Tarp gedėtojų, atnešusių gėlių prie V.Čiurkino karsto per valstybinių laidotuvių ceremoniją Maskvos pakraštyje, buvo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

V.Čiurkinas mirė pirmadienį vienoje Niujorko ligoninėje, savo 65-ojo gimtadienio išvakarėse.

Rusijos ambasadoriaus prie JT pareigas jis ėjo nuo 2006 metų ir buvo ilgiausiai JT Saugumo Taryboje dirbęs ambasadorius.

V.Čiurkino palaikų skrodimą atlikę tyrėjai nurodė, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, siekiant nustatyti jo mirties priežastį.

Kalbėdamas per atsisveikinimo ceremoniją S.Lavrovas sakė, kad V.Čiurkinas buvo "išskirtinis profesionalas ir liaudies diplomatas".

"Oficialiojoje istorijoje Vitalijus Čiurkinas išliks didžiu diplomatu, parašiusiu labai įsimintinų puslapių ne tik mūsų diplomatijoje, bet ir mūsų valstybės užsienio politikoje", - pareiškė ministras.

Diplomatas vėliau penktadienį bus palaidotas Maskvos Trojekurovo kapinėse.

V.Čiurkinas gimė 1952 metais. 1974-aisiais jis baigė Valstybinį Maskvos tarptautinių santykių institutą. Jis buvo istorijos mokslų kandidatas, mokėjo anglų ir prancūzų kalbas. Diplomatu dirbo nuo 1974 metų.

Papildomas tyrimas paprastai apima toksikologinius ir kitus patikrinimus, jie gali užtrukti savaites. Niujorko medicinos ekspertui atlikti šį tyrimą pavedė ligoninė, pranešė jo atstovė spaudai Julie Bolcer (Džiuli Bolser).

Miręs dieną prieš savo 65-ąjį gimtadienį V.Čiurkinas Rusijos ambasadoriumi Jungtinėse Tautose dirbo nuo 2006 metų.

Medicinos ekspertas yra atsakingas už tyrimus tų mirčių, kurios kyla dėl nusikalstamo smurto, nelaimingų atsitikimų, savižudybių. Jis taip pat tiria tuos mirties atvejus, kai žmogus atrodė sveikas arba jeigu jis mirė neįprastu ar įtartinu būdu.

„Įžymusis Rusijos diplomatas išėjo iš gyvenimo būdamas darbo poste. Reiškiame Vitalijaus Ivanovičiaus Čiurkino giminėms ir artimiesiems nuoširdžiausią užuojautą“, – sakoma Rusijos URM pranešime.

Oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova išreiškė užuojautą dėl diplomato mirties.

„Šiandien Niujorke staiga mirė Vitalijus Ivanovičius Čiurkinas. Rytoj jam būtų suėję 65 metai. Didis diplomatas. Neeilinė asmenybė. Ryškus žmogus. Praradome artimą žmogų“, – parašė M.Zacharova savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Ši naujiena sukrėtė visą Jungtinių Tautų būstinę. Eiliniame Generalinės Asamblėjos posėdyje dalyvaujantys diplomatai tylos minute pagerbė savo kolegą,

JT atstovas Farhanas Haqas (Farchanas Hakas), išgirdęs šią naujieną per spaudos konferenciją, iš karto pareiškė savo užuojauta: „Mes gedime ambasadoriaus Čiurkino. Jis buvo toks dažnas dalyvis, kad esu dabar visiškai sutrikęs“.

V.Čiurkinas gimė 1952 metais. 1974-aisiais jis baigė Valstybinį Maskvos tarptautinių santykių institutą. Jis buvo istorijos mokslų kandidatas, mokėjo anglų ir prancūzų kalbas. Diplomatu dirbo nuo 1974 metų.

1990-1992 m. – SSRS/Rusijos URM Informacijos valdybos vadovas.

1992-1994 m. – Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas.

1994-1998 m. – Rusijos Federacijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Belgijos karalystėje.

1998-2003 m. – Rusijos Federacijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Kanadoje.

2003-2006 m. – ambasadorius ypatingiems pavedimams.

Nuo 2006 m. balandžio 8 dienos – Rusijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose ir Rusijos atstovas JT Saugumo Taryboje.

