Siekia autentiškos visumos

Klaipėdos miestiečių draugija vėl sujudo dėl sklype Tomo g. 26–28 planuojamų statyti Svečių namų.

Toje vietoje kažkada buvo Senamiesčio berniukų mokyklos pastatas.

Visuomenininkai pageidautų, kad naujai statomas viešbutis būtų kuo panašesnis į senosios mokyklos pastatą.

„Draugija jau keletą kartų kreipėsi į kompetentingas institucijas, prašydama užtikrinti naujo statinio kokybę. Deja, projektuotojai ir iš dalies specialistai ne iki galo atsižvelgia į buvusio Klaipėdos senamiesčio berniukų mokyklos pastato architektūrinę vertę ir unikalios aplinkos visumą“, – miesto politikams atsiųstame rašte pažymėjo Klaipėdos miestiečių draugijos valdybos pirmininkas Benas Volodzka.

Vitalijus Juška. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Viskas – iš naujo

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška teigė, kad visuomenininkų reikalavimus supranta.

Esą visi norėtų, kad būtų atkurtas senosios mokyklos pastatas toks, koks buvo, tačiau tai sunkiai įmanoma.

Esami jų reikalavimai sunkiai įgyvendinami.

„Jei būtų mėginama atkurti tą pastatą, kaip visuomenininkai reikalauja, reikėtų peržiūrėti sklypų konfigūraciją, tada kiltų problemų dėl Pylimo gatvės, ten nebeliktų erdvės. Be to, projektas yra pakoreguotas. Pastatas buvo perprojektuotas, atsižvelgiant ir į mūsų, ir į Kultūros paveldo departamento pastabas. Buvome susitikę su B. Volodzka, buvo parodytos naujos vizualizacijos, dalis visuomenininko nuogąstavimų dingo, tačiau praėjo mėnuo, ir vėl viskas iš naujo“, – kalbėjo V. Juška.

Sunkiai įgyvendinama

B. Volodzka prašo miesto politikų įpareigoti nekilnojamojo turto vystytojus atkurti buvusio Senamiesčio berniukų mokyklos pastato originalius fasadus ir mano, kad teritorijos detalusis planas „nebeatliepia šiandienos poreikių ir darnaus miesto vystymo lūkesčių“.

Pasak V. Juškos, tam, kad būtų atkurtas senosios mokyklos vaizdas, sklypo savininkai turėtų prašyti savivaldybės panaikinti turimą statybos leidimą, reikėtų perdaryti specialųjį planą, taip pat perdaryti detalųjį planą.

„Miestiečių draugija apskritai buvo nusiteikusi „pririšti“ mokyklos atkūrimo klausimą prie Jono bažnyčios atstatymo. Tuo jie būtų įklampinę ir mokyklą, ir bažnyčią. Gerai, kad galiausiai jie šios idėjos atsisakė ir jų akiratyje liko tik berniukų mokykla, bet, mano manymu, esami jų reikalavimai sunkiai įgyvendinami“, – pabrėžė V. Juška.

Perėjomis sunku vaikščioti

Gyventojas savivaldybei pasiskundė dėl pėsčiųjų perėjos tarp M. Mažvydo alėjos ir Skulptūrų parko.

„Siūlome padaryti perėją su lygių akmenų danga, sunku stumti vaikų vežimėlius, vestis dviračius. Taip daug kur jau padaryta senamiestyje, reikia ir čia“, – siūlė gyventojas.

Pėstieji skundžiasi ir Liepų gatvėje esančia perėja, ties K. Donelaičio skveru.

Šią perėją keiksnoja ir vairuotojai. Klaipėdos savivaldybės nurodymu šioje vietoje ne kartą buvo tvarkomas grindinys, tačiau jame nuolat vėl išmušamos duobės.

Grindinio neasfaltuos

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška patikino, kad paveldu privalu rūpintis, tačiau jo niekam nereikės, jei juo nebus naudojamasi.

„Ar galime vadinti mūsų paveldą šventu daiktu? Galbūt ir taip. Bet tai priklauso nuo požiūrio. Paveldas turi būti naudojamas. Tai esminė sąlyga, kad jis išliktų ateities kartoms. Jei nenaudosi, jo nereikės ir mūsų vaikams, nes jis tiesiog neišliks“, – tikino V. Juška.

Ar galime vadinti mūsų paveldą šventu daiktu?

Iš dalies V. Juška pripažino, kad gyventojai teisūs – perėjos turi atitikti bent jau minimalius patogaus naudojimo reikalavimus. Nei per duobes, nei per balas grindinyje žmonės neturėtų braidyti.

„Bet yra tam tikros ribos. Negalime užasfaltuoti istorinių gatvių. Reikia ieškoti tarpinio varianto. Net ir istoriniu laikotarpiu grindiniai buvo perklojami. Tai yra neišvengiama, nes Klaipėdoje mieste gruntas nėra labai tvirtas. Istoriniu laikotarpiu net vietomis buvo ribojamas vežimų svoris“, – kalbėjo V. Juška.

Paveldosaugos skyriaus vedėjas pripažino, kad ir kitose uostamiesčio gatvėse verta atkreipti dėmesį į grindinio būklę.

„Senamiestyje tvarkomos septynios gatvės. Tai yra pavyzdys – galima istorinę medžiagą sukloti taip, kad tai būtų patogu. Anksčiau ar vėliau tai turės savivaldybė padaryti ir kitose miesto dalyse, kur yra grindinio gatvės“, – įžvelgė V. Juška.

Vitalijus Juška. Vytauto Petriko nuotr.

