Irkutsko srityje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, ištvinusioms upėms iš dalies sugriovus dešimtis gyvenviečių.

„Deja, žuvo 12 žmonių, dar devynių ieškoma“, - V. Mutko sakė per Pamaskvyje surengtą vyriausybės posėdį.

Vicepremjeras nurodė, kad potvyniai paveikė apie 32,7 tūkst. žmonių ir 83 gyvenvietes.

„751 buvo sužeistas, 153 hospitalizuoti“, – pridūrė jis.

Pasak V. Mutko, taip pat nukentėjo infrastructūra – smarkiai apgadinta apie 13 kelių ir keli tiltai.

Rusijos gynybos ministerija pasiuntė į stichijos paveiktą zoną daugiau kaip 1,3 tūkst karių, mašinų, lėktuvą ir du sraigtasparnius.

Anksčiau pirmadienį Nepaprastųjų situacijų ministerija informavo evakavusi 2 273 žmones.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį aplankė šį regioną grįždamas po Japonijoje vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo.

Jis surengė pasitarimą su vietos pareigūnais Bratsko mieste, esančiame prie Angaros upės už 4 820 km į pietryčius nuo Maskvos.

Rusijos lyderis paragino tarnybas išmokėti kompensacijas nukentėjusiems nuo potvynių ir pradėti atstatymo darbus.

„Čia vasara trumpa, žiema ateina greitai – laiko labai maža“, – V. Putinas kalbėjo Kremliaus paskelbtame vaizdo pranešime.

Tokį sprendimą priėmė IOC valdyba, antradienį nusprendusi neleisti Rusijos rinktinei varžytis 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse.

Bausmė skirta ne tik komandai, bet ir vienam įtakingiausių Rusijos politikui dėl sisteminio dopingo programos.

V.Mutko buvo sporto ministras per 2014 m. Sočio olimpines žaidynes, kuriose buvo klastojami Rusijos sportininkų dopingo testų rezultatai, saugumo agentams keičiant nešvarius mėginius švariais.

Septyniolika mėnesių tyrimą vykdęs IOC komisijos pirmininkas Samuelis Schmidtas pareiškė, jog dopingo programa buvo vykdoma „pagal Rusijos sporto ministerijos kontrolę nurodymus. Todėl tuometinis sporto ministras turi prisiimti atsakomybę dėl gėdingos sistemos“.

V.Mutko lieka 2018 metų pasaulio futbolo čempionato organizacinio komiteto vadovu.

Jis pasirodė Kremliaus rūmuose praėjusią savaitę su FIFA prezidentu Gianni Infantino.

Pasaulio futbolo valdžia FIFA kol kas nekomentavo, ar V.Mutko toliau bus Rusijos futbolo federacijos ir pasaulio čempionato organizacinio komiteto vadovu.

FIFA kontrolės komitetas nusprendė, kad V.Mutko, kuris taip pat yra Rusijos futbolo federacijos vadovas, nebegali eiti pareigų FIFA valdyboje dėl savo užimamo premjero pavaduotojo posto, sakė šaltiniai, pageidavę likti nežinomi.

V.Mutko pašalinimas iš šių rinkimų yra susijęs su pastangomis mažinti vyriausybių kišimąsi į futbolo reikalus, o ne su FIFA tebevykdomu etikos komisijos tyrimu dėl Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) ataskaitos išvadų, siejančių šį politiką su didžiulio masto skandalu dėl valstybės palaikomos rusų atletų dopingo vartojimo schemos.

Pastarasis tyrimas gali lemti sankcijas, dėl kurių V.Mutko nebegalėtų vadovauti Rusijos futbolo sąjungai ir pirmininkauti 2018-ųjų Pasaulio futbolo čempionato Rusijos organizaciniam komitetui.

V.Mutko, FIFA valdyboje dirbęs nuo 2009 metų, buvo vienas iš penkių pretendentų į keturias Europai skirtas vietas šiame organe. Valdybos nariai turėtų būti išrinkti balandžio 5-ąją per Europos futbolo federacijos (UEFA) suvažiavimą.