Maskva parengė Saugumo Tarybos rezoliucijos projektą, kuriame pritariama paliaubų Sirijoje planui, pasiektam tarpininkaujant Rusijai, Turkijai bei Iranui, prieš planuojamas taikos derybas, kurios vyks sausio pabaigoje Kazachstano sostinėje Astanoje, žurnalistams sakė Rusijos ambasadorius JT Vitalijus Čiurkinas.

Saugumo taryba penktadienio ryte pradėjo uždaras konsultacijas dėl pateikto projekto.

„Tikimės, kad rytoj ryte galėsime balsuoti ir vienbalsiai jį priimti“, – sakė V.Čiurkinas.

Šiuo rezoliucijos projektu siekiama surengti derybas dėl politinio sprendimo užbaigti konfliktą, kuris Sirijoje nuo 2011 metų jau pareikalavo 310 tūkst. gyvybių bei privertė kelis milijonus žmonių palikti savo namus.

Vidurnaktį iš ketvirtadienio į penktadienį įsigaliojusių paliaubų laikomasi didžiojoje dalyje Sirijos, tačiau yra pranešimų, kad šalia Damasko įvyko keli pavieniai susirėmimai.

„Aš galbūt nematau, kaip mes galėtume leisti priimti šią rezoliuciją“, – pareiškė Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vitalijus Čiurkinas, paklaustas, ar jis linkęs panaudoti veto.

Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas sakė žurnalistams, kad A.Guterresas yra „aiškus favoritas“ ir kad ketvirtadienį vyks jau oficialus balsavimas, kuriuo bus patvirtinta pasirinkta kandidatūra.

Maskva antradienį griežtai sukritikavo Jungtinių Valstijų palaikytą iniciatyvą surengti Jungtinių Tautų viršūnių susitikimą dėl kovos su terorizmu, pirmiausia su „Islamo valstybe“, pavadindamas ją „nepagarbia“.

„Mūsų nuomone, viskas turi vykti tvarkingai, JT ribose, nereikia traukti antklodės į savo pusę ir imtis JT funkcijų“, – sakė Rusijos ambasadorius JT Vitalijus Čiurkinas.

„Ši iniciatyva rimtai kenkia JT pastangoms šioje srityje“, – sakė jis.

„Amerikiečiai būtų ne amerikiečiai – jiems svarbu pademonstruoti lyderystę, bent popieriuje“, – taip jis pakomentavo JAV iniciatyvą ir pridūrė, kad tame susitikime dalyvauja tik vienas žemesnio rango Maskvos diplomatas, „kad būtų stebimas šis renginys“.

V.Čiurkinas dar smarkiai sukritikavo Kosovo atstovo dalyvavimą šiame susitikime.

„Jie (Kosovo atstovai) sėdi salėje kartu su kitais JT nariais; tai visiškai neteisinga. JT pastate tokius dalykus daryti – tai paprasčiausia nepagarba Organizacijai, šiurkštus JT generalinio sekretoriaus negerbimas“,– piktinosi jis.

„Taip parodoma, kad net šiame pastate viskam komanduoja Obama, ir tai tik verčia apgailestauti“, – pridūrė V.Čiurkinas.

Antradienį, JT Generalinei Asamblėjos kularuose, įvyko maždaug 100 vadovų susitikimas kovos su terorizmu klausimais.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) jame pareiškė, kad nugalėti „Islamo valstybės“ grupuotę Sirijoje įmanoma tik tuo atveju, jeigu Basharas al Assadas (Bašaras Asadas) pasitrauks iš valdžios.

„Sirijoje, norint nugalėti „Islamo valstybę“, reikia naujo lyderio“, – kalbėjo B.Obama.

B.Obama taip pat pranešė, kad Nigerija, Tunisas ir Malaizija yra naujausios JAV vadovaujamos kovos su „Islamo valstybės“ grupuote koalicijos narės.

Daugiau nei 60 šalių, tarp jų ir arabų valstybės, bendradarbiaudamos rengia oro smūgius prieš „Islamo valstybės“ kovotojus, kurie kontroliuoja dideles teritorijas Irake ir Sirijoje.

Pasak B.Obamos, nugalėti „Islamo valstybę“ prireiks laiko, bet ilgainiui džihadistai pralaimės, nes jie negali pasiūlyti nieko, išskyrus mirtį ir kančias.

Pirmadienį,V.Putinas, kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje pirma kartą per dešimt metų, paragino suformuoti plačią, JT remiamą koaliciją kovai su „Islamo valstybės“ džihadistais.

