Jau trečius metus vykdomi bendri KTU ir LSMU tyrėjų mokslo projektai, finansuojami abiejų universitetų mokslo fondų lėšomis, buvo pristatyti ataskaitinėje konferencijoje.

„Visi pristatytieji projektai yra labai brandūs – matyti ir jų klinikinė nauda, galimybė juos komercializuoti ir intelektinės apsaugos būtinybė. KTU ir LSMU tyrėjų bendrus projektus iš abiejų universitetų mokslo fondų lėšų finansuojame jau trečius metus. Per šį labai trumpą laikotarpį pasiekta didžiulių proveržių tiek idėjose, tiek ir darbuose. Tai nuteikia labai optimistiškai“, – teigia LSMU mokslo prorektorė Vaiva Lesauskaitė.

Pasak jos, ypač džiugu tai, kad matyti skirtingų projektų jungčių galimybė. Pavyzdžiui, vestibulinės funkcijos sutrikimo diagnostikos technologija būti naudinga atrenkant tas žmonių grupes, kurioms potencialiai reikalinga judėjimo stebėsenos sistema.

„Šiandien matėme nemažai inovatyvių produktų prototipų, jie yra beveik parengti išėjimui į rinką. Toks dviejų universitetų bendradarbiavimas yra ypatingai svarbus ugdant jaunuosius mokslininkus – projektų rėmuose rengiamos disertacijos, dirba vyresniųjų kursų studentai. Taip skatinama mokslo sklaida – rengiamos publikacijos, pristatymai konferencijose. Kartu dirbant ugdomos tyrėjų kompetencijos, kuriamos inovacijos“, – teigia KTU mokslo ir inovacijų prorektorė Asta Pundzienė.

Ji pabrėžia universitetų indėlį į inovacijas – jų mokslo fondų lėšomis mokslininkams suteikiama galimybė domėtis ir dirbti inovacijoms imlioje medicinos technologijų srityje. A. Pundzienės teigimu, nors KTU ir LSMU bendradarbiavimas turi ypač senas tradicijas, tyrėjams šiandien labai svarbu mokytis intelektinės nuosavybės valdymo pagrindų. A. Pundzienė pabrėžia, kad tiek mokslininkų tarpusavio bendravime, tiek jų santykyje su universitetu, sprendžiant intelektinės nuosavybės apsaugos klausimus, ypač svarbus korektiškumas.