V.Mutko, kuris, nepaisant šio tarptautinio skandalo, buvo paaukštintas pareigose ir iš sporto ministro tapo vicepremjeru, pareiškė, kad „vyriškos DNR“ lieka sportininkių organizmuose net kelios dienos po jų turėtų lytinių santykių.

Savo pareiškime, kurį ketvirtadienio vakarą paskelbė interneto svetainė „Sport-Express“, V.Mutko tikino, kad rusų sportininkai buvo nepagrįstai nubausti ir gynė rusų sportininkes, kurių dopingo vartojimo tyrimų rezultatai buvo teigiami.

„Vienas (sportininkas) gali pabučiuoti mergina, kuri pavartojo narkotikus. Užsienietis (sportininkas) šiuo pagrindu gali būti sugrąžintas, tuo tarpu Rusija yra baudžiama“, – kalbėjo jis.

„Žinote, jeigu turėta lytinių santykių penkios dienos iki dopingo tyrimo, šis gali parodyti vyriškos DNR (pėdsakų) moters organizme“, – nurodė vicepremjeras.

Gruodį nepriklausomas ekspertas kanadietis Richardas McLarenas (Ričardas Maklarenas) Pasaulinei antidopingo agentūrai (WADA) pateiktoje ataskaitoje nurodė, kad su dopingo programa buvo susiję mažiausiai vienas tūkstantis Rusijos atletų iš 30 sporto šakų ir kad Rusijos sporto ministerijos pareigūnai skatino juos vartoti dopingą prieš 2014 metų žiemos olimpiadą Sočyje, 2012 metų vasaros olimpiadą Londone ir kitus tarptautinius turnyrus bei jų metu.

Ataskaitoje buvo paminėta, kad dviejų rusų ledo ritulio žaidėjų moterų antidopingo tyrimų mėginiuose, kurie buvo sukeisti, rasta vyriškos DNR.

Pasaulio šuolių su kartimi čempionas kanadietis Shawnas Barberis (Šonas Barberis) ir prancūzų teniso žvaigždė Richardas Gasquetas (Rišaras Gaskė) išvengė nuobaudų, kai jų tyrimų mėginiuose buvo rasta kokaino pėdsakų, paaiškinę, kad jie bučiavosi su moterimis, kurios vartojo šių narkotikų.

V.Mutko dar kartą atmetė R.McLareno išvadas, esą neįrodyta, kad valstybė dalyvavo šioje dopingo schemoje, kadangi šis kaltinimas „remiasi vieno žmogaus..., manipuliatoriaus, pareiškimais“.

Vicepremjeras kalbėjo apie buvusį Maskvos laboratorijos direktorių Grigorijų Rodčenkovą, kuris išvykęs iš Rusijos dirbo drauge su R.McLareno tyrėjais.

Šis skandalas labai pakenkė Rusijos įvaizdžiui sporto pasaulyje, dėl jo praėjusią vasarą Rusijos atletams buvo uždrausta dalyvauti Rio de Žaneiro olimpinėse ir parolimpinėse žaidynėse.

Maskva atkakliai neigia, kad vyriausybė dalyvavo dopingo vartojimo schemoje ir taip siekė, jog jos sportininkai iškovotų kuo daugiau medalių. Rusų atletams iki šiol draudžiama dalyvauti tarptautinėse varžybose ir, pasak WADA, jie greitai į varžybas negrįš.

„Tai buvo institucijų sąmokslas“, – sakė Rusijos nacionalinės antidopingo agentūros direktorės pareigas einanti Anna Anceliovič Maskvoje.

Tačiau A.Anceliovič ir kiti žurnalisto apklausti pareigūnai toliau neigė, kad šią dopingo schemą „finansavo valstybė“, įtikinėdami, kad aukščiausi valdžios pareigūnai dopingo kampanijoje nedalyvavo.

Nepriklausomas ekspertas Richardas McLarenas (Ričardas Maklarenas) šį mėnesį Pasaulinei antidopingo agentūrai (WADA) pateiktoje ataskaitoje nurodė, kad su dopingo programa buvo susiję mažiausiai 1 tūkstantis Rusijos atletų iš 30 sporto šakų, o Rusijos sporto ministerijos pareigūnai skatino juos vartoti dopingą prieš 2014 metų žiemos olimpiadą Sočyje, 2012 metų vasaros olimpiadą Londone ir kitus tarptautinius turnyrus.

Gruodžio 9 dieną, kai buvo paskelbta ši ataskaita, vicepremjeras Vitalijus Mutko (Vitalijus Mutka) naujienų agentūrai TASS sakė, kad R.McLareno kaltinimai dėl „institucijų sąmokslo“ nebuvo įrodyti.

Trečiadienį Kremlius perspėjo, kad būtina patikrinti „The New York Times“ straipsnyje pateikiamos informacijos tikslumą, norint suprati interviu kontekstą, ir dar kartą paneigė valstybės dalyvavimą šiame dopingo skandale.

„Nuo pačios pradžios mes neigėme valstybės arba valstybės institucijų, ar tarnybų, ar agentūrų ryšį su galimu sportininkų dopingo vartojimu“, – Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė žurnalistams.

Rusijos sporto ministras taip pat suabejojo šiuo pranešimu ir pareiškė, kad Maskva nepakeitė savo pozicijos dėl šio skandalo.

„Mūsų pozicija dėl šios situacijos lieka nepasikeitusi“, – sakė Pavelas Kolobkovas naujienų agentūrai TASS ir pridūrė, kad „The New York Times“ greičiausiai „klaidingai suprato“ pareigūnės komentarą.

Kanadietis teisininkas R.McLarenas savo pirmoje liepos mėnesį paskelbtoje ataskaitoje smulkiai aprašė sudėtingą schemą, pagal kurią buvo klastojami atletų tyrimų duomenys per 2014 metų Sočio olimpines žaidynes, ir nurodė, jog šioje programoje dalyvavo Rusijos sporto ministerija ir Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST).

Jis atlaikė futbolo trenerių ir kitų pareigūnų kritiką dėl griežtos vyriausybės kontrolės ir prastų nacionalinės rinktinės rezultatų, kai Rusija rengiasi 2018 m. organizuoti Pasaulio futbolo čempionatą.

V.Mutko surinko 266 balsus ir nugalėjo buvusį Rusijos nacionalinės rinktinės trenerį Valerijų Gazajevą, gavusį 142 balsus. V.Gazajevas tvirtino, kad V.Mutko pasitelkė ministerijos įtaką, siekdamas priversti žmones balsuoti už jį.

V.Mutko pripažino, kad „mūsų dienomis futbolas susiduria su sunkumais dėl ekonominių sąlygų, organizacijos sąlygų ir žiūrovų skaičiaus“, tačiau pridūrė turįs parengęs ilgalaikį planą, kaip įveikti šiuos iššūkius.

V.Gazajevas apkaltino V.Mutko, kad jam vadovaujant Rusijos futbolą ištiko nuosmukis, o šalies rinktinė iškrito iš šių metų Europos čempionato dar per savo grupės rungtynes. Treneris taip pat skundėsi dėl jaunų talentų trūkumo ir mažėjančių žiūrovų srautų per rungtynes.

Viena pagerbtųjų – du sidabro medalius Rusijai padovanojusi plaukikė Julija Jefimova, kuri dėl dopingo vartojimo apskritai vyta iš Rio olimpinių žaidynių ir tik paskutinę minutę sulaukusi malonės. Sporto aistruolių kalama prie gėdos stulpo 24-erių sportininkė nekreipia dėmesio – jų švilpimą ir dėl to išlietas ašaras Rusijos vadovas kompensuos 5 milijonais rublių (68,250 tūkst. eurų).

Visiems olimpinių žaidynių prizininkams iš Rusijos bus įteikti rakteliai nuo naujutėlaičių baltų BMW automobilių, taip pat – valstybiniai ordinai, be to, už laimėta sidabrą atletai apdovanoti po 2,5 mln. rublių, o už bronzą – po 1,7 mln., rašo delfi.lt.

Į dopingo liūną įklimpusi Rusija turėjo gerokai praretinti savo olimpinę delegaciją, tačiau visgi sugebėjo į Rio de Žaneiro areną išstumti net 282 sportininkus, kurie varžėsi 25 sporto šakų varžybose. Olimpiada rusams buvo dėkinga: jie pagal iškovotus medalius užėmė ketvirtą vietą, nusileidę JAV, Kinijos ir Didžiosios Britanijos delegacijoms. Brazilijoje rusai iškovojo 56 medalius: 19 aukso, 18 sidabro ir 19 bronzos.

Tuo tarpu Rusijos parolimpiečiams nei medaliais, nei Rusijos prezidento sveikinimais džiaugtis neteks. Dėl Rusijos parolimpiečių sistemingo dopingo vartojimo ir valstybės vaidmens slepiant teigiamus sportininkų dopingo testų rezultatus ar jų klastojimo visa šalies parolimpinė rinktinė pašalinta iš Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių. Jos vyks rugsėjo 7-18 dienomis. 

Rusija artimiausiu metu sieks atkurti visą šalies  antidopingo sistemą. Tai pareiškė Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko, kuris dalyvauja Sporto ministerijos kolegijos posėdyje. 

Pasaulio antidopingo agentūros nepriklausoma komisija pernai apkaltino Rusijos agentūrą dėl gausių pažeidimų ir siūlė neleisti  šalies lengvaatlečiams dalyvauti šių metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

Tarptautinė lengvosios atletikos federacijų asociacija šiuo metu laikinai nušalinusi Rusijos federaciją ir jos lengvaatlečius.

Naujuoju Rusijos futbolo sąjungos (RFS) prezidentu trečiadienį vykusioje neeilinėje konferencijoje atviru balsavimu vienbalsiai vieneriems metams išrinktas šalies sporto ministras Vitalijus Mutko.

56-erių metų V. Mutko buvo vienintelis kandidatas į RFS prezidento pareigas. Šis postas buvo laisvas nuo gegužės 31 dienos, kuomet RFS konferencija anksčiau laiko nutraukė ankstesnio prezidento Nikolajaus Tolstycho įgaliojimus.

Konferencijoje dalyvavo 165 delegatai, tarp kurių buvo 76 regionų sporto federacijos, turėjusios po 4 balsus. Likę 89 delegatai turėjo po 1 balsą.

RFS V. Mutko vadovaus jau antrą kartą. Pirmąsyk RFS prezidentu jis buvo nuo 2005 balandžio pradžios iki 2009 metų lapkričio pabaigos.

V. Mutko vadovaujant RFS, Maskvos CSKA (2005 metais) klubas ir Sankt Peterburgo "Zenit" (2008) vienuolikė iškovojo UEFA taurę, o šalies nacionalinės futbolo rinktinė (2008) žaidė Europos pirmenybių pusfinalyje. Be to, Rusijos futbolo rinktinė pateko į 2006 metų pasaulio futbolo čempionato finalinį etapą bei 2008-ųjų vasaros olimpines žaidynes.

2008 metų gegužės viduryje V. Mutko pradėjo vadovauti Rusijos, sporto, turizmo bei jaunimo politikos ministerijai, o nuo 2012-ųjų gegužės užima Rusijos sporto ministro pareigas.

V. Mutko yra FIFA vykdomojo komiteto narys bei vadovauja 2018 metų pasaulio futbolo čempionato Rusijoje organizaciniam komitetui "Rusija 2018".

Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko po Rusijos ir Alžyro rinktinių lygiųjų pasaulio futbolo čempionate Brazilijoje pareiškė, kad tok toks yra komandos lygis. Rusai nepateko į čempionato aštuntfinalį.

Pasak V. Mutko, Rusijos rinktinėje nėra nė vieno ryškaus žaidėjo, rašo šios šalies spauda.

"Vaikinai stengėsi, klausimų jiems nėra. Bet mes matome, kad rinktinėje nėra nė vieno individualiai itin stipraus futbolininko. Taip, Alžyro komandos žaidėjai rungtyniauja stiprausiuose čempionatuose. Ir mums, žinoma, reikalingas aukštas varžybų lygis.

Vis dėlto vaikinai padarė viską, ką galėjo. Jie pademonstravo viską, ką sugeba. Deja, dabar toks yra mūsų ekipos meistriškumas. Taip, pritrūko ir patirties. Mes supratome savo lygį ir pamatėme, kas ko vertas. Dabar ruošimės 2016 metų Europos čempionatui", - kalbėjo V. Mutko.