Dislokuodama savo karius naikintuvus Sirijoje, Rusija netikėtai užklupo Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes koalicijoje, rengiančioje aviacijos smūgius prieš „Islamo valstybę“. Šitaip V.Putinas nori pademonstruoti Maskvos raumenis pasaulinėje arenoje po kelių mėnesių izoliacijos dėl įvykių Ukrainoje.

Po to V.Putinas ir B.Obama sutarė bendradarbiauti kovoje su „Islamo valstybe“, tik nesutarė dėl Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) būsimo vaidmens.

Kremlius taip pat tvirtina, kad JAV ekspertai atsisakė dalyvauti specialiose žvalgybos pajėgose, kurias Rusija formuoja kartu su Iraku, Iranu ir Sirija.

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose 2012 metais siūlė ieškoti būdų nušalinti Sirijos prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą), Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Guardian“ sakė derybose dalyvavęs Suomijos eksprezidentas.

Buvęs Suomijos vadovas Martti Ahtisaari (Martis Ahtisaris), dalyvavęs slaptose neoficialiose derybose su JT Saugumo Tarybos narėmis, sakė, kad Vitalijus Čiurkinas, laikomas patikimu Kremliaus vidinės aplinkos žmogumi, buvo su juo privačiai susitikęs ir siūlė ieškoti „elegantiško būdo pasitraukti Assadui“.

„Jis pasakė tris dalykus. Pirma, kad neturėtume duoti ginklų opozicijai. Antra, kad turime nedelsiant siekti dialogo tarp opozicijos. Trečia, kad turėtume rasti elegantišką būdą pasitraukti B.al Assadui“, - sakė M.Ahtisaari britų dienraščiui „The Guardian“.

Helsinkyje įsikūrusios M.Ahtisaari nevyriausybinės organizacijos „Crisis Management Initiative“ (CMI) atstovas naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad buvęs prezidentas kalbėjo su V.Čiurkinu apie Siriją ir kad rusų diplomatas išdėstė savo trijų punktų planą.

M.Ahtisaari, kuris 2008-aisiais pelnė Nobelio taikos premiją už savo pastangas sprendžiant konfliktus, „The Guardian“ sakė manąs, kad didžiosios Vakarų valstybės ignoravo šį pasiūlymą, nes galvojo, kad B.al Assadas ir taip neteks valdžios.

Rusija visuomet viešai deklaravo remianti B.al Assadą ir tvirtino, kad jo pasitraukimas negali būti būtina sąlyga susitarimui dėl konflikto sureguliavimo. Konfliktas Sirijoje kilo 2011 metais ir jau nusinešė daugiau nei 240 tūkst. gyvybių, o milijonus žmonių privertė palikti savo namus.

M.Ahtisaari sakė perdavęs tuos pasiūlymus Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos atstovams, tačiau „nieko nenutiko, nes, manau, visos šios šalys ir daug kitų buvo tikros, kad B.al Assadas artimiausiomis savaitėmis bus nuverstas, todėl nėra reikalo kažko griebtis“.

Johnas Jenkinsas (Džonas Dženkinsas), kuris pirmąjį 2012 metų pusmetį buvo paskirtas Britanijos ambasadoriumi Saudo Arabijoje, „The Guardian“ sakė niekuomet nematęs jokių „užuominų apie kokį nors galimą lankstumą“, kalbant apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino paramą B.al Assadui.

„Manau, teisybė, jog bendrai buvo laikomasi nuomonės, kad B.al Assadas ilgai neišsilaikys, - sakė jis. - Tačiau nematau priežasčių, kodėl tai vedė prie sprendimo ignoruoti rusų pasiūlymą“.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba svarstys prašymą leisti Europos karinėms jūrų pajėgoms apieškoti tarptautiniuose vandenyse plaukiančius laivus, siekiant įveikti žmonių kontrabandininkus, gabenančius migrantus per Viduržemio jūrą, trečiadienį pranešė diplomatai.

Saugumo Tarybos rezoliucijos projektas, kuris labiausiai yra susijęs su laivais, išplaukiančiais iš Libijos, šiuo metu yra svarstomas tarp šio organo penkių nuolatinių narių ir kitų susijusių Europos šalių.

Tačiau jis kol kas nebuvo pateiktas visoms 15 Saugumo Tarybos narių, nurodė diplomatai.