Vis randą plyšių

Vis dėlto specialistas neslėpė, kad šių laikų meistrai dar neįvaldė grindinio klojimo meistrystės paslapčių.

„Tai imlus laikui darbas. Kiekvieną akmenį reikia iškelti, po to atrinkti, sudėti į vietą – tai sudėtinga. Yra problema su įmonėmis, kurios atlieka tokius užsakymus. Esame ne kartą ėję, tikrinę ir radę didžiulius paliktus plyšius. Po to tenka perdarinėti, o kai kuriuos ruožus tenka perkloti net kelis sykius“, – pripažino V. Juška.

Siūlymą grindinio gatvėse įrengti pėstiesiems, dviratininkams ir neįgaliesiems lygias panašaus akmens juostas, V. Juška laiko vienu būdų spręsti klausimą.

„Lauko rieduliai tikrai nėra patys patogiausi pėstiesiems. Kai kuriose vietose mes jų atsisakome. Kai kurie kompromisai įmanomi, bet kiekvieną situaciją reikia vertinti atskirai. Universalaus recepto nėra“, – paaiškino V. Juška.

"It motinos blakstienos"

"Kaip gerai, kad dar medžių čia yra. Sako, 500 šitų gražuolių ruošiasi iškirsti. Čia panašiai jų tiek ir tėra, bijau, kad apie porą tūkstančių suskaičiuotume. Aš tai kviečiu mokyklas, ateikite su vaikais, apsikabinsime po medį, vienas vaikas, vienas medis. Gal tada nekvies policijos. Erodai. Čia mano vaikystės parkas. Gimiau, augau Klaipėdoje, čia man už nugaros – kapinės, kurias, matote, reikia rekonstruoti. Vajėzau, koks projektas numatomas! O Dieve. Pasižiūrėkit, kaip čia gražu, paklausykit, kaip paukščiai čiulba. Va, ir visa rekonstrukcija, chebryte. Labai labai kviečiu mokyklas, esu mokytojas. Prisidėkite prie Klaipėdos skulptūrų parko išsaugojimo. Va, čia yra paveldas: šitam grožy, šitam aukšty, šitam amžiuje, šitoj didybėje. Žemė gimta, tau ir man skirta. Ji tau ir man – viena motina. Tu pakapok man motinos blakstienas. Aš dar padainuosiu, žinok, toli ir garsiai. Pakapok ano motinos blakstienas, vadinasi. Visas reportažas, chebra. Apmaudu. Gaila. Liūdžiu. Rašau", – į virtualius klausytojus iš "Facebook" erdvės kreipiasi klaipėdietis mokytojas, vertėjas, poetas Gintarius Petkus.

Vyro įrašytame vaizde – jo paties veidas su ausinėmis ant ausų, jis supasi ant sūpuoklės Skulptūrų parke, kviečia klausytis paukščių čiulbesio ir ragina ginti parko medžius.

Gali būti, kad, prasidėjus rekonstrukcijos darbams, buvusiose miesto kapinėse minia klaipėdiečių, gal net vaikų, apsikabins medžius ir surengs akciją.

Neieško alternatyvių būdų

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė jau prieš porą metų neslėpė savo požiūrio į rengiamą Skulptūrų parko rekonstrukcijos planą.

"Aš ne specialistė, galiu reaguoti kaip žmogus, kaip miesto gyventoja. Pati vedu ekskursijas vaikams, kalbuosi su žmonėmis. Daugelis baiminasi, kad parkas pasikeis, bus visai tuščias. Kalbėjausi su dendrologe, kuri tikrai myli augalus, ji dirbo prie šio projekto. Ji paaiškino, kad dabar šis plotas yra virtęs mišku, o turėtų būti parkas. Čia yra labai daug savaime užaugusių lapuočių, kuriems, viso labo, – 30–60 metų. Man, kaip neišmanančiam žmogui, labai gaila medžių. Klimatas šiltėja, miestas labai užterštas, todėl man toks kirtimas kelia abejonių", – savo pamąstymais dalijosi S.Simanaitienė.

Jai užkliūva ir ketinimas platinti taką prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams atminti. Pagal projektą, ten bus platinama tako danga, klojamos trinkelės. Kai kurių medžių šaknys gali trukdyti, todėl juos teks nupjauti.

Pasaulis jau seniai yra radęs būdų išvengi tokių drastiškų būdų, esą galima padaryti apėjimus, pakelti taką ar kažkaip kitaip apsaugoti šaknis.

Pasigedo viešo aptarimo

"Tai, kad bus atstatomi istoriniai kapinių vartai, sukurta daugiau pagarbos žuvusiesiems, man patinka. Bet jei tai yra pirmiausia parkas, plėsti betono, cemento erdves kažin, ar tikslinga. Man atrodo, kad turime pasilikti kuo arčiau žemiškų dalykų. Juk šalia yra ligoninė, keli vaikų darželiai, klaipėdiečiai ateina pabūti tarp žalumos. Todėl sprendimas drastiškai mažinti medžių man kelia abejonių", – dvejojo S.Simanaitienė.

Moteris tikino nemačiusi viešose erdvėse jokių rekonstrukcijos vizualizacijų, nors V.Juška ją patikino, kad projektas ir jo sprendiniai buvo gana plačiai viešinami.

Tačiau S.Simanaitienė įsitikinusi, kad daugelis klaipėdiečių su šiuo projektu nesusipažino. Kelių renginių, kuriuose apsilanko pora dešimčių miestiečių, esą tikrai neužtenka tokiu aktualiu daugeliui klausimu.

Muziejaus darbuotoja įsitikinusi, kad V.Juška projektą įkėlė į savivaldybės internetinį tinklalapį tik prieš mėnesį. S.Simanaitienės žiniomis, projektas yra patvirtintas, bet pinigai jam įgyvendinti dar nepaskirti.

"Manau, dabar dar yra ta situacija, kuria galima domėtis, skleisti žinią ir kažką keisti. Gerbiu žmones, kurie darė šį projektą, bet kai kurie sprendimai atrodo ne visai teisingi. Reikia kažką daryti, kad paskui nebūtų per vėlu", – kalbėjo pašnekovė.

Dirbo su specialistais

Rekonstrukcijos techninio projekto užsakovas – savivaldybės Paveldosaugos skyrius, vadovaujamas Vitalijaus Juškos. Projekte tikrai numatyta nupjauti 504 medžius.

V.Juška nusiminė išgirdęs, kad kažkas žada rengti pasipriešinimo akcijas, saugant numatytus kirsti medžius.

"Gaila, kad žmonės taip reaguoja. Kai mes rengėme šį projektą, pasitelkėme želdinių specialistę Ritą Goliakovienę, kuri yra labai aktyvi visuomenės narė. Dalyvavo ir miškininkai, ir visuomenininkai. Su visais buvome priėję kompromisą. Supratome, kad sugebėjome visuomenę įtikinti ir tuo metu nesulaukėme jokių priekaištų. Nepamirškime, kad tai yra parkas, o ne miškas. Parką pasodina žmonės, jie turi rūpintis medžiais, juos keisti ir prižiūrėti, formuoti parko erdves, – dėstė V.Juška. – Nesu želdinių specialistas, bet tikrai žinau, kad rengiant projektą į želdinius kreiptas ypatingas dėmesys, o sprendiniai suformuoti pagrįstai. Esu tikras, kad jokio dramatiško pasikeitimo nepajusime. Tai bus subtilus kai kurių medžių šalinimas, kad parkas ir jo žalias rūbas taptų sveikesnis. Jei žmogui nelauktai išauga trečia ranka, nemanau, kad tai yra privalumas. Sakau tai labai šiurkščiai, bet nežinau, kaip kitaip apibūdinti pernelyg tankų užželdinimą ir ketinimus šią padėtį taisyti. Su visa pagarba visuomenininkams, nesutinku, kad šiuo atveju želdinių formavimas vyks nepamatuotai."

Jei žmogui nelauktai išauga trečia ranka, nemanau, kad tai yra privalumas.

Tyrė nepriklausomi ekspertai

V.Juška priminė, kad parkas užima devynių hektarų plotą, tad 504 medžiai tokiame plote, pasak jo, nėra labai didelis skaičius. Kai jų neliks, parkas nepasikeis, o lankytojai nė nepastebės, kad jų nebėra.

Projektuotojai nelinkę atskirti parko nuo kapinių, jie tikisi išlaikyti vienovę.

Parke yra Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių memorialas, autentiškas 1923 m. sukilėlių paminklas, memelenderių akmuo, autentiškas XIX a. vidurio antkapinis J.L.Vynerio paminklas, Gerlachų paminklas, armėnų chačkaras, paminklas iš reiso negrįžusio laivo "Linkuva" įgulai atminti. Pati parko teritorija yra ir vokiečių kapinės, ir sovietų armijos karių kapinės.

Dar prieš pradedant parko rekonstrukcijos projektavimą, užsakovai bendravo su apželdintojais ir autoriais, aptarė, kiek šioje vietoje galima kištis į žaliąjį miesto rūbą ir formuoti atviresnes erdves. Tada prieita prie išvados, kad šiame parke, atsiradusiame buvusių kapinių vietoje, atviros erdvės nebus formuojamos. Ir V.Juška patikino, kad laukymės čia nebus kuriamos.

Rengiant projektą buvo atlikta Skulptūrų parko medžių inventorizacija, kiekvienas jų buvo aprašytas, apibūdintas ir įvertintas. Nemažai jų – užaugę savaime, yra pažeistų, kreivų, daugiakamienių.

Ekspertai konstatavo, kad kai kurie jų užgožia istorinius, saugotinus medžius ir neleidžia jiems tinkamai gyvuoti.

Po to įvertinti projektuotojų planų buvo pakviesta nepriklausomų ekspertų komisija, kuriai vadovavo Lietuvos dendrologų draugijos garbės narys Stasys Juknevičius. Jie atidžiai apžiūrėjo parką, susipažino su ketinimais jame koreguoti medžių skaičių ir nerado prie ko prikibti.

Ne tik kirs, bet ir sodins

Želdiniai – itin tankūs, kai kur jie taip suvešėję ir sužėlę, kad juose sau guolį jau įsirengė benamiai.

Kovojantys už medžių išsaugojimą žmonės galbūt nėra susipažinę su parko rekonstrukcijos planu, kuriame vien želdynams skirta 150 puslapių studija.

Joje, be kita ko, nurodyta, kad parke medžiai bus ne tik kertami, bet ir sodinami. Jau suplanuota, kad bus pasodinta 170 medžių, 400 krūmų, taip pat atsiras keli tūkstančiai kvadratinių metrų gėlynų. Parke numatoma sukurti kvapų sodelį, kuriame augs ir žydės būdingi Klaipėdos krašto kapinėms augalai.

Daug metų Skulptūrų parke medžiais nebuvo rūpinamasi, ne kartą pasenę, kreivi, lūžtantys kamienai ir šakos grasino suniokoti ar net sunaikinti paminklus.

Taip senos tuopos šaka ilgą laiką kėlė pavojų 1923 m. sukilėlių paminklui.

Jeigu medžių specialistai, vadinami arboristais, būtų buvę samdomi prižiūrėti parko augmeniją, dabar netektų kalbėti apie įspūdingo skaičiaus medžių kirtimą.

Artimiausiu metu Skulptūrų parke pjūklais ir kirviais nebus darbuojamasi, kol kas esama plano parko rekonstrukciją pradėti 2021 m.

Ši data jau buvo ne kartą atidėta, tad nėra garantijos, kad tai neatsitiks dar kartą.

Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška paaiškino, kad šiuo metu rengiamas Skulptūrų parko ir senųjų miesto kapinių rekonstrukcijos techninis projektas.

Išduodami specialiuosius reikalavimus, Kultūros paveldo departamento darbuotojai paprašė atlikti archeologinius tyrimus.

Projektuojant parką, prašoma vadovautis archeologų išduota pažyma su tam tikrais apsaugos nurodymais. Būtent tam archeologai ir dirbo, kad suformuotų rekomendaciją, kaip toliau elgtis kapinėse. Visi tolimesni žemės judinimo darbai turės būti atliekami prižiūrint archeologams.

„Nesunku numanyti, ką archeologai ras, nes iš nuotraukų bei liudijimų aišku, kad daugiau nei 80 proc. palaidojimų tebėra parke. Ten, kur savaitgalį žmonės matė dirbančius archeologus, šalia Trilapio gatvės, žmonės buvo laidojami vėliausiai, dar ir po Antrojo pasaulinio karo. Artimieji iškėlė tik mažą dalį savo artimųjų palaikų. Sovietmečiu čia buvo tiesiamos komunikacijos, dalis kapų buvo suardyti. Archeologų tyrimai tai tik patvirtina, jokios naujienos čia nėra. Kapines verčiant parku, tik paminklai ir kapų tvorelės buvo ardomos ir vežamos, palaikai liko vietoje“, – pasakojo V.Juška.

Turima tiksli topografinė nuotrauka leidžia sužinoti, kur anksčiau kapinėse buvo takai. Tvarkant parką, ketinama atkurti senąją takų sistemą, išliks ir suformuotieji vėliau. Didesnioji dalis skulptūrų bus paliktos savo vietose.

Tik kelias jų, kurios pastatytos virš komunikacijų, ketinama perkelti už buvusių kapinių teritorijos, arčiau M.Mažvydo alėjos.

Praėjusią savaitę tyrėjai rado kelis antkapinių paminklų pamatus, vienas paminklas buvo atkastas. Tiesa, V.Juška dar negalėjo pasakyti, kokio klaipėdiečio ar šeimos pavardė ant jo iškalta.

„Mes nusprendėme iš perkasų palaikų netraukti, jie turės likti, kur ir buvę. Kad būtų aišku, ar kasinėjimų vietoje yra palaidojimai, ketinama naudoti georadarą. Kapinių ribos yra labai aiškios, tad kasinėjant papildomos informacijos gauti nelabai tikimasi. Nebent archeologai aiškiai žinotų, ką nori rasti. Pavyzdžiui, Dionyzas Varkalis žino, kad prieš kelis dešimtmečius užkasė Ernsto Vilhelmo Berbomo antkapio plokštes. Jų ieškant archeologų pagalba būtų labai vertinga“, – sakė V.Juška.

Tačiau savivaldybės atstovai patvirtino, kad viskas legalu, jaunuoliai miesto pavedimu atlieka archeologinius tyrimus.

Ankstyvą šeštadienio rytą Skulptūrų parke vaikštinėję klaipėdiečiai apstulbo: kažkokie du jauni vyrai, apsitvėrę stop juosta, kasinėjo senosiose miesto kapinėse.

Miestiečiai sunerimo, ar jų veiksmai legalūs, ar tai nėra nelegalių paminklų statytojai arba visai suįžūlėję juodieji archeologai.

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška vakar ramino, jog viskas teisėta. Archeologinius tyrimus šioje teritorijoje užsakė miestas, prieš pritaikant Skulptūrų parką dabartiniams klaipėdiečių poreikiams.

Archeologai esą savo darbui renkasi tinkamą orą ir nepaiso savaitgalių.

Parko teritoriją tiek architektai, tiek istorikai vadina itin jautria vieta – čia vienoje erdvėje susipina ne tik skulptūrų ekspozicija, bet ir senųjų miesto kapinių fragmentai.

Todėl techninį projektą rengiančių specialistų užduotis buvo rasti būdą, kaip suderinti skirtingus istorinius sluoksnius, išsaugoti atmintį, tačiau kartu sukurti patrauklią rekreacinę erdvę.

Kapinės čia buvo sunaikintos sovietmečiu, 1977 m. šioje teritorijoje įkurtas Skulptūrų parkas, tačiau išliko ir dalis antkapinių paminklų, tvorelių.

Šioje vietoje yra garsaus klaipėdiečio mecenato Ludvicko Wienerio kapas, kurį architektai tamsiuoju paros metu siūlė apšviesti. Čia yra paminklai nepriklausomos Lietuvos kariams, taip pat žuvusiems artileristams ir prancūzų, belgų bei lenkų kariškiams.

Ateityje skulptūrų ekspozicijos judinti iš savo vietų neketinama, išskyrus kelias, esančias netinkamose vietose, pavyzdžiui, ant aukštos įtampos elektros laidų, kanalizacijos apsauginėje zonoje.

Iš maždaug 4,5 tūkst. teritorijoje esančių medžių šalinti siūloma apie 500, didžioji jų dalis – savaime suaugę želdiniai, užgožiantys vertingus senuosius medžius.

Tvarkant takų tinklą projektą rengiantys specialistai siūlo kuo mažiau keisti takų trasas, kad nekiltų problemų dėl užlaidojimų.

Projektą tikimasi įgyvendinti 2020-aisiais.

Nustebino keistas skelbimas

Keistą skelbimą prieš kelias dienas pastebėjo dienraščio skaitytoja. Moteriai užkliuvo, iš kur privatus asmuo gali turėti tokį turtą, kuris kažkada priklausė miestui.

Paskambinus nurodytu telefonu, atsiliepė mergina, kuri paaiškino, kad prekės pardavėjas išvykęs ir jis ją įpareigojo tarpininkauti, jei atsirastų pirkėjų.

„Tie akmenys jau daug metų yra pas žmogų kieme. Kadangi reikia pinigų, jis dabar juos parduoda. Mano žiniomis, tie akmenys yra labai seni, pas jį kieme jie guli jau 30 ar 40 metų. Jis galvojo pats jais išgrįsti kiemą, bet apsisprendė parduoti“, – dėstė mįslingoji pardavėja.

Susitarti, kur galima apžiūrėti tuos akmenis, taip ir nepavyko, nes pardavėjo atstovė išsisukinėjo – esą gali atsiųsti daugiau nuotraukų, jei reikia.

O visai netrukus portale skelbimas su nuotrauka buvo išimtas, liko tik labai lakoniška informacija: „Tašyti, grūdinti akmenys. Kaina už 1 kv. / m 45–50 eurų.“

Mieste grindinio nepavogė?

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vadovė Irena Šakalienė tvirtino, kad į privačias rankas uostamiesčio turtas pakliūti negalėjo. Esą akmenys, kurių vietoje vėliau atsiranda asfaltas, yra saugomi, nes jie – savivaldybės turtas.

„Galimas dalykas, kad tie akmenys visai ne senoviniai, juk dabar technologijų yra visokių, tai gal jie tiesiog aptašyti, šiek tiek sendinti ir norima juos brangiai parduoti kaip labai senus. Nenustebčiau, jei jie atvežti, pavyzdžiui, iš Kinijos. O kad kas nors pardavinėtų miesto viešųjų erdvių akmenis, netikiu“, – dėstė I.Šakalienė.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėja sakė, kad kažkokį likutį miesto akmenų, išardžius Trinyčių gatvės grindinį, saugojo bendrovė „Žemkasa“. Dabar ji juos jau perdavė naujam miesto gatvių priežiūros konkursą laimėjusiam rangovui. Tie akmenys esą paprastai naudojami grįstų gatvių remontui.

Dar viena versija

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška tikino, jog pastaruoju metu neturėjo duomenų, kad kažkur mieste būdų nuardytas ir pavogtas grindinys.

„Tokių grindinių atokesnėse uostamiesčio arterijose buvo, pavyzdžiui, Uosto gatvėje. Ar tie parduodami akmenys tikrai yra iš Klaipėdos, labai abejoju. 800 kv. m yra labai daug. Juolab tašytų akmenų, o dar XVIII– XIX a. Jie ir tada buvo labai brangūs. Tašyti akmenys paprastai buvo klojami reprezentacinėse miesto vietose. Tie, kuriuos matau nuotraukoje, gana nekokybiškai apdirbti, o, pavyzdžiui, pakloti Tiltų gatvėje yra daug aukštesnės kokybės“, – teigė V.Juška.

Esą sunku nustatyti, iš kur yra tie parduodami akmenys. Pasak V.Juškos, šiuo atveju minėti akmenys gali būti paimti ir iš atraminių sienų.

„Sovietmečiu atraminės sienos buvo statomos išardžius gatvių grindinį, o dabar rekonstruojant galbūt jas išardė ir pardavinėja. Tai gali būti labiau tikėtinas variantas. Štai ir Taikos prospekte tie gėlynai sulipdyti būtent iš tokių akmenų. Tokių objektų mieste yra ir daugiau“, – tikino V.Juška, pažadėjęs išsamiau pasidomėti ir skelbime paminėtais akmenimis.

Pagal išankstinį planą, meninė kompozicija turėjo atsirasti ant ateityje planuojamos nugriauti sporto salės sienos. Dailininkui iš Italijos objekto paviršius netiko, tad organizatoriai jam leido išmarginti visiškai lygią, baltą sieną. Iškart po to miesto bendruomenė suskilo į dvi dalis. Vieniems naujas kūrinys patiko, kiti pareikalavo jį kaipmat panaikinti. Ginčas kol kas neišspręstas. Klaipėdos paveldosaugininkų ir gatvės meno asų nuomonės, kaip pasielgti su italo piešiniu, nesutampa. Ar piešinys piliavietėje turėtų išlikti?

Už

Grafičių meistras Edvardas Šeputis:

– Man atrodo, kad tas piešinys yra tinkamas. Aišku, vienintelis kabliukas – įvyko organizacinė klaida. Iš karto buvo aišku, kad kompozicijos technika reikalauja lygios sienos. Sporto salės fasadas – nelygus, grublėtas, italas ant tokios sienos tiesiog nebūtų įvykdęs savo sumanymo. Organizatoriai – vilniečiai, kas žino, kodėl jie taip pasielgė, Vilnius yra Vilnius. Priekaištus galima reikšti tik jiems. Kiek pats esu dalyvavęs panašiuose renginiuose, tik organizatoriai atsako už viską. Įsivaizduoju, kad viskas turėjo būti kitaip, bet aš už tai, kad tas kūrinys liktų ten, kur atsirado. Dabar vaizdas tikrai kur kas geresnis, nei buvo prieš tai. Mieste turėtų būti daugiau tokių darbų. Pažiūrėkite, kaip juda mūsų kaimynai. Kad ir arčiausiai gyvenantys lenkai. Mieste tiek daug pilkų, neišvaizdžių, negražių ir nepatrauklių sienų. Kodėl jos turi tokios būti? Geriau tegul puošia miestą. Piešinys, apie kurį kalbame, toje vietoje labai tinkamas. Jeigu autorius būtų pasirinkęs raudoną spalvą, būtų labai blogai, bet dabar piešinys labai gražiai įsikomponavo. Spalvos, figūriškumas, gamtos motyvas mieste, mano akimis, – labai tinka. Gal savivaldybės valdininkai išsigando, jeigu jau taip "lempiškai", nesuderinę padarė, gali ir kiti taip elgtis. Mano supratimu, valdininkai galėtų nebepykti ir nieko nebedaryti. Nes menininkas iš tikrųjų nėra kaltas, jam buvo nurodyta vieta. Jis papuošė tą erdvę ir to niekas nepaneigs. Vienintelė galimybė – aiškintis su organizatoriais. Man atrodo, jie turėtų gražiai atsiprašyti, manau, tai būtų geriausia, ką šioje situacijoje galima padaryti, kad visiems būtų gerai.

Prieš

Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška:

– Pats teiravausi tų pačių menininkų. Vieni teigė, kad kalbėti apie pozityvų, jaudinantį meną šiuo atveju neverta, nes nėra nei tinkamų spalvų, nei įspūdžio piešinys nepalieka. Kiti sako, kad tai subtilus menas ir tinka šiai istorinei miesto daliai. Piešinys nėra labai prastas, nekelia negatyvių emocijų. Bet suderinti jo atsiradimą su miesto savivaldos atstovais buvo būtina. Juk miesto statiniai turi autorius, jie projektuoti kryptingai. Tokie piešiniai keičia pradinį autoriaus sumanymą. Žinau, kad ir ant Parodų rūmų fasado norima piešti, bet tuo pasirūpinta iš anksto, visos atsakingos institucijos tą projektą suderino. Kalbant apie piešinį piliavietėje, esame pastatyti prieš įvykusį faktą. Tai netikęs pavyzdys kitiems menininkams. Taip neturi būti. Panašiai tokio savotiško meno kūrinių mieste buvo atsiradę ir daugiau. Prisiminkime piešinį, sukėlusį daug pykčio, M.Mažvydo alėjoje. Jeigu meno kūriniai taptų traukos objektais ir viliotų žmones iš viso pasaulio, galbūt vertėtų juos palikti. Kažin, kas geriau, ar kai jie yra, ar kai juos uždažo kita spalva, o namas tampa tarsi sulopytas. Iki Banksy mūsų gatvės menininkams dar toli. Miesto dailininkas ir paveldo žinovai turi labiau išlavintą skonį, jie galėtų bent minimaliai reguliuoti norus kurti tokį meną. Kiek žinau, organizatoriai neturėjo jokio savivaldybės palaiminimo, nors festivalis rengiamas iš miesto lėšų. Liko negeras poskonis. Egzistuoja tam tikros taisyklės, svečiuose reikia elgtis kaip svečiui. Nepamenu kito tokio atvejo, todėl manau, kad turėtų būti priimtas išskirtinis, nestandartinis sprendimas, pažymint, kad tai nesektinas pavyzdys.

Klaidos kainuotų brangiai

Klaipėda ieško būdų, kaip suaktyvinti paveldo statinių atnaujinimo procesą, ir ketina prisidėti savo lėšomis.

Šiuo metu savivaldybėje jau baigiama suruošti speciali tokios miesto pagalbos statinių valdytojams skyrimo tvarka.

"Pastaroji yra gana sudėtinga, tad ją reikia tikrai gerai parengti, juk visa tai yra susiję su finansiniais dalykais. Tai opus klausimas. Paveldo tvarkyba yra sudėtingas dalykas, todėl čia klaidos tiek valdytojams, tiek miestui gali brangiai kainuoti ", – pabrėžė Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Prioritetas – fasadai

Pašnekovo teigimu, Klaipėdoje suskaičiuota apie 300 valstybės arba savivaldybės saugomų pastatų.

Numatoma, kad miestas prie tokių statinių atnaujinimo prisidės tik iš dalies ir pagal iš anksto numatytus prioritetus, tad pastatų valdytojai dalį pinigų objektų rekonstrukcijai turės rasti patys.

"Manome, kad prioritetas turi būti pastatų fasadų tvarkyba senamiestyje ir naujamiestyje. Ypač tų fasadų, kurie yra prie pagrindinių gatvių", – įvardijo V.Juška.

Pastebima, kad statinių fasadai miesto įvaizdžiui, jo veidui turi didžiausią reikšmę, skatina turizmą.

Dėl finansų dar svarsto

Anot skyriaus vedėjo, dėl finansavimo, kurį skirs miestas, dydžio vis dar diskutuojama. Tikėtina, kad bus nustatytos tam tikros skiriamos sumos lubos.

"Klausimas toks – ar paskirstyti šią paramą kuo platesniam valdytojų ratui, ar apsiriboti keliais objektais, kurie galbūt  visus tuos pinigus ir "suvalgytų". Apie tai dar kalbame", – aiškino Paveldosaugos skyriaus vedėjas.

Jei būtų nustatyta maksimali galima skirti suma, tai leistų paramą paskirstyti didesniam ratui atnaujinti planuojamų pastatų. Akcentuojama, kad tai skatintų didesnio skaičiaus pastatų tvarkybos pradžią.

Kol kas dar neįvardijama, kiek pinigų kasmet miestas pasiryžtų atseikėti numatomiems rekonstruoti paveldo statiniams.

Siekia išjudinti situaciją

Miesto paramą pastatų valdytojai galės gauti tiek darbų projektams rengti, tiek patiems darbams, tad viliamasi, jog gautos lėšos kiek išjudins situaciją.

V.Juška pabrėžė, kad ši tvarka – paveldo tvarkybos darbų finansavimo, todėl objektai, kuriems rekonstruoti bus bandoma gauti finansavimą, turės būti įtraukti į kultūros vertybių registrą ir paskelbti saugomais.

Pašnekovas tvirtino, kad šiuo metu rengiama tvarka jau yra gana išbaigta – nustatyta atsiskaitymo tvarka, kokius dokumentus žmonės turės pateikti, kaip bus sprendžiama, kokie objektai yra prioritetiniai ir kas gali pretenduoti dėl paramos.

Manoma, kad jau rudenį ši tvarka bus baigta rengti.

Papiktino tai, ką pamatė

Uostamiesčio istorikas ir visuomenininkas Dainius Elertas dienraščiui pasakojo prieš kelias savaites, eidamas pro Botanikos sodą, atsitiktinai pastebėjęs nuardytą senųjų Tauralaukio dvaro kapinaičių tvorą, iškastas duobes ir nustumtą antkapį.

"Pamačiau, kad pradėti kažkokie darbai. Žinau tų kapinių ribas ir kaip ten viskas atrodo. Taip pat žinau, ką ten galima daryti ir ko – ne. Anksčiau kapinių tvora buvo užtverta, žolė nušienauta, ir viskas. O kai pamačiau tokį vaizdą, man kilo įvairių klausimų", – dėstė D.Elertas.

Istorikas kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, norėdamas įsitikinti, ar Botanikos sodo darbuotojai turi leidimą tokiems darbams.

Paaiškėjo, kad leidimo nėra.

"Kitą dieną man paskambino ir patvirtino, kad jokių leidimų kapinių pertvarkymui niekas neišdavė. Darbai buvo sustabdyti. Ką ten kas norėjo daryti, neaišku. Man buvo paminėti žodžiai – "alpinariumas", "japoniški augalai" ir panašiai. Kartais iš nežinojimo daromi tam tikri veiksmai. Ir tai – nieko naujo", – teigė D.Elertas.

Tragedijos neįžvelgė

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška tikino žinantis šią situaciją, bet didelės tragedijos nematantis.

"Didelių bėdų čia neįžvelgėme, geruoju susitarėme, kad Botanikos sodo darbuotojai grąžins tą antkapį, kur jis ir buvo. Jiems pasirodė, kad antkapis pasviręs, ir padėjo savo nuožiūra kitur. Dar kapinių teritorijoje buvo užsodinta eilė kadagių, paprašėme, kad juos iškeltų už tvoros. Paprašėme, jog ateityje jautriau žiūrėtų į tas kapinaites", – pasakojo V.Juška.

Direktorė esą suabejojusi, ar kapinių plotas tinkamai užtvertas. Jos įsitikinimu, iš pietinės pusės ši amžinojo poilsio vieta nebuvo taip ištęsta.

"Pasižiūrėjau senuosius planus, ten kapinės pažymėtos iki pat griovio. Tačiau turiu pripažinti, kad dideliu tikslumu patikimai jų ribų nežinome. Todėl šiandien turi išlikti status quo, ir tas, kas aptverta, turi būti neliečiama. Tačiau jei bus atlikti papildomi tyrimai ir bus įrodyta, kad tų kapinių konfigūracija kitokia, mes, žinoma, į tai atsižvelgsime. Bet šiandien jokios kitos informacijos nėra", – pabrėžė V.Juška.

Paveldosaugos skyriaus vadovas priminė, kad mieste yra apie 30 neveikiančių kapinių ir jose galimi tik priežiūros darbai.

Tačiau, jei kas nors siektų atkurti tas kapines, kokios jos buvo, galima būtų jas ir apželdinti, bet tam reikėtų projekto, suderinto su savivaldybe ir paveldosaugininkais.

Žmonės nežino, kad čia kapai

Naujoji direktorė A.Klimienė, dėl kurios veiksmų ir kilo šis nesusipratimas, Botanikos sodui vadovauja nuo praėjusio rudens, kai į pensiją pasitraukė ilgametė jo direktorė Ona Rūta Žadeikienė.

Prieš tai A.Klimienė buvo Šiaulių universiteto botanikos sodo vadovė.

Moteris labai džiaugėsi laimėjusi konkursą ir persikėlusi į Klaipėdą, kur, kaip pati teigė, perėmė puikų ūkį – 9 hektarus su 4 tūkst. augalų kolekcija.

A.Klimienė teigė, kad kanalo šlaite šalia kapinaičių ketina įkurti rytietiškų sodų kolekcijas, kur turėtų atsirasti japoniško, kiniško, korėjietiško bei vietnamietiško sodo fragmentai.

"O kapinaitėse norėtume atgaivinti evangelikų laidojimo vietų želdinimo tradicijas, kokios buvo nuo XVIII a. Tai būtų žoliniai augalai. Ir tikrai mes čia nieko negriauname, tik norime sutvarkyti šią šventą vietą. Dabar esame išsikvietę archeologus su radarais, kad jie padėtų nustatyti palaidojimo vietas ir mes galėtume įrengti takus bei apsodinti aplinką. Reikia viską sutvarkyti, nes lankytojai domisi ir nežino, kokios čia kapinės", – paaiškino A.Klimienė.

Senųjų krašto kapinių tyrinėtojas istorikas Arūnas Baublys teigė, jog iš tiesų ten nieko tragiško nebuvo padaryta. Tik buvo norų patiesinti kapinių tvorą.

"Man direktorė paliko gerą įspūdį. Ji į pastabas įsiklausė, šio krašto istorijos informaciją priima atvirai, ir tai džiugina. Ji tikrai nėra iš tų, kuri čia viską naikina, priešingai, ji turi įdomių pamąstymų, tačiau kiek jie atitinka visus reikalavimus, čia – jau kitas dalykas", – dienraščiui sakė A.Baublys.

Palaidotas garsus masonas

Iš didžiojo Tauralaukio dvaro, kuriam ši teritorija ir priskirtina, šiandien nieko nebeliko. Išskyrus minėtas kapinaites, kur palaidota keletas žymių žmonių.

Tauralaukio dvaro kapinaičių centre palaidotas dvaro savininkas Evaldas fon Mirbachas.

Jo kapo vietą žymi akmeninė stela su įrašu.

Šis didikas – vienas masonų ložės "Memphis" Klaipėdoje įkūrėjų.

Rytprūsiuose masonų judėjimas prasidėjo Klaipėdoje, kai 1776 m. vasario 23 d. čia buvo įkurta minėtoji ložė "Memphis".

Jos steigėjai buvo pirkliai Johanas Simpsonas, jo pusbrolis Liudvikas Simpsonas, pastarojo svainis Kristijonas Reifenbachas, E.fon Mirbachas, viceburmistras Hofmanas, anglų prekybos konsulas Byres, pirklys Karketelis.

Mįslingos organizacijos veikla vėliau buvo uždrausta.

Pasak istoriko D.Elerto, vienas žymesnių paveldo objektų Botanikos sode, kurį būtų galima išryškinti, yra reliktinis kelias.

"Dabar iš jo likęs tik keliukas. Tai XIX a. likusio kelio fragmentas. Tada, kai tiesė plentą, dabartinę Kretingos gatvę, šis kelias buvo atkirstas ir liko tik dvaro vidaus reikmėms. Tai yra vienas seniausių krašto kelių, kurį irgi dėl nežinojimo mėginta pertvarkyti, kaip tas kapinaites", – pastebėjo D.Elertas.

Uostamiesčio Švyturio gatvėje esantis 6A numeriu pažymėtas namas sovietmečiu yra buvęs stomatologijos poliklinika, o vėliau jame ilgą laiką veikė teismo medicinos instituto padalinys. Nemažai metų apleistas stovintis namas, panašu, netrukus sulauks atgimimo.

Visiškai šalia įėjimo į šį pastatą akylesni praeiviai gali pamatyti gal prieš 100 metų Pauliaus Lindenau laivų statykloje pagamintą kanalizacijos dangtį. Stebėtina, kad jis sulaukė mūsų dienų, nes nemažai tokių reliktų jau yra iškeliavę pas kolekcionierius arba į metalo supirktuves.

Kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas įsitikinęs, kad miesto paveldosaugininkams vertėtų tokius objektus suregistruoti. Tai esą bent leistų žinoti, kur jie yra.

„Tokie dalykai, kaip P.Lindenau laivų statyklos liejykloje pagaminti dangčiai, turi vertę. Mano manymu, savivaldybė, kurioje yra vertinimo taryba, galėtų parodyti iniciatyvą ir pabandyti nustatyti tokių objektų vertes. Tai yra miesto praeities liudytojai, labai gaila, bet kasmet jų lieka vis mažiau. Dangčiai atsiduria metalo supirkimo punktuose, nupjaunami elektros stulpai. Kol kas sprendimo tokius daiktus paskelbti paminklais nebuvo, bet, manau, būtų galima į paminklų sąrašą įrašyti kompleksą tokių objektų“, – svarstė L.Kavaliauskas.

Paveldosaugininkas yra girdėjęs, kad senuosius kanalizacijos dangčius medžioja kolekcionieriai.

Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška patvirtino, kad seni kanalizacijos dangčiai ar šimtamečiai elektros stulpai visoje Lietuvoje nelaikomi paveldo objektais, todėl nėra įrašomi į saugotinų objektų sąrašus ir nėra registruojami.

„Tai ne tiek savivaldybės, kiek paveldo politikos klausimas. Mes kaupiame tokią istorinę medžiagą, todėl, derinant techninius projektus, atkreipiamas dėmesys į senus dalykus. Kiek leidžia jėgos, juos registruojame, kaupiame nuotraukų archyvą. Kadangi parengėme kultūros paveldo strategiją, turime planą sukurti ir plačiajai visuomenei leisti naudotis Klaipėdos miesto paveldo internetiniu puslapiu, kuriame tokie smulkesni objektai galėtų būti surašyti. Norėtume, kad ir klaipėdiečiai galėtų pildyti tokį sąrašą. Tai yra kelerių artėjančių metų planai“, – atskleidė V.Juška.