Rusijos ambasadorius prie JT Vitalijus Čiurkinas, šį mėnesį pirmininkaujantis Saugumo Tarybai, sakė, kad ta rezoliucija „tikriausiai gali būti priimta rugsėjį“

Kitas Saugumo Tarybos diplomatas išreiškė viltį, kad ši rezoliucija gali būti priimta „per porą ateinančių savaičių, prieš JT Generalinę Asamblėją“, kuri susirinks rugsėjo pabaigoje.

V.Čiurkinas sakė, kad dabartinis rezoliucijos tekstas, pasiūlytas Didžiosios Britanijos, yra „labiau apribotas“ negu ankstesnis projektas, siūlęs leisti persekioti migrantų gabentojus Libijos teritoriniuose vandenyse.

Tas juodraštis neperžengė svarstymų stadijos, nes jam būtų turėjusi pritarti Libija, o tai užsitikrinti būtų sunku dėl tą šalį krečiančių politinių neramumų ir fakto, kad tarptautinės bendruomenės pripažįstama vyriausybė nekontroliuoja pajūrio teritorijų.

Nauja rezoliucija leistų Europos karinėms jūrų pajėgoms išsilaipinti įtartinuose laivuose ir juos tikrinti. Jeigu laive būtų randama migrantų, jiems būtų suteikiama pirmoji pagalba, o vėliau tie žmonės būtų išsiunčiami į Italiją, kur galėtų mėginti prašytis prieglobsčio.

Sulaikyti laivai būtų konfiskuojami arba sunaikinami, o prieš kontrabandininkus būtų imtasi teisinių veiksmų.

Vienas diplomatas trečiadienį sakė, kad Europos Sąjungos šalys šiuo metu turi skirtingas teisines galimybes veikti Viduržemio jūroje – pavyzdžiui, Italija gali laisviau veikti tame regione negu Britanija arba Vokietija.

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) inicijavo aukšto lygio diskusijas dėl migracijos Generalinės Asamblėjos kuluaruose rugsėjo 30 dieną, į kurias jis antradienį pakvietė Europos lyderius.

Didžiausias Europos rūpestis, sprendžiant nelegaliai gabenamų migrantų krizę Viduržemio jūroje, yra jų gyvybių išsaugojimas, pirmadienį pareiškė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje.

Kalbėdama 15-os narių taryboje ji paprašė paramos prieštaringai vertinamam Europos Sąjungos planui, kuriame numatoma imtis karinių priemonių prieš žmonių kontrabandininkus, kurie pasmerkia pabėgėlius neretai pražūtingai kelionei jūra per Viduržemio jūrą.

„Mūsų pagrindinis prioritetas yra išgelbėti gyvybes ir užkirsti kelią kitų gyvybių praradimui jūroje“, – sakė F.Mogherini tarybai.

Pasak ES vyriausiosios diplomatės, migrantų krizė „yra ne tik humanitarinė problema, bet ir saugumo krizė, kadangi kontrabandininkų tinklai yra susiję su terorizmo finansavimu“.

F. Mogherini labai stengiasi, kad ES imtųsi ryžtingesnių veiksmų, kai per pastaruosius pusantrų metų prie 28 šalių bloko pietinių krantų nuskendo daugiau negu 5 tūkst. pabėgėlių, mėginusių užsitikrinti saugumą ir naują gyvenimą Europoje. Vien per šiuos metus Viduržemio jūroje nuskendo daugiau nei 1800 neteisėtai gabentų migrantų.

Pasak F.Mogherini, tokia migrantų banga neturi precedento. „Mums reikia išskirtinio atsako“, – pareiškė ji.

ES plane numatyta karine jėga naikinti migrantams gabenti skirtus laivus, kuriuos per sumaištį Libijoje yra prisigrobę kontrabandininkai.

Saugumo Tarybos narės – Didžioji Britanija, Prancūzija, Lietuva ir Ispanija – kartu su Italija rengia rezoliuciją, kuri patvirtintų ES migrantų krizės planą.

Pradiniame rezoliucijos projekte nurodoma leisti „panaudoti visas reikalingas priemones laivams konfiskuoti“, sunaikinti ar padaryti juos netinkamus, sakė diplomatai.

Tuo tarpu Rusija šliukštelėjo šalto vandens siūlantiems naikinti tuos laivus – tvirtindama, kad kontrabandininkai nuomojasi laivus iš jų savininkų, kurie net nežino kaip tie laivai panaudojami.

„Taip būtų nueita per toli“, - sakė Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas.